Partijos, Intelektualų vaidmuo

Edvardas Čiuldė. Apie provincialumo stigmą

Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 8 d. 20:53

6     

    

Edvardas Čiuldė. Apie provincialumo stigmą

Pabandykime įsivaizduoti štai tokią situaciją: doras, žinių ištroškęs jaunuolis, prasidėjus antrajai rusų okupacijai, t. y. pirmaisiais pokario metais įstoja į universitetą, tarkime, pasirinkdamas lituanistikos studijas, o semestrų bėgyje ne tik įgyja dalykinį žinojimą pasirinktoje studijų kryptyje, bet drauge yra ideologiškai apšvitinamas iki tokio lygio, kad įtiki doktrina, t. y. šiuo atveju persiima marksistinio mąstymo kategorijomis.

Nepasmerkime jo iš anksto, iš dalies galima pabandyti suprasti taip įtikėjusį mūsų herojų, nes K.Markso teorija be visa ko kito gali papirkti logine elegancija tą žmogų, kuris vidujai būtų linkęs priešintis per prievartą brukamam mokymui.

Toli gražu dabar, piešdamas šį vaizdelį, nenoriu įpiršti nuomonės, kad kalbame apie atvejį, kai teorija buvo gera, o praktika sugadino gerąsias teorijos intencijas, greičiau čia yra atvirkščiai, kai logiškai elegantiška, nuodugni ir nuosekli marksizmo invazija į sąmonę atpalaiduoja ne pačius geriausius žmogaus instinktus ir tuo pačiu prigimtinį homo sapiens kvailumą, būtent forsuodama totalinės pažangos reikalavimą ir, mojuojant pažangizmo vėliava, pastūmėdama didelę dalį žmonijos į kraupų istorijos akligatvį. Teorija ir praktika čia yra neatsiejamai susiję dalykai.

Toliau įsivaizduokime, kad jis, kaip sakėme, doras jaunuolis, retkarčiais grįžta į kaimą, iš kurio yra kilęs, ir čia mato baisų enkavedistų siautėjimą, tarybine vadinamos valdžios nusikaltimus. Tačiau, kaip atrodo, tokia kraupi dalykų padėtis nebūtinai iškart išklibins jo teorinį tikėjimą, galbūt jo tikėjimas pažanga kaip aukščiausia vertybe leis jam pabandyti užkalbėti sąžinę žinomu posakiu apie tai, kad kertant mišką lekia skiedros.

Kaip galima spręsti iš ankstesnių nuorodų, šis jaunuolis yra vedamas moksliniu vadinamo tikėjimo, kad istorijoje veikia geležiniai dėsniai, vadinamasis socializmas yra aukštesnė civilizacijos pakopa už anksčiau buvusią, o jeigu žmonės savo gyvenimais netelpa į geležinius istorijos dėsnius, jie, labai švelniai tariant, iškrinta iš konteksto, lieka už borto (sovietinė valdžia ne tik dėl prigimtinio žiaurumo, bet vedama ir savotiškos ontologijos, kad istorinių dėsnių konstruojama tikrovė yra neperžengiama, drauge neišeinant iš proto, neatsitiktinai tokius žmones uždarydavo į psichiatrines ligonines).

Jeigu jums dabar toks atitolusių laikų jaunuolis pasirodys labai nesimpatišku personažu, pabandykite įsivaizduoti, kad ir mūsų dienomis politiškai aukštai kotiruojamas pažangizmas iš esmės veikia pagal tą patį modelį, ne mažiau entuziastingai įsipareigodamas globalizmo paradigmai nei marksizmas su savo pirmtaku, skelbusiu, kad proletariatas neturi tėvynės.

