Demokratija ir valdymas, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Edvardas Čiuldė. Kodėl mums nereikėtų persiimti vadinamojo progresyvizmo marazmų pamėgdžiojimu?

Tiesos.lt redakcija   2022 m. sausio 12 d. 12:18

2     

    

Edvardas Čiuldė. Kodėl mums nereikėtų persiimti vadinamojo progresyvizmo marazmų pamėgdžiojimu?

Translytiškumo ugdymas, gender ideologija,  homoseksualumo propaganda bendrojo lavinimo mokykloje tarp vaikų ir paauglių, šeimos sampratos profanacija, naujakalbystės diegimas lyčiai jautrios gramatikos pavidalu šiandien neretai yra vertinami kaip naujoviški arba net madingi dalykėliai. Tai gali būti įvardijama ir kaip judėjimo keliu į priekį orientyrai, turint daugiau ar mažiau įsisąmonintą tikslą. Kitas dalykas, kad tokios kelionės tikslu neabejotinai yra žmogaus tikrovės destrukcija, mirties kultūros užkrato užveisimas ir padauginimas. Tai kelias į tikslą, kurį Sigmundas Froidas (Freud) labai tiksliai yra pavadinęs mirties instinkto našta.

Kas be ko, nesunku pastebėti ir tai, kad naujosios mados didžiąja dalimi atplaukia iš  mūsų saugumui labai svarbios sąjungininkės JAV kultūros, iš demokratijos bastionu laikomos Šiaurės Amerikos. Ar tai savo ruožtu nereiškia, kad mes tiesiog privalome, norime to, ar nenorime, tokias inovacijas perimti mechaniškai, beveik automatiniu režimu jau vien dėl solidarumo su didžiąja sąjungininke, ginkDie,  neparodžius savo nepasitenkinimo mimikos, kuri pagal daiktų prigimtį tarsi ir turėtų atsirasti, klasikės žodžiais tariant, atsikandus šūdo?

Tačiau štai, žiūrėkite, didysis Immanuelis Kantas žmogaus bukumą apibrėžia kaip sprendimo galios trūkumą, t. y. kaip nesugebėjimą taikyti bendrąją taisyklę atskiram atvejui arba, kitaip tariant, kaip blogą, mechaninį tokios taisyklės susiejimą  su paskiru pavyzdžiu.

Tikrai verta atkreipti dėmesį į tai,  kad Grynojo proto kritikos autorius neįveikiamu kvailumu ir neišmatuojamu bukumu vadina ne proto ar intelekto trūkumą, o būtent sprendimo galios deficitą.

Tarkime,  proto ir intelekto trūkumai taip pat nesunkiai yra atpažįstami kaip žmogaus nesugebėjimas peržengti savo betarpišką aplinką, galop kaip nemokšiškumas, tačiau,  kaip sako liaudies patarlė,  bėgant laikui į protą yra ateinama, o intelekto turtus galima susikrauti studijuojant, mokinantis, dirbant intelektinį darbą. Kita vertus, pagal I.Kantą, sprendimo galios neįmanoma paprasčiausia išmokti, jos esą negali atstoti jokios įkaltos ar iškaltos žinios, kaip sako garsusis filosofas, įdedamos pastangos tokią galią leidžia išlavinti tik labai labai menku laipsniu.

Trumpai drūtai tariant, pagal I.Kantą sprendimo galia yra sugebėjimas intelekto nustatytas ar proto teikiamas taisykles taikyti atskiram atvejui (dedukcinė sprendimo galia) arba atpažinti atvejo priklausomybę taisyklei (refleksinė sprendimo galia), apskritai yra sugebėjimas subordinuoti taisyklei, t. y. skirti ar atvejis paklūsta duotajai taisyklei, ar ne.

Čia kol kas kalbėjome apie dedukcinės sprendimo galios trūkumą,  kurio apraiškas mūsų padangėje galime lengvai atpažinti ir pagal dažnai tiražuojamą  bukumo formulę – „ nėra jokio reikalo išrasti dviratį iš naujo, svarbiausia yra padaryti namų darbus“. Kita vertus, kaip atrodo, refleksinės sprendimo galios trūkumą labiausiai pastebimu pavidalu manifestuoja Putino Rusijoje atsiradusi suverenios   demokratijos teorija, kai atvejo luošumą yra bandoma pridengti svetima taisykle.

Kodėl JAV išryškėjusios vadinamojo progresyvizmo subkultūros etalonai dažnai yra netinkami mūsų pakrantei?

