Demokratija ir valdymas, Sveikatos apsaugos politika, Šeimos politika

Dovilas Petkus. Svarbiausi 2021 m. politiniai įvykiai Lietuvoje: protestai, migracijos krizė ir „vertybinės“ užsienio politikos rezultatai

Tiesos.lt siūlo   2021 m. gruodžio 29 d. 11:07

1     

    

Dovilas Petkus. Svarbiausi 2021 m. politiniai įvykiai Lietuvoje: protestai, migracijos krizė ir „vertybinės“ užsienio politikos rezultatai

laikmetis.lt

Vakcinacija

2021 m. pavasarį pradėta masinė Lietuvos gyventojų vakcinacija nuo COVID – 19. Kartu su ja pradėta kontroversiškai vertinama vakcinacijos skatinimo kampanija. Vakcinacija suskaldė Lietuvos visuomenę, o vis labiau griežtėjantys reikalavimai nevakcinuotiems gyventojams iššaukė masinio nepasitenkinimo bangą ir protestus.

Nuolat keitėsi ir valdžios pozicija skiepijimo atžvilgiu. Anksčiau valdžios atstovai drauge su ekspertais tikino, kad visuotiniam imunitetui įgyti užteks to, jog 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų pasiskiepytų dviem dozėmis. Vėliau šis skaičius būtinam imunitetui pakilo iki 90 proc., o metų pabaigoje pranešta, kad dėl imuniteto teks skiepytis trečiąkart.

Tuo tarpu vis daugiau, ypač jauno amžiaus vyrų praneša apie nepageidaujamas šalutines vakcinos reakcijas. Dėl galimai vakcinos sukeltų sveikatos sutrikimų į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą kreipėsi daugiau nei 6 tūkst. asmenų.

Įvestas „galimybių pasas“

Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės siūlymu Lietuvoje buvo įvestas vadinamasis galimybių pasas, paskiepytiems arba testą nuo COVID -19 atlikusiems asmenims suteikiantis teisę lankytis prekybos centruose, dalyvauti susibūrimuose, mėgautis pramogomis.

Toks socialinės kontrolės įrankis sukėlė masinę pasipiktinimo bangą ir padalino lietuvius į skirtingas stovyklas. Paslaugų sektorius džiaugėsi, kad gali netrukdomai tęsti veiklą, kiti pareiškė, jog tokie reikalavimai primena segregaciją. Be galimybių paso Lietuvoje kai kuriems gyventojams užsivėrė ne tik pramogų erdvės, tačiau ir galimybė mokytis aukštosiose mokyklose.

Metų pabaigoje paskelbta, kad galimybių pasas bus privalomas ir vaikams nuo 12 metų.

Didysis šeimos gynimo maršas

Šių metų gegužės 15 d. Vilniaus Vingio parke vyko didžiausia taiki žmonių demonstracija nuo Sąjūdžio laikų. Lietuvos gyventojai, pasipiktinę vakcinacijos politika, gyventojų segregacija ir planais įvesti Lietuvoje homoseksualias partnerystes susirinko išreikšti savo nepasitenkinimo prieš Lietuvos valdančiuosius. Protesto akcijoje dalyvavo daugiau apie 15 tūkst. žmonių.

Protesto dalyvius pasveikino Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Po protesto Vingio parke maršo organizatoriai surengė eilę protesto akcijų prie Seimo ir vyriausybės, buvo įkurtas visuomeninis judėjimas.

Migrantų krizė

Lietuvos pasienyje su Baltarusija vasara prasidėjo migrantų krizė. Baltarusijos režimo organizuojami migrantų lėktuvai iš viso pasaulio leidosi Minske iš kur migrantų minios, padedamos Baltarusijos spec. tarnybų, kirsdavo menkai apsaugotą Lietuvos – Baltarusijos sieną, tikėdamiesi gauti prieglobstį Europos Sąjungos šalyje. Birželio – liepos mėnesiais tokiu nelegaliu būdu į Lietuvą pateko daugiau nei 4 tūkst. asmenų.

