Įžvalgos

Donaldas Tuskas. Savo Amerikos draugams turime priminti jų pačių šūkį: „Susivieniję atsilaikysime, pasidaliję žlugsime“*

Tiesos.lt redakcija   2017 m. vasario 5 d. 4:35

8     

    

Donaldas Tuskas. Savo Amerikos draugams turime priminti jų pačių šūkį: „Susivieniję atsilaikysime, pasidaliję žlugsime“*

Vasario 1-ąją, ruošdamasis šio savaitgalio Europos Sąjungos viršūnių susitikimui Maltoje, Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas išplatino skandalingai nuskambėjusį pareiškimą – Europos Sąjungos šalių politiniams lyderiams skirtame laiške naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmus jis įvardijo grėsme Europai ir pakvietė 27 valstybes nares į diskusiją dėl ES ateities išreiškęs viltį, kad visiems užteks ryžto imtis būtinų permainų.

Kviečiame susipažinti su visu kreipimosi tekstu ir įsitraukti į diskusiją. ES viršūnių susitikimas, kur bus priimami sprendimai dėl mūsų visų ateities, įvyks jau kovo mėnesį Romoje.

Mieli kolegos,

Siekdamas geriau pasiruošti mūsų diskusijai Maltoje apie Europos Sąjungos, kurią sudaro 27 valstybės narės, ateitį ir atsižvelgdamas į ankstesnius pokalbius su kai kuriais iš jūsų, leiskite man išsakyti keletą apmąstymų, su kuriais daugelis jūsų, manau, sutiksite.

Nuo pat Romos sutarties pasirašymo nebūta grėsmingesnių iššūkių už tuos, su kuriais šiuo metu susiduria Europos Sąjunga. Šiandien mes susiduriame su trejopomis grėsmėmis, kurių anksčiau nekildavę, bent jau ne tokiu mastu.

Pirmoji grėsmė – išorinė, susijusi su nauja geopolitine situacija pasaulyje ir aplink Europą. Vis labiau savimi pasitikinti Kinija, ypač jūrose; agresyvi Rusijos politika Ukrainoje ir kitose kaimyninėse šalyse; karai, teroras ir anarchija Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur svarbiausias vaidmuo tenka radikaliajam islamui, kaip ir nerimą keliantys naujosios JAV administracijos pareiškimai – visa tai daro mūsų ateitį labai nenuspėjamą. Pirmą kartą mūsų istorijoje šiame vis labiau daugiapoliame pasaulyje tiek daug žmonių tampa atvirai antieuropietiški arba, geriausiu atveju, euroskeptiški. Ypač pokyčiai Vašingtone Europos Sąjungą stumia į sudėtingą padėtį; atrodo, kad naujoji administracija nori kvestionuoti pastarųjų 70 metų Amerikos užsienio politiką.

Antroji grėsmė – vidinė, susijusi su augančiu priešiškumu Europos Sąjungai, nacionalizmu, vis ryškesnėmis ksenofobinėmis nuotaikomis pačioje Europos Sąjungoje. Nacionalinis egoizmas taip pat tampa patrauklia alternatyva integracijai. Be to, išcentrines tendencijas skatina klaidos, padarytos asmenų, kuriems ideologija ir institucijos tapo svarbesnės nei žmonių interesai ir emocijos.

Trečioji grėsmė yra proeuropietiškojo elito proto būsena. Vis akivaizdžiau matyti, kaip mažėja tikėjimas politinės integracijos tikslingumu, nuolaidžiaujama populistiniams argumentams, o tai pat imama abejoti pagrindinėmis liberalios demokratijos vertybėmis.

Pasauliui, pilname įtampos ir konfrontacijos, reikia europiečių drąsos, pasiryžimo ir politinio solidarumo. Be viso to mes neišgyvensime. Jei netikime patys savimi, integracijos tikslingumu, kodėl kas nors kitas tuo turėtų tikėti? Romoje turėtume atnaujinti šią tikėjimo deklaraciją. Šiandieniniame valstybių-žemynų su šimtais milijonų gyventojų pasaulyje atskirai paimtų Europos šalių svoris yra nedidelis. Tačiau Europos Sąjungos demografinis ir ekonominis potencialas padaro ją partneriu, lygų didžiausioms galybėms. Dėl šios priežasties iš Romos turime pasiųsti svarbiausią signalą – 27 šalys yra pasirengusios susivienyti. Signalas, kad mes ne tik turime, bet ir norime susivienyti.

