Socialinė politika, Ekonominė politika

Ekonomistas: „Sodrą“ išgelbėtų nebent imigracija

Tiesos.lt siūlo   2019 m. balandžio 9 d. 10:41

18     

    

Ekonomistas: „Sodrą“ išgelbėtų nebent imigracija

Prof. Tadas Šarapovas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos katedros vadovas | y-news.lt

Nesvarbu, 20 ar 10 metų liko iki pensijos, daugeliui ji vis tiek atrodo kaip tolima ateitis ar sunkiai prognozuojama perspektyva. Žmonės apskritai nėra linkę tapatintis su senatve, todėl retai planuoja gyvenimą pensijoje, ypatingai, jei laiko iki pensijos liko daug. Atitinkamai sunku motyvuoti žmogų laiku, iš anksto, dalį savo pajamų atidėti tolimam gyvenimo periodui, kuris, tikėtina, vis dėlto ateis.

Kai galime taupyti, renkamės išlaidavimą

Jeigu būtume pakankamai disciplinuoti ir sugebėtume taupyti savarankiškai, investuoti bei gauti grąžą iš savo investicijų, tuomet valstybei net nereikėtų rūpintis pensijomis. Tačiau žmogus išlaidauti yra linkęs labiau negu taupyti, todėl baigę dirbti vėl atsigręžiame į valstybę ir tampame priklausomi nuo jos finansinių galimybių.

Įsivaizduokime situaciją, jei jokios pensijų sistemos nebūtų. Ar asmuo sugebėtų taip efektyviai disponuoti savo pajamomis ir sudrausminti vartojimą, kad gebėtų pats pasirūpinti savimi senatvėje? Tikėtina, kad tikrai ne kiekvienas.

Lietuvos pensijų sistema sudaryta iš valstybinės pakopos, arba „Sodros“, bei privačių pensijų fondų antroje ir trečioje pakopoje. „Sodros“ sistemoje dalyvauja kiekvienas šalies dirbantysis, o ar kaupti privačiai ir kokiu tempu galima pasirinkti pačiam. Svarbiausia, kad tai leidžia paskirstyti ir diversifikuoti pajamų šaltinius ateityje. Vaizdžiai tariant, yra apdairu nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje.

Kol kas pagrindiniu argumentu kaupti privačiai mums yra blogėjanti demografinė situacija. Aš į šią problemą žvelgiu ir iš kitos pusės. Jeigu mūsų pragyvenimo lygio augimo tempai bus panašūs kaip pastaruosius 10 metų, dar po dešimties ar dvidešimties metų demografinė situacija, tikėtina, gali pasikeisti, bet irgi, tik su viena sąlyga.


* 20-65 m. amžiaus gyventojų skaičius vienam 65+ m. gyventioui. Šaltinis: population.un.org

Augant ekonomikai turėtų atsirasti paskatų imigracijai, ypač tų šalių gyventojams, kur pragyvenimo lygis ir atlyginimai nėra tokie aukšti. Atsiradus daugiau mokesčių mokėtojų, būtų išspręsta ne viena problema, bet taip nutiktų, tik jei mūsų šalies darbdaviams sumažėtų biurokratinės kliūtys norint įdarbinti darbuotoją iš užsienio.

Užsienyje yra daugiau pasirinkimo laisvės

Apžvelgiant visą Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, nuo 1990 metų iki pat 2004-ųjų turėjome tik valstybinę pensijų sistemą ir galėjome pasikliauti tik „Sodra“. Kai atsirado galimybė lėšas taupyti pensijų fonduose, daugelis taip ir pasielgė. Toks valstybės žingsnis yra labai sveikintinas, nes pasidalijama rizika, auga gyventojų įsitraukimas ir dėmesys pragyvenimo ateityje planavimui.

Vis dėlto, daugelyje Vakarų valstybių pensijų sistemos yra lankstesnės ir suteikia daugiau galimybių jų dalyviams. Pavyzdžiui, Vokietijoje, jeigu žmogus turi būstą, senatvėje gali nuspręsti jį parduoti, kreipdamasis į banką ar fondą. Paprastai tariant, tai atvirkštinis procesas nei būsto paskola: senatvėje, būstas parduodamas bankui iš pastarojo gaunant sutartus mėnesinius mokėjimus per tam tikrą laikotarpį. Tokiu būdu tai tampa dar vienu pajamų šaltiniu pensiniame amžiuje. Šalyje veikia trijų pakopų pensijos sistema, vieną dalį moka valstybė, kitą dalį – fondai, o trečiąją atgauna iš investuotų pinigų.

