Propagandos ir ideologijos analizė, Ukraina, Rusija

Edvardas Čiuldė. 2014 metai: toks sąrašas, regis, greitai prablaivintų mus visus

Tiesos.lt redakcija   2022 m. balandžio 15 d. 22:19

6     

    

Edvardas Čiuldė. 2014 metai: toks sąrašas, regis, greitai prablaivintų mus visus

Mane visados truputėlį įžeidžia pasakojimai, kad neva mes visi anksčiau draugiškai nesupratome tikrosios Rusijos esmės arba apie tai kažką nutuokėme miglotai, nepakankamai. Esą net ir prasidėjus Krymo aneksijai niekas nesitikėjo, kad Rusija žengs taip toli. Taigi, kaip atrodo, pribrendo laikas patikslinti klausimą dėl nuomonių balanso, Rusijai pradėjus tiesioginį Ukrainos karinį užpuolimą ir nepriklausomos šalies draskymą dar 2014 metais.

Žinoma yra žmonių, kurie keičia savo nuomones, sekdami generaline linija, vairuojami laikmečio dvasios pastūmėjimų. Neseniai skaičiau ilgamečio konservatorių partijos nario Kęstučio Masiulio interviu, kur garbus veteranas išsako kažką panašaus į apgailestavimą, kad tapo politiku, įrodinėdamas, kad toks pasirinkimas yra nepakeliamai sunki našta, besitęsiantis 20 metų didvyrio pasiaukojimas dėl tautos.

Žinoma, K.Masiulis tikrai yra ne pats blogiausias variantas, greičiau – atvirkščiai. Tačiau mes neblogai prisimename ir tai, kad prieš dešimt su trupučiuku metų anas buvo aršus šeimos vertybių gynėjas, o dabar su konvertito įkarščiu gina vadinamųjų pažangiečių išpuolius prieš konstitucinę šeimos sampratą. Iš tiesų, kaip neretai būna, keičiasi konjunktūros pagrindiniai orientyrai, keičiasi ir žmogus, lengvai kaip išskrostos žuvies pūslė vandenyje apvirsta jo nuomonės.

Kas be ko, nuomonės pastovumas nėra savaiminė vertybė. Keičiantis laikams neretai pakinta ir mūsų supratimas apie pasaulį ir atskirus reiškinius, būna net ir taip, kad, sukaupus daugiau patirties, žmogaus pažiūros pasikeičia radikaliai. Kita vertus, čia aš liudiju, kad imperijos esmė yra be jokio paslapties šydo, o Putino Rusijos tikrųjų intencijų supratimui nereikia jokios išskirtinės išminties ar specifinių politologo kompetencijų.

Rusijai pradėjus Ukrainos puolimą 2014m. parašiau krūvą straipsnių su labai aiškia, nekeliančią jokių abejonių nuomone, gindamas ne kažkokį savo atskirą požiūrį, o atstovaudamas mano aplinkoje vyravusiam nusiteikimui, kuris tiesiog kabojo ore, o aš pasistengiau nukabinti ir paviešinti. Teko įsitikinti, kad paprastų žmonių, o ypač sveiko ir blaivaus proto kaimiečių nė iš tolo neveikia, nedaro jokio poveikio dūmų uždangos, kurios buvo pritaikytos labiau apsitrynusiems viešojoje erdvėje pusiniams inteligentams, – ne didelė paslaptis yra ir tai, kad prie dūmų pūtimo į akis savo ruožtu tąsyk nemažai prisidėjo net žinomi mūsų menininkai bei kitos eterio pažibos.

Iš visų to meto pasisakymų vardan Rusijos demitologizacijos iliustracijos pasirinkau 2014 m. pavasarį publikuotą straipsnelį, pavadinimu „ Tautiečiai, jaučiantys pašaukimą tapti skerdiena“, kurį toliau pateiksiu ištisai dar ir kaip liudijimą tokios laiko konfigūracijos, kuri sukasi ratu.

Pasirinkau šį straipsnelį iš krūvos to meto publikacijų dėl jo nuosaikesnio nei įprasta tono, nes bėgant laikui keitėsi ir mano skonis, tapau labiau apsitrynusiu, jeigu norite, civilizuotesniu, vengiančiu stipresnių posakių publicistu. Buvo laikas mėtyti akmenis, dabar jau laukiu to momento, kai reikės pradėti juos rinkti.

