Sveikatos apsaugos politika, Šeimos politika

Dr. Birutė Obelenienė. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas: ar tikrai jis atstovaus nevaisingų šeimų interesams?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. birželio 14 d. 2:35

5     

    

Dr. Birutė Obelenienė. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas: ar tikrai jis atstovaus nevaisingų šeimų interesams?

Bernardinai.lt

Šiandien Lietuvos Respublikos Seime numatytas svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Jo kelias Seime prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Per tą laiką teko dalyvauti ne vienuose LR Seimo sveikatos reikalų komiteto surengtuose klausymuose ir ne viename posėdyje, kuriame buvo svarstomi šio įstatymo projektai. Klausantis įvairių nuomonių, o ypač emocijų, kuriomis jos būdavo iliustruojamos, nevalingai peršasi mintis, jog sutuoktiniai, negalintys susilaukti vaikų, yra tarsi anapus šių diskusijų. Jog jų tikrosios nevaisingumo priežasties niekas net nenori išsiaiškinti ir juo labiau išgydyti. Tarsi tvyrotų nerašyta nuostata: moteris nori vaiko, tai ir duokim jį greičiau. Yra keletas faktų, kurie verčia abejoti nuoširdumu tų, kurie „mušasi į krūtinę“ ir atkakliai įtikinėja, jog nori padėti nevaisingoms šeimoms.

Nėra žinomas poreikis

Galbūt tai pirmas toks įstatymas Lietuvoje, kuriam gali prireikti daug investicijų, nes mokestis už procedūrą numatomas iš ligonių kasų, bet jam įgyvendinti nėra nustatytas nei tikslus, nei bent apytikris poreikis. Dirbtinio apvaisinimo įstatymo būtinumo pagrįstumas pradedamas nuo teiginio, jog, pagal PSO, 15 proc. porų negali susilaukti vaikų. Taigi Lietuvoje kažkas prieš kokius du dešimtmečius apskaičiavo, kad tas 15 proc. sudaro 50 000 šeimų. Ir šitas skaičius nuolat kartojamas it koks magiškas užkeikimas.

Visų pirma, vargu ar kas tyrė, kiek iš tikrųjų yra nevaisingų šeimų Lietuvoje. Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodikoje (NDGM)[1], rašoma: „Lietuvoje epidemiologinių nevaisingumo priežasčių tyrimų nėra padaryta.“ Toje pačioje metodikoje nurodoma, jog nevaisingų šeimų procentas svyruoja nuo 10 proc. iki 15 proc. Vadinasi, 15 proc. yra maksimumas. Skirtumas didelis, jei manytume, kad Lietuvoje yra 10 proc. nevaisingų šeimų, išreiškus skaičiais, tokių šeimų liks tik šiek tiek per 33 000. Antra, Lietuvoje gyventojų skaičius gerokai aptirpęs, nei tada, kai buvo pritaikyti PSO 15 proc. Štai Lietuvos statistikos departamentas pateikia metų kiekvieno ketvirčio duomenis, kur 2016 m. pirmą ketvirtį buvo 2 888,6 mln. gyventojų, o antrą ketvirtį – 2 878,7 mln. Trečia, niekas nėra tyręs net apytikriai, kiek nevaisingų šeimų pasinaudos dirbtinio apvaisinimo klinikų paslaugomis, nes yra šeimų, kurios susilaukti vaikų tokiu būdu tiesiog nenori.

Pagalbinis apvaisinimas nėra sutrikusios funkcijos gydymas, bet jos apėjimas

Nevaisingumas tarptautiniame ligų klasifikatoriuje (TLK) yra pristatomas kaip liga, tačiau iš esmės nevaisingumas yra įvairių susirgimų ar būklių pasekmė. Kaip teigia vienas iš Jungtinės Karalystės (JK) dirbtinio apvaisinimo pradininkų, daugiau kaip 40 metų dirbantis dirbtinio apvaisinimo srityje, prof. Robertas Winstonas 2015 m. išleistoje knygoje vaisingumo sutrikimų turintiems tėvams „The essential fertility guide“: „Labai svarbu suvokti, jog nevaisingumas yra tik simptomas, kad kažkas yra blogai. Tai ne liga, bet dažniausiai jos rezultatas.“ Todėl, kalbant apie pagalbinio apvaisinimo taikymą, iškyla esminis klausimas: ar pagalbinis apvaisinimas gali būti laikomas gydymu?

