Emigracija, imigracija, demografija

Dominykas Vanhara. Dar kartą apie nelegalių migrantų krizę

Tiesos.lt redakcija   2021 m. lapkričio 9 d. 10:39

2     

    

Dominykas Vanhara. Dar kartą apie nelegalių migrantų krizę

Gerbiamieji, pakalbėkime dar kartą apie nelegalių migrantų krizę. Suprantu, kad tema jau buvo kiek aprimusi, bet, kai paaiškėjo, jog keli tūkstančiai migrantų ketina jėga šturmuoti sieną, kaip ir buvo numatęs Nacionalinis susivienijimas prieš kelis mėnesius (tik šį kartą Lenkijos sieną), sakyčiau, kad tema vėl atgyja.

Pradėkime nuo to, kad, lyg ir, tiek mes taikome migrantų atstūmimo strategiją (angl. push back), tiek Lenkija, bet Vokietija vis tiek praneša, kad pas juos per mėnesį apie 4000 migrantų atvyksta maršrutu per Baltarusiją. Vadinasi, atstumiami tikrai ne visi, o didelė dalis migrantų patenka į Šengeno zoną ir sėkmingai nuvyksta į savo kelionės tikslą – Vokietiją. Klausimas: per kur jie į Šengeną patenka? Per mus ar per Lenkiją? Žinant, kad mūsų siena su Baltarusija yra ilgesnė, nei Lenkijos siena su Baltarusija, o taip pat, kad mes, skirtingai nei Lenkija, nesame pasistatę tvoros pasienyje (statomės ją tik dabar), drįsčiau daryti prielaidą, kad nemaža dalis iš Vokietijos minėtų 4000 prelegentų patenka į Šengeną per mūsų šalį.

Dabar pereikime prie kito aspekto: ženkli dalis migrantų į Lietuvą bando patekti Druskininkų ar Lazdijų savivaldybėse, nes arčiausiai Lenkijos ir, toliau – arčiausiai Vokietijos. Ten juos, tikėtina, atstumia. Tačiau mes sieną su Baltarusija turime labai ilgą. Kiek teko skaityti, dalis tokios sienos nėra net stebima jokiomis vaizdo kameromis, nes siena eina per pelkes, ežerus, miškus, t.y. sunkiai praeinamas teritorijas (pvz. ties Ignalina). Bet kontrabandininkai, anksčiau tuo maršrutu gabenę cigaretes, praeinamus kelius vis tiek žino. Ir, drįsiu daryti tokią niekuo nepagrįstą prielaidą, kad tokie sienos perėjimo maršrutai naudojami dabar migrantų kontrabandai.

O dabar pakalbėkime apie tai, kad žmonių kontrabanda yra ženkliai saugesnis kontrabandos modelis, nei cigarečių ar narkotikų kontrabanda. Ir, tikėtina, ne mažiau pelningas. Pradėkime nuo to, kad narkotikai ar cigaretės kontrabandininkams nėra nemokami. Juos jie perka. Savo ruožtu, kai tokia kontrabandos siunta yra sulaikoma, ji konfiskuojama ir sunaikinama teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl kiekvienas kontrabandininkas turi susitaikyti su tuo, kad dalį siuntų jis praras, kaip ir praras į tokias siuntas investuotus pinigus. Antra – narkotikai ar cigaretės per sieną patys nepraeis. Juos reikės kažkaip per sieną pergabenti, todėl tam bus reikalingi „kurjeriai“, kuriuos ant sienos gali sulaikyti, teisti ir pasodinti. Ilgam. Galimas daiktas, kad sulaikyti „kurjeriai“, siekdami išvengti ilgos laisvės atėmimo bausmės, įduos ir savo „viršininkus“. Žodžiu, teisinė rizika yra net labai akivaizdi.

O dabar pereikime prie nelegalių migrantų: jų „pirkti“ žmonių kontrabandininkams nereikia. Patys migrantai kreipiasi į žmonių kontrabandininkus ir dar jiems pinigus sumoka. Didelius. Todėl žmonių kontrabandos „verslą“ kontrabandininkai gali sukti be jokių pradinių investicijų, kaip ir nerizikuodami savais pinigais. Antra, net jei nelegalai yra ant sienos sulaikomi, jie bus tik apgręžti atgal į Baltarusiją. Ir galės bandyti patekti vėl kitoje vietoje. Tą jie ir daro. Taigi, rizika prarasti „klientus“ žmonių kontrabandininkams yra minimali. Gali bandyti juos pervedinėti per sieną tiek kartų, kol galiausiai pasiseks.