Parodykime tai, kuo mūsų Europa gali didžiuotis. Jei mes apsimesime, kad negirdime žodžių ir nepastebime sprendimų, nukreiptų prieš ES ir mūsų ateitį, žmonės nustos laikyti Europą savo didžiąja tėvyne. Ne mažesnė grėsmė – pasauliniai partneriai gali nustoti mus gerbę. Objektyviai kalbant, nėra jokios priežasties, kodėl Europa ir jos lyderiai turėtų pataikauti išorinėms galybėms ir jų vadovams. Aš žinau, kad politikoje orumo argumentas negali būti vartojamas per dažnai – paprastai jis kelia konfliktus ir neigiamų emocijų. Tačiau šiandien mes turime parodyti savo orumą – vieningos Europos orumą, nesvarbu, ar mes kalbame su Rusija, Kinija, JAV ar Turkija. Todėl turėkime drąsos didžiuotis savo pačių pasiekimais, pavertusiais mūsų žemyną geriausia vieta Žemėje. Turėkime drąsos paprieštarauti retorikai demagogų, teigiančių, kad Europos integracija yra naudinga tik elitui, kad paprasti žmonės nuo jos tik nukentėjo ir kad šalys su tuo susidorotų geriau po vieną, o ne kartu.

Mes turime žiūrėti į ateitį – tai buvo jūsų dažniausias prašymas per pastarųjų mėnesių konsultacijas. Ir dėl to nėra jokių abejonių. Bet mes turėtume niekada, jokiomis aplinkybėmis, nepamiršti svarbiausių priežasčių, kodėl prieš 60 metų nusprendėme suvienyti Europą. Mes dažnai girdime, kad pasidalijusios Europos tragedijų atsiminimas jau nebėra argumentas, kad naujosios kartos nepamena, kas mus įkvėpė. Bet amnezija šių įkvėpimų nepaneigia ir neatleidžia mūsų nuo pareigos nuolat prisiminti tragiškas pasidalijusios Europos pamokas. Romoje turėtume tvirtai pakartoti šias dvi esmines, tačiau pamirštas tiesas: pirma, mes susivienijome siekdami išvengti dar vienos istorinės katastrofos ir, antra, kai Europa susivienydavo, tai būdavo geriausi laikai per visą kelių šimtmečių Europos istoriją. Reikia visiškai aiškiai sau pasakyti: Europos Sąjungos dezintegracija neatkurs mitinio, visavertiško valstybių-narių suverenumo, bet padarys jas realiai ir faktiškai priklausomas nuo didžiųjų supergalybių: JAV, Rusijos ir Kinijos. Tik kartu mes galime būti visiškai nepriklausomi.

Todėl turime imtis ryžtingesnių ir apčiuopiamų veiksmų, kad pasikeistų visuomenės nuotaikos ir atgytų troškimas perkelti Europos integraciją į kitą lygį. Kad tai pavyktų, mes privalome atkurti Europos piliečių išorinio ir vidinio saugumo jausmą, o taip pat ir socialinę-ekonominę gerovę. Tai reikalauja iki galo sustiprinti ES išorės sienų apsaugą; pagerinti tarnybų, atsakingų už kovą su terorizmu, bendradarbiavimą ir užtikrinti tvarką bei ramybę vidinėje besienėje erdvėje; padidinti išlaidas gynybai; sustiprinti ir Europos Sąjungos, kaip visumos, užsienio politiką, ir geriau koordinuoti atskirų valstybių narių užsienio politiką; galiausiai, bet tai ne mažiau svarbu – skatinti investicijas, socialinę įtrauktį, ekonominį augimą, užimtumą, kad technologinių pokyčių ir konvergencijos nauda būtų juntama ir euro zonoje, ir visoje Europoje.

