Istorija, Geopolitika

Dovilas Petkus. Baltijos kelias: ar ir vėl gyvename geopolitinės kaitos metu?

Tiesos.lt siūlo   2019 m. rugpjūčio 25 d. 23:57

4     

    

Dovilas Petkus. Baltijos kelias: ar ir vėl gyvename geopolitinės kaitos metu?

Pro Patria

Baltijos kelias, kurio trisdešimtmetį mes minime, be abejonės, buvo ryškiausias taikus mūsų tautos pakilimas, savotiškas Sąjūdžio ir tautinės savimonės zenitas. 2 milijonai žmonių susikibę už rankų yra ne šiaip sau fantastiško įstabumo reginys. Tai tapo aiškiu apsisprendimo ženklu mums patiems ir visam pasauliui. Tam pažymėti net atrastas terminas – gyvasis plebiscitas. Ir kuomet šiandien girdime apie tai, kad prieš Kinijos valdžią protestuojantys Honkongo gyventojai taip pat buriasi į tokį kelią ir kimbasi vieni kitiems į parankes, mes suprantame, jog įgyvendinome kažką istorinio – tai, kas tapo pavyzdžiu ir visam pasauliui, į ką pavergtų tautų akimis žvelgiama su savotišku pavydu.

Bet, kaip sakoma, dukart į tą pačią upę neįbrisi. Prisiminę tą euforiją galbūt daugelis norėtume pakartoti visa tai ir šiandien, bet taisyklė aiški – mechaniškai atkartojama istorija tampa tik farsu. Tai momentas, kuris buvo ir liudijo. Vis dėlto šiandien, galbūt, ir su skaudančia širdimi, geriausia tai ir palikti istorijai (kurią, tiesa, privalome toliau pažinti, iš jos mokytis, semtis įkvėpimo ir nubrėžti savo ateitį).

Istorijoje Baltijos kelias yra žinomas kaip 1989-ųjų grandinė, kuri buvo vienybės tarp tautų, kartų ir ideologijų išraiška. Pogrindžio LKB Kroniką leidęs kunigas stovėjo už rankos su Mišias lankančius skundusiu studento komsomolo ateistu, ilgametis tremtinys – su ilgamečiu komunistu. Visi skelbė pasauliui, kad Lietuva, kaip ir kitos dvi sesės, nori laisvės bet kokia kaina.

Tokios žinios neįmanoma marginalizuoti, apšaukti fašistine, išbraukti iš atminties ar kaip kitaip priversti jos gėdytis, nepaisant to, ką užsienio agentūros ar kai kurie mūsų vietos veikėjai šiandien pasakoja apie neva su naciais bendradarbiavusius mūsų partizanus, ar tai, jog toks ženklas kaip Gediminaičių stulpai – de facto fašistinis simbolis. Rugpjūčio 23-oji, kurios metu prisimename vieną baisiausių susitarimų žmonijos istorijoje, mums, lietuviams, įaugo kaip pilietinio pasipriešinimo diena, kurios neįmanoma pažeminti, kurioje neįmanoma surasti interesų grupių, autorių, užsakovų ar kolaborantų. Baltijos kelias toks masinis, jog tampa neįveikiamas.

Vertinti Baltijos kelią kaip Tautos veiksmą, kuris atmetė asmeninių ir grupinių interesų bei nuomonių neapibrėžtumo situaciją ir privertė svarbiausius politinius veiksnius pastatyti į kur kas ryžtingesnes ir labiau apibrėžtas pozicijas (Sąjūdžio dominuojamus TSRS liaudies deputatus spausti suvažiavime Molotovo ir Ribentropo pakto slaptuosius protokolus pripažinti ne tik buvus, bet ir paskelbti juos negaliojančiais nuo pat jų pasirašymo momento), yra svarbiausias uždavinys, kurį Baltijos kelio prisiminimas kelia istorikams šiandien.