Neužmirškime, be visa ko kito, to, kad JAV yra neaprėpiamos įvairovės beribis kraštas,  kur mirties subkultūrai įvairovės paletėje nesunkiai yra atrandami pakaitalai, sublimacijos ir alternatyvos, nežiūrint to, kaip tai yra pavadinama.  Perfrazavus Friedricho Nietzsches žodžius,  galima pasakyti ir taip, kad JAV pavyzdyje matome, kad purvina srovė negali užteršti viso vandenyno.  Tačiau tokia pat purvina srovė gali   mirtinai apnuodyti nedidelį tvenkinį,  kai nuo apterštos pakrantės smarvės kvaista sąmonė, o gyvastis pradeda dvėsti su neįtikėtinai paspartėjusiu tempu!

Jeigu pastebėjote, žodis „homofobas“ šiandien mūsų  apnuodytoje pakrantėje neretai yra ištariamas su tokiu pasidygėjimu, tarsi čia būtų kalbama apie kažkokį lytinį nusikaltėlį, kuris savo kraupiu apsigimimu pranoksta net   maniakus žudikus ar prievartautojus.

„Ho-mo-fobas“ – kartas nuo karto sustaugiama hienos balsu mūsų tyruose profilaktikos sumetimais.  Čia nuo jaunumės yra mokoma kiekviena rytą apsičiupinėti, siekiant užbėgti prieš akis galimoms mutacijoms homofobijos kryptimi, nes yra tvirtai žinoma, kad įgijęs homofobo reputaciją žmogus mūsų pakrantėje yra pasiunčiamas į absoliučią nuošalę. 

Tačiau kas yra ne taip, jeigu mama trokšta susilaukti anūkų ir jaučiasi nuvilta likimo, kai jos sūnus patraukia klaidžiais gėjų takeliais, ar tokių likimo posūkių baimė nėra normalių refleksų motinos reakcija? Kitas klausimas – kas iš tiesų pasimatė, kai mūsų bendrapiliečiai homoseksualai išlindo iš savo urvelių į viešumą per jų interesus atstovaujančių  gėjų ir lesbiečių lobistinių organizacijų vadovų, neretai prisidengusių žmogaus teisių gynėjų vardu, veiklą?  Kaip   neseniai su dideliu trenksmu išaiškėjo mūsų šaliai tekusių išbandymų metu, tokios organizacijos vis dažniau stoja prieš Lietuvos interesus. Taigi ne su visai švaria sąžine, bet rodant į labai akivaizdžiai prasikišančius pavyzdžius, būtų galima pasakyti net taip, kad šiandien Lietuvoje homoseksualai būriuojasi penktosios kolonos priešakyje.  Todėl labai nenusiminkime pavadinami homofobais, jeigu atlaikėme išbandymą pažiūrėti tiesai į akis.  Kad ir kaip ten galiausiai būtų, kol kas nematau pagrindo daugumos Lietuvos žmonių nusiteikimui pasirašyti visuomenės sutartį su homoseksualų bendruomenėmis.

Dar daugiau, - privalome puoselėti viltų, kad anksčiau ar vėliau gander ideologija ta savo dalimi, kai ji pasitarnauja paauglių savęs žalojimo manijos pateisinimui vadinamųjų lyties pakeitimo operacijų ar kitokių manipuliacijų pagalba, bus pavadinta nusikalstama ideologija. o galiausiai prilygintina toms teorijoms, kurios pateisino žmogaus orumo suniekinimą ir asmenybės sunaikinimą konclagerių subkultūros išplitimo praktikoje.  Jeigu vienu atveju žmogus buvo naikinamas kaip kažkam nepatogus, nepageidaujamas išorinis objektas,  kitu atveju žmogus yra pratinamas atpažinti save kaip nereikalingą svetimkūnį sau pačiam, mokomas įsteigti pragarą savo subjektiškumo gelmėse. Kas galiausiai lemia tokį žmogaus agresijos prieš save patį suvešėjimą,  kurį didesniu ar mažesniu laipsniu pateisina ir siekia legalizuoti gender ideologija, nepraleidžianti nė mažiausios progos pastūmėti žmogų į pragarą?

Kaip atrodo, S.Froido mokinio Ericho Frommo pamąstymuose yra kelios labai svarbios mums nuorodos, siekiant atsakyti į šį klausimą.

