Įžvalgos

Donaldas Tuskas: „Susivieniję atsilaikysime, pasidaliję žlugsime“*

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 22 d. 9:07

13     

    

Donaldas Tuskas: „Susivieniję atsilaikysime, pasidaliję žlugsime“*

Vasario 1-ąją, ruošdamasis Europos Sąjungos viršūnių susitikimui Maltoje, Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas išplatino skandalingai nuskambėjusį pareiškimą – Europos Sąjungos šalių politiniams lyderiams skirtame laiške naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmus jis įvardijo grėsme Europai ir pakvietė 27 valstybes nares į diskusiją dėl ES ateities išreiškęs viltį, kad visiems užteks ryžto imtis būtinų permainų.

Laukdami Romos susitikimo, kuriame žadama ne tik paminėti 60-ąjį Europos Sąjungos jubiliejų, bet ir svarstyti Europos Komisijos pirmininko Jean-Claude Junckerio 2017 m. kovo 1 d. pristatytą „Baltąją knygą“ ir apsispręsti dėl Bendrijos ateities, kviečiame susipažinti su visu kreipimosi D. Tusko tekstu ir įsitraukti į diskusiją.

* * *

Mieli kolegos,

Siekdamas geriau pasiruošti mūsų diskusijai Maltoje apie Europos Sąjungos, kurią sudaro 27 valstybės narės, ateitį ir atsižvelgdamas į ankstesnius pokalbius su kai kuriais iš jūsų, leiskite man išsakyti keletą apmąstymų, su kuriais daugelis jūsų, manau, sutiksite.

Nuo pat Romos sutarties pasirašymo nebūta grėsmingesnių iššūkių už tuos, su kuriais šiuo metu susiduria Europos Sąjunga. Šiandien mes susiduriame su trejopomis grėsmėmis, kurių anksčiau nekildavę, bent jau ne tokiu mastu.

Pirmoji grėsmė – išorinė, susijusi su nauja geopolitine situacija pasaulyje ir aplink Europą. Vis labiau savimi pasitikinti Kinija, ypač jūrose; agresyvi Rusijos politika Ukrainoje ir kitose kaimyninėse šalyse; karai, teroras ir anarchija Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur svarbiausias vaidmuo tenka radikaliajam islamui, kaip ir nerimą keliantys naujosios JAV administracijos pareiškimai – visa tai daro mūsų ateitį labai nenuspėjamą. Pirmą kartą mūsų istorijoje šiame vis labiau daugiapoliame pasaulyje tiek daug žmonių tampa atvirai antieuropietiški arba, geriausiu atveju, euroskeptiški. Ypač pokyčiai Vašingtone Europos Sąjungą stumia į sudėtingą padėtį; atrodo, kad naujoji administracija nori kvestionuoti pastarųjų 70 metų Amerikos užsienio politiką.

Antroji grėsmė – vidinė, susijusi su augančiu priešiškumu Europos Sąjungai, nacionalizmu, vis ryškesnėmis ksenofobinėmis nuotaikomis pačioje Europos Sąjungoje. Nacionalinis egoizmas taip pat tampa patrauklia alternatyva integracijai. Be to, išcentrines tendencijas skatina klaidos, padarytos asmenų, kuriems ideologija ir institucijos tapo svarbesnės nei žmonių interesai ir emocijos.

Trečioji grėsmė yra proeuropietiškojo elito proto būsena. Vis akivaizdžiau matyti, kaip mažėja tikėjimas politinės integracijos tikslingumu, nuolaidžiaujama populistiniams argumentams, o tai pat imama abejoti pagrindinėmis liberalios demokratijos vertybėmis.

Pasauliui, pilname įtampos ir konfrontacijos, reikia europiečių drąsos, pasiryžimo ir politinio solidarumo. Be viso to mes neišgyvensime. Jei netikime patys savimi, integracijos tikslingumu, kodėl kas nors kitas tuo turėtų tikėti? Romoje turėtume atnaujinti šią tikėjimo deklaraciją. Šiandieniniame valstybių-žemynų su šimtais milijonų gyventojų pasaulyje atskirai paimtų Europos šalių svoris yra nedidelis. Tačiau Europos Sąjungos demografinis ir ekonominis potencialas padaro ją partneriu, lygų didžiausioms galybėms. Dėl šios priežasties iš Romos turime pasiųsti svarbiausią signalą – 27 šalys yra pasirengusios susivienyti. Signalas, kad mes ne tik turime, bet ir norime susivienyti.

