Įžvalgos

Dr. Vaidotas Vaičaitis. Vaiko teisės ir Konstitucija

Tiesos.lt redakcija   2018 m. lapkričio 3 d. 14:48

6     

    

Dr. Vaidotas Vaičaitis. Vaiko teisės ir Konstitucija

Neseniai Vilniaus Universiteto Teisės Fakultete praūžė „Konstitucijos dienų“ renginiai, tradiciškai vadinami KoDi. Vieno jų metu studentas paklausė, kaip suprasti Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą apie tėvų pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Ar tai nėra tik deklaracija? Tuomet kalba nukrypo apie vaikų ir tėvų teisių bei tarpusavio pareigų balansą, tačiau po Kauno įvykių, kai iš šeimos buvo paimti vaikai, leidžia į šį klausimą pažvelgti kiek kitu kampu. Manau, kad po tam tikro laiko, tai galima padaryti „be pykčio“, kaip sakydavo vienas garsus filosofas.

Man atrodo, kad nors Lietuvoje Konstitucija galioja jau 26 metus, visuomenės, žiniasklaidos ir politikų ji nėra traktuojama, kaip pagrindinė mūsų visuomenės tarpusavio sutartis. Tokią išvadą darau matydamas, kad diskutuojant dėl vaiko teisių niekas net nebando pasižiūrėti į Konstituciją ir šiame diskurse remtis jos nuostatomis.

Tam galėtų būti keletas priežasčių. Inercinis mąstymas, pagal kurį, Konstitucija yra daugiau politinis dokumentas ir nereikšmingas kasdieniame žmogaus gyvenime (kaip kad buvo sovietmečiu) arba suprantamas ir aiškinamas tik teismų (tik Konstitucinio Teismo), paprastiems žmonėms galimas paskaityti tik prieš Konstitucijos egzaminą. Dar viena priežastis galėtų būti politikų manipuliavimas Konstitucija, jos naudojimas savo politiniams interesams prieš oponentus pagrįsti. Kaip ten bebūtų užuot apgailestavę grįžkime prie Konstitucijos teksto ir pasižiūrėkime, kaip jis galėtų prisidėti prie minėtos diskusijos dėl vaiko teisių apsaugos sistemos, įsigaliojusios šių metų liepos 1 dieną.

Konstitucija Vakarų teisės tradicijoje yra tokia visuomeninė sutartis, kuri remiasi kompleksine (konstitucinių) vertybių sistema. Iš jų svarbiausios yra teisinė valstybė, demokratija ir žmogaus teisės. Panašiai yra su 1992 m. Lietuvos Konstitucija, kurios vienas išskirtinių bruožų yra aiškus ir nedviprasmiškas žmogaus teisių prigimtinio pobūdžio konstatavimas. Tačiau šalia šių (galėtume vadinti pamatinių) konstitucinių vertybių jau minėtas Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina ir šeimos institutą kaip mūsų „visuomenės ir valstybės pagrindą“. Šiame straipsnyje įtvirtintos ir minėtos tėvų bei vaikų teisės ir pareigos, tačiau ne atskiri šeimos nariai, o pati šeima yra įvardijama visuomenės ir valstybės pagrindu. Nesiekiant kaip nors nuvertinti kitų Konstitucijos nuostatų, reikia pažymėti, kad toks titulas nesuteikiamas jokiam kitam institutui.

Kitaip tariant, Konstitucija „valstybės ir visuomenės pagrindu“ laiko ne (nuo šeimos izoliuotus) vaikus, motinas ar tėčius, o pačią šeimą, kurioje geriausiai atsiskleidžia šeimos narių teisės ir pareigos vienas kitam ir pačiai visuomenei. Taigi, galime drąsiai teigti, kad Konstitucija pabrėžia ypatingą šeimos instituto svarbą ir leidžia suprasti, kad šeima yra esminis mūsų visuomenės ir valstybės elementas, be kurio nei pati visuomenėje, nei valstybė negalėtų egzistuoti. Todėl čia matome neatsiejamą šeimos instituto ryšį su jau minėtomis pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis: teisine valstybe (šeima yra jos pagrindas), demokratija (šeima yra ir visuomenės pagrindas) bei žmogaus teisėmis (šeimos institutas arba šeimyninis gyvenimas Konstitucijoje siejamas su asmens privačiu gyvenimu).