JK Nacionalinio sveikatos priežiūros ir kompetencijų instituto parengtose gairėse „Vaisingumo vertinimas ir vaisingumo problemų turinčių asmenų gydymas“ (šių gairių pagrindu parengta ir mūsų šalyje naudojama PA metodika) teigiama, jog, „nustačius diagnozę, nevaisingumo gydymui taikomi trys pagrindiniai būdai: 1) medikamentinis gydymas siekiant grąžinti vaisingumą (pvz., preparatų vartojimas siekiant paskatinti ovuliaciją); 2) chirurginis gydymas siekiant grąžinti vaisingumą (pvz., laparoskopijos keliu šalinant endometriozės židinius); 3) pagalbinio apvaisinimo būdai susiję su pastojimu dėl kitokių nei lytiniai santykiai būdų.

Akivaizdu, jog pirmieji du nevaisingumo gydymo būdai, minimi gairėse, gali baigtis išgijimu ir vaisingumo funkcijos grąžinimu, tačiau trečiasis – pagalbinis apvaisinimas – to nesiekia. Tai yra intervencija, apeinanti sutrikusią funkciją, bet ne gydymo būdas. Pvz., vyro nevaisingumas nėra išgydomas, jeigu jo žmona ar partnerė yra apvaisinama donoro sperma. Kiaušintakių, gimdos ar gimdos kaklelio patologijos, anovuliacija ar kiti sutrikimai, kurios klasifikacijoje TLK-10 yra nurodomos kaip nevaisingumo priežastys, nėra išgydomos, jei moteris pastoja naudodama vieną iš pagalbinio apvaisinimo būdų.

Šiandien Europoje ir kitose pasaulio šalyse plačiai taikomi holistiniai nevaisingumo diagnostikos ir gydymo būdai, sujungiantys terapinį, chirurginį gydymo būdus bei vaisingumo pažinimo metodus. Vaisingumo pažinimas yra integrali nevaisingumo diagnostikos ir gydymo dalis. JAV mokslininkas prof. Tomas W. Hilgersas pagrindė ir patentavo tokį nevaisingumo gydymo modelį, kurį pavadino naprotechnologija (trumpinys sudarytas pagal frazę natūrali prokreacinė technologija). Ji apibūdinama kaip naujas moters sveikatos mokslas, skirtas stebėti ir palaikyti moters prokreacinę bei ginekologinę sveikatą. Metodas pagrįstas poros terapiniu (medikamentais, maisto netolerancijos tyrimais, specialia dieta bei psichoterapija) ir chirurginiu gydymu bei moters vaisingumo pažinimu, kuriam naudojamas Kreitono modelis.

Kodėl šeimoms nepasakoma, jog dirbtiniam apvaisinimui yra alternatyva?

Egzistuoja didžiulis skirtumas tarp naprotechnologijos ir pagalbinio apvaisinimo būdų taikymo. Pirma, iš esmės skiriasi požiūris į nevaisingumą. Kaip teigia dr. P. Boyle, vienas iš nevaisingumo gydymo NPT metodu lyderių Europoje: „Nevaisingumas nėra diagnozė, bet dažnai keleto atskirų sveikatos sutrikimų išraiška, kuriuos nustačius ir pritaikius teisingą gydymą, galima atkurti normalią vaisingumo funkciją. Tai nėra ūmus susirgimas, todėl klaidinga taikyti trumpalaikes medicinines intervencijas (tokias kaip pagalbinio apvaisinimo būdai) ligai, kurios „prigimtis“ yra lėtinė, pašalinti ir ligonio būklei pagerinti.“ Antra, skiriasi naprotechnologijos ir pagalbinio apvaisinimo būdų tikslai: naprotechnologija siekia išgydyti ligonį ir atkurti sutrikusią vaisingumo funkciją, kad pora galėtų natūraliu būdu susilaukti vaikų; PAB, kaip teigiama minėtose metodikose, siekia rasti ir pritaikyti veiksmingiausias priemones, susijusias su „gametų ir embrionų manipuliacijomis“ ne moters kūne, su kurių pagalba moteris pastotų, kitaip sakant, siekia apeiti sutrikusią funkciją. Trečia, taikant naprotechnologiją, priešingai nei pagalbinį apvaisinimą, nekyla jokių etinių konfliktų. Gydant nevaisingumą, nėra manipuliuojama su žmogaus gyvybe. Naprotechnologija siekiama, kad pacientės pastotų natūraliu būdu, pora aktyviai dalyvauja gydyme, t. y. stebi moters ciklą ir užsirašo stebėjimų duomenis. Vadinasi, šiuo atveju pacientai vertinami kaip laisvi ir protingi žmonės, galintys pažinti vaisingumą, sąmoningai valdyti prokreacinius procesus.

