Socialinė politika, Ekonominė politika

Edita Janulevičiūtė. Verslo šalies liberalių žmonių padavimai

Tiesos.lt redakcija   2016 m. birželio 1 d. 22:42

9     

    

Edita Janulevičiūtė. Verslo šalies liberalių žmonių padavimai

Racionalizmo, švietėjiškų idėjų ir beatodairiško pasitikėjimo mokslu amžius iš tiesų jau praėjo. Tačiau mūsų sąmonėse vis dar gyvas įsitikinimas, kad viskas, kas viešai kalbama, viskas, ką mes žinome, yra racionalu, moksliškai pagrįsta ir atitinka objektyvią tikrovę (nors ką reiškia „objektyvu“, kažin ar gebėtume paaiškinti). Trumpai tariant, mes manomės išaugę iš pasakų ir mitų epochos, ir šiais informacijos priemonių klestėjimo laikais jeigu jau ką žinome, tai tikrai žinome. Deja, kai kuriais atvejais tai tėra iliuzija. Štai mūsų politinis ir ekonominis gyvenimas, galbūt labiau nei bet kuri kita sritis, yra kupinas mitų bei legendų. Kadangi vienas žmogus negali visko pats patikrinti, o dažnai kartojami teiginiai jau vien dėl to ima atrodyti savaime suprantami ir teisingi, mes tomis legendomis tikime ir vadovaujamės priimdami sprendimus. Kartais pagalvoju, jau geriau tikėtume, kad žemė plokščia!

Vienas iš tokių mitų yra teiginys, esą visą gerovę sukuria verslas, o štai biudžetininkai – kone išlaikytiniai. Savo ausimis girdėjau tokį priešrinkiminį pageidavimą: mažinti biudžetininkų, nes jų Lietuvoje yra daugiau nei kur kitur (ar tikrai?), bemaž vienam verslininkui tenka vienas biudžetininkas. Suprask, mes, vargšai verslininkai, turime išlaikyti tokią armiją žmonių. Jau norėjau klausti, kaip jūs ketinate jų sumažinti? Pasiųsite į emigraciją?.. O gal manote, kad ir jie turėtų tapti verslininkais? Na, tokiu atveju, jūs, kaip verslininkas, esate savižudis! Kodėl? Skaitykite toliau.

Tokie įsitikinimai randasi iš kelių klaidingų prielaidų – netiesų.

Netiesa Nr. 1. Biudžetininkai išlaikomi iš biudžeto. Gal šis įvardinimas skamba apgaulingai? Jie nėra išlaikomi, jie taip pat dirba, teikia visuomenei būtinas paslaugas. Gal kas nors mano, kad mokytojų, gydytojų, policininkų, teisėjų ar mokslininkų darbas nėra darbas, ir jie niekaip neprisideda prie bendros gerovės? Galbūt sakydami „biudžetininkas“ iš tikrųjų turite omeny valdininką? O ar jų darbo nereikia? Jokia valstybė negali funkcionuoti be administravimo, be valstybės aparato. Gali būti, kad jų darbas ne pakankamai efektyviai organizuotas, o daliai jų trūksta kompetencijos ar atsakomybės jausmo. Bet tai kokybės, o ne kiekybės klausimas. Na gal jų šiek tiek per daug, bet ar tikrai perteklius toks didelis? Ar prieš piktindamiesi paskaičiavote, kiek iš tiesų jų reikia? Bet kuriuo atveju, reikia. Gegužės 16 d. Vilniaus savivaldybėje vyko nedidelis, bet labai įdomus Lietuvos Sąrašo forumas apie savivaldą. Kalbėjo profesorius Bronislavas Gruževskis. Man patiko tai, ką jis pasakė apie valdininkus – tai tie namų šeimininkai, kurie pasirūpina, kad namuose būtų tvarka ir nieko netrūktų. Jeigu jie tą funkciją atlieka prastai, reiktų juos keisti ir tobulinti, o ne mažinti. Juk kai jums skauda ranką, koją ar galvą, tai einate pas gydytoją, o ne metate juos lauk. Ir, pagaliau, – nepatikėsite! – biudžetininkai ir tarnautojai nuo savo atlyginimo taip pat moka mokesčius…

