Du P – parlamentas ir prezidentė – smaugia pilietinę iniciatyvą [1]

Irena Vasinauskaitė   2013 m. liepos 2 d. 14:02

0     

    

Du P – parlamentas ir prezidentė – smaugia pilietinę iniciatyvą [1]

Perskaičiau Respublikos prezidentės Parlamentui pasiūlytą NVO įstatymo projektą ir nuėjau prie didelio sieninio kalendoriaus pasitikslinti, kelinti dabar metai…

Ką tik žengtelėjome į dvidešimt šeštuosius sąjūdžio metus, o pilietinę veiklą reglamentuosiantis norminis aktas padviso gūdžiu sovietmečiu. Ta proga prisiminiau, kaip Atgimimo pradžioje, 1989-aisiais, bendradarbiavo oficialioji valdžia ir piliečius Laisvei pakėlęs sąjūdis. Minėtų metų liepos 21 d. Šiaulių valdžia iškėlė dvi vėliavas – Lietuvos ir sovietinę – „laisvanoriško įstojimo į vergiją“ datai pažymėti. Kadangi jau buvo legalizuota Trispalvė, tai miestas pasipuošė Tautos kančias žyminčia ir okupacine. Nuo labo ryto Šiaulių Sąjūdžio būstinėje plyšavo telefonai dėl Trispalvės išniekinimo, nes dėl šios vėliavos laisvo plazdėjimo buvo pralietas Tautos kraujas, todėl jos iškėlimas okupacinės šventės proga mažų mažiausiai palaikytas istorinės atminties išniekinimu. Šiauliečiai skundėsi skambinę į tuometinę meriją – vykdomąjį komitetą, bet ten dirbantieji nesupratę, ko iš jų norima, tiesiog numesdavo ragelį. Mobiliųjų antraisiais Sąjūdžio metais nebuvo, tačiau miesto valdžios automobiliuose veikė radijo telefonai (lyg ir asmeninio mobiliojo atitikmuo), kurių numerius žinojo labai siauras ratas žmonių. Būstinės budintiesiems jis buvo neoficialiai praneštas… Taigi, kiekvienam besiskundžiančiam žmogui aš diktavau „slaptąjį“ tuometinio vykdomojo komiteto pirmininko (mero atitikmuo) Povilo Morkūno automobilio telefono numerį ir siūliau pilietinę poziciją bei kitas pretenzijas reikšti miesto valdžiai asmeniškai… Nė valandai nepraslinkus, į Šiaulių Sąjūdžio būstinę įlėkė šiaip jau gana santūrus pirmininkas P.Morkūnas ir vos tvardydamas paklausė, kodėl jam visas miestas skambina į automobilį. Sugebėjome išsiaiškinti, ką miesto valdžia tądien padarė negerai. Labai operatyviai Trispalvė buvo išvaduota nuo plazdėjimo greta okupacinio atributo, o pirmasis vėliavas nuo anuometinės merijos nurinko pats Povilas Morkūnas.

Dabar stabtelkim ir įsivaizduokim, kas būtų, jei į Prezidentės, Seimo pirmininko ar Vyriausybės narių asmeninius mobiliuosius, slapta sužinoję numerius, pavieniai asmenys ar tūkstančiai dabar veikiančių NVO atstovų būtų skambinę, pavyzdžiui, po pučo prieš FNTT vadovus… Ar dėl Garliavos šturmo… Palieku spėliones komentatoriams, tačiau manau, kad VSD turėtų darbo į valias, kol išsiaiškintų, kas nutekino asmeninių telefonų numerius, kas organizavo akciją, o viskas baigtųsi bylomis dėl sužeistos garbės bei paminto orumo, nes įniršę piliečiai gali nelabai kultūringai kalbėti…

