Šeimos politika, Partijos, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Dovilas Petkus. Prezidentas konservatorių kišenėje?

Tiesos.lt siūlo   2022 m. birželio 14 d. 19:52

12     

    

Dovilas Petkus. Prezidentas konservatorių kišenėje?

laikmetis.lt

lgą laiką atrodė, kad prezidentas G. Nausėda gali būti atsvara dabartinei valdančiųjų politikai. Šeimos, gyvybės, užsienio politikos klausimais akys vis viltingai krypdavo į Daukanto aikštę. Prezidento deklaruojamo kompromiso paieškos turėjo pristabdyti valdančiųjų entuziazmą, lyg ir buvo konkurencijos ženklų. Visgi, šiai dienai net tariami valdančiųjų ir prezidentūros skirtumai atrodo išnykę, o kompromisai tapo pritarimu vis radikalesniems siūlymams.

Kompromisas dėl partnerystės?

Seime verdant batalijoms dėl vadinamo civilinės sąjungos įstatymo, prezidentas pareiškė, kad dabartinis valdančiųjų siūlymas įteisinti vienalyčių porų santykius yra „kompromisas“, atsižvelgiant į pernai jo išsakytas pastabas partnerystės projektui.

Sunku suprasti, ką prezidentas vadina kompromisu ir kokių gi būta jo patarimų. Vadinamasis prezidento „kompromisas“ dėl civilinių sąjungų yra dar radikalesnis pasiūlymas nei pernai. Praėjusiais metais žlugęs lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas praktiškai nieko nekalbėjo apie tokių porų įsivaikinimą. Civilinės sąjungos projekte, tuo tarpu, apie tokių porų įsivaikinimo galimybę net neslepiama.

Lyginant su kuo tai būtų galima vadinti „kompromisu“? Nejaugi prezidentas pernai teigė nepritariantis įstatymui tik todėl, kad valdantieji pamiršo įtraukti galimybę įsivaikinti homoseksualioms poroms?

Pernai prezidentas siuntė sveikinimus „Šeimų maršui“ ir žadėjo ginti mūsų Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sampratą. Šiemet tampa nebeaišku ar prezidentas žino, kas apie šeimą parašyta toje Konstitucijoje. Prezidentui nebepatinka „šeimų maršas“ ir jo atstovai? Gerai, tuomet šalies vadovas gali savo nuožiūra pasirinkti visą eilę šeimų organizacijų bei ekspertų, kuriais remdamasis gali išsakyti savo pritarimą prigimtinės šeimos saugojimui. Asmenybinės antipatijos niekaip neturėtų lemti prezidento pažiūrų. O gal pakito pažiūros?

Mirties kultūrai – atviros durys

Gyvybės politikos tema Gitanas Nausėda net pralenkė savo pirmtakę D. Grybauskaitę. Birželio pradžioje šalies vadovas savo parašu patvirtino valdančiųjų priimtą įstatymą, leidžiantį naikinti nepanaudotus žmogaus embrionus. Mirties kultūra į Lietuvą skverbiasi per prezidento rašiklį, o Gitanas Nausėda tapo pirmuoju istorijoje šalies vadovu, po kurio parašu Lietuvoje įstatymiškai įtvirtintas negimusios gyvybės žudymas.

Kaip pastebėjo Seimo narė A. Širinskienė ir kiti tokiam sprendimui oponavę ekspertai, tiek Seimo nariams, tiek ir šio įstatymo nevetavusiam šalies vadovui pagal kanonų teisę gresia ekskomunika.

Politikai buvo įspėti kardinolo S. Tamkevičiaus lūpomis: „Kanonų teisė skelbia, kad asmuo, faktiškai įvykdęs negimusios gyvybės sunaikinimą, užsitraukia ekskomuniką (Kan. 1398). Ekskomunika apima visus, kurie padarė šį nusikaltimą, žinodami apie jiems paskirtą bausmę. Ji apima ir tuos bendrininkus, be kurių pagalbos nusikaltimas nebūtų įvykdytas. Bendrininkavimo, kuris užtraukia bažnytines bausmes, sąvoka apima ir politikus, kurie savo sprendimu įgalintų sąmoningą negimusios gyvybės žudymą dirbtinio apvaisinimo metu (Kan. 1329).“

Klausti belieka ar už embrionų naikinimą balsavę ir jo nevetavę politikai keliaus švenčių proga į bažnyčią demonstratyviai priimti šv. Komunijos? Ar jiems, be viešos atgailos, ganytojai gali ją suteikti?