Netiesa Nr. 2. Ji kaip tik susijusi su biudžetu ir bendruoju suvokimu, kas yra pinigai. Kažkam nesuvokiančiam, kas yra pinigas, gali atrodyti visiška nesąmonė, kad žmonės, gaunantys algą iš biudžeto, dalį jos kaip mokesčius į biudžetą ir sugrąžina. Jeigu taip manote, vadinasi, pinigą suvokiate kaip kažkokį savaiminį, realų daiktą, kuris pats savaime turi tam tikrą vertę. Ir kad pinigus kuria verslas.  Ne, verslas nekuria pinigų, o tik juos naudoja. Pinigus leidžia valstybė arba koks centrinis bankas. Pinigo vertė yra susitarimo dalykas ir rinkos produktas. Pinigas yra mainų reguliavimo priemonė. Faktiškai, tai pirmoji žmonijos išrasta virtuali skaitmeninė tikrovė. Taip visuomenė įvertina jūsų indėlį į jos gyvenimą ir mainais už tai, ką sukuriate ar nuveikiate, suteikia jums tam tikras galimybes naudotis kitų indėliu. Todėl kainose ir atlyginimuose labiau atsispindi mūsų požiūris į žmogų, t. y. vienas į kitą, nei kažkokios grynai ūkinės vertės.

Tai, ką daro verslas, visuomenei reikalinga… Nors, jeigu atvirai, prasto verslo yra ne ką mažiau, nei prastų valdininkų. Tai, ką daro valdininkai ir visi biudžetininkai, taip pat reikalinga. Kaip ir tai, ką daro kiti gamintojai, ūkininkai ar menininkai…

Netiesa Nr. 3. Verslas kuria visą ekonomiką. Tiksliau būtų sakyti, kad verslas yra tik vienas iš ekonomikos, šalies ūkio elementų. Jį galima apibendrinti dviem žodžiais: perku-parduodu. Kiniškai verslas taip ir vadinasi! Na taip, yra įmonių, kurios ir gamina, ir parduoda. Tada verslas susilieja su gamyba. Bet didelė dalis verslo tik perparduoda tai, ką sukūrė kiti. Tai, žinoma, yra reikalinga. Ne kiekvienas gamintojas moka ir gali susirasti pirkėją, ne kiekvienas potencialus pirkėjas turi galimybę sužinoti, kas kur ką pagamino. Bet net ir tie, kas nesukuria medžiaginių gėrybių ar pragmatinių naudingų paslaugų, yra rinkos dalyviai. Tie, kas kuria kultūrą, mokslą, teisingumą, socialinę sferą, kuria ir bendrąją gerovę. Juk gerovė –ne tik daiktai, mums reikia ne tik pavalgyti, apsirengti, įsijungti šildymą. Tai tik baziniai poreikiai, kurių patenkinimo tikrai neužtenka ne vien žmoniškam gyvenimui, bet ir norint vystyti ekonomiką. Jeigu kurio nors dar neįtikinau, ir tebegalvojate, kad tik verslas pildo biudžetą, paklauskite savęs: kaip jis tuos pinigus uždirba? Juk visi valstybės tarnautojai ir biudžetininkai, gaunantys atlyginimą, perka verslo siūlomas prekes bei paslaugas. Valdininkas gauna atlyginimą, nusiperka prekę, o verslas gauna pelną, nuo kurio sumoka mokestį į biudžetą. Ratas užsidaro. Keista? Žr. punktą Nr. 2. Kaip bebūtų, sumažėjus biudžetininkų skaičiui, verslas netektų dalies savo klientų.

