Demokratija ir valdymas, Europa

Edita Janulevičiūtė. Brexit. Kas yra britai?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. birželio 22 d. 17:54

17     

    

Edita Janulevičiūtė. Brexit. Kas yra britai?

Bernardinai.lt

„Glorious Britain“ – „Šlovingoji Britanija“. Taip vadinosi suvenyrų krautuvėlė viename Londono oro uoste. Gal kiek per skambus pavadinimas marškinėlių ir puodelių su Britanijos vėliavos ar Big Beno atvaizdais pardavėjams. Tačiau, kad ir kaip būtų, ši šalis iš tiesų turi ilgą, turtingą ir šlovingą istoriją, ir be jos pasaulis nebūtų toks, koks jis yra dabar.

Tai, kas vadinama šiuolaikine Vakarų demokratija, ir liberalia ekonomika galbūt anksčiau ar vėliau būtų atsiradę žmonijoje. Galbūt anksčiau ar vėliau būtų iškilusi tokia valstybė kaip Jungtinės Amerikos Valstijos. Galbūt. Tačiau istorinis faktas yra tai, kad visa tai neatsirado be Britanijos. Netgi dabartinė Europos Sąjunga atrodytų visai kitaip be šios šalies. Ir nors tai jau nebėra imperija, kurioje niekada nenusileidžia saulė, ji vis dar yra tarp ekonomiškai stipriausių ir politiškai įtakingiausių valstybių pasaulyje.

Ir štai jie nutaria išeiti.

Ko nori tie, kurie nori išeiti?

Jau daug prirašyta apie abiejų pusių argumentus. Nemažai kalbėta apie galimas išstojimo pasekmes, politinius ir ekonominius privalumus bei trūkumus. Daug įdomiau būtų pažvelgti į šį reiškinį giliau, pamėginti suprasti, kas slypi už vienos ar kitos tautos pasirinkimų, suvokti, kas juos įkvepia. Ar užtenka pasakyti, kad britai paprasčiausiai galvoja, kad patys vieni tvarkydami savo gyvenimą susitvarkys geriau nei dalyvaudami šiame ekonominiu apsimetančiame politiniame projekte, kuris jiems atrodo įtartinas? Išties, visos išstojimo šalininkų argumentacijos leitmotyvas yra noras patiems spręsti, kas ir kaip juos valdys, turėti savo rankose savo pačių įstatymų leidybą, patiems kontroliuoti savo sienas, o ne vien samdyti žmones, kad pasižiūrėtų į imigrantų pasus, patiems valdyti savo pinigus, o ne atiduoti juos ES ir šitaip subsidijuoti iš krizių neišbrendantį eurą – projektą, kuriam iš pat pradžių jie nepritarė.

Demokratija – neatsiejama britų suverenumo dalis. Vienas dažniausiai girdimų argumentų išstojimo naudai yra tai, kad ES nėra demokratiška struktūra. Demokratinis valdymas – tai galimybė išrinkti atstovus, žinoti, kaip jie priima sprendimus, ir galėti juos pakeisti, jeigu jie nepateisina lūkesčių. Taip, ES sudarančių valstybių valdymas demokratiškas, tačiau pati ES kaip struktūra nėra itin demokratinė institucija. Kiek Europos parlamento nariai atstovauja juos rinkusių žmonių interesams, sunku ir pamatuoti. Kam jie atsiskaito? O ką jau kalbėti apie įvairias komisijas, kurios nei renkamos piliečių, nei kam nors kurioje nors šalyje atsiskaito. O juk būtent jos priima daugelį sprendimų.

Pripažinkime, mes bėgome į Europą kaip iš gaisro. Mes į ją stojome labiau kaip į simbolį, laisvės ir gerovės simbolį, kaip į priešstatą Sovietų Sąjungai, o ne kaip į konkrečią tikrovę. Daugumai iš mūsų ne itin rūpėjo reali ES ar atskirų ją sudarančių valstybių padėtis, istorija, tapatybė. Daugeliui iš mūsų Britanija asocijuojasi arba su ekonomine galia ir galimybe gerai uždirbti, arba su senomis tradicijomis. Daugeliu požiūrių ji atrodo kaip senų tradicijų saugotojų kraštas. Tiesa, jų tradicijos kitokios nei mūsų...

Šis tas iš istorijos    

Norint suprasti kurios nors nacijos šiandienius pasirinkimus, verta užmesti akį į jos istoriją. Ką sako apie britus kai kurie lemtingi jų istorijos epizodai?

