Karolis Kaklys. Druskininkai – unikalus pavyzdys, kaip galima sutelkti valdžią vienose rankose

Druskininkai

Tiesos.lt redakcija   2013 m. liepos 3 d. 3:20

0     

    

Karolis Kaklys. Druskininkai – unikalus pavyzdys, kaip galima sutelkti valdžią vienose rankose

Karolis Kaklys

Savivaldybių tarybose, kaip žinome, susiburia įvairių politinių partijų veikėjai, atstovaujantys skirtingų socialinių grupių interesams. Laimėjusi rinkimus politinė partija arba kelių partijų koalicija tampa dauguma, kurios rankose susikoncentruoja valdžia. Kita dalis – mažuma, kitaip dar vadinama opozicija, jungianti vienos ar kelių mažų partijų, prieštaraujančių daugumos vykdomai politikai, tarybos narius. Opozicijai vadovauja politikai, opozicinių partijų lyderiai.

Kiekvienoje savivaldybės taryboje opozicijos buvimas yra ne vien norminis reiškinys, bet ir būtina demokratijos išraiška. Opozicija turi dvi pagrindines funkcijas. Viena, ji neleidžia įsigalėti vienai partijai ir pažaboja valdžios savivalę, padeda išlaikyti konstitucinį valdžios pobūdį. Antra: kadangi politiniai sprendimai nėra tobuli, opozicija nurodo valdžios klaidas ir trūkumus. Opozicija yra kaip priemonė valdžiai apriboti ir socialinei taikai puoselėti.

Vietos savivaldos įstatymas tarybos mažumai (opozicijai) numato galimybę deleguoti kandidatus į gyvybiškai svarbius postus vykdomos politikos kontrolei ir skaidrumui užtikrinti – savivaldybės etikos komisijos ir kontrolės komiteto pirmininko pareigas. Tačiau ne visur ši Vietos savivaldos įstatymo nuostata realiai veikia. Druskininkų savivaldybė gali būti unikaliu pavyzdžiu, kaip taryboje yra suformuotos dvi opozicijos, iš kurių viena yra besąlygiškai palanki visiems daugumos siūlymams ir sprendimų projektams. Tokiu būdu tik įstatymiškai popieriuose egzistuojančiai mažumai, kuri per šią kadenciją nėra nė karto paprieštaravusi mero aprobuotiems sprendimų projektams, atiduodami kontrolės komiteto, etikos komisijos pirmininkų postai, o taip pat jų atstovai įtraukiami ir į daugelį komisijų, tokiu būdu kitokią nuomonę ir tikrąją opoziciją nustumiant į šalį. Kitaip tokį darinį būtų galima pavadinti „daugumos filialu“, neturinčiu opozicijai nei vieno būdingo bruožo, sukurto specialiai tam, kad būtų galima „apeiti“ Vietos savivaldos įstatymą.

Savivaldybės tarybos Etikos komisiją suformavus tik iš pozicijos ir jai palankios opozicijos bei bendruomenės atstovų, kuriuos taip pat parenka pozicija, yra visos galimybės susidoroti su tikrosios opozicijos nariais, kurių nuomonė nesutampa su pozicijos nuomone, mero nuomone, kurie kritiškai vertina kai kuriuos tarybos priimamus sprendimus, mero ir administracijos veiklą. Tokiais atvejais yra priimami vietinės Etikos komisijos sprendimai, kad tikrosios opozicijos nariai pažeidžia Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimus. Iš tokiu būdu suformuotos savivaldybes etikos komisijos konstruktyvių sprendimų tikėtis naivu, o pati etikos komisija tampa įrankiu susidorojant su tikrąja opozicija ir kitokia nuomone.