Kaip teisingai pastebėjo R. Ozolas, tai yra Išėjimo kelias. Nes jis, be jokios abejonės, yra išėjimo iš Maskvos imperijos kelias: pasaulis ir pati Maskvos sąjunga ne žodžiu, o įsikūnijusiu veiksmu išvydo, kad lietuviai, latviai ir estai atsuko nugaras tiems, su kuriais ne pakeliui, ir atsisuko į tuos, su kuriais nuo dabar sies savo nepriklausomo gyvenimo viltis. Vis dėlto pasaulis nestovi vietoje. Lygiai taip, kaip prieš tris dešimtmečius mes mobilizavomės vienų iššūkių akivaizdoje ir byrant globaliai komunistinei sistemai sugebėjome pademonstruoti, kad nesame pakrika minia, bet aiškiai apsisprendusi tauta, taip ir šiandien turime suvokti, kas dedasi aplink mus ir kaip mums teks atsakyti į artėjančius pokyčius.

Vakarai, kaip juos tuomet supratome, mūsų sąmonėje buvo 1940 m. Vakarai. Po nepriklausomybės atsidūrę globalios rinkos ekonomikoje ir tarptautinių korporacijų kovos aikštelėje užtrukome atsitokėti. Dėl naujoko nevisavertiškumo komplekso puolėme kopijuoti viską, įskaitant ir mūsų šaliai bei visuomenei nebūtinai tinkančius dalykus. Pamiršome, jog tiems patiems Vakarams esame įdomūs tik tiek, kiek ir mes esame patys savimi.

Dar daugiau, prieš tris dešimtmečius ne visai supratome ir galbūt ir šiandien tik iš dalies nujaučiame, jog nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Išėjimas iš Maskvos į Vakarus nebuvo ir, beje, niekada ir neprivalėjo būti joks savaiminis gėris ar automatiška gerovė. Tai viso labo šansas, kurį mes gavome pajutę, ką reiškia „sunki laisvė“. Lietuviams šiandien ypač trūksta suvokimo, kad gyvename itin intensyvios tautų ir globalių korporacijų konkurencijos lauke, kuriame privalome ne tykiai sėdėti, bet nuolat kautis už savo išlikimą. Vakarai yra ne vienalyčiai, skirtingi, o visų svarbiausia – neturintys jokio savaiminio intereso mus gelbėti ar kuo nors dalintis. Dažniausiai netgi atvirkščiai, domimasi, kokius išteklius ir resursus iš naujų rinkų galima gauti. Darbo jėga kaip ištekliai, mūsų pjaunami medžiai kaip ištekliai ir t.t. Ta avis, kuri šioje arenoje leidžiasi kerpama, bus kerpama. Tos tautos, kurios nesugebės prisitaikyti prie dinamiškų taisyklių arba savo likimą nuolat patikės kitoms valstybėms žiūrėdamos, ką jos darys, nesiimdamos iniciatyvos pačios, kentės ir nyks. Kai kurios valstybės, kaip Lenkija mūsų kaimynystėje, tokio žaidimo taisykles perprato ir drąsiai konkuruoja, nesutinka, stato patys save. Mūsų taktika ir šiandien tėra, Algirdo Patacko žodžiais, tariamas glūdėjimas, kuris, beje, žvelgiant į mūsų beprecedentiškai prastą demografinę padėtį, verčia klausti, ar toks tylėjimas nebus ir paskutinis šalies atokvėpis.

Stebint dabartinę politinę situaciją pasaulyje galima konstatuoti viena: geopolitinė audra tęsiasi. Taip, kaip prieš aštuonis dešimtmečius vyko vienos įtakos sferų dalybos, žlugusios prieš trisdešimt metų, taip jos vyksta ir šiandien. Nors mums kartojo, kad Vakarai mūsų niekada neišduotų dėl santykio su Maskva, prieš kelias dienas Prancūzijos prezidentas E. Macronas pasakė, jog jis įsivaizduoja Europą nuo Lisabonos iki Vladivostoko. Vokietija tuo tarpu užbaigė savo didžiausią energetinį projektą Nordstream 2 tapdama pagrindine finansine Rusijos rėmėja. Nereikia niekam nė aiškinti, kokia vieta mums skiriama tokioje vizijoje – galime tapti tik pereinamuoju kai kurių Vakarų valstybių kiemu link rusiškos naftos ir dujų. Kas gali paneigti, jog gyvename naujoje įtakos zonų persidalijimo epochoje? Čia matomas paradoksas: tykiai sėdėdami ir tikėdamiesi kažką nugvelbti nuo Vakarų Europos stalo, galime patys nejučiomis būti sugrąžinti į Rusijos įtakos zoną, tik šįkart per vokišką ar prancūzišką aplinkkelį.