XIII amžius. Vis didesni žemių plotai tapo karalių privačia nuosavybe. Jie stiprino savo galią ir plėtė pramogoms skirtų miškų plotus baronų ir paprastų žmonių sąskaita. Gyvuliai negalėjo ganytis jų laukuose, kiaulės negalėjo ėsti gilių jų miškuose, valtys negalėjo įplaukti į karališka valda tapusias upes. Baronai griebėsi ginklų ir 1215 metais, prieš aštuonetą šimtmečių, karalius Jonas Bežemis buvo priverstas pasirašyti istorinį dokumentą – Didžiąją Laisvių Chartiją, Magna Carta, o kiek vėliau – ir Miškų Chartiją. Žinoma, tai dar nebuvo demokratija. Iškovotos teisės buvo skirtos tik baronams, ne visiems, ne paprastiems žmonėms. Bet tuomet pirmą kartą buvo teisiškai apribota karalių valdžia, pirmą kartą karalius pripažino, kad įstatymo teisė yra aukščiau už galios teisę. Baronai apgynė tai, ką jie vadino savo senovinėmis laisvėmis. Teisingas teismas, teisė nebūti suimtam be teismo, kankinimų draudimas ir įstatymo viršenybė – visa tai kyla iš Magna Carta. Dar svarbiau – karalius nebegali priimti sprendimų ir įsakinėti savo ministrams vienas. Jam teks atsižvelgti į bendruomenę. Kol kas dar ribotą bendruomenę – baronų tarybą.

XIV amžius. 1341 metais buvo suformuoti Bendruomenių rūmai. Viskas prasidėjo gana banaliai. Anglijos karaliams reikėjo pinigų karams su Škotija ir Velsu. Dar 1295 karalius Eduardas I įvedė naujovę, pirmą kartą ne tik pasikvietė nekilmingus žmones į parlamentą, bet ir suteikė jiems teisę dalyvauti priimant sprendimus. Mat baronai nebesutiko mokėti mokesčių nesibaigiantiems karams. Karaliui reikėjo žmonių palaikymo, ir už teisę dalyvauti valstybės valdyme riteriai, žemvaldžiai, pirkliai, miestelių merai sutiko duoti pinigų eilinei kampanijai Velse. Tai dar nebuvo demokratija. Bet tai jau buvo valdymas bendru susitarimu.

1381 metais įsiliepsnojo valstiečių sukilimas. Jį sukėlė nepasitenkinimas vis didėjančiais ir neteisingais mokesčiais. Bet veikiai tai jau nebebuvo vien mokesčių klausimas. Kente valstiečiai iš kalėjimo išvadavo kunigą vardu John’as Ball’as, išmestą iš Bažnyčios ir įkalintą už pavojingas idėjas. Jis kėlė anuomet kone eretiškus klausimus. Kodėl vieni žmonės turtingi, o kiti skursta? Kodėl vieni turi dirbti žemę, o kiti yra jos savininkai? Kodėl žmonės turi paklusti įstatymams, jeigu jie neturi balso juos priimant? Argi ne tai šiandien vadiname demokratija? Vėliau, susitikęs su karaliumi sukilimo vadas Wat’as Tyler’is reikalavo naujos Magna Carta paprastiems žmonėms, skelbiančios, kad visi žmonės lygūs. Karalius jam tai pažadėjo, bet pažadas liko neištesėtas. Tyler’is buvo nužudytas, sukilimas numalšintas. Bet jį verta prisiminti, nes jos vadų ir įkvėpėjų kalbose jau girdėti demokratinės santvarkos svajonė.

XVII amžius. 1642–1651 metų pilietinis karas ir 1688 metų Šlovingoji revoliucija. Jungtinė Karalystė yra viena iš nedaugelio likusių monarchijų, tad ji daugeliui atrodo ne tokia radikali, ne tokia radikaliai demokratiška kaip kitos šalys. Tačiau neturėtume pamiršti, kad būtent jie, birtai, pirmieji nukirto savo karaliui galvą. 1649 metų sausio 30 dieną pirmą kartą karalius buvo ne šiaip nužudytas, – tai nebūtų jokia naujovė, bet nuteistas savo tautos… už išdavystę. Netgi buvo priimtas nutarimas naikinti monarchiją. „No more kings“ (Daugiau nebebus karalių), paskelbė Cromwell’is. Po jo trumpos diktatūros karaliai buvo sugrąžinti, bet jų valdžia buvo gerokai apribota.

Dar labiau karalių valdžia buvo apribota per vadinamąją „šlovingąją revoliuciją“. Tai nebuvo revoliucija tikrąja šio žodžio prasme, tai greičiau buvo rūmų perversmas ir karalių valdžios apkarpymas turtingųjų naudai – juk balsuoti ir rinkti parlamento narius galėjo tik tie, kas turėjo pakankamai didelę nuosavybę. Vis dėlto taip buvo įtvirtinta konstitucinė monarchija, kokia ji yra dabar. Beliko palaukti XIX amžiaus, kad būtų imtas plėsti balso teisę turinčių asmenų ratas. 1837 metais visi vyriškiai gavo teisę balsuoti, nepriklausomai nuo nuosavybės. O 1918 metais pagaliau ir moterys gavo šią teisę.