Savivaldybės tarybos komitetų veikla Vietos savivaldos įstatyme iš esmės nėra reglamentuota, todėl esant aiškiai pozicijos daugumai, šie posėdžiai tampa tik formalumas įteisinant savivaldybės paruoštus ir mero aprobuotus tarybos sprendimų projektus. Pozicijai yra galimybė surengti komiteto posėdžius net nebalsuojant, o tik pritariant tarybos sprendimų projektų pateikimui tarybos posėdžiams. Šiuo metu įstatyme numatyta, kad meras koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą. Aiški tarybos narių dauguma, tvirtindama tarybos veiklos reglamentą, naudodamasi komitetų veiklos koordinacijos sąvoka, gali įteisinti mero teisę net tvirtinti komitetų posėdžių darbotvarkes, o savivaldybės daugumai lojali Etikos komisija pro pirštus nagrinėja arba apskritai nenagrinėja procedūrinių tarybos ir komitetų posėdžių vedimo pažeidimų.

Esant aiškiai tarybos narių daugumai, pozicija gali patvirtinti reglamentą, maksimaliai užkertantį kelią tikrajai opozicijai diskutuoti svarstomais klausimais ir reikšti savo nuomonę (paprastai kalbant, yra galimybė reglamento pagalba neleisti opozicijai vykdyti savo kaip konstruktyvios opozicijos funkcijų). Pavyzdžiui, reglamente galima numatyti atsakyti į tarybos nario raštiškus prašymus ir paklausimus tik per 20 dienų, nors labai dažnai kokį nors tarybos nario prašomą dokumentą ruošiantis posėdžiui galima atšviesti per kelias minutes. Praktikoje atskirais atvejais prašomi dokumentai išvis nepateikiami. Išsireikalauti prašomų dokumentų tarybos nariui darosi neįmanoma arba reikia pradėti ilgas pareiškimų rašymo Vyriausybės atstovui apskrityje procedūras. Tačiau realiai tokiu atveju ir Vyriausybės atstovai nieko nesprendžia, o savivaldybės administracija su meru priešakyje gali nereaguoti į tarybos narių teisėtus prašymus ir likti nebaudžiami.

Šiandien Druskininkai pavirtę į savivaldybės „uabą“: prisidengdama viešųjų paslaugų teikimu, savivaldybė vysto verslus – teikia viešbučių paslaugas, pramogų verslus ir kt. Tokiu atveju savivaldybės įmonės pradeda konkuruoti su privačiomis verslo įmonėmis nelygiomis sąlygomis, kadangi savivaldybės įmonėms sudaromos palankesnės sąlygos.

Tokia veikla visiškai nesuderinama su savivaldybių funkcijomis. Šių įmonių finansinė veikla iš esmės nekontroliuojama, nes įsteigus savivaldybės UAB, o šiai įteigus savo UAB, už finansinę veiklą savivaldybės tarybai neatsiskaitoma, tiek savivaldybės kontrolierius, tiek Valstybės kontrolė nevykdo šių įmonių kontrolės bei audito.

Tokia teisinio nihilizmo ir demokratijos saulėlydžio situacija Druskininkų savivaldybėje leidžia daryti išvadą, kad esant ypatingai autokratiniam ir diktatoriškam mero valdymo stiliui, absoliučiai vienos partijos valdančiajai daugumai bei esant tokiai neapibrėžtai ir daug spragų turinčiai teisinei savivaldybės veiklos reglamentacijai, susidaro galimybės mokesčių mokėtojų pinigais plėsti savivaldybės verslus, visiškai ignoruojant privataus vietinio verslo interesus, priversti bendruomenę tarnauti savivaldybės valdžiai ir tokiu būdu sudaryti sąlygas galimai korupcijai. Šalies savivaldybės, kurių asociacijai vadovauja R.Malinauskas, iš centrinės valdžios reikalauja kuo daugiau savivaldos, tačiau ta savivalda iš esmės panaudojama tik mažos grupės, turinčios valdžią savivaldybėje, interesams. Mažuose miestuose, mažose bendruomenėse dar toli iki pilietinės visuomenės: kai kurios savivaldybės realiai tapo kunigaikštystėmis, kur paminamos žmogaus teisės ir orumas, jau nekalbant apie demokratinių valdymo formų esminius pažeidimus. Reikiamai nesutvarkius savivaldybių veiklos teisinės bazės, merų tiesioginiai rinkimai sudarytų galimybes dar didesnei savivaldybių valdžios savivalei ir galimai korupcijai.

Autorius – Druskininkų savivaldybės tarybos narys, LiCS Jaunimo forumo pirmininkas

Tiesos.lt

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.