Tiesa, Vakarai kaip minėjau yra ne vienalyčiai, mes turime ir tų kurie mus supranta. Lenkai, britai amerikiečiai, kurių prezidentą, deja, mūsų žiniasklaida neretai ir nepelnytai „tarkuoja“, su tokiais scenarijais nesutinka. Akivaizdu, jog artėja metas, kai skylančiuose Vakaruose turėsime pasirinkti: anglosaksiška Britanija, JAV ir Vidurio Europa ar Vokietija ir Prancūzija. Lygiai taip pat, kaip ją rinkomės prieš tris dešimtmečius.

Į tą pačią upę neįbrisime. Vis dėlto nors šiandienos iššūkiai kiti, bet Baltijos kelias visų pirma tebetarnauja kaip pavyzdys ir įkvėpimas, kad nesame kitų tautų geopolitinis žaisliukas, kad niekam neleisime su mumis elgtis taip, kaip mes patys nenorim. Esame tauta tarp tautų ir valstybė tarp valstybių. Mūsų praeities žygdarbis šiandien yra pamoka, kuri sako: privalome nepamiršti visada išlikti savimi, niekada nepasiduoti, augti, stiprėti, tapti atsparesni. Apkrauti save tokiomis mintimis ir mąstyti tokiomis kategorijomis yra sunkus uždavinys, bet tik laisvės dėka apskritai galime tai daryti. Sąjūdis, trijų Baltijos sesių grandinė ir palankios geopolitinės aplinkybės mums dovanojo dar vieną šansą istorijoje. Šansą atgimti ir įsitvirtinti ilgiems šimtmečiams, jog nebūtume iš istorijos nušluoti taip, kaip 1940 m. vasarą. Įrodykime, kad pakilome ne veltui. Juk būtų labai kvaila tokią likimo dovaną paleisti vėjais. 

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys        2019-08-27 10:31

fui Dzeikai .. neskaniai rašai . Kur tavo minties žybsnis kuris priverstu tave paploti tiems kurie pakelia užpakalius nuo savo sopkučiu tam kad susikibtu rankomis vienam reikalui .

Aciu       2019-08-27 10:28

autoriui uz prasmingas mintis.

Dzeikas       2019-08-26 18:50

Lietuviu tragedija tame, kad jie renkasi ne vertybes. Tiesa sakant jie nelabai ir ismano tas “vertybes” ir retas EntElektualas tezino kuo ten nesutaria anglosaksu Vakarai ir franko-alemanu Vakarai.
Ir klausima stato “su kuo eiti naudingiau?”, o ne kazkokias ten “susiktas vertybes” renkasi.
Vaizdelis mazdaug: lietuvis XIX amz euro-socialistu Internacionale atsiduria. Naujoka iskart uz atlapu - su kuo tu, su blankistais ar prudonistais? Na prudonistai uz evoliucija i socializma, o blankistai uz socialistine revoliucija. Lietuvis kaso pakausi…O kas ta revoliucija? Na sukilimas tikslu darba islaisvinti. Tai cia kai pono tijunui i snuki duodi, kad ponas tave nauju tijunu paskirtu?
Faktas, kad kai sistema galutinai issibalansuos toki “socialista” priduos kokiem barbaram (rusams) kaip ispirka.Galesma inksti: “mus isdave!(vel)” Perfrazavus kazkuria Anglijos karaliene “pastoviu ideju lietuvis neturi. Lietuvis turi pastovu poreiki paest”.
O jus apie baltijos kelius, apie ilipima i ta pacia upe…

stasys        2019-08-26 8:51

Autoriau negali nuolatos blaškytis pasirinkimuose . Vakar su senąja Europa , šiandiena su Trumpu ir tais kurie jam ploja .Rytoj , pasikeitus Rusijos Prezidentui sukursime dar viena planą su kuo naudinga butu mums draugauti . Tik dėl vieno tamstai pritarčiau .. ” į ta pačia upe du kartus neįbristi ” todėl ar verta taip skubėti rūpintis kitu interesais ?


Rekomenduojame

Liutauras Stoškus. Seimo komitete svarstytas Žemės gelmių įstatymas

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.