Nežiūrint šeimos konstitucinio instituto neatsiejamų sąsajų su minėtomis vertybėmis (ypač žmogaus (įskaitant vaikų ir tėvų) teisėmis) šeima Konstitucijoje atskleidžiama, kaip savarankiška konstitucinė vertybė. Panašiai ir „vaiko“ samprata Konstitucijoje yra atskleidžiama ne kaip nors izoliuotai, o siejama su tėvų ir globėjų pareiga auklėti vaikus, o vaikų pareiga – globoti juos senatvėje (26 ir 38 str.) bei valstybės įsipareigojimu globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose (39 str.). Apibendrinant, pagal Konstituciją, žmogus (ar vaikas) nėra suprantamas tik kaip atskiras in-dividuum, bet ir kaip asmuo (per-sona), t. y., kaip šeimos, visuomenės, valstybės ir kitų socialinių darinių dalis, be kurių jis negalėtų egzistuoti socialinėje tikrovėje. O valstybė, pagal Konstituciją, įsipareigoja padėti šeimoms auginti ir auklėti vaikus.

Todėl įstatymuose įtvirtinta vaiko teisių apsauga turi būti tokia, kuri neprieštarautų šeimos institutui, o jam padėtų ir jį stiprintų. Kitaip tariant, pagal mūsų Konstituciją, vaiko teisės geriausiai gali būti realizuojamos būtent šeimoje. Dar daugiau, pagal Konstituciją, vaiko teisių apsaugos sistema turi teikti pirmenybę pagalbai šeimai, susiduriančiai su vaikų auklėjimo ir kitomis problemomis, o jo paėmimo iš šeimos (kaip visuomenės ir valstybės pagrindo) institutas turi būti ne tik paskutinė priemonė (ultima ratio), bet ir tokia, kuri pasitarnautų kuo greitesniam vaiko grąžinimui į šeimą, jei tik tai yra įmanoma. Priešingu atveju, vaikui gali būti padaryta didesnė žala, nei nauda.

Todėl diskutuojant apie Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas ir jų taikymą, į šią diskusiją būtina įvesti konstitucinę dimensiją, kitaip mes labai greitai pamesime diskusijos kryptį ir būsime užgožti įvairių (nevisada derančių su Konstitucija) ideologijų. Todėl šiame kontekste galime klausti, ar Įstatymo nuostatos skatina, visų pirma, teikti šeimai pagalbą, o gal atvirkščiai – sudaro sąlygas izoliuoti vaiką nuo šeimos ir tik po to ieškoti pagalbos priemonių. Beje, ne tik vaiko teisių ir šeimos interesų priešinimo, bet ir nekaltumo prezumpcijos bei proporcingumo konstitucinių principų laikymosi atžvilgiu galima būtų vertinti Įstatyme numatytus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnų (ir kitų institucijų) įgaliojimus, susijusius su galimu vaiko teisių pažeidimo tyrimo atveju.

Pavyzdžiui, antrojo grėsmės vaikui lygio nustatymas; sprendimo dėl vaiko laikino apgyvendinimo priėmimas; vadinamojo atvejo vadybos proceso inicijavimas ir prašymas dėl mobiliosios komandos sudarymo bei policijos pareigūno pasitelkimas; kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo (ir teismo sprendimo priėmimas rašytinio proceso metu, nesuteikus galimybės išsakyti savo poziciją abiem pusėms); nurodymo teikimas savivaldybės administracijos direktoriui ir pastarojo sprendimas dėl vaikui laikinosios globos nustatymo ir t.t.