(Kartais pusiau juokais, pusiau rimtai interpretatoriai tokį kreipinį į proletariatą pakeičia kitu kreipinių, štai ir šių eilučių autorius savo romantiškos jaunystės laikais vienoje mokslinėje konferencijoje žaismingos provokacijos pretekstu pasiūlė šį K.Markso šūkį perskaityti taip: žydai neturi tėvynės! Kaip atrodo šiandien man pačiam, tai buvo pernelyg pretenzingas ir dalykiniu požiūriu tuštokas įvardijimo pakeitimas, pateisinamas nebent tuo, kad įtarumo metodologijos kūrėjo žodžiai minties eksperimento pavidalu buvo dešifruojami pagal jo paties išplėtotą požiūrį, jog žodis kaip toks yra skirtas kažkam nuslėpti, maskuoti, dangstyti, yra toks, kuris tik atvirkščiai, melagingai, ideologiškai gali išreikšti tikrą dalykų padėtį, todėl neva turi būti atrandamos naujos metodologinės priemonės, kurių dėka būtų galima demaskuoti, dekoduoti, demistifikuoti, iššifruoti ir išgydyti žodį, sugrąžinant sąmonei adekvatumą ir tikrumą. Kita vertus, šiandien izraelitai teikia tokį neprilygstamą meilės savo tėvynei pavyzdį, kad mums belieka tik mokytis ir mokytis…)

Pažanga yra toks procesas, kai kažką įgydami drauge kažką ir prarandame. Tarkime, tokia yra pažangos kaina. Tačiau, kaip atrodo bent man, pastaruoju metu su vadinamojo pažangizmo lozungų pagalba modeliuodami istorinio vyksmo kryptį, drauge esame stumiami prarasti nepalyginamai daugiau nei galėtume kažką įgyti mainais arba kaip kompensaciją už tokius praradimus. Be to, kaip atrodo, praradimų tempai čia įgauna pagreičio pobūdį.

Kitą vertus, dar kartą grįždami į pokario laikus, pabandykime įsivaizduoti, kad mūsų herojaus bemokslė mama, nežinodama pažangos doktrinų, bet turinčio širdį žmogaus gyvomis ašaromis apverkdama miškuose žuvusių savo kaimynų partizanų likimą, baisėdamasi numestų prie šventoriaus žuvusiųjų kovotojų kūnų išniekinimu, yra pačiame istorinio vyksmo centre, galimai net nežinodama istorijos pavadinimo, kai jos sūnus klaidžioja mokslingumo ūke, puoselėdamas iliuziją apie kažkokius istorijos dėsnius, funkcionuojančius anapus žmogaus ir jo likimo kaip nereikšmingos empirinės liekanos.

Žiūrėdami retrospektyviai, mes suprantame, kad pasenėjusi lietuviško kaimo moteris apie istoriją, nežinodama jos vardo, žino kažką daugiau nei tarkime, žinojo toks Karlas Marksas, nekalbant apie jo epigonus, nes istorinį vyksmą ji išgyvena iš vidaus, patiria kaip smūginę skausmo bangą, kaip baisią širdperšą, įsivaizduojant, kad vidujai žmogus istoriją gali aptikti ne tik per kančią, neatmetant tų laimingų atvejų, kai istorija yra atpažįstama per išsilaisvinimo katarsį, sutampa su siela sprogdinančiu laisvės gurkšnio džiaugsmu Be to, tokia motina yra antiglobalistė jau pagal apibrėžimą.

Užbaigiant šį abzacą, privalau perspėti skaitytoją, kad piešiant šį vaizdelį, prieš akis neturėjau jokio konkretaus prototipo, tačiau nesunku įsivaizduoti, jog aprašyta įsitikinimų priešpriešos struktūra yra archetipinio pobūdžio, vienaip ar kitaip atsikartojanti šimtuose pavyzdžių.

Jums leidus, pateiksiu kitą pavyzdį. Daug esu girdėjęs pasakojimų, faktiškai labai tikroviškų liudijimų, kad Salomėja Neris, gulėdama mirties patale, išsižadėjo savo komunistinių įsitikinimų, apsivertė, net išpažino savo gyvenimo nuodėmes kunigui pagal katalikiškus papročius.

Taip tikriausiai ir buvo, tačiau viena detalė rodo apie pažiūrų virsmo įtampą bei prieštaravimų pėdsakus – tais pačiais 1945 metais pasirodė naujas poetės eilėraščių rinkinys, įteiktas leidyklai pavadinimu „Prie didelio kelio“, užduodančio mums savotišką mįslę.