Netiesa Nr. 4 slepiasi už pirmųjų trijų. Lietuvių pasąmonėje gyvuoja kone archetipinis įsitikinimas, kad verslas klestėtų, jei valstybė kuo mažiau į jį kištųsi. Antai paskubomis pardavėme visas strategines įmones, o dabar patys kenčiame dėl to, kad valstybė „biedna“. O jei jau tokia, gal reikėtų dar labiau sumažinti jos įtaką.  Tiesa, vėliau suveikia švytuoklės principas, ir nuo vieno kraštutinumo šokama prie kito: vėl užsimanome stiprios valdžios, kuri viską sutvarkytų ir padarytų mūsų gyvenimą laimingą bei sėkmingą. (Ir būtinai pagal mūsų supratimą!) Bet argi verslas gali pasirūpinti bendruoju gėriu? Atskiras verslininkas ar įmonė neturi nei tokių pajėgumų, nei kompetencijų. O svarbiausia, ta nėra jo tiesioginis interesas. Kiekviena įmonė suinteresuota būti pelninga ir klestinti. O jei kiekvienas rūpinsis tik savo pelnu, kaip rasis bendra gerovė? Ar tikite, kad ji atsiranda savaime? Atsiprašau už palyginimą, bet savaime tik katės kiemuose veisiasi (šiuo atveju nei jums, nei man nereikia nieko daryti).

Žmogaus gerovė neatsiranda savaime. Ji nėra prigimtinė. Bet žmogus linkęs vadovautis protu, bendru sutarimu priimti tikslingus sprendimus ir kartu su kitais juos įgyvendinti. O ne laukti, kad geras gyvenimo sąlygas tau sukurs kažkieno verslas…

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Sima       2018-03-21 8:45

Verslas sukuria gerovę, bet ir biudžetininkai ją kuria. Vadinamieji biudžetinikai labai daug dirba dėl bendros gerovės. Manau geriausia yra dirbti savo darbą ir nesižvalgyti į kitus, kad kažkas mažiau dirba už mane. Jeigu įmonė užsiiminėja verslu ne tik “perku - parduodu” verslo formule būtinos ir verslo valdymo sistemos, kaip pavyzdžiui rašo čia: http://www.terrait.net/transporto-ir-ekspedicijos-sistemos.aspx

Tarabilda       2016-06-2 20:34

Iš esmės klaidingas liberolinę išvadą daro autorė sakydama: “Bet žmogus linkęs vadovautis protu, bendru sutarimu priimti tikslingus sprendimus ir kartu su kitais juos įgyvendinti. O ne laukti, kad geras gyvenimo sąlygas tau sukurs kažkieno verslas…” Visų pirma žmogus turėtų vadovautis sąžine, o ne protu ir susitarimais. Toks masiulis ir vadovavosi protu ir bendrais susitarimais - todėl tokią padėtį ir turime. Protingumas juk ir yra liberalų šūkyje, kaip ir visai be gėdos pasakyta Masiulio frazė - “Kas neuždirba 5000 per mėnesį, tas kvailys”.