Tai tik trumpa keleto svarbių įvykių apžvalga. Sąrašas toli gražu ne išsamus ir neužbaigtas. Tikslas buvo ne pateikti nuoseklią istorinę ataskaitą apie Britanijos kelią į demokratiją, bet pamėginti užčiuopti, kokios idėjos juos lydi jau nuo senų laikų, koks jų santykis su valstybe, koks požiūris į valdžią. Europos Sąjungai priekaištaujama ne tik dėl ne itin demokratiško ir labai painaus valdymo aparato. Daugeliui Jungtinėje Karalystėje nepriimtina pati elitistinė valdymo samprata, kai nedidelis sluoksnis žmonių kažkodėl manosi galįs spręsti visus politinius, ekonominius, teisinius klausimus už visus gyventojus. Simptomatiška tai, kad išstojimo iš ES šalininkai daugiausiai apeliuoja į istoriją, į šią šlovingą laisvių ir teisių gynimo istoriją, kuria šiuo tikslu filmus.

Na o kaip gi ekonomika?

Ar pasirinkimas tikrai yra tarp suverenumo ir ekonominės gerovės? Išstojimo šalininkai taip nemano. Begalės taisyklių ir reguliavimų, primetamų ES biurokratijos. Mainais už subsidijas atiduoti žvejybos plotai ir sumažėjusi kai kurių žemės ūkio produktų gamyba. Milžiniškos sumos mokamos į ES biudžetą. Nevaldomas imigrantų skaičius ir dėl jo kylančios įdarbinimo, būsto, sveikatos apsaugos, vietų mokymo įstaigose problemos. Šie ir dar daugelis kitų dalykų, jų supratimu, tik stabdo Britanijos ekonomiką. O visas kalbas apie tai, kaip bus blogai išstojus iš ES, jie vadina bauginimu ir panikos sėjimu, netgi melu. Be abejo, visi supranta, kad tokia didelė permaina kainuos. Tiesą sakant, nei atskiro žmogaus, nei tautos gyvenime neįmanoma ką nors nuveikti ar pakeisti iš esmės be aukų ar bent be investicijų. Bet ar kas gali pasakyti, kiek kainuos pasilikimas? Didžiausi euroskeptikai įsitikinę, kad ES, ir ypač vieningos valiutos erdvė, yra pasmerkta žlugti. Tai tik laiko klausimas. Beje, kad ES yra reikalinga reformų, pripažįsta ir tie, kurie ketina balsuoti už pasilikimą. Ir kalbėdami Europos parlamente jie pabrėžia, kad tokios reformos yra jų pasilikimo sąlyga. Tie, kas yra pasiryžę balsuoti už išstojimą, yra įsitikinę, kad Europos Sąjunga tų reformų nesiims. Tad geriau yra išeiti dabar, nes atėjus krizei jie galės geriau ją įveikti būdami savarankiški.

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad Jungtinės Karalystės ekonomika nuolat auga, netgi sparčiau nei daugelio kitų ES valstybių, ji nepraranda savo pozicijų tarp stipriausių šalių, ji yra NATO ir JTO narė, priklauso Didžiajam Septynetui. Tad kuo gi jie nepatenkinti? Taip, problemų yra, taip, jiems nepatinka ES institucijų kišimasis į jų rinką ir jie mano, kad ES negali užtikrinti saugumo. Tačiau už visų šitų kalbų girdisi ir kita žinia. Britams ankšta Europos Sąjungoje. Jie ne tik nemėgsta reguliavimo – juk tai liberalios ekonomikos šalis. Jiems taip pat nepatinka priklausyti Sąjungai, kur paradui vadovauja Vokietija, kadaise jų nugalėta, o dabar ekonomiškai vis stiprėjanti valstybė. Kaip sako kinai, viename kalne du tigrai gyventi negali. Išstojimo šalininkai ne kartą pabrėžė tą faktą, kad Britanija pastaruoju metu vis daugiau prekiauja su ne ES šalimis. Jų žvilgsniai krypsta į Rytų rinkas. Jie jaučia, kad globalėjančiame šių dienų pasaulyje iš gilių krizių neišsikapstanti ES jau nebėra ta erdvė, kur galima pilnai išskleisti savo galimybes ir kurti užtikrintą gerovę. Tiems, kas argumentuoja, kad Britanija per maža, kad galėtų vystyti savo ekonomiką viena, kad išstojusi iš ES ji bus izoliuota, jie atsako, kad yra kaip tik priešingai, – tai nebus atskirtis, o kaip tik atsivėrimas visam pasauliui.

Atrodo, kad britai yra labai racionalūs žmonės. Jie nė kiek sentimentaliai neprisirišę prie Europos Sąjungos. Jie netgi nėra labai prisirišę prie Britų Tautų Sandraugos. Ir paklausti, ar išstoję iš ES jie vėl atsigręžtų į Tautų Sandraugos šalis, jie santūriai atsako, kad vadovausis pirmiausia savo nacionaliniu interesu. Kaip jiems pavyksta būti tokiems nepriklausomiems, taip lengvai imtis naujų sprendimų? Iš kur tas tradicijų ir liberalumo derinys?

Antropologo žvilgsniu

Birtai ne tik pirmieji išdrįso nuteisti savo karalių. Tiek šiuolaikinė demokratija, tiek mokslo ir technologijų pažanga, industrinė revoliucija neįsivaizduojama be šios šalies. Prancūzų istorikas ir antropologas Emmanuel’is Todd’as mano, kad tokio jų būdo šaknų reikia jie ieškoti šeiminėse struktūrose. Jo šeiminių struktūrų ir politinių režimų sąsajos teorija prieštarauja M. Weberio idėjai, kad kapitalizmo vystymąsi paskatino protestantizmas. Šeima yra pirmiau už religiją, ir netgi tam tikrus religinius pasirinkimus įtakoja šeimoje išmokti santykiai.

