Demokratija ir valdymas

Dovilas Petkus. Nepatraukli Lietuva

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 22 d. 0:38

5     

    

Dovilas Petkus. Nepatraukli Lietuva

„Lietuvos žinios“

Šių metų pradžioje Lietuvą paliko rekordinis skaičius žmonių. Nepaisant iš pažiūros kylančio pragyvenimo lygio ir ekonomistų taip trimituojamo europietiško Lietuvos BVP, pasitraukimo iš Lietuvos mastai ne traukiasi, o spartėja ir auga. Panašu, jog atėjo metas pripažinti, kad ne tik atlyginimai lemia tokį masinį atsitraukimą iš savo šalies.

Tampa akivaizdu, jog, visų pirma, Lietuva, kaip idėja, dėl kurios verta aukotis, tapo nebepatraukli jos gyventojams. Šiai dienai nebeužtenka stengtis lopyti finansinius ir socialinius valstybės veikimo trūkumus, apie kuriuos visi žino ir kurie išties bado akis, bet aiškiai iškelti klausimą: „Kodėl dar verta likti lietuviais?“

Kalti ne tik pinigai

Be šito klausimo kėlimo, mūsų diskusijos apie geopolitines grėsmes, penkis Europos Sąjungos raidos scenarijus ar tai, kokia turėtų būti minimali alga, netenka prasmės. Reikia priminti, kad valstybės mirtis atsėlina visada pamažu ir nėra iškart matoma. Tikrasis šalies žlugimas nutinka tada, kai čia gyvenančių žmonių sąmonėje patrauklumą praranda vadovaujančioji idėja – žmones į politinę bendriją sutelkiantis ir įkvepiantis juos gyventi bei veikti kartu bendrijos egzistavimo tikslas ir prasmė. Valstybės piliečių daugumai asmeniškai nusprendus, jog Lietuva nėra tai, už ką galima aukoti savo gerovės dalį, vardan galimybės steigti unikalų lietuvišką politinį pasaulį, mes paprasčiausiai suyrame ir tampame pakriku individų skaičiumi tam tikroje teritorijoje, kurie laukia galutinio išnykimo iš istorijos momento.

Reikia pripažinti faktą, jog mes neišugdėme Lietuvą kažkuo ypatingu laikančios kartos ir nepatraukėme į savo pusę tų, kurie dar buvo abejojantys. Mes nesukūrėme patriotinio auklėjimo ir nepastatėme valstybingumo sąmonę ugdančių mokyklų ir būtent dėl to susimokėsime kainą kai piliečiai į savo valstybę žvelgs kaip į elementarią darbo rinka. Ir jei ši darbo rinka netenkins tokio piliečio poreikių, jis nejaus jokios nuoskaudos išmainydamas ją į kitą valstybę – rinką. Mes galime be paliovos kariauti ir nertis iš kailio, stengdamiesi pripilti piliečių kišenes eurų, bet nelaimėję žmonių širdžių ir proto esame pasmerkti užprogramuotam tautos pralaimėjimui, kuris įvairiais techniniais sprendimais gali būti tik atidėtas.

Apie judėjimą su pagreičiu link visuotinės anomijos signalizuoja ir požiūris į mūsų artėjantį šimtmetį. Staiga nei iš šio nei iš to, pradedama gėdytis net tokio Lietuvą vienijančio simbolio kaip Vytis, kalbama ar tokie paminklai nebus pernelyg „agresyvūs“. Apskritai artėjantis šimtmetis visiems daugiau atrodo kaip vargas, bėda ar privaloma programa, o valstybėje, kurioje gyvena ja nebetikintys žmonės, išties yra sunku tikėtis masinės euforijos. Lietuviai, dar prisimena bendrą istoriją, tačiau dabartinis nepriklausomybės šimtmečio šventimas rodo, kad prarado džiaugsmą dėl nepriklausomybės.

Neoliberalizmo pergalė

Neišugdę valstybininkų ir patriotų mes pralaimime ketvirtį amžiaus Lietuvoje veikiančioms neoliberalizmo tiesoms, kurias tobuliausiai iliustruoja lietuviška patarlė „žuvis neria kur giliau, o žogus – kur geriau“. Šiame liaudies posakyje telpa tai, apie ką šiandien kalbėti yra būtina – gerovės mitas nugali bet kokią moralę ar įsipareigojimus. Jau nuo mažų dienų įkalama į galvą mintis, kad eilinis lietuvis tėra savo fizinių poreikių tenkintojas, nesiekiantis nieko, kas būtų aukščiau jo vartojimo kartelės.

Viena didžiausių tokių neoliberalizmo pergalių yra tai, kad daug kas pasaulyje tiki, esą neoliberali globalizacija yra vienintelė, jokios alternatyvos neturinti gyvensenos forma. Tokių įtikėjusiųjų ypač daug Lietuvoje, kadangi neoliberalūs propagandistai dėl visų dabarties nelaimių kaltina sovietinę praeitį, o demografinį šalies nykimą stojiškai vaizduoja kaip liūdną, bet natūralų, kone gamtinį faktą, panašiai kaip medžių lapų kritimą rudenį. Tragiška aplinkybė ta, kad dabartinė lietuvių sąmonė neįstengia ar nesistengia laisvės atsieti nuo neoliberalizmo, ir tai kelia grėsmę pačiai tautos egzistencijai.

