Dr. Marija Vesėliūnienė. Sveikatos apsaugos politikai reikia aiškių kriterijų

Tiesos.lt redakcija   2015 m. vasario 7 d. 4:44

20     

    

Dr. Marija Vesėliūnienė. Sveikatos apsaugos politikai reikia aiškių kriterijų

Pilietinis Tiesos.lt portalas pakvietė biomedicinos mokslų daktarę Mariją Vesėliūnienę aptarti svarbiausias dabartinės sveikatos sistemos problemas. Kartu su Lietuvos Sąrašu einanti į Vilniaus tarybos rinkimus dr. M. Vesėliūnienė yra Vokietijos ir Europos kokybės draugijų, Lietuvos sertifikavimo įstaigos LST Sert sertifikuota vadybos sistemų auditorė, lektorė, ilgametė LSD Standartizacijos technikos komiteto TK 32 „SVEIKATA“ pirmininkė, daugelį metų atliekanti vadybos sistemų auditus, tarp jų – ir medicininį auditą. Ji pristato Lietuvos Sąrašo siūlomus problemų sprendimo būdus.

Kokios, Jūsų manymu, yra didžiausios Vilniaus ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos bėdos?

Dabartinės sveikatos sistemos bėdų, su kuriomis susiduriame ir kaip pacientai, ir kaip toje sistemoje dirbantieji, yra daug, tačiau remdamasi savo patirtimi išskirčiau keletą.

Viena svarbiausių – daugėja sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančių ligonių, kuriems dažnai reikia būtinosios pagalbos dėl gyvybei grėsmingos būklės. Tokios situacijos priežasčių yra kelios: visų pirma, prastas gydymo prieinamumas – žinome, kokios eilės mūsų poliklinikose, be to, netinkamai reguliuojami pacientų srautai – arba stacionariniam gydymui trūksta stacionaro lovų tam tikro profilio susirgimams gydyti, arba jos netinkamai paskirstytos regionuose. Antra priežastis – šeimos gydytojų kvalifikacijai keliami dideli reikalavimai ir jiems tenka nemažas darbo krūvis, pirminėje grandyje gydymas yra nepakankamai efektyvus, stacionariniam gydymui siunčiami ne visiškai ištirti ligoniai, todėl hospitalizuojant bei nustatant klinikinę diagnozę tenka atlikti daug papildomų tyrimų, kuriems reikia ir papildomų sąnaudų. Trečia priežastis – kol kas neužtikrinama darni tęstinio gydymo grandis: profilaktika – gydymas – reabilitacija ir, jei reikia, palaikomasis gydymas ir slauga bei paliatyvi pagalba. O kur dar tiesiogiai su medicinos sistema nesusijusios, bet ne mažiau svarbios priežastys: sparčiai senstanti visuomenė, prastėjanti daugumos gyventojų socialinė padėtis (nėra pinigų brangiems vaistams ir kitoms sveikatos priežiūros priemonėms), dėl neigiamo aplinkos veiksnių poveikio susilpnėjusi gyventojų imuninė sistema.

Antroji sisteminė bėda galėtų būti įvardyta taip: sąnaudos ligonių gydymui viršija pajamas, t.y. teisės aktais nustatomi įkainiai už gydymą didėja žymiai lėčiau negu kainos už vaistus, maitinimą stacionare, statybines medžiagas būtinam remontui, medicininės technikos ir jos priežiūros kainas ir t.t. Juk ir sveikatos priežiūros sistemoje turėtų veikti principas: turi būti apmokama už suteiktos paslaugos apimtis ir kokybę, kurios vertinimui dažniausiai net nėra nustatytų kriterijų.

Kadangi atlygis sveikatos specialistams už atliekamą darbą yra neadekvatus, jų motyvacija yra nepakankama ir, galbūt, dėl šios priežasties trūksta kai kurių specialybių medicinos darbuotojų – parengti Lietuvoje dėl didesnio atlyginimo jie emigruoja. Kita bėda – nepagrįstai išbujojusi biurokratija: specialistų pečius užgula pareiga pildyti įvairias atsiskaitymo, apskaitos, pacientų sutikimų ir pan. formas. Kai kurios iš jų dubliuojamos, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą kelių lapų pacientų apklausos formą tenka dalinti pacientams du kartus per metus, jų duomenis apibendrinti ir pateikti ataskaitas, nors Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi kompaktiškesnę pacientų apklausos formą, kurią reikia nuolat pildyti. Dubliuojamos biurokratinės valdymo ir kontrolės funkcijos – dėl to sveikatinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms tenka pildyti daug ataskaitų, vargina ir nereikalingas susirašinėjimas.

Kaip siūlytumėte spręsti šias sistemos problemas?

