Įžvalgos

Diskusija tęsiasi. Bronius Puzinavičius. Dar kartą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės monumento

Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugpjūčio 31 d. 23:00

41     

    

Diskusija tęsiasi. Bronius Puzinavičius. Dar kartą dėl Vilniaus Lukiškių aikštės monumento

alkas.lt

Ar tai paminklas Lietuvos simboliui, ar Lietuvos valstybingumą, jos kelią į laisvę ir nepriklausomybę reprezentuojantis monumentas?

Toks klausimas kyla skaitant rašytojo Liudviko Jakimavičiaus mintis apie visuomeninio Vyčio paramos fondo ketinimus Lukiškių aikštėje statyti skulptoriaus, Nacionalinės premijos laureato Arūno Sakalausko ir architektų Algio Vyšniūno bei Laimono Bogušio darbą – realistinę skulptūrą „Laisvės karys“.  Kaip žinoma, šis kūrinys buvo pripažintas tinkamiausiu Lukiškių aikštei šių metų pradžioje Vyčio paramos fondo surengtame konkurse.

Jeigu teisingai supratau, rašytojas L. Jakimavičius mano, kad idėja statyti A. Sakalausko skulptūrą „Laisvės karys“ primena pastangas sukurti ne Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę perteikiantį monumentą, kovotojų už laisvę atminimą įamžinantį memorialą, bet sukurti paminklą pačiam simboliui, o tai būtų klaidingas sprendimas, nes reikštų to simbolio sudaiktinimą ir „nusimbolinimą“. (Žiūrėti: Liudvikas Jakimavičius. Ką mes norime statyti Lukiškių aikštėje: paminklą simboliui ar valstybės simbolį – Vytį? Tiesos.lt   2017 m.  birželio 21 d.). Manau, kad reikėtų įsiklausyti į šią rašytojo įžvalgą.

Vyčio paramos fondo siūlomas projektas labai nepatiko ir nemažai grupei dailės kritikų, istorikų, kultūros tyrinėtojų  Peticiją Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkui ir Kultūros ministrei „Už laisvą Lukiškių aikštę“ pasirašę Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos, Lietuvos dailės istorikų draugijos nariai, Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojai teigia, kad Lietuvai nereikia stabų, sustabarėjusių konstruktų, kad jie prieš skubotą isterišką „paminklizmą“. Jų nuomone, Vyčio paramos fondo skelbtą konkursą laimėjusi skulptūra yra žemos meninės kokybės, žirgas atrodo netgi apgailėtinai. (žiūrėti: Už laisvą Lukiškių aikštę!).


Nežinomo kareivio kapas Budapešte, Didvyrių aikštėje. Wikipedia.org nuotr.


Amžinoji ugnis Rygos karių kapinėse (Brāļu kapi). Wikipedia.org nuotr.

Taip, sutinku su peticijos autoriais, kad stabų, skubotų prastos meninės vertės ar abejotino idėjinio turinio monumentų, paminklų, tikrai mums nereikia. Bet ar visus monumentus, memorialus ar skulptūras turėtume vadinti stabais ir pagarbos nevertais dalykais? Ar stabai yra, pvz., daugelio valstybių sostinėse ir kituose miestuose esantys Nežinomų karių kapai, prie tų kapų bei kitų laisvės kovotojų pagerbimo ir atminimo vietų liepsnojanti Amžinoji ugnis? Ar stabas yra karių garbės sargyba prie už Tėvynę žuvusių karių kapų ar Amžinosios ugnies aukurų?



Amžinoji ugnis Armėnų genocido aukų memoriale. Wikipedia.org nuotr.


Garbės sargybos pasikeitimo ceremonija prie nežinomų karių kapų Arlingtono karių kapinėse (JAV). Wikipedia.org

Stabais, tikriausiai,  nedrįstume vadinti ir tokių šiuolaikinių išraiškos formų statinių, kaip, pvz., Armėnų genocido memorialas Jerevane, Estijos Nepriklausomybės kovų monumentas Taline, Dublino „Smailė“ („Šviesos bokštas“) ir kitų.


Memorialas armėnų genocido aukoms atminti Jerevane. Wikipedia.org nuotr.


Estijos Nepriklausomybės kovų monumentas Taline. 2009 m. Wikipedia.org


Dublino smailė (Šviesos bokštas). Wikipedia.org nuotr.