Kaip pasakojama, mūsų garsioji poetė labai pergyveno, kentėjo, kad leidyklos cerberiai redaktoriai jos teiktą pavadinimą pakeitė, eilėraščio rinkinį pervadindami „Lakštingala negali nečiulbėti“, į pavadinimą iškeldami vieno eilėraščio strofą.

Tarkime, kad redaktorių pasiūlytas eilėraščių rinkinio pavadinimas yra banalesnis nei galėtų būti pagal čia talpinamų eilėraščių turinį. Žinoma, pavadinimas „Prie didelio kalio“ skamba didingiau, bet drauge jis užšifruoja ir įvykių stebėtojos ar net dalyvės abejotinos vertės pasiteisinimą, kad visos nelaimės, žudynės, trėmimai, tautos naikinimas yra maži nutikimai, palyginus su kelio didingumu. Toks pavadinimas šiandien jau būtų atpažįstamas kaip posakio „kertant mišką, lekia skiedros“ variacija, retrospektyviai žiūrint, atsiduotų stalinistinės intonacijos naftalinu.

Taigi čia matome kažką panašaus į tragikomišką paradoksą, kai cenzoriai pasitarnavo poetei, apsaugant jos vardą nuo dar didesnių priekaištų nei paprastai jai yra išsakomi šiandien, galimai laikydamiesi savo subjektyvaus požiūrio, kad poetė negali pretenduoti į didžiojo kelio pakelės dalyvės statusą.

Tačiau kartu privalau perspėti, kad tai, kas čia buvo dabar pasakyta apie tikrus ar tariamus talentingos poetė sielos virpesius, negali būti panaudota josios beatodairiškam puolimui, puoselėjant kenkėjiškus planus naikinti jos poetinio talento garbei įteisintus mokyklų pavadinimus ir pan. Kai aš matau tokius besikarščiuojančius teisuolius, pradedu žegnotis…

Kaip tikriausiai nesunku atspėti, plėtojant šią` temą, norime to ar nenorime, mums, net ir kraštutinai trumpinant pokalbį, nepavyks išvengti atodairos į Tomą Venclovą, kuris jau ne kartą viešai godėsi, baisiai dejavo, kad dūsta nuo Lietuvoje vyraujančių požiūrių provincialumo.

Žinoma, tikriausiai Lietuvoje nėra kito žmogaus, galinčio pasigirti tokiomis neįtikėtinai įstabiomis pažintimis, kaip T.Venclova. Tačiau, žiūrint blaiviai, drąsiai galima kelti klausimą – ar jaunojo T. Venclovos pažįstamų ratelis tuomečiame Leningrade buvo kažkokia ypatinga sąmonės aktyvizacijos zona, lyginant su Lietuvoje tada plėtotais viešais ir neviešais diskursais?

Greičiausiai, ne! Brodskis be jokios abejonės yra genialus poetas, tačiau jo dideliu mąstytoju nepavadinsi, švelniai tariant.

Man, kaip ir daugeliui mano bendraminčių, nemaloniai užkliūva T. Venclovos pasipūtėliškos kalbos ir tautinio naratyvo niekinimas, neretai jo eseistikoje prasimušantis lėkštumas, tačiau mano nacionalistinis nusiteikimas, truputėlį skirtingai nei mano bendraminčių atveju, įpareigoja mane kaip neginčytiną faktą pripažinti ir tai, kad mano tautietis T. Venlova yra vienas iš penkių iškiliausių XXa. pasaulio poetų.

Tarkime, lyginant su Justinu Marcinkevičiumi, išskirtinai tauria ir šviesia asmenybe, T.Venclova nėra pernelyg simpatiškas žmogus. Tačiau tikrai nėra jokio reikalo prisigalvoti naujų insinuacijų apie tariamą KGB palankumą T. Venclovai, – tai nerimta, nesolidu, o greičiausiai – labai apgailėtina.

J.Marcinkevičius neabejotinai yra neprilygstantis tautinio sentimento dainius, tačiau nacionalistinis nusiteikimas įpareigoja nepražiopsoti ir to, kad kosmopolitinių prietarų apniktas T.Venclova taip pat yra nacionalinė vertybė kaip poetas, žaidžiantis truputėlį aukštesnėje poetinėje lygoje nei J.Marcinkevičius.

