Savivalda

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar reikia Kauno rajoną prijungti prie Kauno?

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 2 d. 8:34

1     

    

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar reikia Kauno rajoną prijungti prie Kauno?

Kad ir kaip netinkamai iškeltas šis klausimas, vis dėlto jis skamba aktualiai. Nes jis atveria įsisenėjusią problemą, kuri daug gilesnė nei apima šis konkretus klausimas.

Plačios žiedinės savivaldybės apie didesnius Lietuvos Respublikos miestus yra viena iš šalies savivaldos problemų. Viešoji infrastruktūra, viešojo transporto maršrutai, darbo vietos, gydymo ir mokymo įstaigų tinklas, etc.  – visa tarsi bendra ir tuo pačiu atskirta, padalinta tarp skirtingų juridinių subjektų. Elementaru, jog daug kur reikia sutarimo ir bendrų sprendimų, o juos pasiekti ne visada pavyksta. Tad problema egzistuoja.

Tačiau mechaniškas žiedinių rajonų prijungimas prie miestų tikrai nėra tinkamiausias sprendimas, kaip kad siūlo dabartinis Kauno meras. Jau girdėjome, Kaunas plečiasi ir savo teritorija pranoksta Paryžių? Akivaizdu, kad apžiojama daugiau negu galima suvirškinti. Yra panašumų su neperseniausiai įvykdytu Krymo prisijungimu. Ir jei tik Kauno meras turėtų savo kariuomenę, jis neabejotinai ja pasinaudotų, o gyventojus prispaustų taip, kad šie nė necypteltų.

Jokios apklausos čia padėti negali. O ir rengiamos jos nebe pirmą kartą. Kiek man žinoma, paskutinė panaši apklausa buvo rengta gal prieš dešimt metų. Ir kas iš to, jog gyventojai nenori arba nori – ne jie juk sprendžia. Jų nuomone tik selektyviai (kai norima) pasiremiama arba ji (kai patogiau) paprasčiausiai ignoruojama. Be to, visi žinom, jog viešąja nuomone nesunku manipuliuoti, taigi pakreipti sau naudinga linkme.

Gilesnė problema arba tikroji šio reikalo esmė yra pati lietuviška savivalda. O tiksliau – jos nebuvimas. Lietuvoje yra vietvalda, t. y. tam tikroje vietoje (geriausiai iš Vilniaus) valdoma teritorija, bet ne tos teritorijos žmonėms atstovaujanti ir juos įgalinanti savivalda. Kuo didesnė teritorija, tuo sudėtingiau savivaldą įgyvendinti. Tačiau demokratinėje šalyje žmonės turi patys spręsti jų teritorijos klausimus (ypač savivaldos lygmeny), o ne nuolankiai vykdyti aukščiau priimtus sprendimus. Tad vietos valdžia turi būti kuo arčiau žmonių – tai savivaldos esmė.

Seniūnijos tarsi įsteigtos turint galvoje šią intenciją, bet jos turi ne tik ribotus išteklius, bet ir ribotas kompetencijas, taigi per mažai galimybių tiesiogiai spręsti žmonių reikalus. Negana to, seniūnai yra ne renkami, o administraciškai paskiriami. Dažnai jie būna menkai susiję su teritorija, kurioje seniūnauja. Renkamų seniūnijų tarybų taip pat iki šiol nėra. Šio pobūdžio klausimai Lietuvoje keliami jau keli dešimtmečiai, bet rezultatų vis nėra. Todėl prasmingiau būtų naujai inicijuoti diskusijas apie realios, t. y. kelių (dviejų arba trijų) pakopų – nuo valsčių, seniūnijų iki savivaldybių – savivaldos atsiradimą Lietuvoje, o ne apie vienos ar kitos didesnės savivaldybės norą prisijungti dar kelias papildomas savivaldybes, taigi dar padidėti.

Netgi kalbant apie trečiąją, stambiausiąją savivaldos pakopą, regis, daug geresnis variantas būtų kelios (o ne viena) savivaldybės ne tik Kauno rajone, bet ir pačiame Kaune. Iš tikro toks modelis jau veikė, jo išradinėti nereikia. Sovietiniais metais Kaunas buvo padalintas į tris rajonus, įvertinant žmonių tarpusavio ryšius, jų susisiekimo ir valdžios pasiekiamumo galimybes. Dvi Kauną vagojančios upės tuomet buvo natūralios Vykdomųjų komitetų (~Savivaldybių atitikmuo) ribos. Nesakau, kad privalome perimti šį modelį, bet naujai jį apsvarstyti būtų visai ne pro šalį. Dabartinis Kauno meras, beje, aktyviai darbavosi viename iš tų vykdomųjų komitetų, eidamas tai sistemai svarbias pareigas, tad turėtų puikiai prisiminti tokios padėties privalumus bei trūkumus.