Norėčiau priminti, kad minėtų Kauno įvykių kontekste daugiausiai buvo diskutuojama apie Įstatymo įgyvendinančių tarnybų veiksmų adekvatumą, tačiau per mažai buvo kreipiama dėmesio į pačios sistemos, nustatytos Įstatyme, vertinimą. Bet kuri gera reforma (o kova su smurtu prieš vaikus, kaip tik tokia ir yra) gali save diskredituoti, jei ji nebus tinkamai išdiskutuota su įvairiomis visuomenės grupėmis, o svarbiausiai – nebus pastatyta ant Konstitucijos pagrindų. Bet kuriuo atveju, mūsų visuomenėje nėra labiau autoritetingo bendro rašytinio (ne tik teisinio, bet ir) socialinio vertybinio teksto, kuris galėtų mus visus suburti bendram tikslui ir būti mūsų visų vystymosi kelrodis.

Prisimenant šių metų KoDi renginius VU Teisės Fakultete, manau, kad vaiko teisės galėtų būti puiki tema kitų metų „Konstitucijos dienų“ organizatoriams. O iki to kviečiu prisiminti dar vieną šiųmetinių KoDi renginių metu nuskambėjusią mintį, pagal kurią Konstitucija yra ne tiek daikta-vardis, kiek veiksma-žodis, nes ji pati iš savęs neveikia, jei mes visi jos neįgyvendiname kasdieniais savo veiksmais.

Trumpai apie autorių: Vaidotas Vaičaitis yra VU Teisės fakulteto docentas, konstitucinės teisės specialistas.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2018-11-5 2:38

Konstituciniai argumentai teisingi,o iš to seka,kad visa ši, atsiprašant,reforma yra antikonstitucinė, taigi - nusikalstama. Todėl privalo būti tuoj pat sustabdyta, o ją priėmęs Seimas - paleistas. Pridėčiau, kad yra ir dar bendresnių įstatymų už šalies Konstituciją, kuriais ji remiasi pagal nutylėjimą. Tai Visuotinė žmogaus teisių konvencija ir Dievo įsakymai. Pvz. katalikų interpretacijoj:
7. Nevok.
8. Nekalbėk netiesos.
10. Negeisk svetimo turto.
Arba Senojo Testamento: 8. Nevogsi.
9. Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
10. Negeisi savo artimo namų: negeisi savo artimo žmonos ar vergo ir vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.
Jėzaus Kalno pamoksle iš dviejų įsakymų antras yra Mylėk savo artimą.
O Aukso taisyklė iš kurios visi jie kyla sako Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.
Tiek mokslininkai, tiek politikai privalo ne tik teoriškai tyrinėti įstatymus ir politiką, bet visom išgalėm siekti, kad jie nepakenktų žmonėm, šeimom ir visuomenei. Dabartinis vaikų grobimas yra nepaprastai kenksmingas visiems šiems lygiams. Todėl privalo būti stabdomas nedelsiant, o ne už metų. Tas, kas suprasdamas jo kenksmingumą, nededa visų įmanomų pastangų jo stabdymui, lieka atsakingas, kaip bendrininkas.

nesamones rašinėji        2018-11-4 21:09

Žiūrim ,ką “turim”:“Bet kuri gera reforma (o kova su smurtu prieš vaikus, kaip tik tokia ir yra) gali ....O koks istatymas Lietuvoje leido iki tos tavo “geros reformos"smurtaut ir likt nenubaustam (prieš vaikus ,taip pat)? Pats mums tiesiog atviru tekstu pradedi girti norvegiškos barnavernet lietuišką analogą - reformą.Nesuprantu ir čia dėkojančiųjų rašliavotojui:(

Ačiū labai       2018-11-4 14:55

Tik ar dabar, kai visi iš visur suėję bando   išspręsti apsupto ir apvynioto dviejų žiobšakaliu aplink pirštą kukuracio pasirašytu PLANO veiksmu atiminėti patinkančius vaikus, dalyvauja kas nors iš jūsų instituto?  Tikrai labai butų naudinga, ko ir tikiuosi.