Be visa ko kito, verta prisiminti, kad J.Marcinkevičius ne vieną kartą Lietuvos institucijų buvo stumiamas į Nobelio premijos laureatų kandidatų sąrašą be jokios labiau apčiuopiamos perspektyvos tokią premiją pelnyti, kai savo ruožtu T.Venclova šioje pozicijoje visados buvo perspektyvus kandidatas su pertekliumi, bet neturėjo jokio institucinio palaikymo.

Tačiau nepasiduodu pagundai žengti lengviausiu keliu, keliant hipotezę, kad T.Venclova pataikavo žydams ir lenkams dėl to kad neva siekė užsitikrinti šių tautų palankumą kaip galimas Nobelio literatūros premijos nominantas. Taip tiesmukai pagalvoti galėtų nebent žmogus su įtarumo metodologijos jau galutinai sugadintomis smegenimis.

Tikriausiai vis dėlto teisus buvo tas ištremtas imperatorius, kuris laiškuose savo draugams rašė, kad nėra didesnės palaimos nei auginti daržoves provincijoje.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Ideologijų šiukšlynai       2022-06-9 18:35

Du trečdaliai JAV rinkėjų balsavusių už Trump buvo iš kaimų ir mažų miestelių.Už brexit pasisakė 55%kaimo gyventojų.Taip,išrovus žmones lyg medžius iš savų miškų gimtinių ir “moderniai"juos perdirbus per megakorporacijų,IKEAs tuos savo krašto dar laisvus provincialus-skubama išvaryti juos nuo nuosavo būsto ir nuosavos žemės ir laukų,kaip paukštelius į miesto-banko-miesto uždarus narvelius,kad ten jie pririšti būtų šeriami vaivorykštiniu lesalu,narkotikais,pamaišomi su rudais ir juodais perėjūnais ir atėjūnais atsisakytų “religinių prietarų” ir visi tatuiruoti ir “nebežinodami” savos lyties visiškai atsiduotų ir parduotų save laisvamanybei.Tik taip vis metant ir stumiant žmones į “išmaniuosius” išmaniai atbukinančius juodosios skylės miestus,megapolius,kaip į nesibaigiančią skubėjimo ir lėkimo,šalių naikinimo ir tautiškumo išgrežimo,smegenų išplovimo ir niekada nesustojančią “modernizmo"konformizmo mašiną,kaip sėkmingą globalistų planą išvalyti ir išvaryti mažas ir jau vis didesnes tautas iš savų  prigimčių,namų ir žemių į vergiją daiktų,pinigų,malonumų,patogumų stabmeldystės tuštybių konglomeratus ryjančius žmonių gyvenimą,laiką,ramybę  ir darnią būtį su gamta ir Dievu.

Al.       2022-06-9 12:11

Pirmoji analogija su iš kaimo kilusiu studentu gerai parodo dabartinio progresyvaus jaunimo padėtį. Tik dėl ,, ne mažiau entuziastingai įsipareigodamas globalizmo paradigmai nei marksizmas su savo pirmtaku”. Ar tikrai taip sunku pastebėti, kad dabartinis pažangizmas yra tas pats marksizmas ? Visoje šitoje marksistinio vėžio istorijoje kažkaip aptakiai apeinamas kaimo klausimas. Pokaryje okupacinė bolševikų valdžia ar Rusijos bolševikų valdžia iškart po perversmo tuoj puolė naikinti kaimą. Jie aiškiai suvokė, kad kaimas, išlaikęs senosios civilizacijos likučius, bolševikiniam pasaulio pertvarkymui yra kliūtis. Markso neapykanta kaimui (,,kaimo idiotizmui”) yra klajokliškų ateivių neapykanta senajai sėsliąjai civilizacijai ir jos doroviniams papročiams. Iš čia, manau, ir Venclovos neapykanta lietuvių kaimiškai civilizacijai.