Ar neįžeistume nedidelės, bet orios Maltos valstybės piliečių, jeigu jų gana įspūdingus monumentus, skirtus šalies nepriklausomybei bei karuose žuvusiems kariams pagerbti ir atminti, pavadintume stabais?


Maltos nepriklausomybės monumentas, pastatytas 1989 m. minint nepriklausomybės 25-metį. Wikipedia.org nuotr.


Pirmojo ir Antojo pasaulinių karo aukų memorialas Florianoje, netoli Valetos. Malta. Wikipedia.org nuotr.


Antrojo pasaulinio karo aukų (oro pajėgų karių) memorialas Maltos sostinėje Valetoje. Wikipedia.org nuotr.

O gal peticiją „Už laisvą Lukiškių aikštę“ pasirašiusieji mano, kad Lietuvos laisvės kovotojai verti tik tokio monumento, kokį matome 12 nuotraukoje?  Ar mūsų kūrėjai, menininkai negali sukurti ką nors geresnio? Manau, tikrai gali, bet gal jų kūrybines galias kausto tas liguistas stabų ar tariamai skuboto „paminklizmo“ baimės sindromas bei „švarių erdvių“ (kitaip sakant – tuščių), ar vadinamųjų „meno provokacijų“ pomėgis?

Manau, jog kalbant apie Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimą, reikėtų protestuoti ne prieš „isterišką skubotumą“, o prieš  nepateisinamą delsimą, atidėliojimą, kuris tęsiasi jau daugiau kaip 20 metų. Kitaip negu teisėtų Lietuvos politinių kalinių, tremtinių, laisvės kovų dalyvių ir kitų patriotines vertybes puoselėjančių visuomenės grupių reikalavimų ignoravimu to delsimo nepavadinsi.

Peticiją pasirašiusiųjų kaltinimai, kad Vyčio paramos fondas savo veikla ir sumanymais pažeidžia ne tik vilniečių, bet ir visos Lietuvos piliečių teises,  primena sovietmečio laikų praktikas, kai visus kitaip manančius buvo stengiamasi pasmerkti, apkaltinti, nutildyti ir izoliuoti. Ypač skaudu, kad tokie kaltinimai faktiškai metami ne tik šio fondo nariams, bet ir visiems tiems, kurie jau daug metų siekia, kad Lukiškių aikštėje deramai būtų įamžintas laisvės kovotojų atminimas, – taigi ir politiniams kaliniams, tremtiniams, laisvės kovų dalyviams ar jų atstovams,  kurie šių metų liepos 25 d. Ariogaloje vykusiame sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ dar kartą priminė teisėtus savo reikalavimus.

Bet grįžkime prie klausimo, kaip sukurti monumentą, kuris nebūtų nei stabas, nei paminklas simboliui, bet simbolizuotų pergalę, laisvę, Lietuvos valstybingumą, tautos istorinę atmintį, pagarbą kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos valstybę, jos laisvę ir Nepriklausomybę?

Mano dėmesį pastaruoju metu patraukė dvi Lietuvos architektų palyginti neseniai sukurtos šiuolaikinės arkos. Tai Elektrėnų bažnyčios eksterjerą puošianti stačiakampė, tarp šešių pilonų pastatyta arka, vainikuota kryžiumi (architektas Henrikas Kęstutis Šilgalis), bei Kauno pėsčiųjų tilto iš Daukanto gatvės į Nemuno (Karmelitų) salą arka (architektas Antanas Algimantas Sprindys), kurios viršuje – Gediminaičių stulpai.


Pėsčiųjų tiltas iš Daukanto gatvės į Nemuno salą Kaune. Wikipedia.org nuotr.


Stačiakampė arka su kryžiumi priešais Elektrėnų bažnyčią. 1996. Wikipedia.org nuotr.

Toptelėjo mintis, kad arka gal ir galėtų būti labai tinkamas Valstybę reprezentuojančio monumento ir Laisvės kovotojų memorialo komponentas?  Arka simbolizuoja pergalę, triumfą. Ją vainikuoti galėtų vienas svarbesnių Lietuvos valstybingumo simbolių –  Gediminaičių stulpai. Arkos vidinėje erdvėje – kalavijas kaip laisvės ir laisvo žmogaus simbolis (15 nuotrauka).