Rugpjūtį priimtų politinių sprendimų dėka bei suteikus reikiamą pagalbą pasieniečiams pradėta taikyti migrantų apgręžimo taktika. Migrantų spaudimą patyrė ne tik Lietuva, tačiau ir kaimyninės šalys: Lenkija ir Latvija. Į Lietuvą jau patekusių migrantų apgyvendinimas gyvenvietėse sukėlė masinį vietos žmonių pasipiktinimą.

Po protestų Dieveniškėse buvo atšauktas sprendimas apgyvendinti migrantus miestelyje. Šių metų pabaigoje Seimas nusprendė migrantų sulaikymą specialiuose centruose pratęsti dar pusei metų.

Atidėtas homoseksualios partnerystės įteisinimo projektas

Nepaisant visuomenės spaudimo ir apklausų, kuriose Lietuvos gyventojai akivaizdžiai nesutiko su homoseksualių partnerysčių įteisinimu, valdantieji vis tiek siekė priimti įstatymą, įteisinantį partnerystės institutą Lietuvoje.

Kaip žinia, suteikus galimybę vienalytėms poroms registruoti partnerystes ilgainiui pagal europinę jurisprudenciją tokioms poroms garantuojama ir teisė įsivaikinti bei pripažįstamos kitos šeimos teisės bei privilegijos. Tiek Prezidentas, tiek įstatymo projekto kritikai pabrėžė, kad tokių sąjungų įteisinimas veda į homoseksualių santuokų įteisinimą Lietuvoje.

Visgi lemtingo balsavimo metu registruoti tokio pobūdžio projektą valdantiesiems pritrūko dviejų balsų. Valdantieji teigė, jog neįteisinus tokio įstatymo vykdoma diskriminacinė politika ir pažadėjo prie jo grįžti kitąmet.

Riaušės prie Seimo

Po Seimo sprendimo įvesti galimybių paso taikymą visiems piliečiams šalyje, griežtai apribojus nevakcinuotų asmenų galimybes gauti įvairias paslaugas, prie Seimo vyko mitingas prieš pandemijos valdymo politiką, vakare peraugęs į riaušes. Riaušių metų seimūnai buvo evakuoti iš parlamento. Į parlamentą skriejo akmenys, stiklo buteliai, sužalojimų patyrė policijos pareigūnai.

Po riaušių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai mitingo organizatorių atžvilgiu. Paskutinis tokio pobūdžio protestas prie Seimo vyko 2009 m. sausio 16 d.

Romano Protasevičiaus pagrobimas

Gegužės 23 d. Baltarusijos naikintuvas MIG -29 priverstinai nutupdė civilinį kompanijos „Ryanair“ lėktuvą skridusį reisu Atėnai – Vilnius. Incidento metu buvo pranešta apie galimą sprogmenį lėktuvo salone. Lėktuvu daugiausia skrido Lietuvos piliečiai, tačiau pagrindiniu Baltarusijos taikiniu tapo politinis aktyvistas Romanas Protasevičius ir jo mergina Sofija Sapiega.

Opozicinį kanalą NEXTA, viešinusį Baltarusijos struktūrų smurtą prieš opozicionierius kūrę aktyvistai buvo sulaikyti autoritarinio režimo oro uoste ir perduoti Baltarusijos teisėsaugai. Po incidento užgrobto lėktuvo kiti keleiviai grįžo į Vilnių.

LGBT eitynės Kaune

Ilgą laiką tik Lietuvos sostinėje Vilniuje vykusios LGBT eitynės persikėlė ir į kitus Lietuvos miestus. Rugsėjo 4 d. gausių policijos pajėgų lydimi LGBT judėjimo rėmėjai žygiavo Kauno gatvėmis. Miesto meras ilgai dvejojo ar tokios eitynės galimos laikinosios sostinės Laisvės alėjoje, buvo kreiptasi ir į teismą, kuris išaiškino, jog tokios eitynės gali būti organizuojamos Kaune.

LGBT parade dalyvavo apie 2 tūkst. asmenų. Panašūs renginiai vyko ir Lenkijoje, ten kai kuriuose miestuose LGBT paradus sustabdė įpykusi vietos protestuotojų minia.