Turėtume pasinaudoti naujais JAV prekybos su ES strategijos privalumais, visų pirma suintensyvindami mūsų derybas su suinteresuotais partneriais, tuo pačiu metu gindami savo interesus. Europos Sąjunga neturėtų atsisakyti savo, kaip supervalstybės prekybos srityje, vaidmens – esame ir atviri kitiems, ir saugantys savo piliečius bei verslus, ir prisiminti, kad laisvoji prekyba visų pirma yra sąžininga prekyba. Mes taip pat turėtume tvirtai ginti tarptautinę tvarką, grindžiamą teisinės valstybės principu. Negalime nusileisti tiems, kurie nori susilpninti ar padaryti neveiksnius transatlantinius ryšius, be kurių pasaulio tvarka ir taika negali išlikti. Savo Amerikos draugams turėtume priminti jų pačių šūkį: Susivieniję atsilaikysime, pasidaliję žlugsime.

* „By uniting we stand, by dividing we fall!“ – eilutė iš  J.Dickinsono (1732–1808), vieno iš JAV Nepriklausomybės deklaracijos signataro, eilėraščio „Laisvės giesmė“ („The Liberty Song“, pirmąkart publikuota laikraštyje „Boston Gazette“ 1768 m. liepos 18 d.). Iki 1777 m. tai buvo neoficialus JAV šūkis, o nuo 1792 m. – oficialus Kentukio valstijos lozungas.
Kiek modifikuota frazė „United we stand…“ pirmąkart nuskambėjo G. P. Morriso poemoje „Mūsų sąjungos vėliava“ („Flag of our Union“, 1849 m.)
.

Ir anglų kalbos vertė Ramutė Bingelienė

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas       2017-02-6 14:47

Tuskas yra aktyvus L. Kačinskio nužudymo dalyvis.

Vertingas dokumentas       2017-02-6 11:21

Dičkiai skelbia tik skandalingą frazę, bet visuma - “tylomis projektuojama ateitis - dar baisesnė

L. vertas susipažinimo ES prezidento pareiškimas       2017-02-5 22:23

Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydło iškart ir principingai atmetė šiuos Donaldo Tusko briuselinius vogravimus kaip prieštaraujančius nacionaliniams interesams.
D. Tusko atitikmenys “mūsyse” yra federalistas Auštrevičius
ir dar keletas kitų Lietuvos nepriklausomybės vagiliautojų ir pardavinėtojų.

$+$       2017-02-5 22:07

Šis žmogus nesuvokia ką kalba. Jei tokį pareiškimą padarytų atskiros valstybės vadovas, tai reikštų tos šalies bankrotą.
>
Atskirai paimtoje šalyje tokiais problemas spręstų diplomatinis korpusas.
Deja, ES atskiro arba bendro diplomatinio korpuso neturi. Kiekviena ES valstybė užsienio politiką vykdo savarankiškai, ES tik bando ją koordinuoti.
Rezultatas - mišrainė, ant kurios dergia kas nori.
>
Pirmas tai padarė Amerikos draugas D. Trumpas, palaukęs kol britai padės kolektyvinį šaukštą.

Kaminkrėtys       2017-02-5 20:59

Susikiški Tuskai, savo liberalią demokratiją - į šikną. Pas mus nėra ji paminėta konstitucijoje, nėra ir pas lenkus. Šikna ir yra liberalumo esmė, o tai mums nepriimtina.

Tuskui ir kitiems subingalviams       2017-02-5 19:47

Sveikas protas diktuoja, kad protingas susivienijimas galimas tik vienintelis - tai nepriklausomų tautinių valstybių karinis blokas prieš potencialų agresorių. Taigi, toks karinis susivienijimas jau seniai yra - be abejo, tai NATO blokas - ir nereikia šiknoje ieškoti aukso.