Parodykime tai, kuo mūsų Europa gali didžiuotis. Jei mes apsimesime, kad negirdime žodžių ir nepastebime sprendimų, nukreiptų prieš ES ir mūsų ateitį, žmonės nustos laikyti Europą savo didžiąja tėvyne. Ne mažesnė grėsmė – pasauliniai partneriai gali nustoti mus gerbę. Objektyviai kalbant, nėra jokios priežasties, kodėl Europa ir jos lyderiai turėtų pataikauti išorinėms galybėms ir jų vadovams. Aš žinau, kad politikoje orumo argumentas negali būti vartojamas per dažnai – paprastai jis kelia konfliktus ir neigiamų emocijų. Tačiau šiandien mes turime parodyti savo orumą – vieningos Europos orumą, nesvarbu, ar mes kalbame su Rusija, Kinija, JAV ar Turkija. Todėl turėkime drąsos didžiuotis savo pačių pasiekimais, pavertusiais mūsų žemyną geriausia vieta Žemėje. Turėkime drąsos paprieštarauti retorikai demagogų, teigiančių, kad Europos integracija yra naudinga tik elitui, kad paprasti žmonės nuo jos tik nukentėjo ir kad šalys su tuo susidorotų geriau po vieną, o ne kartu.

Mes turime žiūrėti į ateitį – tai buvo jūsų dažniausias prašymas per pastarųjų mėnesių konsultacijas. Ir dėl to nėra jokių abejonių. Bet mes turėtume niekada, jokiomis aplinkybėmis, nepamiršti svarbiausių priežasčių, kodėl prieš 60 metų nusprendėme suvienyti Europą. Mes dažnai girdime, kad pasidalijusios Europos tragedijų atsiminimas jau nebėra argumentas, kad naujosios kartos nepamena, kas mus įkvėpė. Bet amnezija šių įkvėpimų nepaneigia ir neatleidžia mūsų nuo pareigos nuolat prisiminti tragiškas pasidalijusios Europos pamokas. Romoje turėtume tvirtai pakartoti šias dvi esmines, tačiau pamirštas tiesas: pirma, mes susivienijome siekdami išvengti dar vienos istorinės katastrofos ir, antra, kai Europa susivienydavo, tai būdavo geriausi laikai per visą kelių šimtmečių Europos istoriją. Reikia visiškai aiškiai sau pasakyti: Europos Sąjungos dezintegracija neatkurs mitinio, visavertiško valstybių-narių suverenumo, bet padarys jas realiai ir faktiškai priklausomas nuo didžiųjų supergalybių: JAV, Rusijos ir Kinijos. Tik kartu mes galime būti visiškai nepriklausomi.

Todėl turime imtis ryžtingesnių ir apčiuopiamų veiksmų, kad pasikeistų visuomenės nuotaikos ir atgytų troškimas perkelti Europos integraciją į kitą lygį. Kad tai pavyktų, mes privalome atkurti Europos piliečių išorinio ir vidinio saugumo jausmą, o taip pat ir socialinę-ekonominę gerovę. Tai reikalauja iki galo sustiprinti ES išorės sienų apsaugą; pagerinti tarnybų, atsakingų už kovą su terorizmu, bendradarbiavimą ir užtikrinti tvarką bei ramybę vidinėje besienėje erdvėje; padidinti išlaidas gynybai; sustiprinti ir Europos Sąjungos, kaip visumos, užsienio politiką, ir geriau koordinuoti atskirų valstybių narių užsienio politiką; galiausiai, bet tai ne mažiau svarbu – skatinti investicijas, socialinę įtrauktį, ekonominį augimą, užimtumą, kad technologinių pokyčių ir konvergencijos nauda būtų juntama ir euro zonoje, ir visoje Europoje.