Esame Europos šalis, todėl turėtume labiau orientuotis į europinius asmens sveikatos priežiūrai keliamus reikalavimus. 2012 m. Europoje išleistas ir Lietuvoje įteisintas standartas LST EN 15224:2012 „Sveikatos priežiūros paslaugos. Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai pagal EN ISO 9001:2008“ nurodo vienuolika sveikatos priežiūros paslaugų kokybės požymių: tinkama, teisinga priežiūra; sveikatinimo ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas; priežiūros nepertraukiamumas; jos veiksmingumas; efektyvumas; nešališkumas; įrodymais arba žiniomis paremta priežiūra; į pacientą nukreipta priežiūra, įskaitant fizinį, psichologinį ir socialinį vientisumą; paciento dalyvavimas; paciento sauga; savalaikiškumas arba gaunamumas. Ypatingas dėmesys šio standarto reikalavimuose skiriamas klinikinės rizikos valdymui.

Pagal šio standarto reikalavimus yra būtina nustatyti veiklos kokybės rodiklius, tačiau kol kas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi tik kelis privalomuosius rodiklius ir tik toms įstaigoms, kurios teikia stacionarias sveikatos priežiūros paslaugas. Kelia abejonių ir toks rodiklis, kaip sunaudojamų dezinfekcinių medžiagų kiekis vienam lovadieniui, kadangi dezinfekcinių medžiagų kiekiai vienam lovadieniui ligoninėje, teikiančioje chirurgijos paslaugas ir reabilitacijos paslaugas, smarkiai skiriasi. Pirminei grandžiai tokių kokybės rodiklių visai nėra nustatyta, todėl, kaip ilgametė sveikatos vadybos sistemų auditorė, galiu pasakyti: kol kas nėra objektyvių galimybių praktiškai vertinti paslaugų kokybę. Tai yra realu – įstaigos, įsidiegusios kokybės vadybos sistemas, turi nusistačiusios tokius rodiklius, tačiau vienodas paslaugas teikiančios įstaigos turėtų turėti ir bazinius paslaugų kokybės vertinimo rodiklius.

Kokie, Jūsų manymu, turėtų būti pirmieji sveikatos apsaugos sistemos sanavimo žingsniai? Ką siūlo Lietuvos Sąrašas?

Be abejo, pirmiausia reikėtų pagal turimus duomenis apie sveikatinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas Vilniaus miesto teritorijoje, pagal statistinius dažniausiai pasitaikančių susirgimų duomenis, peržiūrėti pacientų pasiskirstymo srautus Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigose bei galimybes įgyvendinti europinius kokybės reikalavimus apskritai ir kiekvienoje iš šių įstaigų atskirai. Pirminei grandžiai reikėtų nustatyti bent minimalius bendrinius kokybės vertinimo kriterijus. Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad už paslaugą būtų apmokama ne tik pagal paslaugos apimtis, bet ir kokybę. Peržiūrėti Vilniuje vykdomų visuomenės sveikatinimo programų rezultatus ir, nedidinant savivaldybės investicijų, pasiekti, kad tokių programų skaičius ir jų rezultatyvumas per dvejus metus padidėtų bent 10 procentų. Be abejo, siekti, kad racionaliau būtų naudojamos sveikatos priežiūrai skirtos lėšos – to būtų galima pasiekti optimizuojant ryšį tarp pirminės sveikatos priežiūros grandies ir stacionaro bei mažinti biurokratines apraiškas sveikatos sistemoje.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tenkina kriterijus       2015-02-8 13:56

Sveikatos apsauga pilnai tenkina tiek komunistus, tiek kgbistus - mūsų valdžią.
Be kitų gražių pasiekimų A.Svarinskas ir R.Gajauskaitė paliko šį pasaulį anksčiau laiko sveikatos apsaugos darbuotojų profesionalumo dėka. VSIO ZAKONNO.

Vilpišius       2015-02-7 4:11

Ir vėl cituojami tie europos standartai . . . Vat, norit priimkit kaip autoritetą - teko man pasiaiškint su kuo valgomas tas “CE” standarto suteikimo sertifikavimas. Būtent - matvimo prietaisams (tūlam atrodytų - ne į temą), palūkėkit - jau kam jau kam o tiksliąjai mechanikai jau tikrai visokių dvasių ar vaiduoklių neturėtų būti - tik mokslo ir technologijų aprobuoti rėmai. Tai ir ką gi aš atradau - “remiaantis komisijos nuomone . . .” (Įsivaizduokime - nurodomos paklaidos t.vadinamoms “ruletėms” arba “metrams”) - 5-30m ir kiekvienąkart kas 30m po 1,5mm; o mažesniems atstumams nurodyta - “nulis”. Grožis, ne? Nė dešimainių, nė mikronų (jau nekalbant apie angstremus), - “nuuulis”! Kaip gi čia dabar - “nuomonė” - demokratijoje kiekviens turi teisę į nuomonę, bei šiukštu su ta nuomone nesiskaityt, ir baust už tą nuomonę taip pat. Net kieno būtent nuomonės bendrą komisijos nuomonę nusvėrė, neaišku . . . Neišsiamiami aruodai lobistams - visokio plauko ir begalių temų! 
O čia dabar dar apie sveikatos apsaugą vartotojiškos visuomenės sąlygomis . . .
Lenkiu galvą prieš gydytojus, kurie Hipokrato priesaiką suvokia tiesiogiai - AČIŪ Jums, nesuBriuselekopusteliejusiems!!!