Štai Estija turi gana panašią sistemą kaip ir mes, tačiau ten darbdaviai aktyviau dalyvauja darbuotojų pensijų kaupime. Privačios įmonės ir valstybinės organizacijos prisideda prie darbuotojų pensijų kaupimo ir tai veikia kaip darbuotojų motyvavimo priemonė.

Žinoma, jeigu pensiją skaičiuotume pagal vidutinį atlyginimą, Lietuvoje pensija sudaro apie 40 proc. vidutinio atlyginimo, Vokietijoje šis rodiklis siekia 60 proc., o štai Kanadoje – net 70 proc. Jeigu per artimiausius 10-15 metų mums pavyktų šį procentą didinti, tai būtų reikšmingas pasiekimas, kuris keltų pasitikėjimą pensijų sistema, tačiau vien „Sodros“ lygmeniu tokio spurto tikėtis būtų pernelyg optimistiška.

Užsienyje įprasta praktika tapusios priemonės, kurios leidžia prisiimant tam tikrą riziką disponuoti savo turtu ir konvertuoti jį į pensijos pajamas, turi perspektyvą ir Lietuvoje. Lanksti, suteikianti daugiau galimybių pensijos kaupimo sistema, kai rizika yra padalijama tarp fondo ir asmens, ne tik kelia bendrą pasitikėjimą, bet ir gerina gyvenimo kokybę.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al. s.m.'ui       2019-04-11 23:29

Ne, pasiūlymas grynai praktinis - mes ir taip turim keturiskart daugiau valdininkų, nei pvz britai. Papildomi kalėjimai jų dar pagausintų.

s.m. >Al'ui       2019-04-11 21:54

esate pernelyg kilnus. Ne emigracija, o kaliūzė kiekvienam pagal “nuopelnus”.

Al.       2019-04-11 0:10

Sodrą ir Lietuvą išgelbėtų emigracija. Tik atrankinė - liustruojanti rezervistus ir vagis.

tiek>ah1 2019-04-9 11:04       2019-04-10 22:44

tremtiniai ir jų palikuonys yra tiksliškai nupirkta konservatorių elektorato “pastovioji ” dalis. Ją ,kaip suskaičiavo , sudaro beveik 120 tūkst . vienetų. Štai kodėl visuomenei primesta mokėt tai daliai .

ah1       2019-04-10 13:35

tegul “užraukia” pervedimus į investicinius-pensijinius fondus užsienyje ir bus tų pinigų pensininkams, a tai dabar mokesčių mokįtojų pinigus perveda užsienin ir tokiu būdu mažina Lietuvos pensininkų pensijas ir kenkia Lietuvos valtybės ekonomikai, nes jei pinigai liktų Lietuvos viduje tai nekentų o duotųvienokią ar kitokią naudą Lietuvos ekonomikai. Akivaizdu kad visuomenę valdo bepročiai su bepročiais tikslais.

Išgelbėtų        2019-04-10 9:36

lietuvių išvarymas iš Tėvynės ir Lietuvos kolonizacija, nauja okupacija, pavadinta išvadavimu nuo lietuvių.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS        2019-04-9 21:20

Už l. sunkius padarinius Tautai bei Lietuvai, komunistuojančiųjų landsberginių, brazauskinių, grybauskinių, karbauskinių gaujoms priklauso pati didžiausia bausmė.
________________
Užvaldytoji Lietuva
2019 balandžio 9