Mes dažnai manome, kad tokia šeima, kokią matome šiandien, sudaryta tik iš vyro, žmonos ir jų vaikų, yra naujųjų laikų reiškinys. Įsivaizduojame, kad tradicinė šeima – tai tokia, kur kelios kartos gyvena po vienu stogu ir netgi jau savo šeimas sukūrę broliai gyvena jei ne vienuose namuose, tai bent tame pačiame kaime, šalia vieni kitų. Arba tokia, kur viską būtinai paveldi vyresnysis sūnus, kuris lieka su tėvais, o kiti verčiasi, kaip išmano. Iš tikrųjų tokia „atomizuota“ šeima – tėtis, mama ir vaikai – yra pati archaiškiausia struktūra. O pirmagimystės teise pagrįstos arba kolektyvinės šeimos yra vėlesni dariniai, susiformavę kartu su agrarine, sėslia visuomene. Geografiškai žiūrint, tokie dariniai dominuoja tankiai gyvenamose kontinentinėse teritorijose. O archajiškos šeimos formos išliko tik nedaugelyje teritorijų, pakraščiuose.

Kaip tai padeda geriau suprasti britus, jų polinkį į liberalumą? Britų salos yra kaip tik vienas iš tokių geografinių pakraščių, kur labiausiai išsilaikė archajiškos šeimos formos. Britams nuo seno buvo įprasta dar labai jaunus, nepilnamečius vaikus išsiųsti uždarbiauti arba atiduoti į mokyklas pensionus, kur jie mokydavosi ir gyvendavo, o savo tėvus geriausiu atveju pamatydavo kartą ar du per metus. Tad vaikai gana anksti išmokdavo būti savarankiški ir eiti savo keliais. Paveldėjimo teisė niekada nebuvo taip griežtai apribota papročio, kaip tuose kraštuose, kur įsigalėjusi pirmagimystės teisė. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuo seno turtą tradiciškai paveldėdavo ir tėvų verslą tęsdavo vyriausias sūnus. Prancūzijoje galioja lygybės principas, tėvai privalo kiekvienam vaikui palikti po daugmaž lygią turto dalį. Britanijoje paveldėjimo papročiai visada buvo kur kas lankstesni. Įprasta turtą palikti testamentu, ir gimdytojai gali gana laisvai nuspręsti, kam kiek turto palikti arba nepalikti visai nieko. Šitaip britai nuo jaunystės ne tik išmoksta būti savarankiški, bet ir nelygybė pati savaime jiems neatrodo didelis blogis. Bent kol neperžengia tam tikrų žmogiškumo ribų. Tad gal ir nenuostabu, kad Europos Sąjungos politika jiems daugeliu aspektų atrodo perdėm socialdemokratiška.

Taigi „brexit“ ar „bremain“ – išeiti ar pasilikti – ko gero, britams nėra toks dramatiškas apsisprendimas, koks jis atrodytų, tarkim, mums, lietuviams. Mūsų istorija, kultūra, ekonominė ir geopolitinė situacija visiškai kitokia. Tai, kas mums galėjo atrodyti kaip vienintelė galimybė išlikti ir sustiprėti, kiti gali įvertinti kaip kliūtį augimui. Vargu ar tokius pasirinkimus būtų tikslu matuoti teisinga/klaidinga kategorijomis. Politika ir ekonomika nėra matematinė formulė, tai nėra koks nors mechanizmas, priklausantis nuo determinuotų fizikos dėsnių. Politika ir ekonomika yra praktinio gyvenimo sritis. Tai reiškia, kad lemia ne kokie nors savaiminiai dėsniai, bet žmonių pasirinkimai. Ir tai, kaip tie pasirinkimai įgyvendinami. Todėl, kad ir koks būtų britų pasirinkimas, tai bus geras pasirinkimas, jeigu jis bus laisvas, sąmoningas, argumentuotas ir demokratiškas.

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

generic       2018-01-31 6:56
Pikasas       2016-06-24 15:40

Pilstote iš tuščio į kiaurą... Kas ko nežino?

is tuscio i kiaura       2016-06-24 14:01

Pikasas vis dar nesupranta, kad musulmonai i Europa vezami su tikslu - sujaukti Europos tautas.

http://www.bbc.co.uk/news/uk-politics-18519395

Pikasas5       2016-06-24 11:34

Premjerui D.Cameronui būtų tekę pasitraukti net ir tuo atveju, jei referendumo lėkštelė būtų nusvirusi į kitą pusę. Jau vien dėl to, kad jo populistiniai manevravimai surengiant nelabai aiškios vertės referendumą sukėlė didelę sumaištį ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir už jos ribų. Demokratinės šalys į rezultatą žiūri įtartinai ar net priešiškai. Galima net neabejoti, kad džiaugiasi Rytų imperija su savo satelitais. Jei pamąstyti apie už skirtingas pozicijas balsavusius, tai nesunku atspėti, kad labiausiai įtakingi, labiau pasiturintys anglai balsavo už pasirinkimą. Išskyrus tą skirtingo turtingumo grupę, kuri gyvena su lozungu “o mes turim karalienę”. Verslas savo netektis dar įvertins, o ES šalys taip pat galės skaičiuoti savo pralaimėjimus tarptautinėje konkurencinėje ekonomikoje.