s.m.       2016-06-2 18:09

kaip suprantu, autorė nelabai nori jaust skirtumą tarp “biudžetininkų: ir biurokratų... Taip, mokytojai, gaisrininkai, medikai, darželių auklėtojos, policininkai, kiti “valdiški žmonės”, gaunantys algas iš biudžeto teikia paslaugas. Kitas klausimas, ar visiems vienodai jų reikia.
Jeigu aš nukvakęs senbernis, tai pvz labai nenorėčiau mokėti algų darželių auklėtojoms, bet toks yra visuomenės susitarimas. Net jeigu šiandien mano troba nedega, gali užsidegti poryt. Net jei vakarais kur nereikia neblūdinėju, gal ir policijai algos nenorėčiau mokėt, betgi gali gaut į galvą kuriądien popiet eidamas į pardę duonos nusipirkt. Tai yra paslaugos, kurių visuomenei daugiau ar mažiau reikia. Bet niekada ir niekas manęs neįtikins, kad reikia tokio skaičiaus valdžiaėdžių (biurokratų), kurie jokių paslaugų visuomenei neteikia, kavagėriai suėda minimum 3 valandas iš 8 per dieną. Sugadintas popierius neatsiperka, drožiami kompai - irgi. Dargi duagelis dirba taip, kad protingus žmones priverčia nori nenori tokių sprendimus skųsti administraciniams teismams. Kurie savo ruožtu yra išlaikomi iš biudžeto. Neteigiu, kad nereikia teismų. Bet kuo mažiau begalvių keptų nesąmones, tuo mažiau būtų viešojo administravimo skundų, juo mažiau reikėtų teismų ir teisėjų. Viskas labai tiesiogiai susiję tarpusavyje. Kai liūto dalį mokesčių mokėtojų sunešto aruodo, biudžetu vadinamo, praryja niekaveikiai biurokratai (beje dargi gaunantys ne 28 dienas, kaip kiti mirtingieji, o iki 35 ir daugiau dienų apmokamų atostogų), juo mažiau lieka iš ko palengvinti naštą vargstantiems, padidinti pensijas ar pašalpas vaikiukus žiūrinčioms motinoms. Amžinai žalių runkelių šalyje svarbiausiai riebiai pašerti tuos, kas mažiausiai prisideda prie elementaraus rodiklio - BVP.
Nors galima ir pajuokauti, - kuo daugiau niekveikių, tuo daugiau yra ką veikti pvz kontorinių stalų ir kėdžių gamintojams, kompiuterių importuotojams, biurokratinio stiliaus pobaisių sijonų, bliūzių ar nykai pilkų kosciumų pardvėjams. Va tie, savo ruožtu, ir suneša į biudžetą mokesčius, katruos suės nykiai pilkų eilučių ar juodai mėlynų undarokėlių dėvėtojai/-os viedrais kavą geriantys darbe, by tik nedirbti.

Kas čia per       2016-06-2 11:59

nauji liberalūs išradimai,kad daktaras jau nekonsultuoja,o komentuoja tyrimus.

Apgaulė        2016-06-2 11:42

Nr 1. “...valstybė negali funkcionuoti be valstybės aparato”. Apgaulė čia tame, kad “valstybės aparatas” faktiškai yra “prievartos aparatas”. O bet kokia prievarta gimdo tik blogį: nelaisvę, baudžiavą, vergiją.
Nr 2. Ne visi skaito. Ne visi skaitantys supranta, kas parašyta, ką reiškia atskiri sakiniai, ar žodžiai juose.
Sakysite. jei valstybė (su savo prievartos aparatu) yra blogis, tai kur tada išeitis? Išeitis LR Konstitucijos 4 straipsnyje. Tą straipsnį skaityti reikia lėtai ir tik iki skirtuko “ar”. Tada būtina stabtelėti. Teks labai pasistengti. Patikėkite nebus taip paprasta suprasti, ką reiškia ta pirmoji ir beje, lemtingoji straipsnio pusė. Labai svarbu nepamiršti, kad skirtukų paskirtis skirti PRIEŠYBES: gėrį nuo blogio, laisvę nuo vergovės ir pan. Tarp kitko, Konstitucinis teismas šio straipsnio nesirengia išaiškinti. Tai teikia vilties, kad pokyčia vis dar galimi. Konstitucija sutrumpėtu. Iki minėto skirtuko. Visa likusi dalis skirta prievartos aparato teisių bei privilegijų aprašymui