Užsienio politikoje – nesibaigianti Grybauskaitės epocha

Užsienio politikoje prezidentas irgi, panašu, galutinai pasidavė valdančiųjų įtakai ir grįžo prie D. Grybauskaitės kurso. Kurį laiką vyravęs įsivaizdavimas, kad Lietuva tols nuo eksprezidentės politikos „veidu į Vokietiją“ ir jungsis prie Vidurio Europos šalių, išblėso.

Prezidentas, kartu su valdančiaisiais entuziastingai pasitiko Vokietijos pažadus didinti karinius pajėgumus Lietuvoje, visiškai ignoruodamas ne tik neįvardintus tokių pažadų terminus, bet ir neigiamas tokio bendradarbiavimo pasėkmes.

Akivaizdu, kad Lietuva savo gynybą vis labiau patiki ne anglosaksiškom ar Vidurio Europos valstybėmis, o priešingus geopolitinius interesus turinčiai Vakarų Europai su Vokietija priešaky.

Vokietijos dominavimas Lietuvos saugumo struktūroje iš esmės sugriauna vizijas apie Trijų jūrų karinį bendradarbiavimą, kuriame skandinavai, Vidurio Europos ir Baltijos šalys sudarytų glaudų regioninės gynybos bloką NATO rėmuose.

Vokietijos karinis dominavimas Lietuvoje yra naudingas ir Kremliui. Rusijai žymiai patogiau, kad šalia jos pozicijas užima ne Ukrainą remianti Lenkija, o kompromiso su Rusija ieškanti, Putino veidą išsaugoti siekianti ir ukrainiečių teritorijų padalinimą laiminanti Vokietija.

Horizonte jau rodėsi stiprėjanti Kijevo – Varšuvos jungtis, kurią papildžius Baltijos šalims ir skandinavams, Vakarų Europos dominavimas būtų pažabotas. Glaudesnio formato bendradarbiavimo kariniame ir politiniame lygmenyje, kaip Trijų jūrų iniciatyvos, vieningai bijo ir įtakos prarasti nenorinti Vakarų Europa ir geopolitinių interesų čia turinti Maskva.

Auganti Vokietijos karinė įtaka turės ir daugiau pasekmių. Vokietijos, kaip tiesioginės Lietuvos gynėjos kritika taps netoleruotina mūsų šalyje, vis nuolankiau bus reaguojama į bet kokias vokiečių iniciatyvas ES viduje, o prieštaraujantys Berlynui – gėdinami.

Lenkijai, kuriai šiandien Europos Sąjungoje aktualiausias dalykas yra Vokietijos dominavimo stabdymas, mes suvarome peilį į nugarą. Tą daro mūsų valdantieji, tą, deja, daro ir puikius santykius su lenkų prezidentu A. Duda deklaruojantis mūsų prezidentas.

Nei vertybine nei geopolitine prasme tampa nebeaišku, už kokį skirtumą Lietuvos piliečiai balsavo 2019 m. vietoj I. Šimonytės rinkdami G. Nausėdą. Trejus metus vyravęs konkurencijos pojūtis baigėsi, liko tik valdančiųjų sprendimai ir prezidentūros pritarimai. Šeimos, gyvybės ar užsienio politikos klausimais skirtumų nebėra ir pastarųjų trejų metų konfrontacija su valdančiaisiais jau atrodo kaip imitacija ir politinė dūmų uždanga.

