Šeimos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Edvardas Čiuldė. Ar jau atėjo laikas atsidalinti Lietuvą?

Tiesos.lt redakcija   2022 m. sausio 20 d. 10:54

9     

    

Edvardas Čiuldė. Ar jau atėjo laikas atsidalinti Lietuvą?

Kai praeitą kartą svarstėme klausimą – kodėl mums nereikėtų persiimti vadinamojo progresyvizmo marazmų pamėgdžiojimu – Tiesos.lt portalo skaitytojų komentarų rubrikoje kažkas pateikė labai tiksliai subalansuotą ir drauge žaviai ironišką kontrklausimą – O kaip kitaip gauti „grantus“, finansavimą iš „fondų?

Ką čia dar būtų galima bepridurti, ypač kai ironija pasitelkiama kaip didesnio tikslumo priemonė?

Iš tiesų, dienraščio komentarų rubrikoje užrašytas ironiškasis klausimas pataiko į dešimtuką. Jau ir mūsų pakrantėje nėra didelė paslaptis tai, kad vadinamojo progresyvizmo marazmai Lietuvoje yra skiepijami kelią nuklojant pinigais pinigėliais, nepašykštint dėl to čia nemažų sumų.

Žinia, toks parsidavinėjimas šiandien labiausiai klesti šalies universitetuose, tačiau tų pačių norvegų fondai neapsiriboja tik Vilniaus universiteto finansiniu paskatinimu diegiant vadinamosios lyčiai jautrios kalbos kretiniškosios gramatikos siurprizus (apie sandorio detales žinau iš liudininko, mačiusio viską iš arčiau nei aš pats, pasakojimų), norvegiški fondai su didžiausi suinteresuotumu yra bandę primesti nusikalstomos Bernevernet organizacijos sukauptą patirtį mūsų šalies vaiko teisių gynimo institucijoms ir vis dar puoselėja užmačias įpiršti klaikius vaiko vaizduotės tvirkinimo eksperimentus Lietuvos vaikų darželiuose, žadėdami aprūpinimą metodine medžiaga ir neišsenkamus finansinius išteklius. Taurios idėjos pačios prasiskina kelią, uždega ir įkvepia žmones, a?

Kita vertus, pagalvokime apie tai, kokios atgrasios savaime turėtų būti idėjos, jeigu jos, piktai pašiaušdamos žmogaus prigimtį, yra stumiamos per prievartą, patepant kelią pinigais, skiepijant prostitucines praktikas net tarp universiteto žmonių.

Kiltų didelis triukšmas, jeigu, tarkime, sužinotume, kad Lietuvos universitetai yra finansuojami iš Putino fondų, tokiu būdu siekiant paskatinti imperijos idėjos pašlovinimą. Neabejotina, kad norvegų fondai yra tvarkomi labiau civilizuotai nei Kremliaus propagandiniams karams skirtos lėšos, ten tikriausiai mažiau išvagia patys fondų tvarkytojai, tačiau nemenka dalis tų norvegiškų fondų pinigais bandomų įpiršti idėjų yra ne mažiau toksiškos nei rusiškos propagandos marazmai.

Kas be ko, Norvegija yra pažangi, demokratiška, socialinės gerovės šalis, tačiau šios šalies šeimos politika ir lyties sampratos inovacijos yra vertos dėmesio nebent tik tokiu rakursu – kaip mums nederėtų daryti niekados, net ir stovint prieš šautuvo vamzdį!

Norvegijos šeimos naujosios politikos tonas buvo užduotas dar pokario metais, kai pagal valstybinę programą šios šalies moterys neretai būdavo prievarta sterilizuojamos dėl neatitikimo socialiniam standartui. Bėgant laikui valstybės kišimosi į šeimos reikalus priemonių arsenalas didesne ar mažesne dalimi čia pakito, tačiau esminis įspūdis, kad Norvegijoje šeimos politiką vairuoja baisūs troliai – nesikeičia. Kad ir kaip ten būtų, mums tikrai nederėtų užsidėti sielą ir kūną sudarkančios norvegiškos kupros net ir tokiu atveju, kai už tai yra primokama.

Kartą jau esu kėlęs klausimą – kodėl gėjai yra geriausi moterų rūbų modeliuotojai, – rasdamas maždaug tokį atsakymą, kad sėkmę čia užtikrina medžiaginis požiūris į moterį. Dabar savo ruožtu apsimeskime, kad iš anksto nežinome atsakymo į klausimą – kodėl būtent gėjai ir lesbietės šiandien, įsijungdami į diskusijas dėl naujo įstatymo priėmimo, visu balsu staugia, kad smurtas artimiausioje aplinkoje atsiranda dėl stereotipinių vyrų ir moterų vaidmenų šeimoje?