Ant kalavijo vertikaliosios ašies ir skersinio kryžmos – skydas su Lietuvos valstybės herbu – Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės simboliu.  Abipus arkos – plokštėmis suskaidyta ir tarsi mažesnes arkas atkartojanti siena su lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijos svarbiausių įvykių ir datų įrašais.  Priešais arką – Amžinosios ugnies aukuras, abipus jo – karių garbės sargybos postai, simbolizuojantys žuvusiųjų kovotojų  ir kitų tautai ir valstybei svarbių įvykių atminimą ir pagarbą jiems.  Prie Amžinosios ugnies aukuro dar turėtų būti numatyta ir įrengta tinkama vieta gėlėms ir vainikams padėti.

Siena abipus arkos su Lietuvos istorijos įrašais turėtų remtis į kitoje arkos pusėje supiltą pilkapį, tiksliau – vieną jo pusę. Pilkapis – nenutrūkstamo gyvenimo, pilnatvės, mirusiųjų vėlių buveinės simbolis. Jo pagrindą  turėtų sudaryti granitinis cokolis, su įrašais, nurodančiais šio pilkapio prasmę, ir vietas, iš kurių į šį pilkapį buvo supiltos žemės. Pilkapio pylimas, „papildymas“ galėtų būti nenutrūkstamas procesas. Pvz., kasmet žemių iš Sibire esančių lietuvių tremtinių kapų  galėtų atvežti jaunimo ekspedicijos „Misija Sibiras“  dalyviai.

Pilkapiai paprastai būdavo apskriti, bet galėjo būti ir kitų formų – keturkampiai, pailgi. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, manau, labiau tiktų pilkapio pjūvis,  t. y. pusė jo. Viena, kad gyvenimo pilnatvė, visų siekių išsipildymas – tai daugiau siekiamybė negu realus, šiame gyvenime pasiekiamas dalykas, o antra ir svarbiausia – pilkapio pjūvis ir prie jo prisišliejęs monumentas su istorinių įvykių ir datų įrašais būtų  tarsi Lietuvos istorijos pjūvis, atveriantis istorinį pasakojimą apie tautos ir valstybės amžių bėgyje nueitą kelią. Į storinę atmintį simbolizuojantį pilkapį remtųsi, būtų tarsi šaknimis įaugęs, aikštės žaliojoje zonoje formuojamas simbolinis tautos gyvastį žadinantis ir palaikantis Gyvybės medis, savo šakas skleidžiantis į  jos ateitį.


Lukiškių aikštės žaliosios zonos Gyvybės medis. Projekto vizualizacija. sa.lt nuotr.

Sieną su įrašais abipus pagrindinio monumento siūlo ir dailininkas, Nacionalinės premijos laureatas Arvydas Každailis.  Portalas Tiesos.lt šių  metų rugpjūčio 13 d.  pateikė skaitytojams šio dailininko Lukiškių aikštės idėjų eskizus. (Žiūrėti: Koks Valstybės simbolis stovės Lukiškių aikštėje? Kviečiame susipažinti su Arvydo Každailio idėjų eskizais.  Tiesos.lt   2017 m. rugpjūčio 13 d.).


Dailininko A. Každailio Sakraliojo centro Lukiškių aikštėje eskizas. Tiesos.lt nuotr.

Pilkapio tęsinį monumento priekinėje dalyje galėtų simbolizuoti jo cokolinės dalies tęsinys, pažymėtas kitos spalvos granito plokštėmis ar trinkelėmis ir žymintis ne tik simbolinio pilkapio, bet ir viso monumento sakralinės erdvės ribas su Amžinąja ugnimi ir karių garbės sargyba tos erdvės viduje. Panašų pilkapio pjūvį ir visą jo perimetrą ženklinančius ratu sudėtus akmenis matome Ėgliškių  pilkapio (Kretingos rajonas) makete, esančiame Kretingos muziejuje.


Ėgliškių pilkapio maketas Kretingos muziejuje. J. Klietkutės nuotr.