Lionia B.       2018-11-4 0:16

Sosiski turi būti srannyje, 0-o-o-o-o ira alimpiados žianklas, ikanomika turi būti ikanomiška, o Konstitucija turi būti konstitutiška.

Kvaiša       2018-11-4 0:12

- Naša Konstytucyja nas berežot!

konstitucija       2018-11-3 23:40

yra tyčinis Burtažodis, kurį kiekvienas gali aiškinti kaip nori, nes nesupranta paties žodžio. Išsiverskite į lietuvių kalbą arba vadinkite tą įstatymą lietuviškai pagal jo prasmę. Nereikės nei konstitucinio teismo, nei žodžio aiškintojų. Patys galėsime kaip protestantai Bibliją savąjį Sąrangos įstatymą skaityti ir suprasti.


Rekomenduojame

Arkiv. Sigito Tamkevičiaus homilija Aušros Vartų atlaiduose: Gailestingumo pamokos

Istorinis įvykis Lietuvoje: advokatas Saulius Dambrauskas kviečia ginti viešąjį interesą ir tapti grupės ieškinio nariu

Andrius Švarplys. Trumpas žmonijos istorijos įvadas :)

Vytautas Radžvilas. Artėjant geopolitinės sistemos audrai

Andrejus Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių!

Vidas Rachlevičius. Atėjo lūžio taškas – Lietuvai ir vėl reikia rimtai rinktis

Jonas Kaminskas. Vyriausios Rinkimų Komisijos nariai nesuprato ar nenorėjo suprasti?

Vidmantas Valiušaitis. Nejau Šakalienės ir Majausko įstatymas yra aukščiau už Lietuvos Konstituciją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją?

Rimantas Dagys. Ką reiškia Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės išpuolis prieš Katalikų bažnyčią, policiją, teismus?

Rasa Dijokaitė. Ko mokoma tėvų terorizavimo kursuose ir kas pareikalaus, kad tai liautųsi?

Valdas Vasiliauskas. Tušti mokyklų suolai

A.Merkel ES „vizija“: tolerancija – „Europos siela“, kad apgintume savo bendruomenę, reikalinga „tikra ES kariuomenė“, bet ji nebus „anti-NATO“

Tautos forumo kreipimasis dėl Sąjūdžio istorijos falsifikavimo LRT ir VU TSPMI

Vincentas Vobolevičius. Keistas vidutinės pensijos ir skurdo rizikos tandemas

Aušra Gabalytė, Aikštės TV: įsimintinos akimirkos iš „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto“ 40 metų jubiliejaus paminėjimo

Vaiko teisių apsauga: Lino Kukuraičio ir Rimanto Dagio diskusija Marijos radijuje

Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica apie naujausią Emanuelio Macrono „išradimą“: „Nacionalizmas yra patriotizmo išdavystė“

Nida Vasiliauskaitė. Apie populizmą

Aušra Maldeikienė. Vakarykštės dienos užsienio politika

Andrejus Gaidamavičius tiems, kurie myli mišką, bet sako: „Tai kad aš nieko apie jį neišmanau…“

Neterminuotą streiką pradėję mokytojai nusiteikę ryžtingai

Sušaudytos ir nukankintos Lietuvos vyriausybės

Algimantas Rusteika. Laiko jums liko nebedaug

Sekmadienį Vilniuje paminėtas Holodomoro 85-etis

Geroji Naujiena: „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė“  (Mt 5, 3)

Vytautas Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas

Rimantas Rubavičius. Apie toleranciją

Valdas Vasiliauskas. E. Macrono „Potiomkino kaimai“, arba Ar Amerikai reikės trečią kartą gelbėti Europą?

Algimantas Rusteika. Dveji metai su Donaldu Trumpu. Jūsų dėmesiui – lietuviško ikilytinio, lytinio ir polytinio elito analizė

Jurga Lago. Apie tą Lietuvą, kuri it bloga motina, pati patyrusi smurtą, nemyli savo vaikų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.