Pastarojo laikmečio imigracija į ES šalis buvo labai blogai koordinuojama. Sumetimas į vieną katilą ir ES naujas nares o po to plačiai atverti duris ir daugeliui islamą išpažįstančių šalių imigrantams buvo ir yra klaida. Žūstantiems kare gyventojams padėti buvo ir yra būtina. Tačiau vertėjo atsirinkti kas iš kur, o atvykėliai turėjo aiškiai suprasti, kad prieglobstis laikinas tol, kol karas tęsiasi. Žinoma, tam tikra imigracija, pasiliekant atvykėliams, būtų vykusi, bet jos mastai galėjo būti daug kartų mažesni. Dabar suteikiamos didelės viltys milijonams, o paskui pradedama kalbėti, kur tuos milijonus padėti ir kaip juos prie socialinio aprūpinimo sistemos pridėti. Masinis imigrantų, ypač iš musulmoniškų šalių vykimas nulėmė referendumą Anglijoje ir tai paveiks kitas šalis - finansines donores. Toks referendumo rezultatas - smūgis visiems, kurie paramą gaudavo. Ekonominis ES silpnėjimas sietinas ir su pasipriešinimo Rusijos agresijai galimybėmis. Lietuvai tai dar svarbiau… Komentaras apie straipsnį: Delfi » K. Girnius: po „Brexit“ Lietuva netenka stipraus sąjungininko Europos Sąjungoje

Dzeikas       2016-06-23 23:15

Clerkenai, pirmiausia mums reiktu nustoti kialiaklupsciauti pries savus, tautinius nusikaltelius.
Ar ES kalta , kad musu valdovai varto tauta kaip skudurine onute? Uz isvogtus AE uzdarymo fondus uzmokes tauta.Vel ES kalta bus?
ES neduos pinigu Rail Baltica proektui, nes llietuviai torpeduoja vilkinimu ir jau suderetu isipareigojimu nevykdymu ta projekta.
Vel ES samokslas pries mus?Per tiek metu tiesa sakant buvo galima 2k ta gelezinkeli pastatyti savom lesom.
Kazkaip tesugebam po sibirus vazinetis ir srklius ukrainieciu juroje girdyti apart skundu kaip mus visi isnaudoja.

Pikasas4       2016-06-23 23:09

Jei kai kas Europos sąjungą vadina federalizuota neokomunistine imperija, tai to nekomentuosiu…

Clerkenwell Pikasui3       2016-06-23 22:27

Tai atsakykite, ar mums reikia leisti Lietuvai istirpti federalizuotoje neo-komunistineje imperijoje vien tam, kad apsisaugoti nuo rusu kai mes jau priklausome NATO? Logikos as jusu komentaruose nematau. Matau tik pykti ir gilesnio mastymo trukuma. Taip, tikrai tie visokie tokie clerkenwelliai bando drumsti jusu mastyma issakydami savo mintis. Ir visokiem pikasam apsvaigusiem nuo politkorektiskumo, tai gali sukelti negeru jausmu. Jus, tarp kitko, ir esate labai geras to sisteminio europinio politkorektisko mastymo pavyzdys. Kai nebeturi atsakymu i nepatogius klausimus apsauk zmogu populistu, homofobu ar ultra desiniuoju. O gal tiesiog, pagal nauja mada, kremliniu smile)
Jus turbut tuo nepatikesite, bet imanoma gyventi nekeliaklupsciaujant nei nusikalteliam is rytu nei is vakaru. Ar ne tokiu zmoniu deka Lietuva isliko? 

s.m.       2016-06-23 20:39

https://ig.ft.com/sites/brexit-polling/
kol kas 48 likti vs 46 atsijungti.

Pikasas3       2016-06-23 17:57

Visi kontaktai, kurie mus vienaip ar kitaip sieja su kitomis ES šalimis, kartu ir yra didesni ar mažesni garantai, kad išliksime ekonomiškai saugūs. Bendra valiuta, užsienio parama ir verslo investicijos, bendrų įstatymų tobulinimas tolina mus nuo Rusijos imperijos galimybių okupuoti mus “minkštuoju būdu”. Galima sutikti su tuo, kad ES senbūviai ne visada supranta tas grėsmes, kurios lydi bendrus su Rusija projektus. Būtent ES bendra pozicija priverčia tokio pobūdžio projektų neieškoti, stabdyti ar net visai atsisakyti. Vienai Lietuvai tam jėgų nepakaktų. Apie tai, kad “vokiečiai ir prancūzai nori mus parduoti rusams”, neteko girdėti. Manau, kad tai absurdas, kurio demagoginės ištakos slypi Kremliaus politikoje. Jūs žinote ir tai, kad “vokiečiai, prancūzai ar italai nemėgsta rytų europiečių”. Jei ir gali dėl ko nemėgti, tai dėl to komunistinio tvaiko, kuris dar ne visai iš mūsų sąmonės yra išguitas. Be to, veikia ir tokie “clerkenwell’iai”, kurie bando drumsti mūsų mąstymą, ieškant savo išvedžiojimais populistinių bei demagoginių akcentų. Jei tokie aiškintojai dar ir apsimeta dideliais Lietuvos patriotais, tai kai ką gali suintriguoti ir paveikti. Tikiuosi, kad tokių daug neatsiras…