Dzeikas       2019-04-9 19:40

Apie pati straipsni ir jo idejas:
Preambule yra teisinga. Pasalinus SODRA mokejimus ir paskelbus, kad zmogus privalo pats pasirupinti pensija kaupdamas atlyginima daugumas(Lietuvoje manau kokie 95%) nekaups. Lygiai su tuo paciu susidure JAV Didziosios Krizes metu. Iki jos kiek sukauposi - tiek turesi.Tai buvo gelezine ir nepajudinama taisykle.Didzioji Krize padejo stora ir riebu kryziu ant to.Netgi atsakingai galvoje apie savo senatve isleke per vamzdi, nes tai kas atrode nepajudinama JAV staiga eme eiti sniurais bankrotan nusinesdamas daugelio kaupimus ir pensijas. “Huvervilis” - tuometinis terminas nusakantis tokiu bedziu susikaupimo vietas kur jie “gyveno”.Tie gyvenamiei rajonai mazai skysresi nuo Bangladesho.Nuo tu laiku liko tradicija gyventi RV parkuose.T.y. zmones perka RV(Recreational Vehicle) atostoginis autobusiukas su irengta virtuve ir 1-2 kmbariais ir ten gyvena mokedami tik parko savininkui nuomos mokesti nuo $20 iki 100/men Butent nuo tada JAV atsirado valstybiniai pensijiniai fondai(Social Security), kaip pasake Rooseweltas “kiekvienas amerikietis turi buti tikras, kad be pajamu senatveje jis neliks”. Lietuva likdama okupanto tradicijoje valstybes pensijinius fondus kaupia taip pat, bet kaip zino kiekvienas sveiko proto zmogus po 10 -15 metu tures jis spyga taukuota, o ne pensija.Kaip perfrazuojamas Sekundes banko sukis “reikia pinigu - pinigu nera!” ir ypac ikyrus interesantai gave spyri ziamiau nugaros ir paimti uz apykakles ir kelniu dirzo metami kaip kuliai lauk pro banko duris (1993-94mm daznai matomas vaizdelis). Todel neemigruojantys 50 meciai yra ne tik bailus , bet ir kvaili. Valstybe vis labiau nusimeta isipareigojima islaikyti neigalius savo piliecius.O ka jie padarys valstybei? Jie neigalus ir nusene.Tfu ant ju!
Dabar apie imigracija ir ar ji isgelbes durnelius patikejusius Lietuvos valstybe. Jeigu jie susipras numir 10, maximum 20 metu begyje - tada si priemone pades pratesti jiems egzistencija. Po to situacija tik dar labiau komplikuosis.Toli eit nereikia - paziurekite i Prancuzija , tik viskas bus dar blogiau.
Padeti reikia gelbeti DIDINANT visu pirma verslo, po to ir darbo nasuma.Baigusiems tautine mokykla paaiskinu: ne darbo ITAMPA, Lietuvoje ji ir taip begalo didele, darbininkai daznai net nesinaudoja teiseta pietu petrauka.Bijo kad darbdavys juos tinginiu palaikys.Bet darbo NASUMA reikia didinti.Kai vienoda pastanga teikia didesni atoveiksmi.
Taciau tai nera darbininku reikalas.T.y. VERSLO reikalas. Ka gali sioje situacija nuveikti valstybe? Ivesti istatymu visuotina VALANDINI atlyginima. Jokiu “pagal isdirbi”. Nes jeigu sakysim vairuotuojas atvyksta i sandeli, o jo nekrauna - jis NIEKO negali padaryti kad paspartinti darba. Tai gali tik vairuotuojo vadovai arba itakodami sandeli, arba organizuodami darba.
Klausimai:
1) Ar isdris valstybe, kuri pagal marksistini apibrezima yra “kapitalo tarnaite” , Lietuvoje sis apibrezimas 200% teisingas (o sakykime JAV - ne. Valstybe esant reikalui kapitala paims uz kelniu dirzo, apvers ir iskratys paskutinius centus, ka ir daznai daro nes JAV kaip jokia kita valstybe gina darbininku ir fermeriu interesa), paimti uz apynasrio kapitala? Atsakyma jus puikiai zinote.
2) Ar igalus Lietuvos kapitalas organizuoti d. nasumo didejima.Dar karta: ne darbo itampa, o darbo nasuma). Ar gali prichvatizatoriai organizuoti gamybe? Ne.Jie vagys, o ne verslo organizatoriai. Radijo gamyklos istorija parode ka gali kriminaliniai nusikalteliai tape fabrikantais. “Cia jums ne cervoncus is kisenes tisti” kaip sake zymus aktorius Georgijus Vicinas filme “Sekmes dzentelmenai”. Aisku, net ir tarp vagiu IJUNGUS konkurencijos mechanizma ir ijungus mokestinius svertus reikiama linkme per 10-20 metu atsirastu asmenu kurie ismoktu ir gamyba organizuot ir suvoktu automatizacijos ir mazosios mechanizacijos svarba.
3) Kas valstybeje ijungs tuos mokestinius svertus , jeigu i valdzios aparata patenka tik geru dedziu sunus, padlaiziai, o suvokiantys reikala ir kazka mokantys grudami lauk virsininku - kam laikyti sau konkurenta?
Tai ka daryti? Savo kaili gelbekite. O jeigu jus valdininkas tai paprasciausiai nevokite ir nekenkite ten , kur nera butina jusu isgyvenimui. Pradesite list su idejomis - leksite lauk is valstybines tarnybos ir paliksite savo seima alkana.O paskui eisite grioviu kast, nes emigracijos jus nepatempsite.