Pilkapio idėją siūlo ir rašytojas L. Jakimavičius. Jis sako, kad pilkapis būtų tarsi simbolinis kapas ir nežinia kur palaidotam karaliui Mindaugui, ir didiesiems mūsų kunigaikščiams, ir stribų žvyrduobėse ar miškuose užkastiems partizanams, ir Sibiro platybėse pakastiems tremtiniams. Anot jo, cituoju:  „Tokį Pilkapį pilti turėtų visa Lietuva. Iš šventų vietų į Vilnių atvežti bent po simbolinį žiupsnį žemės. Iš visos Lietuvos, iš Sibiro, ir iš Čikagos – kur tik ilsis lietuviai. Užduotis ir prasmingas darbas visiems jubiliejiniams metams….“  (Žiūrėti: Liudvikas Jakimavičius. Ką mes norime statyti Lukiškių aikštėje: paminklą simboliui ar valstybės simbolį – Vytį? Tiesos.lt 2017 m.  birželio 21 d.).

Manau, būtų labai gerai, jeigu monumentas turėtų nors ir nedidelę, po pilkapiu įrengtą požeminę dalį (patalpą), kurioje lankytojai, ypač užsienio turistai, galėtų glaustai susipažinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos įvykiais, kovos už valstybės nepriklausomybę etapais ir dokumentais, istorijos bėgyje patirtomis netektimis. Čia galėtų būti saugomos ir urnos su žemėmis, atvežtomis iš kovų, žūčių, tremties ar politinių kalinių laidojimo vietų. Nebūtina viską padaryti iš karto, nes gal lėšų nepakanka. Bet, projektuojant monumentą, reikėtų numatyti tokią galimybę.

Aprašytasis monumentas gal ir nebūtų labai originalus, bet, manau,  nebūtų nei stabas, nei paminklas simboliui, o visą aikštę aprėpiantis kūrinys, simbolizuojantis pergalę, laisvę, Lietuvos valstybingumą, istorinę atmintį, dabartį ir ateitį, pagarbą kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos valstybę, jos laisvę ir Nepriklausomybę.

Didelėje aikštėje užtektų vietos ir valstybės reprezentacijai, ir memorialiniams akcentams, ir žmonių  bendravimui, o taip pat rekreacijai bei santūrioms ir saikingoms pramogoms jos žaliojoje zonoje ir pakraščių alėjose. Aikštės pakraščiuose, ar jos prieigose galėtų būti nedidelės kavinės, barai, prekybos paviljonai su suvenyrais, gėlėmis, spauda, turistine literatūra, knygomis istorine tematika, būtų rengiamos Lietuvos pažinimą, aplinkos apsaugą, sveiką gyvenseną, savanorišką kraujo donorystę, profilaktinę sveikatos patikrą populiarinančios ir kitos akcijos. Miesto švenčių ir mugių metu aplink aikštę ir šoninėse jos alėjose galėtų būti ir daugiau prekybinių paviljonų.

Aikštę pagyvintų karių garbės sargybos pradžios ir pabaigos, bei kas valandą vykstantys pamainų pasikeitimo ceremonialai, o kas pusvalandį – prie Amžinosios ugnies derantys karių parodomosios programos elementai.

Visa tai įgyvendinus, aikštė, manau, tenkintų įvairius vilniečių ir miesto svečių poreikius, nebūtų nei tuščia, nei nyki, nei vien tik rimtyje sustingusi. 

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Misteris       2017-09-2 18:17

Rūpintojėlius stato dvasiškai palaužti žmonės.

misteriui Įkyruoliui       2017-09-1 14:57

išgerk melisų arbatos ir apsiramink

Misteris       2017-09-1 13:36

Ir vėl tą Juzį apsėdo BAIMĖ.
Vargšas išsigando ne tik vartų su Gedimino stulpais ,bet ir BALTO žirgo su šv, Kazimieru.
Klaupkis Juzi,tave Dievas sukūrė vergaut.
Statykis RŪPINTOJĖLĮ sau prie kojų.
Pas tave vergo dvasia.