Kas nutiko prezidentui, kad jis tapo valdančiųjų marionetė? Ar dar galima tikėtis, kad prezidentas vis dėlto nėra valdančiųjų „kišenėje“? Pasipriešindamas civilinėms sąjungoms ir atvirai stodamas Lenkijos geopolitinių pasiūlymų pusėn, valstybės vadovas vis dar galėtų įrodyti, jog yra savarankiškas politikas.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tai visi mato ir su pasibaisėjimu supranta...:(       2022-06-15 20:33

Bendrai paėmus ir atskirai padėjus ,skant, niekšas /genijus Putinas laimi,nes jo priešininkai yra tiesiog dešimteriopai silpnesni,be to - “demokratiškai” susiskaidę pgl. savo interesus bei savų valdžiagyvių suinteresuotumą savo subines BET KOKIA KAINA laikyti aukščiausioj pozicijoj. Nesvarbu ,kad lyginant su nekilminguoju (bet talentingu ir užgrūdintu šnipu) putinu yra absoliutūs nuliai. Sakot nesamonę parašiau? Pateisinimui pastebėčiau,kad turint tooookį potencialo pranašumą taip “gaut į kaulus ” nuo menkos rusų armijos ,leist net turėt pranašumą , - jau yra didžiulis akivaizdus argumentas išsakytam pasipiktinimui vakarietiškais elitinės reikšmės vadukais (iki “vadų” - na niekaip kol kas netraukia ,bet tai nereiškia ,kad padėtis beviltiška , drg. putinai).

ah.ą       2022-06-15 20:28

o užkoncervuoti švabo

Vokietija ir       2022-06-15 18:22

su Lietuva elgiasi kaip su Ukraina.Duos brigadą po penkių metų.Gal ir gerai,kad neduos dabar,todėl labai palankus metas megzti ryšius su Anglija,jos siūlomu aljansu.Pasiteisinimas,-mums rūpi mūsų saugumas,kaip ir vokiečiams rūpi jų karių gyvybės.Kodėl mums gali nerūpėti lietuvių gyvybės?

to lIETUVIAMS       2022-06-15 16:12

Amerika su Rusijos patrankų mėsa sudorojo Vokietiją, nežinai?

Staska       2022-06-15 14:55

nenusikalbek

stasys        2022-06-15 12:41

Jei tie ‘lietuviai ir lietuviams’ nustotų ašaroti, žiūrėk ir į žmones imtų panašėti .

lIETUVIAMS       2022-06-15 11:26

reikejo veikt pernai,geguzes15.Net veikt nereikejo,tik visiems susirinkt ir pabut pora dienu.Pasirodo,per sunku.Tai kokie cia daba veikimai.Eikit na…Asei daugiau nebeveiksiu,uzteks.

Lietuviai       2022-06-15 9:16

kaip avinai žiūri dabar,kaip juos doroja Vokietija,rusų sąjungininkė.Kas pirmas atspeikės?Ir pasakys,kad “karalius nuogas”?Ar ir liksim baudžiauninkai,kurie veikia,tik perkūnui trenkus?Laikas veikti.

Rusai pamatė,       2022-06-15 9:14

kokie skysti ir morališkai pasimetę,nedraugiški tarpusavyje vakarai,o tai reiškia,kad jie silpni ir todėl tik laiko klausimas,kada bus užpultos NATO šalys,t.y. mes,Latvija,Estija,gal Lenkija.Laukia poasaulinis karas,kuris galėjo neįvykti,jei vakarai būtų realiai,ryžtingai padėję Ukrainai.O dabar turės vistiek kariauti ir žus vakarų žmonės,ne tik mūsų.Kur dingo bažnyčia,kuri galėjo tai išaiškinti vakarams?Išdavė Kristų bažnyčia pirmoji,o iš paskos ir jos ganomos avelės.

Strategiškai       2022-06-15 8:23

žiūrint Lietuvos nepriklausomybę galima išsaugoti tik įsijungiant į Anglijos,Ukrainos,Lenkijos aljansą,kaip papildomą saugiklį.Matant,kaip meluoja dabar Vokietija,nereikia tikėtis,kads ji mus gins nuo rusų,veikiau parduos už naftą...Nereikia tikėtis “pasiskinti figų nuo usnių”.Taip parašyta ir taip bus.Artėja okupacioja.O Vokietijos pajėgos pas mus tik figos lapelis okupacijai pridengti.Čia reikia reaguouoti kietai,nesidairant į šalis,nebijant kas ką pasakys,norint apginti Lietuvą ir ją išsaugoti.Kitaip laikas krautis lagaminus jau dabar,norint žmoniškai pasitraukti.Jokių iliuziją ir netikėti auksaburniai konservatoriai su vokiška pavarde.Išmuša NS valanda.Jie bus išbandyti.

