Filosofija ir etika

Dykumos tėvai. Kaip apibūdinti tėvystę ir jos praktikavimą?

Tiesos.lt redakcija   2019 m. birželio 3 d. 8:39

16     

    

Dykumos tėvai. Kaip apibūdinti tėvystę ir jos praktikavimą?

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+


Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

> Jotai 10:07       2019-06-5 13:39

Tu toooks ,,nuoširdus” ir ,,visažinis” katalikas, kad neskiri altoriaus nuo šventoriaus (kitame puslapyje) smile

Jota       2019-06-5 11:07

Liūdna, jeigu jūs neskiriate, kur žmogus kalba nuoširdžiai, o kur trolina. Jūs kažkaip skersai žiūrite į viską, su kažkokiu atgrasiu nepasitikėjimu. Aš už savo komentarus atsakysiu prieš Dievą. Ir jei jūs manote, kad žmogus už tokius komentarus gauna pinigus - žinote, tai baisus kaltinimas. Galima politikuoti už pinigus, galima psichologiškai šantažuoti ar kaip nors šmeižti, bet rašyti su džiaugsmu apie Dievą, apie Jo atradimą ir tuo apgaudinėti kitus dėl pinigų, - atleiskite. Pagalvokite, ką jūs darote. Tegu jums Dievas būna gailestingas.

O dėl šio straipsnio tiesiog nėra ko rašyti. Racionali apžvalga, nepaliečianti širdies, nekalbanti apie svarbiausia - apie meilę ir dvasinį vadovavimą, - man čia neįdomu. Jei rašyčiau apie tai daugiau, tuomet reiktų apžvelgti dykumos Tėvų gyvenimo ir maldingumo istoriją, esmę, bruožus, jų nepaprastą gyvenimo ir aukojimosi būdą ir t.t. Ir neišvengiamai reikėtų kalbėti apie Jėzaus maldą, apie isichastus, kurių Katalikų bažnyčia nepripažįsta, kurie dar tebegyvuoja Ortodoksų Bažnyčioje ir be kurių jokia dvasinė tėvystė negali būti pilnatviška. Dykumos tėvų maldingumo esmė - vad. безмолвие, vidinė tyla, skverbimasis į vidų, nepaprasta ryšio su Kristumi ir meilės patirtis, nepaliaujama maldos būsena (kuri, beje, turi pagrindo Šv. Rašte - “kiekvienas, kuris šaukiasi Jėzaus vardo, bus išgelbėtas”).

Man asmeniškai didžiausią įspūdį daro ir brangiausia yra mintis - “Jei tu dvasiškai būsi kartu su savo dvasios tėvu, tai audra, laužanti šimtamečius medžius, nepalies tavęs, ir tu pereisi kiaurai ją, apsaugotas savo tėvo maldų”. O kas jums tai yra? Trolinimas?

Pritariu 2019-06-4 15:40       2019-06-4 18:54

Manau, kad tai trolis, dirbantis už pinigus. Dirba pagal visus trolių mokyklos taisykles, t.y. svarbiausia nukreipti kalbą kita linkme ir, kad užklydusiam skaitytojui būtų kuo sunkiau susigaudyti kas ir kaip.

Jota > 15.40       2019-06-4 17:31

Tau, gerbiamasis, miražai rodosi arba haliucinacijos.  Nežinau, kaip su Jules, Winnie ir kitais, bet aš tokių žaidimų su savo principais nežaidžiu. Džeiko stilių irgi atpažįstu.
Neteršk erdvės, labai negera dvasia sklinda nuo tavo komentarų. Turėk savigarbos.

> Nusivylęs katalikas       2019-06-4 16:40

Ne tik Jota, bet ir Dzeikas, Jules, Winnie ir t.t., ir t.t. turi dešimtis pavidalų ir dešimtis tikėjimų. Pagal Komiteto tos dienos poreikį. Rašo keliomis kalbomis, keliskart per dieną pakeičia lytį. Žodžiu, turite reikalo su ,,aukščiausiąja būtybe” ne iš šios dimensijos. Kur ten jums, katalikui, net ir nusivylusiam smile .

Nusivylusiam katalikui       2019-06-4 16:03

Taip, čia Jota:). Ne iš karto galvoj viskas nušvito, labai pamažu ir palaipsniui. Bet dabar Jėzus kitoks, artimesnis ir labiau pažįstamas; atsivėrė daugybė nuostabių dalykų, kuriuos katalikybėje užgožia nereikalingas balastas. Esu panaši į žmogų, kuris rado dirvą su paslėptu perlu, viską pardavė ir ją nusipirko. Bet ir prie perlo iškart neprieisi ir nepasigėrėsi jo spindesiu. Reikia pačiam apsivalyti, kad jį pamatytum visa grožybe.
Radau nuostabią, tyrą, neužterštą krikščionybę.

Nusivylęs katalikas       2019-06-4 15:39

Aš šokiruotas - Jota pakeitė tikėjimą. O gal čia ne tas Jota?