Studijoje „Moralinės žmogaus galios“ E.Frommas rašo, kad pagal pirminę savo potenciją žmogus turi įgimtą stimulą augti, atskleisti savo kūrybinius sugebėjimus, išplėtoti prigimtines galias. Žmogus, būdamas gyvas, negali atsisakyti noro gyventi, o vienintelis būdas, kuriuo jis gali sėkmingai tai padaryti, - panaudoti savo galias, iškleisti tai, ką jis turi.  Tai plaukia iš pačios žmogaus prigimties, iš principo, kad galia veikti sukuria poreikį  naudoti šią galią ir, kad nepavykus jos panaudoti, viskas baigiasi disfunkcija ir nelaimingumu.

Jeigu kažkokios aplinkybės sutrukdo žmogui augti, atsiskleisti produktyviomis savo galiomis, energetinis potencialas   įgyją destruktyvų pobūdį, o gyvenimą griaunanti energija savo ruožtu yra nukreipiama ne tik į išorę, į priešiškumą kitam žmogui, bet su dar didesniu intensyvumu neretai žmogaus yra atgręžiama prieš save patį,  tampa savinaikos stichija.

Gyvenimą griaunančios žmogaus jėgos atsiranda atvirkščiai proporcingai gyvenimą skatinančios jėgoms: kuo stipresnės vienos, tuo silpnesnės kitos, ir atvirkščiai. Destruktyvumo laipsnis yra proporcingas žmogaus sugebėjimų užblokavimo laipsniui.  Kita vertus, kaip jau buvo užsiminta, destruktyvumas ir savidestrukcija yra antrinė žmogaus potencija, kuri pasireiškia tik tuomet, kai jam nepavyksta realizuoti savo pirminių potencijų.  Savo ruožtu gender ideologija geriausiu atveju yra taip sukonstruoto socialinio defekto racionalizacija ir pateisinimas, kai mums daug svarbiau yra perorientuoti gyvenimą žmogaus kūrybinių galių atblokavimo linkme. Jeigu rimtai imtumėmės šio reikalo Lietuvoje, visų pirma reikėtų pabandyti bent susigrąžinti į savo gyvenimą klasikinės gimnazijos, kuri yra orientuota į jauno žmogaus kūrybinio potencialo atskleidimą, idealus, vietoj dabar dominuojančio mūsų švietimo sistemoje jauno žmogaus ugdymo funkcionalumo ir prisitaikėliškumo linkme.

Ar jūsų neužburia Lietuvos kaip auksinio užutekio vizija, leidžianti pamatyti, kad visi vadinamojo progresyvizmo užmanymai yra tik komiškai besistaipančių  šešėlių pantomima?

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

nuomonė       2022-01-14 9:59

O kaip kitaip gauti “grantus”,finansavimą iš ” fondų”?

Prašalietis       2022-01-12 17:18

Tokia jau žmogaus prigimtis, kad kai žmogus nepajėgia.., bet vis tiek “gamta šaukia” ir nori, tokiu atveju jo psichika būna labai neigiamai veikiama. Dėl jaučiamo savo nepilnavertiškumo ar dėl kitokių priežasčių nesikreipęs kvalifikuotos medicininės pagalbos šiandieninis individas, kaip ir gilioje senovėje, ieško išeičių ir suranda kas jau buvo “atrasta” Antikos Graikijoje (anonizmas, pederastija, pedofilija,zoofilija) arba pasitelkia šiandieninio mokslo pasiekimus (transgenderiai, išangių vibratoriai, pripučiamos lėlės…). straipsnelio autorius, nagrinėdamas paprastą ir primityvų gamtos gyvo ir sveiko kūrinio-žmogaus vieną iš būtinų gamtinių poreikų(kaip pavalgyti, gerti, eiti į tualetą...) ir turinčio fizinių ar psichinių sveikatos problemų individo problematiką, bando nagrinėjamą elementarų seksualinio poreikio dalyką sieti su “judėjimu į priekį, kelionės tikslu, JAV kultūra, šios kultūros automatiniu perėmimu…” Visi žino, kad žmogaus kūno fizines ir psichines problemas šiais laikais gali daugiau mažiau išspręsti kvalifikuota medicininė pagalba ir gydymas. Kas liečia nepilnaverčio individo nepajėgumą ir jo psichikoje atsiradusį norą “teisiškai” pasidaryti transgenderiu, zoo.., pedo…, pidar…, kada šiam individui “problemą” padės “išspręsti” iškrypėliškas seksas, tai Kantas tikrai nepasakotų kaip besiremiantis Kantu savo straipsnelyje Čiuldė: “...žmogaus bukumą apibrėžia kaip sprendimo galios trūkumą, t. y. kaip nesugebėjimą taikyti bendrąją taisyklę atskiram atvejui arba, kitaip tariant, kaip blogą, mechaninį tokios taisyklės susiejimą  su paskiru pavyzdžiu…” Arba “...pagal I.Kantą sprendimo galia yra sugebėjimas intelekto nustatytas ar proto teikiamas taisykles taikyti atskiram atvejui (dedukcinė sprendimo galia) arba atpažinti atvejo priklausomybę taisyklei (refleksinė sprendimo galia), apskritai yra sugebėjimas subordinuoti taisyklei, t. y. skirti ar atvejis paklūsta duotajai taisyklei, ar ne….” Šiandieninės homo..,pedo…, zoo…, anonistinių ir kitokių ..filų “potencijų ir problematikos” tema pagal “dėdulės” Kanto “medicininę” filosofiją “Sprendimo galios kritika” gaunasi, kad ką ir per kur “tratinti”, nuo kurio galo pradėti valgyti dešrą, kiek kartų per dieną valgyti, kokioje pozoje kakoti, po kakojimo kokia higiena užsiimti ar neužsiimti jokia higiena…., kiekvienas individas su savo “sprendimo galia” sprendžia kaip jis nori, nes pagal “dėdulę” Kantą šie sprendiniai yra “estetiniai, o estetiniams sprendiniams galioja laisvės principas”...