Al.       2017-09-1 0:52

Dominikonų vienuolynas, pagal legendą pastatytas vietoje, kur senovėje čia plytėjusioje šventoje girioje augo šventas ąžuolynas. Į šventą girią galėjo įžengti tik Perkūno šventyklos (Šventaragio slėnyje, dabartinės Katedros vietoje)žyniai - prisiruošti visiems metams malkų Perkūno šventyklos aukurui. Taigi, vieta susijusi su aukomis - iš pradžių medžių, po to žmonių ir visos Lietuvos ir su aukuru. Todėl, manau, čia turėtų augti ąžuolai. Juos galima pasėti nuo senojo ąžuolo Bernardinų sode - taip pat šventgirės palikuonio. Gal būt galėtų būti ir aukuras, nors man atrodo, jis labiau tiktų ant Pamėnkalnio. Ant aukuro ir būtų tie visi mums brangūs ženklai. Čiurlionio vizijos, manau, pakankamas įdirbis. Vytis taip - šviesos karys, bet, manau, jo vieta Šventaragio slėnyje, karališkoj pily, gal būt ten, kur stovi pasiduodantis Gediminas. Lukiškių aikštė, manau turi būti skirta aukų atminimui, o ne meditavimui apie praeities didybę.Didvyriams, pasiaukojusiems tėvynei, bet ne tik - taip pat ir nekaltoms aukoms.

J---Tarabildai       2017-08-31 22:32

Dėl Rūpintojėlio.
Taip, simbolis geras. Chrestomatinis.
Vienok, visų svarbių simbolių vienon vieton nesukiši.
Aišku, leisk tūlui liumpenui, sukraus viską ką turi.
Tooookį tortą padarytų jog jei koks LDKgediminaitys ūmai prisikeltų -
išvirstų iš koto kartu su visais Gedimino stulpais.
Rizikuoju tapti nuobodžiu, ėgi vėl prikušamai lenda tas pats klausimas-
-Kam ir kokią žinią norime pasiųsti tuo Memorialu?
Atsakę į klausimą žinosime ir ką pasirinkti ir kokia forma tai išreikšti.
Tik jeigu kaip čia vienas “arkų /stulpų manjakas” nori pasistatyti pompastišką paminklą savo bukai tuštybei, tuomet, suprantama tokių klausimų nekelkim.
Mūrykim, betonuokim, liekim ir auksuokim.
Ir tuomet aš niekaip neatsakysiu- raudonuos iš gėdos ar kuoksis mūsų ainiai.
Diskusijos Globėju ir skirčiau… Rūpintojėlį.
Kad paakintų susimąstyti giliau.
Nečiuožti paviršiumi.
Mes ne tokia turtinga šalis, kad leistume sau prabangą piguvoms…

Tarabilda       2017-08-31 22:09

Rūpintojėlis pagal A. Patacką lygiagretus Vyčiui Lietuvos tapatybės simbolis. Gerai būtų rūpintojėlis, bet kad praleistų, šansų dar mažiau už Vytį. Dėl daugybės p[riežasčių, kurias galim tik nujausti.

Jurgis       2017-08-31 22:06

Taip, tai tikrai simboliška - tai, ką laikome bėda, nelaime, t.y. kalno slinktį, tampa, supraskit mane teisingai, dovana - Lietuvai sugrąžinamas žmogus su visa jo istorija, apsisprendimais.

Tebunie lietuviskai...       2017-08-31 21:43

Si aikste sugere kancia ir krauja.Todel Rupintojelis kaipo simbolis butu visai vietojIr…lietuviska dvasia atatiktu zaluma aplinkSiandienos poilsiui ir susimastymui.Tai butu tikras pasipriesinimui buvusiam stabui.Visuomene susipriesinus-reikia aptart viesai.Kitaip vel bus kaip Zaliojo tilto skulpturos.Man si aikste-asaros ir tragedija,ne be reikalo isniro Sierakausko palaikai i dienos sviesa.Gal jie kazka sako.Kristus-viso krikscionisko Pasaulio simbolis,Rupintojelis-MUSU…Tai tikrainistorijos apmastymo simbolis

Dvasia aukščiau materijos...       2017-08-31 12:10

Menas ir kultūra negali būti atsieta nuo politikos. Apolitiška kultūra ir menas, kuri yra naudinga šiandieniniams euroglobalistams, yra taip pat politika, kaip ir pacifizmas ar bet koks antivalstybiškumas yra politika. Ypač klastinga politika, kuri dvasiškai silpnina politinės tautos suvokimą masių samonėje. Būtent tokią kultūrinę politiką Lietuvos valdantieji atkakliai vykdo jau daugiau nei 25 metus. Neatsitiktinai šiandien masės žmonių Lietuvos stiprybę suvokia ne dvasinėje, bet tik jos ekonominėje gerovėje. Tai vedamos bedvasės politikos rezultatas.