Clerkenwell Pikasui2       2016-06-23 17:02

Nuo kada ES mus saugo nuo rusu? Tam mes istojome i NATO.
Jeigu musu saugumas priklausytu nuo ES tai mes jau seniai butume vokieciu ir prancuzu parduoti rusui. Uztenka paziureti ka Vokietija daro su North Stream 1 ir 2, kiek spec karinio apmokymo centru jie pastate Rusijoje, ar prancuzu norai ginkluoti rusus Mistraliais. Supraskite, kad nei vokieciai nei prancuzai ar italai nemato Rusijos kaip gresmes. Jie is tikruju netgi nemegsta rytu europieciu nes ju manymu mes jiems sugadinome santykius su Rusija.

Letas Džeikui       2016-06-23 14:45

Kad 911 yra feikas rašau nuolat, nuo pat jo paties, kur tada buvote?
Esu senis, bet dar ne visai proto netekęs, kad matyčiau pasaulyje tik “Ameriką” ir “Rusiją”. Beje būtent Orda parodė pirmąjį provokacijos prieš islamą pavyzdį susprogdindama čečėnų vardu gyvenamuosius namus Maksvoje, Buinakske ir Volgodonske, bet tipiškai, kaip vandenukininkams ir dera, pražioplino Riazanę. 911 feikas buvo jau po to, tačiau (atsižvelgus į Riazanę) daug aukštesnio TV-Show lygmens.
911 feikas mano smulkiai paminėtas ir Kusaitei skirtoje svetainėje, kuri dabar pašalinta iš interneto.
Kodėl nereaguojate į publikaciją
https://sites.google.com/site/theholocaustrevised/home/the-holocaust ?
Nurodžiau ją ir atsakydamas į Jules komentarą Dzežulskio Duonio publikacijai apie liberalizmo kerų išsklaidymą. Atsakyme paminėjau, kad bolševizmo įsigalėjimas Ordoje yra D-vo bausmė mongoloidų “tautai” (ir visoms jai prijaučiančioms ar panašioms) už žydų pogromus pagal Pr 12:3. Gerbiu Jacobą Schiffą už tai, kad jis rėmė bolševikinį perversmą, perspėjęs kad tai darys, jei laikinis žvėriškumas nebus pažabotas.
Į esminius dalykus komentatoriai nereaguoja, nes nežino ką ir atsakyti nepastebėdami to, kas po nosimi. Iki šiolei laiko antraeiliais dalykais tiek EP direktyvą 2006/24/EC dėl laisvės apribojimo, tiek biometrinių sekimo “pasų” įvedimą, tiek pagaliau ir orvelizmo legalizavimą Lietuvos seime užvakar. Tiki, neva kažkas stebuklingai pagerės (tikriausiai įvyks “tikra demokratija”), jei Britanija išstos iš ES.
Mano galva, bankinis pasaulio elitas keičia taktiką matydamas tiek nesėkmę greitai sujungti visas savo “sąjungas” į vieną pasaulį be sienų (su laisvu badmiriaujančios darbo jėgos judėjimu), tiek kovoje su islamu, tiek astronomiškai išaugant Kinijos galybei. Jie mato, kad tą patį gali veikti ir be formalių sąjungų, jei jau neišeina žaibiškai įvesti Pasaulio vyriausybės.
Tačiau nėra aišku, kaip mūsų tuščiagalviai įsivaizduoja Lietuvos ateitį ne Europos Sąjungoje, kada kitokios dar nėra, o po šonu tie patys vyresnieji su tais pačiais tikslais. Tikriausiai nieko neįsivaizduoja sapaliodami savo demokratija.
Jūsų kalbos, deja, irgi nepasižymi aiškumu. Esate materialistas?