Baigiant dar viena mintis pamąstymui – Vilniuje ar Kaune dabar renkamas miesto tarybos narys „atstovauja“ kokiems 7 ar 10 tūkstančių žmonių, tuo tarpu tipinio Lietuvos rajono Tarybos narys – „tik“ kokį tūkstantį ar mažiau gyventojų. Pakanka šių, akis badančių disproporcijų, kad plika akimi matytume esamos „savivaldos“ trūkumus. Bet ar norima juos matyti? 

Krikščioniška demokratija teigia labai paprastai: visose srityse reikia decentralizuoti tiek, kiek įmanoma, ir, priešingai, centralizuoti tik tiek, kiek būtina.

Trumpai apie autorių: Eligijus Dzežulskis-Duonys yra Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininkas.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Gatvės protestuotojai       2019-10-2 8:50

dėl pasaulio gamtos niokojimo turėtų žinoti,kad ekologinei pusiausvyrai būtinas ir miestas ,ir kaimas.Ar nors vienas triukšmadarys pasiryžęs gyventi kaime?Ir Matijošaitis turėtų žinoti,kad savo sprendimu jis blogina ekologinę padėtį.


Rekomenduojame

Vytautas Matulevičius. Kova už valdžią maro metu

Žmonės serga ir miršta ne tik nuo koronaviruso. Palyginkime (papildyta 2018 m. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių apžvalga)

Algimantas Rusteika. Taboras žengia į pragarą

Vytautas Radžvilas. Kokia solidarumo samprata remsimės pandemijos akivaizdoje?

Ekonomistai perspėja dėl laukiančios euro griūties

Romas Lazutka. Milijardai dar tik pažadas verslui, o žmonių skurdas jau čia

Liudvikas Jakimavičius. Galimi paaiškinimai

Algimantas Rusteika. Šitie neramumuose ir riaušėse būtų pirmieji

Vytautas Sinica: Ką daryti su Lietuvos ekonomika? Įgalinti lietuvius pačius kurti darbo vietas

Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas: Pandemija nėra Šėtono pergalė

Geroji Naujiena: Jėzau, Tu mūsų viltis

Ramūnas Aušrotas. Naujoji Zelandija skubos tvarka liberalizavo abortus

Nijolė Bulotaitė. Kunigas Alfonsas Lipniūnas: lietuviško žodžio ir katalikiškos meilės galia

Kaip karantinas pakeitė lietuvių gyvenimą?

Ramūnas Aušrotas. Net ir katalikiškoje mokykloje apie „Didžiąją Prancūzijos revoliuciją“ dėstoma liberalų propaganda

Povilas Gylys. Nerimas dėl ekonominės krizės suvaldymo

Susipažinkime: Dievo Tarnas kun. Alfonsas Lipniūnas

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie Cacą ir Kaką

Laimonas Kairiūkštis. Ar visiems verslininkams reikia padėti?

Liudvikas Jakimavičius. Kova su korona iš mano balkono

Jurga Karčiauskaitė-Lago. Ispanija – pavyzdys kaip nedaryti!

Tikintieji kviečiami kasdien drauge melstis šv. Juozapo maldą

Vytautas Rubavičius. Karūnuotasis keičia pasaulį

Rasa Čepaitienė. Karantinas (II): kinų pavasaris. Antroji dalis: politekonominė

In memoriam: Vaclovas Bagdonavičius

„Iš savo varpinės“. Naujausios PSO rekomendacijos: karantinas COVID-19 nesustabdys?

Marius Malakauskas. #LaikykisVeryga

Italija: kunigas, atidavęs kitam pacientui savo plaučių ventiliatorių, mirė nuo koronaviruso

Neringos Venckienės pranešimas spaudai: Ar buvo galima tikėtis kitokios teismo nutarties?

Vytautas Radžvilas. Dagio „krikščioniškos“ frakcijos pavardės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.