Ekonomistas       2016-06-2 10:56

Lietuvos problemos nėra kažkuom išskirtinės pasaulio kontekste. Visur siaučia liberalizmas, kurio galutinis tikslas Nauja pasaulinė tvarka. Viskas turi būti privatu ir viskas - perkama ir parduodama. Liberalizmas siaučia ir psichiniu lygmeniu t.y. žmonės yra stipriai apgauti ir nieko nesupranta. PVZ kokios nors ekonomines krizes. Ar gali koks tūlas Nausėda atsakyti - kur problema??? - Ar kažkas nesugeba kažko pagaminti, ar kažkam kažko trūksta??? Ar nenori pirkti ar neturi už ką pirkti???? - Juk sprendimai elementarūs. Ar gali žmogus suvartoti daugiau nei pagamina? - Gali jei iš kažko atima. Niekas nekalba kad egzistuoja pilną prekių ir paslaugų kurios yra be prasmės, nereikalingos ir žalingos t.t. duoda pelna tik verslus bet gamina žymiau daugiau nuostolių. Nei vienas verslas neatlygina nuostolių.
PVZ. Pramoninė žemdirbystė ir maisto pramonė pagamina sąlyginai pigaus pašaro žmonėms, kurio maistinė vertė - nulinė, žmogus iš to negauna energijos, vėliau - ligos ir už viską žmogus sumoka ir turi dirbti t.t. jis praranda laika - savo gyvenimą užsiminėdamas nesamonėmis.
Bankai. Visiems kaip ir aišku, kad -tai ekonomikos reaguliavimo įrankis. Bet kodėl jis atiduodamas beleikam??? MEs juk nežinome fizinių asmenų kurie valdo mūsų bankus. NIeko negalima paklausti kodėl jūs darote taip ar taip. Visokie bankų ekspertai yra zombiai-citato-dogmatikai, kalbantys kaip iš maldaknygės.

ruta       2016-06-2 8:57

Lietuvos gyventoju sparciai mazeja - emigracija / pirmaujame ES ,  butent del begalviu politiku ir valdininku sukurtos liberalios sistemos , kur rupinamasi TIK kvito israsimu ir pinigu paemimu , visa kita , jau eilinio piliecio galvos skausmas ../ , trumpas gyvenimo rodiklis , savizydybiu pirmavimas ES , Labai prastas medicininis aptaranavimas , maziausi minimumai Europoje ..Tai analogiskai turetu mazeti ir valdininku , Seimo nariu , Prezedenturos , Vyriausybes subjektu ..Bet ju , kaip teko skaityti vis daugeja , matomai , jie ten dauginasi savo kabinetuose ..O sulaukti zmonisko geranoriskumo padeti isspresti , patarti / pagal darbo sutarti ../eiliniui pilieciui , tai , deja sutikti neteko tokiu nei valdininku , nei klerku , nei kitu sistema uztupusiu subjektu ..
Kas puikiai sekasi visokio plauko valdininkams , tai kysiu priemimas , tik sumos skiriasi ..Jiems visiems nesusipjauti i galutini rezultata , jie kaip vejo sukami fliugeriai , sukasi pagal partiniu bosu pageidavimus ..Manau , valstybes jau neisgelbesi , suede ja sistemines , politines rudys ..vien ko verta kysininko, liberalo sajudzio pirmininko Masiulio visos gaujos dviveidyste , ziauru , jau zemiau kristi neimanoma - tiesiog Valstybes griovimas , gal tuo ir siekiama ?

Būtų gerai       2016-06-2 7:47

Kai žmogus linkęs vadovautis protu, bendru sutarimu priimti tikslingus sprendimus ir kartu su kitais juos įgyvendinti. Bet gi taip nėra. Čia aš turiu SEIMAAAAĄ. Graudu žiūrėti jų “darbą” seime. Apie kokį ten bendrą sutarimą galima kalbėti, kai ne ieškoma bendro sutarimo, o tik riejasi kaip turgaus bobos ir galvoja ne apie bendrą gėrį, o apie savą naudą, kad tik man būtų geriai. Va taip ir gaunasi, vieni nusipelnę gyventi geriau, o kiti turi naudotis jų obetkais.

kaip komunistiška...       2016-06-2 5:11

komunistai skaito ir klykia bei spiegia iš džiaugsmo:
- daugiau otkatų iš tų “verslininkų”, mažiau smulkių verslininkų - nes otkatai turi būti dideli !!
- valdžia mūsų, t.y. biudžetininkų - komunistų  !!
- kiti tik aptarnauja mus !!