*****

Krymo okupacija Ukrainai neabejotinai yra didelė nelaimė, sukrėtimas iki pašaknų, tačiau pačiai Rusijai tai – prakeiksmas, baisios katastrofos užprogramavimas, savižudiškas pasirinkimas. Todėl, pasakysiu užbėgdamas už akių, netikiu, kad ir tolesnius Rusijos veiksmu galima būtų modeliuoti loginiu būdu, tikintis kažkokio, tarkime, savito agresoriaus racionalumo, niekšingų, bet drauge daugiau ar mažiau apgalvotų žingsnių.

Kaip niekados anksčiau puiki iliustracija posakiui „kas nepražudo, tas sustiprina“ yra dabartinės Ukrainos pavyzdys. Tikiu, kad Ukraina išsikapanos pasikeitusi iš esmės, atgimusi aukštesniame lygyje, neįtikėtinai sustiprėjusi. Tiesa sakant, Ukrainai nieko kito nelieka, o tik tas arba-arba: arba būti vienai iš stipriausių Europos, pasaulio valstybių, arba išvis nebūti. Tai, jog naujieji žmonės vyriausybėje su pasibjaurėjimu žiūri į bet kokias korupcijos apraiškas, yra vienas iš labiausiai viltingų ženklų.

Tarkime, iš tiesų Ukraina jau greitai pradės ropštis iš duobės ir sparčiu žingsniu pajudės į priekį.. Tai be visa ko kito reikštų, kad šią šalį apiplėšusi Rusija įgys tokį stiprų ir drauge mirtiną priešininką, kokio neturėjo per visą savo istoriją. Turėkime galvoje dar ir tai, kad už Ukrainos nugaros – pasaulio opinija ir visų simpatijos, o Rusija lieka viena, be sąjungininkų ir draugų, žadinanti pačius blogiausius prisiminimus visoje oikumenoje.

O jeigu savo ruožtu didžioji kaimynė, nujausdama šią situaciją, pabandytų uždusinti atgimstančią, naująją Ukraina dar įsčiose, keldama sumaištį, išprovokuodama šalies padalijimą ar pan., neabejotinai prasidėtų neįsivaizduojamų apimčių, pranokstantis dešimtis Čečėnijų partizaninis karas. Tokiu atveju visų pasaulio išviečių nepakaktų, siekiant paskandinti visus bekompromisinės kovos priesaiką davusius priešininkus arba pačiam agresoriui iškiltų pavojus nuslysti į kanalizacijos angą.

Nebūdamas karybos specialistas negaliu nieko pasakyti apie tai, kaip vadovaujant V. Putinui Rusijai pavyko ar nepavyko modernizuotis karines pajėgas, atnaujinti karinį arsenalą, išplėtoti supratimą apie karo veiksmų taktiką ir strategiją. Tačiau plika akimi buvo galima matyti, kad Rusija iš naujo pradeda puoselėti planus apie pasaulinį viešpatavimą, ruošiasi šuoliui, karštligiškai atnaujindama savo propagandos doktriną, ideologinės kovos, jeigu galima taip pasakyti, arsenalą. Neva vien jėga pasaulinio dominavimo nepasieksi, reikia iš naujo išmokti aptemdyti žmonių protus arba bent atnaujinti sugebėjimą papirkti reikiamus veikėjus reikiamu momentu.

Prisipažinau, kad nesu didelis karo meno žinovas, tačiau ideologinis Rusijos persiginklavimas siekiant iš naujo, įvertinus pasikeitusias sąlygas, užvaldyti žmonių protus buvo (ir tebėra) toks apgailėtinas, kvailas ir karikatūrinis, kad jautresnių nervų žmogelį gali iš karto suvimdyti dėl kičinių užmojų pertekliaus. Nežinau ar Rusijai pavyko pagaliau prisipumpuoti raumenis iki pageidaujamo lygio, tačiau ideologiniam anosios pusės paradui, regis, išties vadovauja neįtikėtinai užbambusių smegenėlių strategai ir intrigantai.