Valdančioji       2017-08-31 10:22

ekonominė klasė per plikas, popsines olialia pupytes, plikus papus, per primityvų ir vulgarų seksą, per kičą, smurtinį grafitį ir dezi propagandą valdo ir engia runkelyną, nežinai, pone Tarabilda, ane? Kažkas čia siūlo pastatyti paminklą “Stukačiui”, juk jų būta išties labai daug. Per stukačiavima tapta vedančiais skulptoriais, dirigentais, meno, literatūros ir kultūros žmonėmis, tiesa? Įskųsdamas pasikabini ir tampi priklausomu nuo Hegemono, nuo Banko ir tau jau kvit - kiaulystes krėsi ir stukalinsi, gaudysi antifašistus jau iki mirties.

Surimtėkim,        2017-08-31 9:01

“... jei valdžia negali atsakyti į klausimą, ar Deimantė yra gyva, ar nenužudyta valstybės vardu, tai tokia valdžia ir valstybė - nusikaltusi”.
Valstybė aplamai neverta garbinimo. Kas gi yra valstybė? Faktiškai valstybė yra aparatas prievartos, visokios ne tik fizinės. 

Siūlau pastatyt paminklą        2017-08-31 8:42

STUKAČIUI.
Juk ,jeigu ne jie partizaninė kova iki šiol nebūtų pasibaigusi.

to Rulez       2017-08-31 7:12

Kas patį išmokė tyčiotis? Mama ar mokytoja, ar VU docentas, o gal komisaras?

Ponui Tarabildai       2017-08-31 7:09

Menas ir kultūra yra labiausiai politizuoti, nežinai ar apsimeti? Gavai užsakymą ir babkes - darai ir neklausinėji, o jei blogai padarai arba nukrypsti nuo temos, nuo atstovo(politiko) minties - pasiunčiamas po velnių arba į cypę už babkių iššvaistymą. Tai sprendžia politikai(atstovai), o ne apsirūkę menininkai ar paklaikę nuo narkotikų grafitininkai ir meno instaliatoriai, ar supratai? Gauni užduotį, finansavimą ir darai, o ne spardaisi čia įmantriomis nesąmonėmis, skirtoomis runkeliukams, o ne rimtiems vyrams ir moterims. Blogai darai, nevykdai nurodymų - gauni sprigtą ir pasišalini.