Kaip teigia prof. R. Winstonas, apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. k. in vitro fertilization – IVF) taikomas pernelyg dažnai. Jis tiesiog pateikiamas kaip standartas nevaisingumo atveju, tačiau „geresnė diagnostika ne tik leistų pritaikyti atitinkamų gydymo būdų, bet ir gydyti gerokai pigiau bei sėkmingiau“. Ketvirtadalis visų nevaisingumo atvejų pagal Lietuvoje taikomas metodikas priskiriami neaiškios kilmės nevaisingumui. „Moterims, kai nevaisingumas yra neaiškios kilmės, ir jos gyvena reguliarų lytinį gyvenimą be apsaugos nuo pastojimo ne mažiau kaip 2 metus (į juos gali būti įskaityti 1 metai iki nevaisingumo tyrimo pradžios), siūlykite pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje“, – rašoma Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodikose. Kaip teigia P. Boyle ir prof. Stanfordas straipsnyje, apibendrinančiame naprotechnologijos taikymo duomenis, dauguma atvejų nevaisingumo kilmę galima nustatyti. Pasak mokslininkų, iš 1072 porų, kurios kreipėsi į Airijos naprotechnologijos klinikas nuo 1998 m. vasario mėn. iki 2002 m. sausio mėn., 506-ioms (47,2 proc.) iš jų prieš tai IVF klinikose buvo diagnozuotas neaiškios kilmės nevaisingumas, tačiau po NPT diagnostikos tik 5 poroms diagnozė liko nepakitusi. Visoms likusioms buvo nustatytos tikrosios nevaisingumo priežastys ir pritaikytas atitinkamas gydymas. Dalis pacientų po gydymo sėkmingai susilaukė vaikučių.

Gydant naprotechnologijos metodo sėkmė priklauso nuo daugelio dalykų, taip pat ir nuo to, ar prieš tai pacientams buvo taikyti pagalbinio apvaisinimo būdai, ar ne. Prieš savaitę teko viešėti Liubline įsikūrusioje „Motinystė ir gyvenimas“ klinikoje, kurioje vaisingumo problemų turinčios poros gydomos naprotechnologijos metodu. Klinikai vadovauja dr. Maciejus Barczentewiczius. Pasidomėjus apie gydymo sėkmę, dr. Maciejus atsivertė registracijos knygas ir pateikė tokius duomenis: nuo 2009 m. klinikoje gydėsi 1200 porų, iš kurių 450 po gydymo jau susilaukė naujagimių. Į klinikas kreipiasi pagalbos pacientai ne tik iš Europos, bet ir iš Australijos bei Nigerijos. Beje, vien šiais metais atvyko dvi poros iš Lietuvos.

Natūraliai kyla klausimas: kodėl Lietuvoje vaisingumo problemų turintiems pacientams nepasakoma apie pagalbinio apvaisinimo būdų alternatyvas, kurios yra plačiai taikomos kitose kaimyninėse Europos šalyse, tokiose kaip Airija ir Lenkija? Ar tai nėra asmens teisės laisvai apsispręsti ribojimas?

[1] Patvirtintos Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos posėdyje 2014 m. lapkričio 12 d. ir paskelbtos Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. sausio 14 d.

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikc       2016-06-14 19:24

Na, va - vos spėjau parašyti, kad tikrasis šitą įstatymą “prastūminėjančios” šaikos tikslas yra visai NE nevaisingų šeimų gerovė - ir štai kitose temose jau spėję pasireikšti homjaunimo atstovai (homopropagandistai) jau skuba išsakyti savo paramą tam įstatymui. Be abejo, motyvuodami “nevaisingų šeimų gerove”. Kaip sako, noch Fragen? :D

Skirmantė       2016-06-14 15:04

Kiek tie kiti gydymo būdai trunka? 6 mėn. ar kokius metus trejus? Na, sakykim, moteriai dabar 31 m.. Na, ji gali gydytis visokiais kitais būdais, kai pasveiks jei jau bus 35 m. - visokių sindromų rizika padidės. Man atrodo, pagrindinis dalykas tas, kad žmonės per vėlai panori vaiko (o iki to laiko mąsto apie karjerą ir t. t.), tada jau su amžiumi gali kilti visokių ligų ir jų komplikacijų. O kur tos stebuklingos klinikos Lietuvoje? Jų nėra, o nėra todėl, kad neturim. taigi čia visuomenės problema ir jos gyvenimo būdo problema iš dalies. Bet tas dirbtinio apvaisinimo įstatymas reikalingas todėl, kad ir tie nevaisingi žmonės gautų jiems reikalingų paslaugų. Žinia, iki mėgintuvėlio laikas netrumpas, niekas Lietuvoje nepuola visų pirma rinktis šio būdo.