Kis       2022-06-9 10:23

Yra zmoniu visokiurusiu ,net ir porusius.Pagrindas seima,mama,tevas broliai,ten nuo mazens zmogutis ir yra formuojamas,paskiau darzelisveikia smegenis ir t.t.Buvo marksas su Engelsu ir Leninu,tai pasaulinio lygio mulkintojai,siandiena turimerytuose du mazesnio kalbro,o vietinis eksmarksistas Landzbergis,metodai mulkinimo skiriasi,esme ne-pinigai,kedes,santazas ir kiekviena is tu nenaudeliu nori paminti kas tik imanoma po savo padu.Gyvenimas rodo,kad siems smikiams nepavaldus tie kas augo padorioje seimoje,kur pagrindas is seimos,kas liks is Morganos,ar Armonaites su simkonyte,ijunkite fantazija.

Ayn Rand       2022-06-9 9:12

“T. Venlova yra vienas iš penkių iškiliausių XXa. pasaulio poetų” - čia trolina Autorius ką? Skaitytojus ar patį Venclovą? Toks sarkazmas kiek pro šalį.

Ir vėl       2022-06-9 7:31

Čiuldė parašė. Neskaičiau, bet pastebėjau, kad parašė. Galėtų dar ką nors apie CO2 parašyti.

Stiklo valytuvas       2022-06-8 23:33

http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/dr.-gintautas-vaitoska.-politines-kaires-transformacija-i-seksualine-kaire
.
Dr. Gintautas Vaitoška. Politinės kairės transformacija į seksualinę kairę
———————-
habilitai, Al’lai ir kiti „kramtoškės“ tampytojai, kokie jūs apgailėtini, kad nuo rimtesnių argumentų neriate į krūmus…
.
.
Nu, graždani, alkoholiki, chuligany, tunijacy, kto chočiet PAMĄSTYTI?!
Gojai nemąsto. Šlovė nemastančiai ‘bydlo’. Vargas mąstantiems (Vargas dėl proto)...
Kur komentarai, neomarksistinės utėlės…?!
.
„Ir vis dėlto keista, kad mūsų konservatoriai nemato, jog seka savo idėjinio priešo Friedricho Engelso pėdomis. Gal kaltas neapsiskaitymas. Feminizmo judėjime, kurio „trečioji banga“ yra „postfeminizmas“ ir Judith‘os Butler išpopuliarinta gender teorija, Engelso ir Markso mintis, kad pirmasis proletaro išnaudojimas įvyko šeimoje, yra aukštai vertinama.“
== Autoriau, Lietuvos ‘konservatoriai’ rašomi kabutėse („konservatoriai“).
== Ne „... Friedricho Engelso…“, o ‘žydo Friedricho Engelso’. (Ar ne taip Al’ai, habilitai?)
== „Feminizmo judėjime, kurio „trečioji banga“...“ Kas parašys gerą analitinį straipsnį apie tas visas bangas ir žydišką liniją jose..?!
== „... Judith‘os Butler išpopuliarinta gender teorija…“ Kokia jos tautybė ir pan. (Na, Al’ai, rėžk kalbą apie… O, gal ir habilitas širdingai pritars).
== Kodėl žydas Marksas save laikė vokiečiu? O gal tiesa dar įdomesnė.
.
„Pagal šeimos ir privačios nuosavybės kilmę Engelsas rašo, kad atsiradus privačiai nuosavybei, pirmasis turto kaupėjas ir jo saugotojas buvo vyras, o pirmieji proletarai – žmona ir vaikai. Šiai „darbininkų klasės“ priespaudai panaikinti reikalinga panaikinti privačią nuosavybę – o tam reikalingas šeimos sugriovimas.“
== Jau ne kartą piktinausi, kad tiesos.lt gojiškiems komentatoriams tiesos nereikia!!!
== Ši autoriaus citata, labai panašu, kad yra esmių esmė dabartinio ŽYDIŠKAI MANKURTIŠKO NEOMAKSIZMO ištakose. Bet komentatoriams ‘dzin’.
== Jau kelintą kartą klausiu, kiek žydų procentaliai kaunasi abiejose fronto pusėse Ukrainoje ir kiek yra žuvusių žydų iš abiejų pusių?! Ukrainos Radoje gali būti apie 80% žydų, o kovinėse pozicijose..?!!
„- Смело мы в бой придём...
- И мы за вами.
- И как один умрём...
- Уй, мы нетуда попали.“
Tas karas:
1) sunaikinti ukrainietiškam nacionalizmui neomarksistinės ES pašonėje;
2) maksimaliai išnaikinti baltąją rasę;
3) išnaikinti vyrus (kaip turto kaupėjus ir saugotojus - buržujus)
== Ir kaip šiame kontekste neprisiminti „draugo“ žydo Švabo: „nieko neturėsite, ir būsite laimingi“.
== Kokiais ‘riebiais epitetais’ išdėti besipiktinančius Sorošu, Švabu, Geitsu atkakliai vengiant juos susieti su ‘žydiškumu’. Žodis ‘veidmainiai’ visiškai neatspindi tikrovės.
== Le Pen stumiama kaip „dešinioji“..., jooo, gudrūs žydkomuniai seka pasakas gojams, o šie piktinasi antisemitais. Na ir pasaulis, skylė kai reta.
== O maršistai, paksistai, centristai ir pan. kada piktinosi mankurtišku globalizmu, neomarksizmu… Gylys pas Gorienę tvirtino kad kairieji nėra leftistai… Ei, proto bokštai, į kurią vietą jums spirti kad išlementumėte paprastai ir aiškiai glušiems gojams tiesą apie tiesą.
.
Negi Dangaus Karalystė bus atvira šitiems gojams..