> Jotai       2019-06-4 15:17

Dzeikuti, tai tu ir vėl bobelė? O sijoną ar apsivelki, kai apsimeti moterimi? smile

Jota       2019-06-4 13:22

Šitos katalikiškos teorijos (kuriomis, deja, ir aš ilgai tikėjau ir buvau apgaudinėjama!) yra klaidingos, jos neturi jokio pagrindo nei Evangelijoje, nei Apaštalų darbuose. Garsieji Kristaus žodžiai apie tai, kad ant uolos jis pastatys savo Bažnyčią (“tu esi Petras - uola…”) reiškia ne kad ant vieno žmogaus, bet ant apaštalinio TIKĖJIMO, nes Bažnyčia laikosi tikėjimu kaip uola, o ne vieno žmogaus valdžia, kurią katalikai sudievino ir dažnai popiežių  laiko stabu bei svarbesniu už patį Kristų.

Dėl Ko Kristus tris kartus klausė Petro - “ar myli mane?” Kad pačiam Petrui duotų susivokti, ar jis tikrai bus ištikimas Kristui. Čia kalbama apie meilę ir ištikimybę, o ne apie vieno žmogaus valdžią! Dangaus karalystės raktai duoti VISIEMS apaštalams, o ne vienam Petrui! VISI bažnyčios dvasininkai - vyskupai, arkivyskupai, kunigai - GALI atleisti nuodėmes ir turi Šventąją Dvasią. Ir per pirmąsias Sekmines juk VISI apaštalai gavo Šv. Dvasią, tai kokią dar išskirtinę Dvasią turi popiežius savo tariamu “neklaidingumu”? Kodėl tiesos pažinimas jam duodamas asmeniškai, savarankiškai?
Teorija apie popiežystę remiasi psichologinėmis prielaidomis (Romos vyskupai pasinaudojo Romos pagonybe ir romėnų polinkiu sudievinti savo vadovus) ir melagingai interpretuojamais istoriniais faktais.
Popiežių autoritetas grįstas valdžios troškimu ir politinėmis intrigomis bei kovomis. Popiežiai vedė karus ir net patys vadovavo kariuomenėms, pvz., Julijus II. Nebereikia žmonėms priminti kruvinų Kryžiaus karų, inkvizicijos, siaubingų moralinių popiežių nusikaltimų; o ir dabar visas pasaulis žino apie katalikų dvasininkų lytinius iškrypimus ir tūkstančius jų aukų! Iš vaisių pažįstame juos!

Apaštalų laikotarpiu pirmaujanti vieta priklausė Jeruzalės krikščionių Bažnyčiai, vadovaujamai apaštalo Jokūbo. O popiežystei - garbėtroškai ir išdidumui - pirmieji pasidavė korintiečiai, žr. 1 Kor 1,12-13, kur Paulius juo bara dėl polinkio į popiežystę: “Iš jūsų yra tokių, kurie sako: “Aš esu Pauliaus, aš - Apolo, aš Kefo, o aš - Kristaus”. Argi Kristus padalytas? Nejaugi Paulius už jus buvo nukryžiuotas?” Tai pagundai pasidavė ir Romos vyskupas.

Girdi, Popiežiaus autoritetas yra dieviškos kilmės ir visai nepriklausomas nuo civilinio autoriteto bei valdžios”. Tokią pat dievišką kilmę (Šv. Dvasios galią rankų uždėjimu (sukcesija) turi visi apaštalai (deja, regis, ortodoksinės krikščionybės;  dabar, po schizmos, vargu ar tą galią beturi ne tik popiežius, bet ir visi katalikų ganytojai. Katalikų galia - tai sielos sričiai priskiriamos teorijos, klaidingos dogmos ir liturgija; tikrosios krikščionių Tradicijos katalikybė išsaugojo labai mažą dalį.

Tokia yra tiesa, patinka ji jums ar ne. Jei Bažnyčia ir bus suvienyta laikų pabaigoje, tai ji bus Ortodoksų Bažnyčia. Gali būti, kad ir katalikų bažnyčioje yra dorų ir pagal galimybes ištikimų Kristui tikinčiųjų, kurie jau dabar priklauso tikrajai Bažnyčiai.

O apie Pranciškų jau net nebekalbu. Skaitykite spaudą ir atsipeikėkite.

Gaila, šičia ekspromtu labai mažai galima pateikti argumentų ir platesnių žinių; o straipsnio, kalbančio prieš popiežystę, niekas nespausdins, nes čia katalikiška šalis. Ir iki ortodoksijos prieiti labai sunku tokiomis sąlygomis. Be Dievo pagalbos ir savo paties pastangų tai neįmanoma. Bet kas ieško, tas randa.