Juozapas- Liudvikui       2017-08-31 0:02

Sveiks. Ačiū už pasisakymą. Taip- kol vadžiažmogiai neatsiprašys piliečių, kol nepadėti taškai, V.Pociūno, Garliavos bylose, kol gaujos niekšų ir išdavikų ropoja laivi ant Lietuvos paviršiaus, tol jokia valdžia neturi teisės kišti savo smirdančių nagų prie šios Aikštės įpaminklinimo reikalo. Pritariu.
Dabar konkrečiau apie Paties idėjas:
Konceptuali idėja apie piliečių kolektyvinio Veiksmo aktą “sunešant” po smiltį/akmenėlį monumento pamatą, ši idėja yra pakankamai stipri semantiškai ir turi gana pagrįstų istorinio diskurso refleksijų. Galima vystyti.
Vienok, atkreipčiau dėmesį į porą regis pakankamai svarbių aspektų:
Akmuo kaip simbolis, archajiškas, bet mes, lietuviai su akmenėliais turime kitokį santykį nei Vidurinės Azijos, ar Artimųjų rytų civilizacijos.
Stepių, dykumų gyventojams akmuo buvo kitoks dalykas nei mums, lietuviams.
Nuo Timerlano stepių iki Izraelio dykumų- ten tūkstančius metų nešti, padėti akmenėlį ant kapo yra tų civilizacijų, galima sakyti išskirtinė tradicija.
Gražu, prasminga. Bet tai yra JŲ. Ne mūsų.
Mes ne azijatai, ( ai, kaip nenorime būti su azijatais tapatinami!). Mes net ne žydai. Mes ir ne masonai. Todėl labai nenorėčiau matyti Aikštėje iš lauko rieduliukų sukrauto pusiau pseudo-maironiškai pagoniško aukuro/piramidės, koks stovi tarp Ypatingojo archyvo ir Muzikos akademijos. Dviejų būtų tikrai per daug vienoje vietoje. Tokių kičinių “aukurinių” mėgėjiškai sentimentalių banalybių prikepta visoje Lietuvoje Sąjūdžio metais.
Tačiau vos kiek padukus kitu rakursu, mandig veik tie patys dalykai suskamba prakilniau:
Valstybė / piliečiai /Pilis / Pilies statyba/ kūryba/ triūsas/ kantrybė/ tvarka/ civilizuotumas/ darbas vaikų ateičiai/...>>>
>>> kas sieja šiuos dalykus, akmenis ir Valdovo įsaką kiekvienam atnešti/ sunešti po akmenį Piliai ar Šventovei?
Tašymas. Tašyti akmenys.
Semantiškai tašytas akmuo yra Takoskyra tarp miestų Vakarų ir stepių/dykumų Rytų.
Gediminas pasirinko mūrą, Vytautas su Jogaila pastatė mūrines bažnyčias ir pilis. Tam kad stovėtų amžinai. Jos ir stovi.
Dabar gyvename Virsmo laikais, kai vėl reikia apsispręsti kas esame ir kur eisime. Būsime ar nebūsime. Ar išliksime.
Kaip sakiau, Monumentas svarbus ne vien pasakojimu apie Praeitį, tai ir žinia Ateičiai.
Testamentas vaikams ir kelrodis anūkams.
Žinai, Signatarų namuose yra toks 1905 Vilniaus Konferencijojos dalyviams pristatytas žemėlapis. Visa Lietuva iki mažiausio kaimelio sužymėta.
...numeriukais. Konferencijos dalyviai buvo paprašyti Tautoje surengti akciją- surašyti vietoje iki tol viešai visur vartotų polonizuotų ir surusintų vietovardžių savus, tikrus lietuviškus pavadinimus.
Ir jie tai padarė! Valstybė dar nebuvo atkurta, bet visa Lietuva žinojo savo vardus. Kai Tauta žino savo Vardą ji siekia kurti ir turėti Valstybę.
Tai va, akmenis sunešti galima, bet reikėtų jog architektas nuspręstų kokių dydžių/matmenų jie turi būti. O po to, kiekvieno akmens nupjauti vieną plokštumą ir nušlifuoti. Ir estetiškai atrodys ir semantiškai geriau, ir išgraviruoti užrašai gražiau atrodys. Ant kuekvieno akmens užrašyti miestelių ir kaimų pavadinimus. Ir tų kurių nebėra taip pat.
Toponimai yra kalbos ir istorijos turtas. Ir Atminimas.
Na o kąvir kaip padaryti iš akmenų memoriale, šneka atskira. Nežinau ar juos reikėtų mūryti. Labai daug variantų yra…
Pvz.sudėti tuos akmenis po Aikšte.
???
Jeigu kalbėti , tai drąsiai ir originaliai:
Akmenys sudėti žemiau Aikštės lygio. Po…grūdinto stiklo plokštėmis. Stiklo grindinys!
Įžūlu, netikėta? Taip. O kodėl gi ne? Technologiškai visiškai įmanoma ir galima padaryti kad laikytų amžinai.
Stiklinė Aikštė nuostabiai atrodytų skirtinu paros laiku, lietui lyjant atrodytų kaip veidrodinis vandens paviršius, spindėtų saulei šviečiant ir .. švytėtų nakčia. Nes tarp/už akmenų galima instaliuoti šviestuvus.
Ir t.t. ir t.toliau.
Jeigu įdomu, galime pratęsti.
Turiu nuomonę apie Pilkapį ir minčių.
Turiu.
Originalių.