Pikasas2       2016-06-23 14:34

Esu įsitikinęs, kad tik sutelktomis pastangomis Europos Sąjungos šalys gali sėkmingai pasipriešinti Rytų imperijos energetiniam ekonominiam diktatui ir galimai karinei agresijai. Šiuo laikotarpiu Lietuvai tai yra svarbiausia. Komunistinės utopijos - praeities atgyvena. Siūlau atidžiau pažvelgti ką mes renkame į valdžią. Viskas mūsų rinkėjų rankose…

Clerkenwell Pikasui       2016-06-23 13:54

ES didziuliu pagreiciu virsta i komunistine diktatura. Demokratija Europoje buvo panaikinta nerinktu ES valdininku kuriu didele dalis jaunysteje buvo arsus komunistai.
Rytu europieciai buvo apgauti, niekas mums nesake, kad ES tikslas yra virsti Federaline valstybe. Niekas mums nesake 2004, kad vardan komunistines utopijos turesime atsisakyti savo tautiskumo, valstybes, valiutos. Niekas mums nesake, kad naujoje diktaturoje negalesime apsaugoti savo vaiku nuo seksualiniu iskrypeliu afisavimosi nes busime pavadinti homofobais. Niekas mums nesake, kad prarasime teise spresti ka isileidziame i savo namus ir jeigu nenoresi, kad tavo miesta uzplustu pakistanieciai ar somalieciai tu automatiskai tapsi rasistu.
Kodel niekas nekalba apie tai, kad ES valdancio elito tikslas yra uztvindyti Europa musulmonu pabegeliais. Tai nebuvo atsitiktinumas, tai yra priemone sunaikinti tautiskuma ir europiecius paversti ruda mase amoraliu vartotoju pavadintu “European man”.
Zinant visa tai ir suprantant kur link eina ES turetumem buti saves ir savo vaiku neapkencianciais savizudziais noredami pasilikti ES. Europos zmoniu pasipriesinimas komunistu diktaturai kyla visuose salyse. Britu referendumas parodys ar ju visuomeneje dar liko kritine mase zmoniu turinciu islikimo instinkta.

Pikasas       2016-06-23 12:02

Retai mūsų žiniasklaidoje galima rasti tokius rašinius, kurie sudėliotų tiek daug euroskeptikų pretenzijų. Net ir patys kairiausi Lietuvos politologai atsargiai vertina Anglijos referendumą. Gal tik Kęstutis Girnius išreiškia pasitenkinmą, kad jis vyksta. Jo žodžiais: “gerai, kad vyksta referendumas, kuris leis Britanijos piliečiams lemti savo politinį likimą. Buvusi Britanijos premjerė Margaret Thatcher kadaise pasakė, kad referendumai yra „diktatorių ir demogogų“ įrankis. Ji pamiršo pridurti, kad ir demokratų.” Stebėtis K.Girniumi nebeverta, nes jis dažnai atstovauja Kremliaus politiką tarptautiniais klausimais. Anglijos svaro kursas krenta jau senokai. Maždaug nuo tada, kai buvo aišku, kad toks referendumas įvyks. Maskvos siekiams neišsipildžius svaro vertė vėl gerokai šoktels.

Ankstesnis premjero D.Camerono euroskepticizmas baigia ištirpti kaip dūmas. Dabar jis jau supranta, kad bandė pjauti šaką ant kurios sėdi. Jo toks blaškymasis britams nepatinka ir dalis jų gali balsuoti prieš ES taip keršydami neatsakingai anksčiau besielgusiam premjerui. Gal tokių nebus daug, bet bus…Nekeičiu savo spėjimo, kad 55 procentai bus už pasilikimą, o 45 už išstojimą. Referendumas bus gera pamoka visiems, kurie vis dar nesuvokia, kad atkaklioje Pasaulio ekonomikoje tarp trijų pagrindinių jėgų Europa turi telktis, o ne skaidytis. Pastaraisiais metais prisidėjo ir Rusijos agresyvios politikos rodiklis, kuris taip pat verčia neiškristi iš komandos. Matysim…

Dzeikas       2016-06-23 9:00

Letai, pamirsote pamineti, kad jankiai patys susprogdino WTC tikslu tureti preteksta globalinei ekspansijai.Sure ! zmones girdejo sprogimus WTC rusiuose.
O kodel neiterpiate, kad Rusija dvasingumo saugotoja ir puoseletoja su priesakiniu buriu salta galva, karsta sirdimi ir svariomis rankomis vyruku? Net ir mums dasus kas isgelbes pasauli nuo sumaterialejusiu “naglosaksu”.