Dabar pakalbėkime apie teisinę atsakomybę. Baudžiamasis kodeksas (BK 292 str) žmonių kontrabandininkams numato panašią atsakomybę, kaip ir narkotikų ar tabako gaminių kontrabandininkams. Tik, žmonių kontrabandos atveju, kaip jau minėta, patys kontrabandininkai nedalyvauja sienos kirtime, skirtingai nei kitos kontrabandos atveju. Iš vienos sienos pusės vienas atveda nelegalus prie sienos ir nurodo, kokia kryptimi eiti (ar GPS koordinates duoda), iš kitos sienos pusės kažkas juos sutinka ir pasodina į automobilį, mikroautobusą ar vilkiko priekabą. Didžiausia rizika kontrabandininkams įkliūti yra būtent ant sienos, todėl, jos išvengus, Šengeno viduje įkliūti rizika krenta drastiškai. O net ir įkliuvus, visuomet galima pasiteisinti, kad „vežiau durpių briketų krovinį į Vokietiją, va CRM važtaraštis. Buvau sustojęs pailsėti į aikštelę, kaip privaloma, miegojau, tikėtina, tuomet patys migrantai ir sulipo į priekabą, man miegant, tentą prasiardę“. Ir tuomet įrodyk, kad ne.

Summa summarum, žmonių kontrabandos verslas yra gerokai saugesnis, nei kitos kontrabandos atveju, jį galima „vystyti“ beveik be jokių pradinių investicijų ir jomis nerizikuojant, taip pat yra gerokai mažiau teisiškai rizikingesnis, o ir, tikėtina, ne mažiau pelningas. Todėl drįsčiau daryti prielaidą, kad cigarečių kontrabandininkai dabar persimetė į šią sritį, ir labai abejoju, ar jau taip tikrai visus nelegalus mes nuo sienos atstumiam. Priešingu atveju Vokietijoje jų tūkstančiais per mėnesį neskaičiuotų.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

tiek       2021-11-10 3:12

Prie Palangos Lidl rudenį mačiau neaiškios tautybės žmones mikroautobuse. Lauke išėję nesikalbėjo .Atėjo mintis ,kad ar tik nebus saugiausia tiems nusikaltėliams keliauti keltu iš Klaipėdos?

Dzeikas       2021-11-9 12:18

Tiketina. O ka eilinis lietuvis “patriotas” apie tai?
Ogi nieko: Lietuvoje migrantai nepasilieka, jiems Vokietija reikalinga. Tegul tik eina. O jei musu tautiski robingudai babkiu pasidaro - tai juk naudinga Lietuvai. Pinigai kraste pasilieka , didina darbo vietu skaiciu.
Todel su Lietuva niekas jokiu rimtu reikalu nesuka. Geopolitine kandis.

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Šimtas aštuonioliktoji (birželio 21 diena)

Vytautas Radžvilas. Kada atsitiesime? – Kai sugrįžime į savo istoriją

Dominykas Vanhara. Nekilnojamojo turto mokesčio logika vis dėlto egzistuoja

Edvardas Čiuldė. Ar Putinas bus pakartas po mirties?

Ramūnas Aušrotas. Schema „pagalba mainais į ideologiją“

Karikatūristo žvilgsniu. Vakarų parama Ukrainai

Britų tyrimas: 99 proc. susirgusių beždžionių raupais buvo homoseksualai

Karas Ukrainoje. Šimtas septynioliktoji (birželio 20 diena)

Niujorko teisėja nusprendė, kad žydų universitetas nėra religinis, privalo pripažinti LGBT studentų klubą

Įstatymus kuria nebe Seimas, o teismai. Įteisinsime ir raidę „Ł“

Kastytis Braziulis. Britai siekia kurti trijų jūrų sąjungą, o Senoji Europa nepatenkinta nauju konkurentu

Karas Ukrainoje. Šimtas šešioliktoji (birželio 19 diena)

Lyčių ideologijos diegimas yra prievarta prieš vaikus – D. Trumpas

Kard. S. Tamkevičius SJ. Dievo meilės slėpinys – Devintinės

Beždžionių raupai pernelyg susieti su Afrika – perkrikštijami

PAGERBKIME BIRŽELIO SUKILIMO DIDVYRIUS IR AUKAS!

Paulius Markevičius. Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą pasaulyje ir Lietuvoje ( I )

E. Bičkauskas apie Z. Šličytės bylą: proto reikia turėti

Signatarai kreipiasi į Lietuvos valdžią – nepalaikykite Civilinės sąjungos įstatymo

Karas Ukrainoje. Šimtas penkioliktoji (birželio 18 diena)

Karas Ukrainoje. Šimtas keturioliktoji (birželio 17 diena)

Europos migracijos problemos blogės, nes apklausa rodo, jog daugiau nei pusę jaunų afrikiečių planuoja emigruoti

Vytautas Radžvilas. Sąskaita už abejingumą

Lietuvos vyskupų konferencija. Negalime pritarti Civilinės sąjungos projektui

Rumunija sieks uždrausti homoseksualumą ir lyties keitimą skatinančios informacijos platinimą mokyklose

2022 metų Gudija – nesibaigiančių represijų šalis

Humoristo žvilgsniu. Trys karžygiai keliauja į Ukrainą

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (III)

Kalifornija stumia įstatymo projektą, norėdama tapti „translyčių“ „prieglobsčiu“ ir leisti teismams apriboti tėvų galimybes apsaugoti vaikus

Doc. dr. Darius Alekna. Apie šeimą, civilines sąjungas ir Seimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.