>>>Žinoma       2019-06-3 21:04

ir tai,kad Pranciškus yra “Romos vyskupas, apaštalo šv. Petro įpėdinis, Kristaus vietininkas šioje žemėje, turįs pirmenybę (primatą) prieš kitus vyskupus ir valdžią visiems ir kiekvienam krikščioniui tikėjimo ir moralės srityse. Popiežiui primatas priklauso autoriteto teise, kurią iš paties Kristaus gavo šv. Petras. Katalikų Bažnyčia šv. Petro pirmenybę sieja su popiežiaus primatu kaip vieną ir tą patį teisinį autoritetą, Kristaus paliktą šioje žemėje. “Ir aš tau sakau: tu esi Petras - Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje” (Mt 16, 18-19). Kristaus žodžius: “Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sugrįžęs stiprink brolius!” (Lk 22, 32) ir 3 kartus duotą įsakymą: “Ganyk mano avinėlius!” (Jn 21, 15-14) Katalikų Bažnyčia taiko lygia teise ir šv. Petro įpėdiniui - popiežiui. Šv. Petro primatą iki XII a. pripažino Rytų krikščionys, bet paskui jie pradėjo tai neigti. Nuo XV a. jį neigia ir protestantai.

1870 m. Vatikano I Visuotiniame Susirinkime buvo nutarta, kad popiežius yra neklystantis, kai jis kalba “iš katedros” (ex catedra). Popiežiaus neklaidingumą Katalikų Bažnyčia išpažįsta, kai jis kalba: 1) kaip vyriausias Ganytojas ir visų tikinčiųjų mokytojas; 2) šv. Petro autoritetą aukščiausiame laipsnyje vykdydamas; 3) skelbdamas visai Kristaus Bažnyčiai mokslą tikėjimo ir doros reikaluose; 4) įpareigodamas visus tikinčiuosius skelbiamą tikėjimo tiesą (dogmą) pripažinti. Popiežiaus neklaidingumas yra ne jo asmeninio gyvenimo, bet visos Katalikų Bažnyčios privilegija. Bažnyčia yra gyva šv. Dvasios veikimu ir Bažnyčiai reikalingas neklaidingumas, kad jis išsaugotų pagal Kristaus pažadą (Mt 16; Lk 22) tikėjimo palikimą iki pasaulio pabaigos. O popiežius yra vyriausias tos Bažnyčios mokytojas ir ganytojas. Popiežiaus autoritetas yra dieviškos kilmės ir visai nepriklausomas nuo civilinio autoriteto bei valdžios. Popiežius yra Katalikų Bažnyčios vienybės ir ryšio toks centras, kad būti vienybėje su Šv. Sostu reiškia būti tikroje Kristaus Bažnyčioje, apie kurią Jis yra sakęs, kad “bus viena avidė ir vienas ganytojas” (Jn 10, 16).

Pati pontifikatų istorija įvairi, permaininga. Po to, kai 44 m. šv. Petras įsikūrė Romoje, jo įpėdiniai daug kartų buvo tremiami iš šio miesto ir vėl čia sugrįždavo. Visi pirmųjų amžių popiežiai buvo nukankinti. Šv. Petro Sostą taikėsi užimti ir 37 apsišaukę ar neteisėtai išrinkti antipopiežiai. 79 popiežiai paskelbti šventaisiais, 8 - palaimintaisiais. Kai kurie Šventieji Tėvai popiežiavo keletą dešimtmečių, kiti - vos keletą dienų, tačiau visi jie šią dieną susilaukia pagarbos, deramos visos Bažnyčios Ganytojams.”

Žinoma,        2019-06-3 20:49

Pranciškus labiausiai iš visų rodo į Jėzų.

Na, nereikia lia, lia       2019-06-3 20:41

Pradedant nuo šv. M.Marijos bei visais kt. šventaisiais ir baigiant popiežiumi Pranciškumi, visi rodo tik į Jėzų. Tuo šventumo unikalumas ir yra, kad jie visi savimi rodo tik Jėzų ir nieko, absoliučiai nieko nepasisavina sau, nes suvokia, kad tik Jėzaus dėka jie yra šventi.

Aš irgi sakau ,       2019-06-3 19:23

jau šventesnio žmogaus už šventąjį Tėvą Pranciškų nebegali būti. Jis mums net už Kristų artimesnis.

Taip, taip       2019-06-3 16:13

Šv.tėvo popiežiaus Pranciškaus šventumu neabejokite, į jo išsakomas mintis būtina įsiklausyti.  Kad ir dabar jo paskelbta Žinia 53-osios Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga.Yra nuostabus pamokymas, kad išlįstume iš pragarmės ir dar kol laikas susigriebtume.

Gal ir gerai,kad       2019-06-3 14:26

Radžvilas ir Juozaitis eina atskirai.Vienas daugiau krikščioniškas ir saikingas tautiškas.Kitas atvirkščiai.Tegul,žmonės atsirinks.Svarbiausia nesustoti.Su laiku žmonės atpažįsta tikras verybes.

Aišku viena,       2019-06-3 9:42

kad tada ir dabar yra savas laikas ir aniems, to meto, Dievo Malonė, be kurios nieko nebūtų įvykę. Jei dabar žmogus nemato ir negirdi šv. tėvo popiežiaus Pranciškaus įžvalgų, mokymo, tai nemato nieko, o tik save.

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.