Rekomenduojame

Vytautas Budnikas. Ar mūsų Konstitucija yra neutrali idiotiškoms permainoms?

Ramūnas Aušrotas. Konstitucinės tėvų teisės interpretuojamos kuo siauriau, valstybės – kuo plačiau

Jurgos Lago ir Vido Rachlevičiaus pokalbis: Lietuva yra pasmerkta, nes valdžia nežino, kur veda, o mes nežinome, kur einame

Alvydas Jokubaitis: „Liberali demokratinė visuomenė trumpam pasitraukė į šalį“

Vytautas Sinica. Ar Genocido centro direktorių vertę politikai gali įsipareigoti, kad 1941 m. rezistencijos istorija nebus perrašoma? jos bus mokoma?

Valdo Vasiliausko replika. Šventos ateistinės Velykos?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: bijau, kad Bažnyčia liks vienintele institucija, kuri gins demokratiją

Geroji Naujiena: Kristus tikrai prisikėlė! Sveikiname sulaukus Šventų Velykų

Ado Jakubausko spaudos konferencija: Buvau atleistas, nes atsisakiau pasiduoti politiniam spaudimui iš anksto pasmerkti Birželio sukilimo dalyvius

Nida Vasiliauskaitė. Sako, į mūsų tolimus ramius kraštus atėjo maras. Laimei, bus naujų Mokslo dovanų

Šv. Augustino homilija apie Kristaus prisikėlimą

Didžiojo Šeštadienio Geroji Naujiena. Tuščio kapo žinia

Andrejus Gaidamavičius kviečia jungtis prie Nacionalinio miškų susitarimo: Nestovėk po medžiu – stok už medį!

Rasa Čepaitienė. Velykos 2021

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: DELFI panikuoja – propaganda jau neveikia

Nuo bačkos. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Arvydas Anušauskas: paaiškinimas partiečiams, kodėl susidorota su prof. Adu Jakubausku

Mini serialas „Tiesa apie vakcinas“: pirmosios serijos pirmoji dalis

Nuo bačkos. Kubilius Rachlevičiui: konservatoriai kaip „ėjo į Vakarus“, taip ir toliau eis

Didžiojo Penktadienio Geroji Naujiena: „Atlikta!“ (Jn 19, 30)

Šv. Juozapo vyrų judėjimas kviečia šį šeštadienį rinktis Aušros Vartuose melstis rožinį vyrų intencijomis: Už Kristų, už šeimas, už Lietuvą!

Seimo sprendimas neturi analogų Lietuvoje, o galbūt ir visame pasaulyje. Visa Ado Jakubausko kalba Seimo tribūnoje

Vinco Kubiliaus reportažas iš mitingo, surengto šalia parlamento prof. Adui Jakubauskui palaikyti

TAUTŲ KIEMO diskusijų erdvė: Klestinčią valstybę kurti ant dorybės pamato: misija (ne)įmanoma?

Nida Vasiliauskaitė. Uždažyti vėliavą

Geroji Didžiojo Ketvirtadienio Naujiena: Jis parodė mums savo meilę iki galo

Nuo bačkos. Aušra Maldeikienė: „Na, šiaip jau mes Lietuvai neturėtume dirbti. Mes dirbam Europai“

Povilas Girdenis: Sveikinu su naujosios vargo mokyklos metinėmis!

Prof. Ado Jakubausko atsakymai į jam mestus melagingus kaltinimus

Andrius Macas. Krikščionio laikysena Didžiąją savaitę gydytojo akimis

Vidas Rachlevičius. Politinis bankrotas per 100 dienų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.