Rekomenduojame

Teksaso Respublikonų partija priima prieš LGBT nukreiptą politinę platformą, remiasi tuo, kad būti gėjumi yra „nenormalu“

Almantas Stankūnas. Kiek kartų lipsime ant to paties neoliberalizmo stabo - viską atiduoti privačiam kapitalui, grėblio?!

Audrius Bačiulis. Kalbame apie rusų kultūrą kaip pavergimo įrankį

Bidenas kelia nerimą net demokratams

Krikščionis amerikietiško futbolo treneris laimėjo bylą JAV Aukščiausiajame Teisme – atleido iš darbo už maldą

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (V)

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt šeštoji (birželio 29 diena)

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( III )

Kanados įstatymo projektas C-11, kenkiantis nepriklausomiems interneto turinio kūrėjams, ką tik buvo patvirtintas Bendruomenių rūmuose

Dėl vakcinos nuo koronaviruso gauta dešimt kartų daugiau pranešimų apie pašalinius poveikius

NATO planas: leisti Rusijai ištrinti Estiją iš žemėlapio

2021 metais 20% kūdikių, gimusių Prancūzijoje, buvo duoti musulmoniški vardai

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

Briuselyje milžiniška demonstracija prieš dideles pragyvenimo išlaidas

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimt penktoji (birželio 28 diena)

Pierre Manent. „Santuoka visiems“

Edvardas Čiuldė. Lietuvos homoseksualizacija kaip tautos idėjos ir valstybės pagrindų demontažo sambrūzdis

Briuselio direktyvomis Lietuvos valdžia tik prisidengia?

Vidmantas Valiušaitis. Daugiau ir giliau tyrinėti laikotarpį, kalbėti faktais

Kardinolas Mulleris: J. Martino LGBT propaganda yra erezija

Karas Ukrainoje. Šimtas dvidešimtoji (birželio 23 diena)

Vokietijos migracijos ministrė daro spaudimą, kad migrantai gautų pilietybę greičiau, kviečia keisti pilietybės įstatymą

Karas Ukrainoje. Šimtas devynioliktoji (birželio 22 diena)

Vytautas Sinica. Patyčių iš žmonių maratonas tęsiasi

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( II )

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (IV)

Stokholme dviračių takai atspindės lyčių lygybę

Per Lamanšą atvykę migrantai bus sužymimi ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn

Vidas Rachlevičius. Generolas Patrickas Sandersas: esame karta, kuri turi parengti kariuomenę vėl kariauti Europoje

Japonijos teismas: tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas atitinka konstituciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.