Tarabilda       2017-02-5 19:26

Ir ką čia gali svarstyti, kai kviečia valstybėms visiškai išsižadėti suverenių galių: “Tai reikalauja iki galo sustiprinti ES išorės sienų apsaugą; pagerinti tarnybų, atsakingų už kovą su terorizmu, bendradarbiavimą ir užtikrinti tvarką bei ramybę vidinėje besienėje erdvėje; padidinti išlaidas gynybai; sustiprinti ir Europos Sąjungos, kaip visumos, užsienio politiką, ir geriau koordinuoti atskirų valstybių narių užsienio politiką.”
Suprasti galima viena, - kol kas dar nėra visiškai išgryninta, kas yra ES subjektas - ar valstybės, ar kažkokia neapibrėžta ES biurokratija? Patisonas agituoja už unitarinę valstybę, o ne jokią ten Valstybių Sąjungą. Bet klausimo tiesiai neformuluoja, kaip ir dera demagogui ir manipuliatoriui.
Labai juk klausimas paprastas. Toks turėtų būti pateiktas referendumui: Už ką pasisakote: Už Unitarinę valstybę ar už Valstybių sąjungą? Europa atsako ir viskas aišku - patisonai utilizuojami.

"...troškimas perkelti Europos        2017-02-5 19:21

integraciją į kitą lygį”...Kokį lygį?Ar mūų kas klausė ir ar kas jį žino?


Rekomenduojame

Nigelas Farage’as Europos Komisijos pirmininkui J.-C. Junckeriui: „Jūs nieko nepasimokėte!“

J.-Cl. Junckeris: „Pernai teturėjom dvi galimybes: drauge parengti konstruktyvią Europos darbotvarkę arba išsiskirstyti. Aš pasirinkau vienybę“

Vengrijos vyskupas: popiežius yra neteisus dėl pabėgėlių, tai invazija

Scott Yenor. Biologinė ir socialinė lytis bei kultūrinių karų kilmė (I dalis)

Vytautas Sinica. Traukis, Radžvilai!

Algimantas Rusteika. Iš struktūrinių frontų

Skandalas. Norvegijos tarnybos „Barnevernet“ užkulisiai: pelnas didesnis net už naftos įmonių

Jonas Grigas. Akademinė „skelbk arba žūk“ kultūra vertina tik mokslo publikacijas

Kęstutis Navakas. Ąžuolyną pavers disneilendu?

„NE Stambulo konvencijai!“: paraginkime laišku Europos Parlamento narius ryžtingai atmesti Stambulo konvenciją

Naujienos iš propagandos frontų: manevrai „Rinkimai“ prasideda. Pirmieji Algimanto Rusteikos komentarai iš užfrontės

Kodėl tauta negali atleisti Vytautui Landsbergiui „už kolūkius“?

Vytautas Sinica. Apie politikų dviveidystę, arba „Kieno gyvybė brangesnė“?

Romas Lazutka apie tuščias kalbas be faktų: „Jei sovietmetis yra lygiava, Lietuvą tektų pripažinti labiausiai sovietine“

Algimantas Zolubas. LR Seimo kėslas Lietuvoje statyti babelio bokštą

Audrius Bačiulis. Kaip gaminamos Fake News: „Deutsche Welle“ ir „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ atvejis

Geroji Naujiena: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu …“, arba Kaip nepralaimėti brolio

Norvegiškasis vaiko teisių apsaugos modelis Lietuvoje jau pareikalavo pirmos aukos – kas dabar prisiims atsakomybę?

Pigių dujų mitas

Algimantas Rusteika. Kalno „darkytojų“ melas ekspertų akimis

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas toliau tirs Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymus

Kūdikių kūno dalių pardavimą užfiksavęs aktyvistas laimėjo kovą teisme

Lietuvos vyskupai kviečia melstis už taiką: „Su pasitikėjimu ir viltimi kreipkimės į mūsų Motiną, Lietuvos Globėją ir Taikos Karalienę“

Marius Markuckas. Radžviliada, arba Kas liko iš politikos mokslų Lietuvoje?

Ąžuolyno rododendrizacija (2). Danguolė Liagienė: Dendrologinė klaida būtų fatališka

Ąžuolyno „kraštovaizdiniai kirtimai“: Kauno savivaldybė keičia taktiką?

JK premjerė Theresa May raginama atskleisti nuslėptą tiesą apie imigracijos poveikį atlyginimams

Vengrija: „ES „žagina“ savo pačios įstatymus ir vertybes“

Tomas Baranauskas. Gedimino kalno papėdėje įvykdytas baisus nusikaltimas

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės iš filosofijos studijų perspektyvos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.