Turėtume pasinaudoti naujais JAV prekybos su ES strategijos privalumais, visų pirma suintensyvindami mūsų derybas su suinteresuotais partneriais, tuo pačiu metu gindami savo interesus. Europos Sąjunga neturėtų atsisakyti savo, kaip supervalstybės prekybos srityje, vaidmens – esame ir atviri kitiems, ir saugantys savo piliečius bei verslus, ir prisiminti, kad laisvoji prekyba visų pirma yra sąžininga prekyba. Mes taip pat turėtume tvirtai ginti tarptautinę tvarką, grindžiamą teisinės valstybės principu. Negalime nusileisti tiems, kurie nori susilpninti ar padaryti neveiksnius transatlantinius ryšius, be kurių pasaulio tvarka ir taika negali išlikti. Savo Amerikos draugams turėtume priminti jų pačių šūkį: Susivieniję atsilaikysime, pasidaliję žlugsime.

* „By uniting we stand, by dividing we fall!“ – eilutė iš  J.Dickinsono (1732–1808), vieno iš JAV Nepriklausomybės deklaracijos signataro, eilėraščio „Laisvės giesmė“ („The Liberty Song“, pirmąkart publikuota laikraštyje „Boston Gazette“ 1768 m. liepos 18 d.). Iki 1777 m. tai buvo neoficialus JAV šūkis, o nuo 1792 m. – oficialus Kentukio valstijos lozungas.
Kiek modifikuota frazė „United we stand…“ pirmąkart nuskambėjo G. P. Morriso poemoje „Mūsų sąjungos vėliava“ („Flag of our Union“, 1849 m.)
.

Ir anglų kalbos vertė Ramutė Bingelienė

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pasiūlymas       2017-03-22 23:53

Putinas,kaip pripažįstama(žr.komentarus)nenori išardyti ES.Tad gal vertėtų jo paprašyti pakonsultuoti,kaip apsaugoti ES nuo subyrėjimo?

Tuskas - tai tik pilypukas iš kanapių       2017-03-22 20:47

Šis globalizmo VAIDUOKLIS geriau tegu nueina į Briuselio MOLENBEKO rajoną pasiteirauti kada visame Briuselyje pradės pilnai veikti šariato įstatymai, o tai gali likti ir be galvos. Šis vargšelis priešais Šydlo stovėjo kaip mažylis prisisysiojęs į kelnytes. Dabar jau vaidina vedlį, tarsi naujas Mozė esąs.

ES(SSR)       2017-03-21 21:00

Visų šalių globalistai, genderistai, pederastai ir liberastai - vienykimės!

abajui       2017-03-21 20:58

Bėk pirkti druskos ir degtukų - tave jau rūūūsaj puola!

aba       2017-03-21 20:12

ES reikia išardyti-ar tai ne Putino siekis?

Tas nesveikas       2017-03-21 13:43

Europos mėgdžiojimas Lietuvoje.Dabar pagal tai ir miestiečių įnorius ilgins vaikams mokslo metus.Na,gal kompromiso būdu kiek ir galima pailginti,bet ne visą mėnesį.Geriau peržiūrėtų mokymo programas.Juk mes tamsesnio klimato šalis,gyvenanti skurdžiai,tai nors saulutės iš vaikų neatimkit.Įdomu,kaip daro Suomija?Bet ji ir kiekvieną mokslo metų dieną pradeda nuo 9 valandos ryto,o ne nuo aštuonių,kas kai kuriems vaikams reiškia keltis šeštą valandą.

E951       2017-03-21 11:26

atrodo ES viršūnėlės per save neperžengs ir iš šizoliberoidinio kliedesio nepabus. liūdni popieriai su ES.

Išdaviko sindromas       2017-03-21 10:19

Išėjęs iš Lenkijos nekenčia lenkų.

Antanas        2017-03-21 10:08

Taip, labai įžvalgiai pasakyta. Tik prieš susivienijant arba jam vykstant būtina iš esmės keisti ES politiką. Reikia atsakyti noro pervertinti žmogaus (vaiko, moters, nusikaltėlio) teises), didesnį dėmesį skirti visuomenės teisėms (tautos, valstybės, ES) teisėms, nes tos teisės ir atskirų grupių siekiai visuomet yra antagonistiniai visuomenės siekiams. Bet to nebus. Vadinasi, laukia neišvengiamas ES subjektų išsiskirstymas, kuo nesunkiai pasinaudos mūsų draugai iš po tilto…

stasys       2017-03-21 8:03

Nuostabi kalba ...tik gaila kad ji skamba ne iš tu lūpų . Nereikia bijoti savo trukumų viešinti . jei kalbame apie tai , tai ir žinome kur blogai . Nesinori įšokti į spekuliacijų daržą .. bet diskusijos ta tema ir Lietuvoje laukia karštos .smile)

Europoje       2017-03-21 7:50

prastai su demokratija.