Nebetiki ir politikai

Pralaimėję kovą ne piliečių algose, bet jų sąmonėje mes leidome jiems patikėti, kad išties viskas vyksta determinuotai. Mes tokie maži, nereikšmingi ir negalintys kontroliuoti savo likimo. Tuo nebetiki ne tik paprasti žmonės, bet ir didžioji dalis Lietuvos politinio elito (jeigu toks apskritai egzistuoja). Kuomet politikai į savo šalies gyventojus žvelgia kaip į darbo jėgą, mokesčių mokėtojus ar paprasčiau tariant – žmogišką žaliavą, jiems atrodo normalu, jog Lietuva dalyvauja pasauliniame tautų ir ekonomikų susijungimo procese, kuris vadinasi globalizacija ir kuriam nėra alternatyvų.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.lt ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

lietuvis, LR pilietis       2017-03-22 16:39

Autorius - kvailys. Ji naiviai tiki kad užtenka pripumpuoti į smegenis propagandos, jo žodžiais “išugdyti valstybininkų, išauklėti patriotinę kartą ir t.t.” ir taip automatiškai Lietuva taps rojum žemėje. Tokiu mąstymu jis išsiduoda kad yra tipiškas Šiaurės Korėjos taikomų metodų apologetas norintis pritaikyti, savaime suprantama, adaptuotus metodus čia Lietuvoje. Norite kad Lietuva nebenyktų? Reikia atitaisyti visas klaidas padarytas nuo 1990 metų. Tų klaidų gi tiek daug, pvz.: 1. prichvatizacija ne už realius pinigus, o už popierėlius kurie buvo pavadinti investiciniais čekiais. Tik trys valstybės sugebėjo atsispirti šitai fikcijai pavadinimu investiciniai čekiai: Rytų Vokietija, Estija ir Vengrija. Šiose valstybėse įmonės buvo parduodamos už realius pinigus. Rezultatai akivaizdūs, šios šalys yra lyderės savo regionuose.
2. Nekilnojamojo turto t.y. žemės pavertimas kilnojamuoju - buvo sukurtas toks chaosas, toks jovalas atsirado, tiek vietos korupcijai, kad dabar ir velnias galvą nusisuktų.
3. leidimas Valdui Adamkui dalyvauti rinkimuose 1998 metais. Konstitucija tai draudė ir tebedraudžia žmonės kurie paskutinius 3 metus negyveno Lietuvoje kandidatuoti į prezidentus
4. Rolando Pakso nuvertimas niekšiškai manipuliuojant Konstitucija. Aš nesu R.P. gerbėjas, R.P. yra mėmė, bet jei net prezidentas negali apsiginti su konstitucija tai kaip mes eiliniai piliečiai galėsime?
Galima pratęsti, bet dėl vietos stokos to nedarysiu. Nei vienos iš šių klaidų net neketinama atitaisyti, net nekalbama, kai kurių, ko gero, net neįmanoma atitaisyti, o juk klaidos tebelieka. Todėl ir toliau Lietuva nyks ir jokia propaganda to neišgelbės, nėra teisingumo, nėra blaivaus proto šioje valstybėje.

Valstiečiams norėtųsi palinkėti       2017-03-22 12:15

turėti savo stilių-kompromisų stilių.Tada kažką nuveiks.

niūrios prognozės       2017-03-22 11:42

Labai teisingos mintys. Klausimas: kodėl taip atsitiko, kodėl drąsiai, vieningai pakilę Sąjūdžio laikais, pamažu pradėjome grimzti į neviltį, tarsi į kokį neišbrendantį liūną? Suprantu, kad prie naujai atkurtos Nepriklausomybės vairo stojo nedori žmonės, kurie pradėjo naikinti ne tik materialias Tautos vertybes, bet ir žlugdyti tautiečius dvasiškai. Visi toliau vykę veiksmai, tikriausiai pareigūnų apgalvoti, vyko neskaidriai - privatizacija, žemės grąžinimas, sunaikinta fabrikai, žmonės paleisti į nežinią ir t.t. Supriešinimas ir neapykanta mus lydi nuo pat valstybės atkūrimo, tad ką mes šiandien galime kalbėti apie valstybės ateitį... Liberalizmas mums padarė ir tebedaro milžinišką žalą. Švietimo reformos pasekmes šiandien matome, girtuoklystė, šeimų griūtis, emigracija… Galima vardinti ir vardinti globalias nelaimes.
Ar kas nors mus sustabdys nuo susinaikinimo? Nebent, jei įvyktų stebuklas mūsų protuose…

komuniagos, kgbistai ir jų šuniukai       2017-03-22 9:06

nėra Lietuvoje patriotinės - katalikiškos partijos bei politikų.
konservai, liberalai - žaidžia pagal komunistų primestas taisykles.
rusiška kultūra: kas stipresnis, tas teisus.
——
o apie teisėsaugą: prokurorčikus, teisėjūkščius - net kalbėti nesinori - tokios degradacijos pasaulis ko gero nėra matęs…
——
moralas: putinas laimėjo: Lietuva bus be lietuvių.

Konservatoriai,socdemai,       2017-03-22 8:11

liberalai ir jų įpročius tęsiantys valstiečiai sunaikino policiją,ligonines,medicinos humanizmą,uždarinėja mokyklas ir stebisi,kodėl žmonės emigruoja…Ne algos čia mus sulaikys,o geros ir visur esančios mokyklos,ligoninės,sauganti policija,kultūrinis gyvenimas.Štai kas mus čia sulaikys ir dar pritrauks.Į tai verta investuoti ir nesvaigti apie tą konkurencingumą.Tiesiog dirbti Dievui,Tėvynei ir Artimui.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Laiko liko nedaug

Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.