stasys        2022-06-15 6:52

Dovilas turi savo nuomone bet to nepakanka kritikuoti G.Nausėda tuo aspektu . Pasižiūrėkime į problema iš kitos pusės , ar dabar laikas kurti mistines valstybių sąjungas ilgai laikytas politiku stalčiuose ? Ar tikrai yra tas momentas kai visuomenė norėtu matyti ne tik besiriejanti Seimą bet ir Prezidentą ? G.Nausėdos populiarumo reitingai užtikrina visuomenėje tvarka ir neleidžia už Seimo vartų išplisti tam politiniam erzeliui .. kai karas jau šalia mūsų sienų . Nepatinka ir man vokiečiu pažadai , bet ar yra kiti ? latvius ir estus ‘globoja’ kur kas kukliau ir jų aimanos ne tokios garsios kaip mūsų . Man atrodo jog mes negalime elgtis neapgalvotai , liaudies išmintis sako ‘niekas nekeičia arkliu perkėloje’ Dovilai , o ištiesta pagalbos ranka reikia ir privalome gerbti . Nesukite Jus sau galvos dėl tu politiniu sajungų su lenkais , tam dar ateis laikas ir tik laikas parodys su kuo galima draugauti , po karo Ukrainoje , o kas tik ieško sau naudos pažadais . Vienybė ir susitelkimas .

Nuoseda       2022-06-15 5:57

yra tustuma.Kaip sis laukelis.Kalbet ner apie ka.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Šimtas aštuonioliktoji (birželio 21 diena)

Vytautas Radžvilas. Kada atsitiesime? – Kai sugrįžime į savo istoriją

Dominykas Vanhara. Nekilnojamojo turto mokesčio logika vis dėlto egzistuoja

Edvardas Čiuldė. Ar Putinas bus pakartas po mirties?

Ramūnas Aušrotas. Schema „pagalba mainais į ideologiją“

Karikatūristo žvilgsniu. Vakarų parama Ukrainai

Britų tyrimas: 99 proc. susirgusių beždžionių raupais buvo homoseksualai

Karas Ukrainoje. Šimtas septynioliktoji (birželio 20 diena)

Niujorko teisėja nusprendė, kad žydų universitetas nėra religinis, privalo pripažinti LGBT studentų klubą

Įstatymus kuria nebe Seimas, o teismai. Įteisinsime ir raidę „Ł“

Kastytis Braziulis. Britai siekia kurti trijų jūrų sąjungą, o Senoji Europa nepatenkinta nauju konkurentu

Karas Ukrainoje. Šimtas šešioliktoji (birželio 19 diena)

Lyčių ideologijos diegimas yra prievarta prieš vaikus – D. Trumpas

Kard. S. Tamkevičius SJ. Dievo meilės slėpinys – Devintinės

Beždžionių raupai pernelyg susieti su Afrika – perkrikštijami

PAGERBKIME BIRŽELIO SUKILIMO DIDVYRIUS IR AUKAS!

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( I )

E. Bičkauskas apie Z. Šličytės bylą: proto reikia turėti

Signatarai kreipiasi į Lietuvos valdžią – nepalaikykite Civilinės sąjungos įstatymo

Karas Ukrainoje. Šimtas penkioliktoji (birželio 18 diena)

Karas Ukrainoje. Šimtas keturioliktoji (birželio 17 diena)

Europos migracijos problemos blogės, nes apklausa rodo, jog daugiau nei pusę jaunų afrikiečių planuoja emigruoti

Vytautas Radžvilas. Sąskaita už abejingumą

Lietuvos vyskupų konferencija. Negalime pritarti Civilinės sąjungos projektui

Rumunija sieks uždrausti homoseksualumą ir lyties keitimą skatinančios informacijos platinimą mokyklose

2022 metų Gudija – nesibaigiančių represijų šalis

Humoristo žvilgsniu. Trys karžygiai keliauja į Ukrainą

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (III)

Kalifornija stumia įstatymo projektą, norėdama tapti „translyčių“ „prieglobsčiu“ ir leisti teismams apriboti tėvų galimybes apsaugoti vaikus

Doc. dr. Darius Alekna. Apie šeimą, civilines sąjungas ir Seimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.