Prisiminkime, kad sovietinė ideologija šiaip ar taip turėjo europinį parametrą, t. y. K.Markso ir F.Engelso idėjinį palikimą, kurį papildė V.Lenino ir J.Stalino „įžvalgos“, o marksizmas-leninizmas-stalinizmas skirtingais laikotarpiais skirtingu laipsniu buvo visame pasaulyje išpažįstama ideologinė doktrina, žmonių kvailinime geriausiais sau laikais pasiekusi rekordines aukštinimas.

Ką savo ruožtu gali apkvailinti dabar putinizmas, – taip pavadinkime naujosios Rusijos ideologinį mokymą. Kaip atrodo, tai išties yra ne tek senojo stiliaus daugiau ar mažiau išradingo protų kvailinimo technologija, kiek gluminantis ir dėmesį blaškantis dvokas, atsiradęs vietinėje dirvoje sumaišius sukarikatūrintus stačiatikybės pavidalus, nešvankias bizantizmo reminiscencijas ir veidmainingą įsipareigojimą ginti tradicijas. Tai toks kokteilis, kuris išties ne tiek svaigina užtaiso stiprumu, kiek priverčia apduiti nuo dvoko intensyvumo. O pats V.Putinas idėjų fronte yra štai toks tradicijas ginantis angelas su kanopomis.

Tačiau labai gudriai klausiate – jeigu Rusija yra tokia nusususi vertybiniu ir idėjiniu požiūriu, – kodėl Lietuvoje anoji turi tokį didelį būrį užtarėjų, balsingą, didžiajai kaimynei ditirambus giedantį chorą, plušantį dėl jos interesų įgyvendinimo ne vieną pasišventėlį?

Jeigu atidžiau peržvelgsite nesėkmių istoriją nepriklausomoje Lietuvoje siekiant įgyvendinti pretenzingus energetinius projektus, būtinai pastebėsite, kad čia kartojasi tų pačių žmonių pavardės, visai nedidelis jų skaičius, – žmonių, kurie sugebėdavo taip ar kitaip užblokuoti Lietuvos užmanymus dėl energetinio savarankiškumo įtvirtinimo ir šalies saugumo, reikiamu momentu paspausdami reikiamą mygtuką. Kas jie tokie?

Kaip sako rusiškos kultinės komedijos herojus blaivyklos kieme – „paskelbkite visą sąrašą“. Toks sąrašas, regis, greitai prablaivintų mus visus.

Tai, žinoma, nereiškia, kad visi Rusijos garbintojai yra paprasčiausiai papirkti žmonės, – nesuvulgarinkime reikalo esmės. Tikrą tiesą sakau, kad pažįstu porūšį žmonių, kurie myli Rusiją labiau už savo motiną, ne juokais laukia ateinant rusų dėl to, kad jaučia didingą likimo pašaukimą būti skerdiena.

Toks dažnai pats veržiasi į skerdyklą, savo valia pasikabina už nugaros ant kablio, drauge patirdamas kažką panašaus į orgazmą. O gi skerdienos pavidale visos liaukos funkcionuoja sėkmingai, niekas netrukdo nutekėti įvairiausiems skysčiams, taigi, galima sakyti, tokioje būsenoje prasideda nekomplikuotas gyvenimas, panašus į palaimą.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Taip       2022-04-19 7:07

2014-tai tai buvo tikrai pranašingos įžvalgos, kurios išsipildė. Gal tik prie situacijos analizės reikėtų pridėti, kad Putinas - kvailio etalonas, kuris įgijęs neribotą valdžią, nesugebėjo nieko, išskyrus pagyras, melus, vagystes ir žudynes taip tiesiog versdamas Rusijos kaimynes ir buvusias “soclagerio” valstybes pulti į ES ir NATO glėbį. Naujausias pavyzdys - Suomija ir Švadija. Vakarų bėda ir silpnybė, kad jie tiesiog nusikalstamai ilgai negalėjo ir dėl tingumo nenorėjo patikėti, kad taip gali elgtis valstybės vadovas, beto jam nesunkiai pavykdavo nupirkti kai kurių šalių politinio ir ekonominio elito atstovus, Dabar ir tiems, atrodo, atėjo pagirių metas.