Rekomenduojame

Lenkai ribos NVO įtaką mokykloms, skatins vertybinį lenktyniavimą tarp mokyklų

Krescencijus Stoškus. Esu apimtas sunkaus nerimo ir skausmo

Virdžinija – sektinas pavyzdys

Dominykas Vanhara. Labai tikėtina valdančiosios koalicijos sudėties kaita

Vygantas Malinauskas. Žmogaus teisių komitetas siūlo ideologizuoti smurto problemą

Privalomi skiepai gali sukelti sveikatos sistemos griūtį

Kęstutis Girnius. Konfliktas su Kinija – strateginė, ne taktinė ar komunikacijos klaida

Vokietijoje mokesčių mokėtojų pinigais remiami filmai atitinkantys „įvairovės sąrašą“

Vytautas Sinica. Valstybinės kalbos atnašavimas

Ar iš tikrųjų Seimo nariai patvirtino buvusių Lietuvos okupacinių režimų teisėtumą?

ES „žalioji darbotvarkė“ nebus taikoma privatiems lėktuvams ir jachtoms

Visuomenininkai lietuvių kalbos naikintojus įamžins knygoje „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“

Draudikas atsisako padengti mirtį dėl vakcinos, nes mirusysis neva dalyvavo eksperimente pats prisiimdamas riziką

Vytautas Sinica. Vyriausybės veiklos apžvalga

Jonas Vaiškūnas. Kalba ne apie kalbą – o apie tai, kur eis demarkacinė linija

Eugenijus Jovaiša. Kalbos išniekinimo projekto autoriai įteisins okupacinių režimų primestą rašybą

Pareigose pažemintas arkivyskupas, susijęs su dokumentu, draudžiančiu laiminti tos pačios lyties poras

Sigitas Besagirskas. Kiek mums kainuos kova su Kinija?

Loreta Strom. Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (FHI) nerekomenduoja naudoti koronos sertifikato kaip prevencinės priemonės

Peter Kwasniewski. Kodėl gitarų muzika neturėtų skambėti katalikiškose Mišiose

Etikos dalyko mokymas Vokietijoje sumažino religingumą

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzus Kanos vestuvėse – II eilinis sekmadienis

Arnas Simutis. Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje

Dovilas Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė

Mindaugas Karalius. Lietuvių kalbos naikintojai bus įamžinti knygoje

Tautvydas Galinis. Svetimvardžiai asmens dokumentuose, arba apie projektą atšaukti valstybinę lietuvių kalbą

Daugiau nei pusė Airijos katalikų dėl pandemijos pasirinko neiti į šv. Mišias

Vytautas Radžvilas. Žodis Laisvės gynėjų dieną

Vytautas Radžvilas. Autonomininkų svajonės tampa tikrove

Kuriamas precedentas: Kvebeko teisėjas apribojo neskiepyto tėvo teisę lankyti vaiką

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.