Letas Palmaitis       2016-06-23 0:41

Teisingai, Britanija ir yra globalizmo irštva, kurioje susijungė monarchija ir bankinis kapitalas.
Britas Cecilis Rhodesas inicijavo lordų ir bankininkų Society of the Elect su visa dabar Bilderbergo ir pan. grupių realizuojama pasaulio anglosaksiško federalizavimo (t.y. globalizmo) programa. Britų N.M. Rothschild & Sons bankas finansavo Rhodeso projektus Pietų Afrikoje įgyvendindamas šio “federalizavimo” planą, o 1913 m. gale per dukterinius bankus britai pagaliau laimėjo ir JAV nepriklausomybės nuo jų kare: įsteigtas Federal Reserve System (FED), prorothschildinių privačių bankų “nacionalinis” JAV bankas, iki šiol leidžiantis JAV dolerį (už bandymą pasipriešinti leidžiant valstybinį sidabro dolerį sumokėjo gyvybe paskutinis nepriklausomas JAV prezidentas J.F. Kennedy 1961 m.)
Jules ir pan. tegu nesidžiaugia: visa ši pasaulio uzurpacija, be bankininkų kilmės, neturi nieko bendra su vadinamu “žydų sąmokslu”, kuriuo jie ir dangstosi nukreipdami pavergtųjų įniršį į antisemitizmą, kartą jau pasibaigusį žydų genocidu (smulkiau - “The Holocaust Revised” lietuviškai ir angliškai čia:
https://sites.google.com/site/theholocaustrevised/home/the-holocaust).
Rusijos Federacijoje gyvenantis žymus musulmonų mąstytojas Geidaras Džemalis pranašauja susiliejusių su globaliniu bankiniu kapitalu išlikusiųjų ar iškilusių monarchijų (britų, danų, Jordanijos, Saudijos tt.) revanšą bandant atkurti pasaulinę vergovinę santvarką. Tačiau ir jis, jau islamo pagrindu, sieja tuos bandymus su apokalitiniu Antikristu Dadžaliu (arabiškai masīh ad-dadžāl < siroaramėjų m(e)šīhā daggālā “mesijas apgaulingas = antikristas” 2 Jn [1:]7). Būtent rasistai britai ir įkūrė Šiaurės Amerikos valstijas apiplėšdami ir išvarydami autochtonus į rezervatus. Visas rasistų britų įkurtų JAV klestėjimas pasiektas žemės šeimininkų genocido sąskaita.
Long live Britannia!

Tai signalas Europos Sąjungai,kad       2016-06-22 20:16

laikas kažką daryti,rimtai daryti,kad vien ekonomika visko nepamatuosime,o taip pat ir Rusijos grėsme.


Rekomenduojame

Audrius Bačiulis. Lukašenka žodžių tuščiai nešvaisto…

Skaitiniai. Vidmantas Valiušaitis rekomenduoja: „Svarbus aukščiausio JAV diplomato pareiškimas ir svari politinė parama Baltijos valstybėms“

Algimantas Rusteika. Pakelkim, pakelkime taurę kvailybės, kad Lietuvai būtų geriau!

Nuo bačkos. F. Kukliansky: kultūringas, inteligentiškas, nieko neįžeidžiantis, bendradarbiavimą skatinantis laiškas iššaukė minios protestą

Nikolajus Nielsenas. Rinkimai Baltarusijoje: Lukašenka prieš COVID-19

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra vyriausieji „Facebook“ cenzoriai?

Karolis Kaklys: Kaip Vijūnėlės dvaro statybos atskleidė visai Lietuvai opias problemas?

Kas mes? Vytautas Sinica apie Nacionalinį susivienijimą

Rasa Čepaitienė. Gyvename totalinio freimingo laikais

Skaitiniai. Andrius Švarplys rekomenduoja: Tiems, kam rūpi akademinė laisvė ir universiteto likimas ‘Black Lives Matter’ epochoje

Vytautas Radžvilas. Laisvė, arba Kodėl NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS dalyvauja rinkimuose?

Andrius Švarplys. Parklupdyti Vakarai nesugeba apginti net savęs, tai kaip mes galime iš jų tikėtis pagalbos?..

Ramūnas Aušrotas. Ar Prancūzijos parlamentas paseks Lietuvos pavyzdžiu ir pasmerks surogaciją kaip prieštaraujančią moterų ir vaikų orumui?

Trakų salos pilyje bus pristatyta Daliaus Stanciko knyga „Kūju per Lietuvos istoriją“

Raimondas Navickas. Nanto katedrą padegė keršydamas Prancūzijos valdžiai

Agnė Širinskienė. Apie neliečiamuosius

Audrius Bačiulis.Beprotybės kronikos: Leftistinių propagandistų miniai nepavyko parklupdyti didžiausio JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“

Raimondas Navickas. Panašu, kad antisemitizmo ir etninės nesantaikos kurstytojai Lietuvoje išties kelia galvą

Andrius Švarplys. Vyksta didžiulė, giluminė, fundamentali demoralizacija

Geroji Naujiena: Kad ieškotume Jo Karalystės ir Jo teisumo

Vytautas Sinica. Kas yra leftizmas?

Vygandas Trainys. Partizanų ir kitų Lietuvai pasiaukojusių žmonių juodintojai nusipelno platesnio komentaro

Raimondas Navickas. Rinkimų naujienos iš ateities

Vitalijus Karakorskis. Atviras laiškas advokatei Fainai Kukliansky

Karolis Venckus demaskuoja: vaikų prievartautojas, ištvirkinęs pasaulio elitą. Lietuvoje to nėra?

Algimantas Rusteika. Dar kartą apie idiotus ir idiotizmą

Neringa Venckienė. Nušautas pedofilo Džefrio Epšteino ir DEUTSCHE BANK bylą nagrinėjusios teisėjos sūnus

Arvydas Anušauskas. Prašau pagalbos – tai gali sustabdyti insinuacijomis ir iš piršto laužtais teiginiais grįstą šmeižto kampaniją

Bronius Puzinavičius. Ar sprendimą dėl Lukiškių aikštės monumento turėtų priimti tik menininkai?

Vytautas Sinica. Užsienio „gerąją patirtį“ reikia įvertinti iš anksto

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.