Justas Tomkus       2022-04-16 12:08

Nieko naujo, tai žino ir jaučia beveik kiekvienas Lietuvos valstybės pilietis.Nevykėliai Broileris su Byviu Nausėda organizavę Minske Svietkos “balių “, komediją/farsą  su prezidentu Lukašenka aplamai galima sakyt yra tiesioginiai agresijos iš Baltarusijos pusės ,trumpiausio kelio į Kijevą, kaltininkai.O gal ir viso Rusijos nepaskelbto karo Ukrainai kaltininkai. Tarp kitko -tas kruvinas karas broileriui ir PIŠ nevykėlių vyriausybei buvo tiesiog išsigelbėjimo šiaudas nuo gėdingo išmetimo iš lovio.

Nu kam taip varginanciai ir ilgai..       2022-04-16 10:31

ruskiai blogai,kiti kazkaip visaip.Kitajozai nelabai gerai.Esme,kitas tai pragaras.

Dzeikas       2022-04-16 6:59

Kisui:
Jei myletu del materialines naudos butu puse bedos.Nes tai reikstu grynai merkantilini interesa ir nieko daugiau.Tokiu nors smegenys sveikos, neapnuodytos.Autorius kalba apie homo sovieticus lietuviskame pavidale. Tokiu yra nemazai Lietuvoje tarp etniniu lietuviu ir tie myli Rusija DEL ANALOGISKO MENTALITETO.Uz pastarosios siuloma modus vivendi et operandi.Tame tarpe ir okupuotoms tautoms, jeigu tos pritaria imperijos siekiams.Pvz: Abchazija.

>>> Kis 2022-04-15 23:09       2022-04-15 23:40

O taip , vėjus rašinėji, Juliau Miltai, mes tai žinome!

Kis       2022-04-15 23:09

vejus rasineji,vieni isvedziojimai.Myli rusija tas kontingentas,kuris gauna is tos meiles nauda ir taskas.Kas myli Landzbergi,sena prasmirusi dedule,atspejai tie patys cherojai ,kurie pelnosi ,nebus pelno isbles ir meile.Tai toji rusis,kuri kazka myles,jeigu tures nauda.
o rusiskasis fasizmas prasiverze visu groziu,nedaug truksta,kad ir pas mus kazkas panasaus vyktu.Musu laime,kad buvome ir esame arciau civilizacijos,nors rezultatai taipogi stulbina?Turiu smota laikotarpi,tad galiu lyginti,sekti tokiu evoliucija.

Rekomenduojame

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Vytautas Radžvilas. Nacionalinio susivienijimo pozicija: 1940 m. klaida nebus kartojama

Almantas Stankūnas. Šeimų sąjūdis: nenumaldomas V. Putino ilgesys?

Almantas Stankūnas. „PIŠ“ apie Perlą – kulkosvaidžiu į kojas valdantiesiems

Vytautas Sinica. Už Perlo veiksmus dar baisesnė Šimonytės reakcija

Algis Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt šeštoji (rugpjūčio 8 diena)

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Tikėjimo išbandymai – XIX eilinis sekmadienis

Nesitikėkite, kad sveikatos apsaugos valdininkai rekomenduos susilaikymą, idant sulėtintų beždžionių raupų plitimą

Vytautas Sinica. Persona, vadovaujanti organizacijai Amnesty International

Kastytis Braziulis. Keli pastebėjimai dėl Erdogano ir putino susitikimo Sočyje

Ar iš tiesų esame laisvi daryti ką norime?

Kastytis Braziulis. Amnesty International metė šešėlį visai Ukrainos kariuomenei ir jos prezidentui

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt ketvirtoji (rugpjūčio 6 diena)

Nesant poreikio operacijai kiekvienas vokietis galės keisti savo lytį kartą metuose

Kilni donorystė ar išmėsinėjimo įstatymas

Almantas Stankūnas. Na ką, Perlas Energija iššovė sau į koją?!

Dominykas Vanhara. Elektros „tiekėjų“ verslo planas labai paprastas

Ligitas Kernagis. Įspėjimas tėvams

Arūnas Dulkys įteisino medikamentinį lyties keitimą

Mokslininkai kelia ieškinį dėl JAV valdžios vykdomos soc. žiniasklaidos cenzūros

Valstybės auditas: Lietuvos miškais rūpinamasi nepakankamai

Baltarusijos protektoratas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.