Tikriausiai nėra labiau stereotipiško vyro ir moters vaidmens kaip tarpusavio heteroseksualus bendravimas, ar ne? Taigi, norite tikėkite, norite ne, tačiau tikriausiai ne už kalnų ta diena, kai mums bus bandoma įpiršti nuomonę, kad heteroseksualūs santykiai turėtų būti draudžiami kaip sukuriantys palankią terpę smurtui.

Kaip matome, homoseksualizmo ideologija mūsų aplinkoje demonstruoja savo užmačias begėdiškai atvirai, jau nematydama reikalo užsidėti figos lapelį net ir šventadieniais.

Kita vertus, mums kasdien primename ir tai, kad neva nepersiimdami vadinamojo progresyvizmo idėjomis mes galime įžeisti ir atstumti euroatlantinius sąjungininkus, pakenkti savo nacionaliniam saugumui. Vaje vaje…

Kaip atrodo bent man, mūsų sąjungininkai nėra jau tokie menki, trivialūs, luoši savo vienpusiškumu, ir užsiciklinę pedarastiniuose kompleksuose, kaip kartais mus bando įtikinti. Greičiau yra atvirkščiai, homoseksualumo propagandos suvalstybinimas kelia didelius pavojus mūsų saugumui neramiais laikais, gali atmušti žmonių norą ginti savo valstybę ir tėvynę. Homoseksualizmo pertekliniai vojažai silpnina mūsų gynybinius pajėgumus, kitaip nepasakysi.

Taip pat pats laikas būtų pripažinti ir tą liūdna tiesą, kad vargu ar lemiamų išbandymų metu mums padėtų atstovėti Lietuvą konjunktūrinė gauja, pasivadinusi pirmąja Lietuva. Be visa ko kito, sudeginus visus tiltus, išsisklaidžius iliuzijoms pamatėme, kad toks skirstymas į pirmąją ir antrąją Lietuvą praranda prasmę.

Kažkada ir šių eilučių autorius labai naiviai svarstė klausimą – kuri Lietuva – pirmoji ar antroji – yra tikresnė? Tačiau šiandien žmonės iš konjunktūrinė Lietuvos, kad ir kaip ją pavadintume, gėdijasi būti lietuviais, niekšingai tyčiojasi iš valstybės simbolių (Vytis gaujoje yra vadinamas balvonu, trispalvė vaizduojama kaip skuduras užpakaliui nusišluostyti), išsižada konstitucinio lietuvių kalbos statuso, tokiu būdu nutraukdami bet kokį, net ir simbolinį ryšį su Lietuva.

Taigi Lietuva kaip sunkus palikimas atitenka mums vieniems, niekur nepasidėsime, privalėsime atstovėti savo Tėvynę!

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al. Edvardui       2022-01-22 13:31

Nežinau kuo rėmėsi žodyno autoriai. Spėju, paėmė iš tarmių. O pvz. aukštaičių ar dzūkų tarmėse pilna slavizmų. Galiu klysti, bet savo aplinkoj tokį pusakį girdėjau tik rusiškai - atstojat.

edvardas Al.       2022-01-22 10:22

Kaip nurodoma Lietuvių kalbos žodyne, pirmoj žodžio atstovėti reikšmė - atlikti užduotį, budėti sargyboje.

Al.       2022-01-22 0:29

Viskas šaunu, tik kuo ,,Norvegija yra pažangi socialinės gerovės šalis” ? Kaip šalis su fašistine šeimos politika gali būti pažangi ? Alkanam gali atrodyti, kad soti tai ir pažangi. Bet nebūtinai. Tiesiog dažnai sugedimo pasekmės pasirodo ne iškart. Ir tėvynę reikia ne atstovėti (kaip eilę prie krautuvės), o apginti.

nuomonė gerb. Edvardui       2022-01-21 15:29

Tai buvo sarkazmas,bet man,matyt, pritrūko gebėjimo jį suprantamai išreikšti.

edvardas nuomonei       2022-01-21 13:42

Labai nusiminiau, kad tai buvo ne ironija. O vartotojiškoje visuomenėje būna net taip, kad kūdikiai pasensta dar įsčiose, neužgimę.