ah1       2019-04-9 19:37

tegul Stalinas su komunistais-socialdemokratais ir moka tas pensijas tremtiniams per mokesčių mokėjimo sisitemą - reikia apmokestinti papildomu mokesčiu visus komunistus tremtinių pensijoms, prie ko mes nekomunistai turim atlyginti žalą tremtiniams? Tegul komunistai ir socialdemokratai tremtiniams žalą atlygina.

Deivis       2019-04-9 16:39

Džeikas buvo komjaunimo aktyvistas, o dabar prisipažino esantis liberalu.Gražu žiūrėti. Ir atkreipkit dėmesį, kaip tas šuva nuolat dergia Lietuvą ir lietuvius. Tikras liberastas.

to Ar ne šitam       2019-04-9 14:29

Ką čia pats pliurpi, kad “Labai smarkiai plėtojama automatizacija. Nebereikės tiek darbuotojų, kad pagaminti tą patį ar net didesnį BVP”, jei milijonais varomi į Europą aukščiausios klasės specialistai iš Afrikos ir Arabijos, vadinasi, tos automatizacijos, apie kurią čia pliurptelėjai, nėr. Į Lietuvai tūkstančiais varomi į statybas, kur mes nebegalime susikalbėti, nes ne visi bemokame Rusų kalbą. Greit ateis Maskva jų gelbėti nuo lietuviškųjų nacionalistų, nebekalbančių rusiškai statybose arba nebegalinčių su jais susikalbėti Lenino-Stalino kalba. Tiesa, Leninas dar kalbėjo ir kita - gimtąja kalba. Nemažai fūristų ir taksistų irgi labai daug nemokančių lietuviškai.

Džeikas liberalas?       2019-04-9 14:22

Ar pats bent suvoki, kas tai yra neišgėręs, ką?

Ar ne šitas Šarapovas       2019-04-9 14:18

su nešlovingai pagarsėjusiu KTU rektoriumi Baršausku kurpė bendras “monografijas-disertacijas”?

Straipsnis “į vienus vartus”. Kad kuo greičiau bėgtų visi bankus pasirašinėti II pakopos sutarčių.

Niekas tiksliai nežino kaip bus ateityje. Labai smarkiai plėtojama automatizacija. Nebereikės tiek darbuotojų, kad pagaminti tą patį ar net didesnį BVP.
Apsidairykim-bankų skyrių beveik nelikę, o mokėjimai vyksta, bankų pelnai auga. Degalinėse, parduotuvėse automatinės kasos, žmonių nebereikia ir t.t.

Paprasčiausiai valdantiems automatizuotus verslus reikės daugiau pasidalinti su pensininkais, vaikais, neįgaliaisiais, ligoniais ir kt. Nes automatizuotų verslų ir sąnaudos bus tikėtina mažesnės ir pelnai didesni.

Pvz. vienuose paskutinių Nyderlandų rinkimų rimtai buvo keliamas klausimas dėl įsigalinčios masinės automatizacijos ir dėl to dideliam skaičiui žmonių gresiančios bedarbystės. Ką reiks daryti su bedarbių armija tuomet?

Visai gali būti kad ateityje darbuotojų ne trūks, o bus per daug.