Taivano atstovybė Lietuvoje

Lietuva įsivėlė į konfliktą su Kinija kuomet pareiškė, jog Vilniuje bus atidaryta oficiali Taivano atstovybė. Kinija nepripažįsta Taivano atskirumo ir laikosi vieningos šalies politikos, tad toks žingsnis ne juokais įpykdė Pekiną.

Įprastai pasaulyje atidaromos Taipėjaus miesto prekybinės atstovybės, tačiau Lietuvos žingsnis pripažinti tokiu būdu Taivaną tapo išskirtiniu žingsniu tarptautinėje politikoje. Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbsergis ne tik sulaukė pagyrų už kovą su Kinija, tačiau ir didelio nusivylimo iš Lietuvos verslininkų.

Daugiau nei dešimtmetį puoselėta eksporto į Kiniją galimybė buvo sunaikinta, Lietuva net buvo išbraukta iš kinų muitinės sistemos. Dar daugiau, pasipiktinęs Lietuvos žingsniu Pekinas pareiškė Lietuvą „išmesiantis į istorijos šiukšlyną“ ir paragino visus partnerius Vakaruose nepirkti jokių komponentų arba prekių, kurios yra surinktos arba pagamintos Lietuvoje.

Baltarusijos trąšos ir vyriausybės krizė

Gruodžio 8 d. buvo paskelbta, jog įsigaliojus JAV sankcijoms baltarusiškoms trąšoms stabdomas jų gabenimas Lietuvos geležinkeliais ir Klaipėdos uostą. Deja, kaip paaiškėjo sankcijų įsigaliojimo dieną, Lietuvos geležinkelių ir uosto sudarytos sutartys įpareigojo toliau tęsti trąšų eksportą per Lietuvą.

Už sankcijas atsakinga Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei viceministras Mantas Adomėnas nesugebėjo parengti sankcijų įgyvendinimo ir suderinti veiksmų su šiomis įmonėmis. Dar daugiau, Klaipėdos birių krovinių terminalas nurodė, kad JAV sankcijos galioja tik pirkimams, o ne trąšų eksportui iš Baltarusijos, kuri Klaipėdos uoste turi servituto teisę.

Po vyriausybės klaidų buvo siūloma atsistatydinti užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui ir susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui. Premjerės Ingridos Šimonytės sprendimu abu ministrai liko dirbti vyriausybėje.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2021-12-29 12:06

segregacija ir vertimas dalyvauti antikonstituciniame medicininiame eksperimente

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Įvadinis pastabos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Politinis spektaklis „Radikalus kompromisas“

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt ketvirtoji (gegužės 18) diena

Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kalifornijos švietimo apygarda tiria moksleivius klausdama, kaip dažnai jie leidžia laiką su skirtingos lytinės tapatybės žmonėmis

Marius Markuckas. Buitinės politologijos prabanga karo fone

Vytautas Rubavičius. Šlovė šventiems kariams – Mariupolio gynėjams

Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“

Dr. Gintautas Vaitoška. Karas ir abortas

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt trečioji (gegužės 17) diena

Vokietijos katalikų bažnyčiose vyko vienalyčių porų laiminimai, dalyvavo ir vyskupas

Ukraina tikrina kiekvieną Rusijos Federacijos piliečiams išduotą dokumentą, leidžiantį gyventi šalyje

Ramūnas Aušrotas. Tas pats Partnerystės įstatymas, tik kitu pavadinimu

Kristina Zamaryte-Sakavičienė. Įteisinus partnerystę bus keičiama ir visuomenės nuomonė

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt antroji (gegužės 16-oji) diena

Linas Karpavičius. Puota maro metu

Dalis Lietuvos ortodoksų išdėstė viešu laišku savo ketinimus metropolitui Inokentijui

Vytautas Radžvilas. Įsivalstybinusios Lietuvos diena

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Krikščioniškoji tapatybė – V Velykų sekmadienis

Šoką keliantis reikalavimas: ES reikia tik 14 balsų, kad pakeistų ES sutartis, sako buvęs ES Komisijos narys

Laiškas tiems, kuriems dar rūpi rūpi visa, kas susiję su Valstybės išlikimu

Dr. Darius Alekna. Apie šeimą ir valstybę

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.