Visuomenės pokyčių analizė, Socialinė politika, Ekonominė politika

Du interviu apie „dvi Lietuvas“: vienas sąžiningas, kitas – ne

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 3 d. 10:00

8     

    

Du interviu apie „dvi Lietuvas“: vienas sąžiningas, kitas – ne

SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda davė interviu. Ir tai nieko nuostabaus – šiam užsienio banko pozicijos įgarsintojui viešoji erdvė visuomet atvira. Nestebina ir tai, ką jis pasakė: egzistuoja dvi Lietuvos – to labai atkakliai ir ilgai „nematė“ tik saujelė. Atskirčiai įveikti, sukaupęs visą ryžtą ir drąsą, pasiūlė įvesti, ir kuo skubiau, progresinius mokesčius ir tai nuskambėjo kaip naujiena, o gal net kaip ženklas. Tikėtina, netrukus išgirsime, kaip tai tampa ir politiniu sprendimu.

Portalas DELFI.lt, kurio kalbinamas ekonomistas ir pasidalijo savo atradimu, šį pokalbį (ČIA) pristato papildomai nedramatizuodami – pati padėtis ir taip dramatiška: „Lietuvoje turėtų būti įvesti progresiniai mokesčiai, kitaip socialinė atskirtis tik didės, vis ryškiau formuosis dvi Lietuvos, o ekonominis gyvenimas egzistuos tik Vilniuje, Kaune ir galbūt Klaipėdoje.“

Pats G. Nausėda, kaip matyti iš jo įrašo veidaknygėje, jaučiasi padaręs kone atradimą ir tikisi sulaukti visuotinio pripažinimo, kurį žada iškęsti nedejuodamas („Ech tu, Nausėda, Nausėda… Dabar gausi į kailį ir nuo kairiųjų, ir nuo dešiniųjų fundamentalistų. Nieko, ne pirmą kartą, išgyvensiu. Tiesiog taip ilgiau egzistuoti neįmanoma“).

Tačiau jei tikitės sąžiningo pokalbio apie šį ir kitus „atradimus“, turėsite nusivilti: ir šįkart garsųjį ekonomistą kalbinusi žurnalistė nepaklausė, o ir jis pats atkakliai tylėjo, kodėl, pavyzdžiui, SEB banko analitikų siūlymuose kalbama apie progresinius mokesčius tik darbo užmokesčiui (jis jau dabar apmokestinamas 55 %), o ne visų rūšių pajamoms? Kodėl nesiūloma didinti mokesčių už tantjenas ir akcininkų dividentus (apmokestintus 15 %)? Kapitalo mokesčius ir pan.?

Apie tuštėjančią Lietuvą ir jos visuomenę ištikusią negalią kalbama ir kitame portalo DELFI.lt interviu „Profesorius prabilo atvirai: Lietuvos išsivaikščiojimo taip tikrai nesustabdysi“. Kalbėdama su sociologu, Rytų Karolinos universiteto profesoriumi Arūnu Juška žurnalistė Eglė Samoškaitė esminių klausimų neapėjo, atvirkščiai, jie tapo pokalbio ašimi: kodėl vis dėlto Lietuvoje susiformavo toks sociumą ardantis, nors kapitalą ir turtinantis ekonomikos modelis ir kaip paaiškinti, kodėl jo pasekmės bendruomenėms ir individams buvo tokios destruktyvios, kad nutraukyti bendruomeniniai saitai ir nesolidarumas jau kelia pavojų valstybingumui? ką ir kaip būtų galima reformuoti, kad būtų sustabdyta visuomenės ir valstybės atrofija? Visą interviu skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

albina       2017-05-4 10:18

Labai gaila,bet ir žymusis Gitanas kieno vežime sėdi,tokią giesmę gieda,balsas silpnyn,nors ambicijos dar vis su svajone apie prezidento garbę ir šlovę.

Mindaugas       2017-05-3 17:39

Matyt nesidomite kokią įtaką valstybingumui ir dorai,tėvynės meilei duoda bažnyčia Lenkijoj ar Vengrijoj, kad ir toj pačioj Ukrainoj.
  Ir nesiklausote Gintaro Grušo ar kitų šviesių Lietuvos kunigų pamokslų.
O , kad žiniasklaidos mūsų šalelėje neturime, tai tiesa. Keista, kad užsienio lietuviai nesukuria kritiškų  internetinių puslapių  skirtų  palaikyti lietuvybę, šviesti Lietuvą, protinti žmones ypač teisingumo, teisėsaugos klausimais, valdymo, rinkimų klausimais.

čiūčiai liūliui       2017-05-3 17:24

Kur tamsta regite ” bažnyčios gausias “žiniasklaidos” priemones” ?? Labai būčiau patenkintas, Jūsų žodžiai galėtų eiti “Dievui ausį”. Deja.., tai ir yra bėda, kad toli iki pamaldumo, Dievo baimingumo,  “auksas”, ištvirkimas,doros išjuokimas, tautiškumo žeminimas, nebesidauginimas, pabėgimas, tai visa nešama liberalinės vėliavos su penkiakampeis dygliais. Tas mūsuose veši jau nuo 1940jų, pridursiu, kad tas liberalizmas persimeta ir bažnyčion, gaila.

Julius Puras       2017-05-3 15:23

Stambūs investuotojai kaip niekados turi geras pozicijas seime. Karbauskis niekados nedarys to kas pakenktų jo interesamas. Dar vienas dalykas. Lietuvoje nėra žiniasklaidos. Susikūrė kažkokie tai juodųjų informacinių technologijų centrai kurie formuoja “informatyvius” rinkėjus. Kuriuose dirba iš vienos pusės tai yra į visuomene despotiškos asmenybės ir tuo pačiu į kitą puse tai yra į stambius investuotojus tokius kaip Karbauskis, padlaižiškos asmenybės. Nesibodijančios savo padlaižiškumo parodyti. Tai yra visiškas moralinis dugnas iš kurio Lietuvai išsikapstyti nepavyks.

Nepasirašysiu       2017-05-3 14:21

Klausimas - ar civilinio karo ir perversmų Ukraina, ar išsivaikščiojanti Lietuva yra “failed state”? Atsakymas gali būti Lietuvos nenaudai.

Tarabilda kaskadui       2017-05-3 13:21

“.Lietuvai reikia švelniai liberaliai krikščioniškos,demokratiškos partijos”, - rašo komentatorius, išsiilgęs švelnumo, balto juodumo ir juodo baltumo.

kas kad įves tuos       2017-05-3 12:21

mokesčius,vis tiek teisingai nepaskirstys.Nueis viskas į karines išlaidas,biurokratų gerovei ir valdininkų armijai išlaikyti.Lietuvai reikia švelniai liberaliai krikščioniškos,demokratiškos partijos.Gal tada pradės švisti.

Čiūčia liūlia       2017-05-3 11:33

vaikeliai. Pasiklausėt, pasiskaitėt, nieko naujo nesužinojot. “Žiniasklaida” tam ir valdoma, kad žmonės nieko nežinotų, nesuprastų ir dievobaimingai bijotų. Masėms siūloma vienintelė išeitis - “krikščioniškos vertybės”, kurias motina Bažnyčia skleidžia, platina ir transliuoja per savo gausias “Žiniasklaidos” priemones. Ratas užsidarė, jei pastebėjot. Melskimės. Rytoj vėl bėgsim tame rate likdami toje pat vietoje. Nebent emigruosime.


Rekomenduojame

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.