Bet šitas “profesorius” traukia priplėkusius nežinia kokiais duomenimis pagrįstus paveikslėlius ir gasdina tautą, kad Sodrai “galas” ir reikia kuo greičiau nešti pinigėlius į bankus.

Nors Sodra Lietuvoje finansuojama ne vien darbuotojų mokesčiais jau senokai. Ir ateityje finansavimas iš bendro valstybės biudžeto neišvengiamai privalės didėti, kaip yra daugelyje civilizuotų šalių.

ah1       2019-04-9 12:04

nu aš tai niekaip nesuvokiu kodėl mūsų mokesčių mokėtojai turi mokėti mokesčius
dėl tremtinių pensijų -  logiškai būtų kas trėmė tas tegul ir atlygina tremtiniams, o jei tokių nėra tai ir atlyginti nėra kam. Kodėl mus “nutręšia” dėl tremtinių pensijų, kodėl mums ant sprando užkrautos tremtinių pensijos? Visų pirma panaikinkit tremtinių pensijas- mūsų, mūsų vaikai ir anūkai nekalti dėl trėmimų, nėra skolingi tremtiniams ir todėl neprivalo atlyginti žalos dėl Stalino trėmimų.

ah1       2019-04-9 11:47

pavyzdys kokiais mechanizmais bus sunaikinta Lietuva?

Dzeikas       2019-04-9 11:28

Straipsnis geras irdeja sakantis karcia tiesa, net man - liberalui.
Veliau grisiu prie jo. Dabar turiu klausima Vadinasui:
O jeigu nebutu vare statyti gelezinkelo , ka tie basi butu veike? Pasigertu lisna karta , po to eitu snukiadauzio ir diena praejo?
Nereikia 5 kampo apvaiame kambaryj ieskoti - aukstuomene prauliavojo ir valstybe ir tauta 1795m ,o kalta pasirodo carine Rusija.

ekspertas > ekonomistui        2019-04-9 11:18

Sora - iš vis niekam nereikalingas,ko - ne iš viduramžių atkeliavęs modelis ,tarnaujantis ,kaip ir viduramžiais:)) ,  išskirtinai pasiturinčiųjų luomui.Kad Lietuva pastoviai valdančiųjų per vykdomas reformas vis bandoma(ir toli gražu ne visais atvejais be sėkmės) mato ir mažas ir didelis. Išvada: pensijos ,išmokos ,sveikatos apsauga -  būtiniausi šiuolaikinės demokratinės valstybės (o ne kažkokio nusikalstamo ,viduramžiško darinio ) atributai privalo būti finansuojami bendra tvarka ,t.y.tiesiogiai iš valstybės biudžeto .Atskira eilute .Esmė tame ,kad privilegijuotųjų ir likusios ,minėtos visuomenės dalies finansavimo šaltiniai privalo būti vienodi.Tik tuo atveju spekuliacijos ,kad va , mes pridirbom, žmonės pabėgo ,tai dabar JUMS nebus iš ko mokėt (pensijų ,kitų socialinių išmokų).Apie šalies demografines bėdas sukėlusiųjų atsakomybę -gerb. ekonomistas juk “nė mur mur ” . Priešingu atveju - visi supranta : žurnalistas ,pliurpiantis “ne taip” - tuoj pat į “gatvę”, ekonomistas ,skleidžiantis valdžiai netinkamus dalykus - jau nuo rytdienos - joks ekonomistas.

Vadinasi,       2019-04-9 10:55

reikia kolonizuoti Lietuvą kaip seniau - arba Žečpospoliton, arba Rusijon stoti ir asimiliuotis. Reikia vėl rusifikuoti arba polonizuoti ir vėliau surengti referendumus, ir įrodyt pasauliui, kad Lietuvoje nėr lietuvių. Geras pasiūlymas, ane? Sudaryti lietuviams gyventi čia nepalankias sąlygas ir atvaryti kolonistų pulkus kaip caro laikais arba po karo. Lietuviams darbo neduoti, bet duoti žmonėms nuo Volgos kaip prie caro Batiuškos, kurie buvo basi varomi statyti čia geležinkelio. Vien į Mažeikius kiek buvo anuomet atvaryta tam geležinkeliui statyti, pamenate?


Rekomenduojame

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.