Pikc       2016-06-14 14:29

“kodėl Lietuvoje vaisingumo problemų turintiems pacientams nepasakoma apie pagalbinio apvaisinimo būdų alternatyvas” - spėju, todėl, tad nevaisingos šeimos yra tik priedanga, o IŠ TIKRŲJŲ orientuojamasi į visokių “progresyviai-liberaliai-tolerantiškų lytinių orientacijų” fauną. wink

Ringys       2016-06-14 13:51

Esu skaitęs ir klausęs per radiją keletą p.B.Obelenienės paskaitų, bet taip ir neišgirdau, kurie konkrečiai Seimo nariai balsuoja už social-liberastinį, o kurie - už normalų žmonišką įstatymo projektą. Artėja Seimo rinkimai, tad jeigu kiekviena proga nebus skelbiamos balsuotojų pavardės, tai būsimo Seimo sudėtį sudarys masiuliai ir pavilionienės…

Kokia nauda iš to       2016-06-14 10:12

rašymo,nieko nedarant?Jei visas pasaulis psichopatiškėja,pareigos nelieka,lieka tik noriu,noriu,noriu.Kas trukdo ,visus iš kelio melais,netiesos sakymu,prievarta.


Rekomenduojame

Rastas 1920 m. Mickevičiaus-Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje

Ramūnas Aušrotas. Liūdna, nes juk ES pradžia buvo visai kitokia

Raymond Ibrahim. Hagia Sophia: Turkų pasakos prieš istorinius faktus

Algimantas Matulevičius. Lietuvoje galima išgyvendinti skurdą

Nida Vasiliauskaitė. Žmonija progresuoja. Iš kur žinome?

Algimantas Rusteika. Lempučių filosofija

Neringa Venckienė informuoja

Algirdas Endriukaitis. Kas laukia nacijos, jei jos politikams nerūpi valstybės egzistencinis likimas?

Nuo bačkos. Majauskas: Su Ingrida už Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra moteris

Tomas Čyvas. Įdomu, kada radikaliai kairioji minia uždraus Bulgakovą?

Algimantas Rusteika. Ar turi teisę atbuvę tremtį žinoti savo skundikus?

Geroji Naujiena: Padauginame tik dalydamiesi

Rasa Čepaitienė. Verygos paradoksas

Raimondas Navickas. Tai NE fontanas, tai kitaip vadinasi!

Liudvikas Jakimavičius. Covido simptomas: „Aplink nosį vaikšto šeškas – nieko neužuodžiu“

Vytautas Sinica. Siūlyčiau, priešingai, Lietuvai pagaliau viešai ir deramai pagerbti LAF’ą

Alvydas Jokubaitis. Noras panaikinti visus prietarus yra pats didžiausias prietaras

Arvydas Anušauskas Fainai Kukliansky: „Tai jau su J.Lukša-Daumantu viskas gerai?“

Audrius Bačiulis. Lukašenka žodžių tuščiai nešvaisto…

Skaitiniai. Vidmantas Valiušaitis rekomenduoja: „Svarbus aukščiausio JAV diplomato pareiškimas ir svari politinė parama Baltijos valstybėms“

Algimantas Rusteika. Pakelkim, pakelkime taurę kvailybės, kad Lietuvai būtų geriau!

Nuo bačkos. F. Kukliansky: kultūringas, inteligentiškas, nieko neįžeidžiantis, bendradarbiavimą skatinantis laiškas iššaukė minios protestą

Nikolajus Nielsenas. Rinkimai Baltarusijoje: Lukašenka prieš COVID-19

Audrius Bačiulis. Beprotybės kronikos: kas yra vyriausieji „Facebook“ cenzoriai?

Karolis Kaklys: Kaip Vijūnėlės dvaro statybos atskleidė visai Lietuvai opias problemas?

Kas mes? Vytautas Sinica apie Nacionalinį susivienijimą

Rasa Čepaitienė. Gyvename totalinio freimingo laikais

Skaitiniai. Andrius Švarplys rekomenduoja: Tiems, kam rūpi akademinė laisvė ir universiteto likimas ‘Black Lives Matter’ epochoje

Vytautas Radžvilas. Laisvė, arba Kodėl NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS dalyvauja rinkimuose?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.