Kokiu pagrindu       2017-03-21 7:49

susivieniję?Nepasisekė ES padėti “pamatus ant uolos”...“Jei tu prarasi tikėjimą Dievu,tu prarasi viską.Jeigu tu prarasi viską,išskyrus tikėjimą Dievu,tu nieko neprarasi”...Kodėl Europa turi būti liberali,o ne įvairi?

Marginalas       2017-03-21 1:16

Šis šlykštus Lecho Kaczynskio žudikėlis, savaime aišku, niekad nebuvo maskolių draugas, bet tik vykdė globalistų užsakymą pašalintį kliūtį tolesnei orvelinei integracijai globaliniame Antikriste. Už atliktą uždavinį gavo postą. O tie žaidimai su trumpais yra publikai - niekas iš tikrųjų nesuvokia, kas vyksta. Viena aišku, susivienijęs su šėtonu laimėsi tik Ugnies Ežerą.


Rekomenduojame

Eugenijus Jovaiša. Kokia bus aukštojo mokslo pertvarka?

Dar kartą apie istorinę atmintį: ar istorija gali tapti ginklu?

VLKK neišplėtė siūlomų asmenvardžių rašybos išimčių, arba Kaip radosi ‘fake news’

Dalius Stancikas. Skverneliai

Liberalai siūlo įteisinti nesusituokusių porų partnerystę ir nediskriminuoti lyties pagrindu

Europos Komisija Lietuvai: „Daugiau investuokite į žmones“

Pagaliau: ir didžioji žiniasklaida prakalbo apie elito pasaulyje išsikerojusią pedofiliją

Aušra Pocienė. Kas slypi smurto prieš moteris prevencijai skirtoje Stambulo konvencijoje?

Liutauro Stoškaus replika apie Seimo nario – gero ir atviro žmogaus – Kazio Starkevičiaus pasigraudenimus

Vytautas Sinica. Valstybingumo išbandymas „trimis raidėmis“ (atsakymas A. Nikžentaičiui)

Liudvikas Jakimavičius. Savijauta (patikslinta)

Tarptautinis valiutos fondas: socialinės atskirties Lietuvoje analizė

Geroji Naujiena: Nepaliksiu jūsų našlaičiais. Tėvas duos jums kitą Globėją – Tiesos Dvasią

Algimantas Rusteika. Kai reformų troškulys virsta dar didesnės, bet jau „teisingos“ kontrolės ilgesiu

Reportažas iš pilietinio meno akcijos „Neužmiršim – nesitrauksim“ – Garliavos šturmo penktųjų minėjimo metinių

Kiek sąžininga ir išties objektyvi yra Lietuvos žiniasklaida?

Mokslininkai: „anti-trumpiškųjų medijų“ tendencingumas milžiniškas

Tony Blairo interviu – ką jis sako apie ES politinio elito intelektualinę ir moralinę būklę?

Kuršėnų mokyklos auklėtinės konfliktas su mokytoja: klausimų daugiau nei atsakymų

Algimantas Rusteika. Déjà vu

Lietuvoje vyraujantis reikalavimas slėpti atlyginimą norvegams kelia juoką

Lenkija: migrantų priėmimas yra blogiau nei ES sankcijos

Alvydas Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai

Ramutė Bingelienė. Apie „šventinį patriotizmą“ ir jo ginamą „laisvę pasirinkti“

Ar krikščionys laisvi kalbėti apie tai, kas jiems rūpi?

Simonas Dailidė. Kalėjimas „Rokenrolui“!

Andrius Švarplys. Neliečiamieji

Vincentas Vobolevičius. Vyriausybės abrakadabra

Marius Parčiauskas. Draudimais nieko nepasieksi, arba Kaip atima mūsų laisvę

Verta prisiminti: Garliavos šturmo 5-osioms metinėms. Joana Noreikaitė. Kas ištiko Garliavos mergaitę, kad jos nuotraukos klastojamos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.