1989-aisiais nevyriausybinininkai buvo kokono būsenos, tačiau aprašytasis pavyzdys parodo, kad vyktų valdžios ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas, reikia elementaraus žmogiškumo bei pagarbos piliečiui. Ar gali veislinis biurokratas, per dvidešimt Nepriklausomos Lietuvos metų dūlantis valstybės tarnyboje, reglamentuoti padorų požiūrį į pilietį? Tokie gali tik kėdės galias demonstruoti, o brukamas NVO įstatymo projektas padės valdžiažmogiams iš pilietinių iniciatyvų dar aršiau tyčiotis. Reikėjo tik nedidelės Asociacijų įstatymo pataisos, apibrėžiančios, kas yra laikytinos NVO, o kas – kitokias veiklas plėtojantys komerciniai, ūkiniai, profesiniai ar kt. sambūriai. Prezidentūros Parlamentui patiektasis įstatymo projektas sustiprins tik viešąsias įstaigas, o pilietinės organizacijos bus dar labiau užguitos, jei neveiks pagal mistinius penkmečio planus, kurių vykdymą kuruos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Nevyriausybinė organizacija [angl. non-governmental organization, NGO] – laisva piliečių valia įkurta organizacija, kuri siekia tarnauti visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo valdant valstybę. NVO būdinga PRIGIMTINĖ NEPRIKLAUSOMYBĖ NUO VALDŽIOS IR VALDYMO INSTITUCIJŲ – steigiamos pilietinės visuomenės iniciatyva, o ne valdžios institucijų pagrindu [...] SAVIVALDA ir DEMOKRATIŠKAS sprendimų priėmimas [...],“ – cituoju Vikipediją, kurioje jau rašoma apie Vakarų Europos šalyse fiksuojamą praktiką, kai NVO susilieja su valdžios institucijomis ir perima verslo organizacijų patirtis. O pelno, t.y. valstybės ar savivaldos paramos, siekiančios nevyriausybinės organizacijos tikrai nebus savarankiškos ginti viešąjį interesą, t.y. tarnauti visuomenės interesams, nes bet kokia nelojalumo valdžiai apraiška nutrauks drąsios NVO finansavimo srautus.

NVO įstatymo projekte numatyta NVO tarybos veikla, jos sudarymo principai bei siūlomas techninis aptarnavimas tiesiog nesuderinami su laisva pilietine saviraiška. Visus šiuos paminėtus darbus vykdys, tvirtins ar derins Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasakysiu labai grubiai – tai KĄ, ponai valdžioje, nevyriausybinės organizacijos nejučia gauna bedarbių, socialiai remtinų ar negalią turinčių pilietinių grupių statusą? Pagaliau, šiuo įstatymo projektu Prezidentė ir 57 seimo nariai po pirmojo svarstymo pritarę šio norminio akto išnarai parodė, kaip vertina aktyviąją Lietuvos visuomenės dalį. Šviečiasi du keliai – arba NVO parsiduoda ir tampa savotiška valdžios tarnaite, arba paženklinama „neprognozuojamo“darinio ženklu, netelpančiu į jokius penkmečio planus…

Ant savo kupros nešuosi sunkią ketvirčio amžiaus visuomeninės veiklos naštą. Ir kol labai nuoširdžiai stengiausi suprasti, ką du Lietuvos valdžios P – Parlamentas ir Prezidentė – siūlo aktyviems šalies piliečiams, Šiaulius pasiekė unikalus Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro tvarinys „Savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas“ (Metodika). 50-ties lapų „šedevro“ skyriuje „Dalyvavimas viešajame valdyme, sprendimų priėmimas, viešųjų paslaugų teikimas“ sukaupta tiek tyro biurokratinio peno nevyriausybininkams, kad nors vežimu vežk. Šios metodikos pirmajame svarstyme Šiauliuose dalyvavo penki valdžios atstovai ir viena NVO vadovė – Apskrities bendruomenių konfederacijos pirmininkė Nijolė Malakauskienė. Į pastarosios klausimą, kodėl renginyje nedalyvauja nevyriausybininkai, savivaldybės klerkė atsakė: „O jūs niekam neperskambinot?“ Žodžiu,valdžios ir NVO bendradarbiavimas Šiauliuose prasidėjo. „Metodikos“ prezentacijoje dalyvavo savivaldybės globos ir rūpybos skyriaus vedėja Irena Kiurienė. Vadinasi, provincijos lygmeniu visuomenines organizacijas „luošins“ ši struktūra… O mes su garbiaisiais portalo skaitytojais „ Metodiką“ analizuosime antrojoje rašino dalyje.

Laukite tęsinio.

* * *

Daugiau apie naująjį Nevyriausybinių organizacijų įstatymą skaitykite ankstesnėse Tiesos.lt publikacijose:

Žmogaus teisių gynėjai siūlo atmesti „prezidentės parengtą“ Nevyriausybinių organizacijų įstatymą ir rašyti naują

Romualdas Povilaitis: Prezidentės siūlomas įstatymas – tai putinizacija

Vyriausybinių ar nevyriausybinių organizacijų įstatymas?

Tiesos.lt

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.