Memuarai yra       2015-02-5 15:38

internete pagal pavadinimą.

Docento A.Šimkaus Memuarai.       2015-02-5 15:38

Kai seniau dirbo tikri daktarai.

LRT       2015-02-5 13:53

cenzūruoja žmonių nuomones.Demokratija?

Svarbu,kad       2015-02-5 13:53

viešai būtų iškelti Sveikatos apsaugos tikslai,strategija,misija,pašaukimas.Juk pokariu Lietuvos medicina buvo aukštų standartų ir galėjo gauti gydymą visi.Reikia to siekti.

????       2015-02-5 12:22

o kokios partijos ji yra atstove sąraše?

Gerai,kad       2015-02-5 7:48

pradedamos kelti Sveikatos aps. problemos,nes padėtis labai sudėtinga.

Miestai yra nemažai       2015-02-5 7:48

skolingi rajonams.Nes kaimo žmogus jau sunkiai pasiekia miesto gydytojus.Miesto gydytojai ,specialistai, turėtų nors kartą per savaitę vykti,konsultuoti,jei reikia guldytis į klinikas.Bet vykti valstybės lėšomis ir gauti už tai papildomą atlygį.Dabar pavieniai atvažiuoja ir tai privačiai,bet ir tai gerai.Nes pavyzdys :pagyvenusiam žmogui rajono gydytojai pasakė,kad neoperuos venų,bet atvažiavo iš klinikų ir pasakė,kad operuos.O dar belaukiant ir žaizdos atsivėrė.Tai kaip ir mirti rajonų daktarai siunčia?Juk galima padėti.

Reikia skleisti       2015-02-5 7:45

žinią,kad labai reikia senelių namų,ypač provincijoje.Tai ir darbo vietos.

tina       2015-02-5 7:34

Sveikatos įstaigose labai išbujojo administracinis aparatas.Vadovaujantys asmenys dauguma turi gydytojų diplomus.Siūlau, kad gytojas dirbtų gydomąjį darbą.Sumažės gydytojų trūkumas.O be to nerealiai didelės administratorių algoa..Jas bent kiek apkarpius,galima padidinti gydytojų atlyginimus.

Silva       2015-02-4 21:03

Šaunuolė Marija.

petras       2015-02-4 21:02

Kur nedauges sunkiai sergaciu,kad abejotinu kompaniju vaistais ir kompensuojamais prekiauja pilnu pajegumu…

teip        2015-02-4 20:54

bus “peržengtas” rubikonas:)

chi chi       2015-02-4 20:42

juokingi pavedžiojimai išvedžiojimai - kas nežino kaip tie standartai - tik popieriniai reikalai ir daigiau nieko - bet auditoriams darbą padaro:)
Svarbiausia popieriukai pagal jų “tvarką” turi atrodyti ir buvojimas-rymojimas valstybės tarnyboje užtikrintas:) Mačiau ir jos auditus - viskas aišku….

oi oi oi       2015-02-4 20:04

kaip neįdomu, tikra biurokratė. Su tokiais specais daug pasieksisme:)
Nomenklatūriniai žmogiukai ir į sąrašą įsisukio:)

Sovietmečiu irgi       2015-02-4 19:38

buvo gerų dalykų,ypač gydant lėtines ligas.Juk dirbo tie patys žmonės,kodėl nepasinaudoti tuo,kas buvo gerai?

Tik nesakykit,kad       2015-02-4 19:37

nėra pinigų.Jų yra,reikia tik prioriteto Sveikatos apsaugai.

Gal net paklausti visuomenės,daryti       2015-02-4 19:36

apklausas,laukti pasiūlymų?

Kad žmogus       2015-02-4 19:36

pas specialistą` pakliūtų bent per savaitę.Ir daktarams kelti algas labai stipriai,kad paskui imti korupcijos jautį už ragų.O jei daktaras gali priimti “gyva eile” ,-triek,kiek tą dieną kreipiasi,-jam labai ženkliai kelti algą.


Rekomenduojame

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.