Ta pati nuomonė       2022-01-21 10:49

Manau,gerbiamas autorius žiūri pernelyg sudėtingai (prašau neįsižeisti), viskas tikriausiai daug paprasčiau- daug kam svarbiausia, kad nenustotų lijęs tas svaiginantis pinigų lietus, o lietuvių kalbos statusas, lietuvių tautinė savivertė,tradicinės vertybės,matyt, antraeilis dalykas…Juk kartą paragavęs gerovės ( nesvarbu,kokia kaina),nebegali sustoti…
Manau,nelabai kam rūpi “senjorų” (madingas žodis, dabar jau apibūdinantis ir tuos,kuriems virš 60 ir net jaunesnius) galima diskriminacija dėl darbo,dėl amžiaus, patyčios iš jų.Jie juk nelabai turi galimybių apginti savo teises ir orumą.O kai kurių kitų visuomenės grupių “interesams,orumui,savijautai,išraiškai” skiriamas didžiulis žiniasklaidos,valdžios dėmesys ( matyt,ir lėšos) ,neduok Dieve, juos “įžeisti”,ar “diskrimiuoti”...

Kazys       2022-01-21 9:09

Taip ,dabar Norvegija yra pažangi socialinės gerovės šalis, bet kiek ilgai tokia bus ? Visuomenė ten smarkiai degraduoja. Ar gali degradavusi ,pilna iškrypėlių visuomenė ilgai išlaikyti pažangią  ,klestinčią socialinės gerovės valstybę? Tas pats klausimas iškyla ir mums dabar.

Pasvarstymui       2022-01-21 0:43

Skaitau: (c) “Negalintiems išsigryninti algų Skaistė siūlo atsiskaityti kortelėmis”...
Dievuliau, tai ko ekonomistės mokėsi Ekonomikos fakultete, jei nemato šito pareiškimo paralelės su karalienės Marijos Antuanetės išsireiškimu (c) “Jei jie neturi duonos, tevalgo bandeles”? Nors pastarasis buvo išgalvotas Juodojo Pijaro gaminys, bet vis-vien laikomas atotrūkio nuo liaudies simboliu!
Nejau poniai malonu turėti žmonių pasitikėjimo ja indeksą -12,2 proc., ar kaip kitaip reikėtų suprasti tokią kalbėjimo manierą?

Žodžio laisvė...       2022-01-20 13:01

Lietuvos nereikia tiems,kam Lietuva nėra gimtinė ar kitakalbiams,kurių užmojai atiduoti atėjūnams Lietuvą.Lietuvybės išsižadėjimas yra šventas reikalas Lietuvos
priešams.Įvairios dobrovolskos jau nesislėpdamos ėmėsi atviro kenkimo ir skaldymo
Lietuvos valstybingumui.Ruošiama dirva naujai okupacijai bent jau Vilnijos krašte.
Tai tiesioginė pagalba autonomininkams veiksmams ateityje.Ko jie nepadarė iki galo
1990-1991 m.m.,tą jie planuoja daryti ateityje - atplėšti Vilniaus kraštą.Pats laikas
iškelti baudžiamąsias bylas tiems,kas siekia skaldyti Lietuvos valstybę.

Rekomenduojame

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt pirmoji (gegužės 15-oji) diena

Nuo Romo Kalantos aukos praėjo 50 metų

Indijos chirurgas planuoja persodinti gimdą į translytės „moters“ kūną ir sudaryti jam galimybę pastoti dėka pirmos tokios operacijos pasaulyje

Nepriklausomos valstybės ir imperijos. Vytautas Radžvilas

Vytautas Rubavičius. Partnerystės įstatymas – moterystės ir motinystės pažeminimas

Edvardas Čiuldė. Atviras laiškutis Emmanueliui Macronui

Kandidato į AT teisėjus E.Šileikio drąsi kalba išgąsdino Seimą

ES ciniškai naudojasi pavojaus situacija Europoje, kad išplėstų savo galias

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt devintoji (gegužės 13) diena

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Įveiksime ligas ar žmogiškumą?

Ramūnas Aušrotas. Vaiko teisių apsaugos klystkeliai

Vatikano sinodo svetainė švenčia homoseksualumą ir įvaikinimą homoseksualų porose

Mokslinė konferencija Romo Kalantos metams paminėti

Vytautas Sinica. Apie Gabrieliaus Landsbergio interviu

Vytautas Radžvilas. Ir vis tik tai PAKTAS

Karas Ukrainoje. Septyniasdešimt aštuntoji (gegužės 12-oji) diena

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.