Rulez        2017-08-30 22:38

PRIVALO BŪTI- masyvi barokinė, ( (geriau rokokinė ir paauksuota) Gedimino stulpų Lietuvių Trumpo arka su labai natūraliu ((auksuotu!) Vyčiu,  kuriam už nugaros sėdi karalaitis Kazimieras su sparnais. Papėdėje - Didyngas antikinis Panteonas su tiesiogiai nuo “Independence” SGD pajungta Amžinąja ugnimi ir Nežinomo kareivio ir partizano ir dar kokio nors brangauslietuvosžmogaus kapu. Ir daug žvakučių. (Bet tik kad nebūtų pigios ir mažos). O per garsiakalbius turi būti transliuojama Giesmė “marijamarija”. Skambant Katedros kurantams, keistųsi Garbės sargyba, kurie žygiuotų labai aukštai ištiesdami kojas, o stovėdami nemirksėtų ir nekvėpuotų, ką aplinkiniai bedarytų. Per šventes patriotiškai nusiteikę Lieuviai stebėtų moksleivių iškilmingas liniuotes. Prie Monumento, į jaunuosius koncervatorių skautus būtų priimami moksleiviai.
Būtų labai gražu.

Tarabilda       2017-08-30 22:24

A jums visiems protas pasimaišė? Kuo čia dėta politika, dar kažkokios partijos ir rūmai. Paminklas daromas visiems laikams į priekį - amžiams amžiniesiems. Ar bent suvokiate mastelius ir dėl kokių niekų čia grumiatės?

Jules       2017-08-30 22:15

KGB rūmus žūtbūt nugriaut, jei mes norime pakilti nuo dugno į kurį mus nuleido, nuskandino, visokie pseudo projektai kaip “Lietuva 2030” ar kubiliukų globalios Lietuvos be lietuvių Lietuvoje, o vietoj jų pastatyti rimtus Operos ir baleto rūmus. Dabartiniai Operos ir baleto rūmai Vilniuje niekam tikę - tai pasityčiojimas iš operos solistų ir balerinų. Jų darbo sąlygos apgailėtinos. Patalpos kreivos, šleivos - akivaizdus VISI pijokų brokas ir chaltūra, istorinis statybinių medžiagų vogimo paminklas kartu su tais rūmais pasistatant soduose pilaites okupacijos metais. Va ten ir reiktų moksleivius vesti, kad žinotų, kas tokie dabar valdžioje? Į Operos rūmų užkaborius ir į buvusius kolektyvinius sodus, paaiškinant vaikams, ką galima pasistatyti iš vogtų medžiagų, statant Mokslinį Komunizmą, o dabar Mokslinę Oligarchiją?

Jules       2017-08-30 22:03

Gedimino stulpų Lietuvių triumfo arka su Vyčiu, Amžinąja ugnimi ir Nežinomo kareivio ar partizano kapu.

Aha       2017-08-30 19:51

Jeigu rusai į Lietuvą dar sugrįš,tai tada vartų masyvių nestatyt,nes vargšai ilgai turės vargt kol išsprogdins.Ir dinamito daug reiks.

Jooo       2017-08-30 19:47

Amencijus nori VAMZDŽIO iš plonos skardos,kuri yra pažangi.

amencijus       2017-08-30 19:44

į portalą įsisuko aktyvus kvailys.
“arkų fanas”.
galas diskusijoms.
gaila…

Tarabildai       2017-08-30 19:36

VARTAI atriboja vieną erdvę nuo kitos.Čia jau aksioma.Netgi jūsų būstą nuo kitos erdvės atriboja varčia su durimis.
Kodėl vartai neturėtų būti GEDIMINO STULPŲ formos?
Be abejo tai erzins visus KGB/GRU/SVR narius , ekskomunistus ir liberalmarksistus.

Tarabilda       2017-08-30 17:59

Imperatyvą “būtinas” turėtumėt pagrįsi rimtaa argumentacija, nes nieko būtino kol kas dar nėra, o yra įvairios nebūtinos vizijos, kurios gal ir įdomios, bet dėl jū reikia sutarti be jokių imperatyvų.

Tarabildai -ekspertas       2017-08-30 17:53

Vartai į Tautos šventovę būtini.
Geresnių nei Gedimino stulpai nesugalvosite.

Tarabilda ekspertui       2017-08-30 17:46

KJodėl būtina, pagrįskit.

Ekspertas       2017-08-30 16:47

Gedimino stulpų formos triumfo arka kaip Lukiškių aikštės kompozicijos detalė būtina.

Liudvikas       2017-08-30 16:46

Mes jau gana tolokai esame pasistūmėję į priekį šio portalo diskusijų skiltyje. Dėl kai kurių dalykų net suradę bendro sutarimo, kad nereikia skubėti, visai nėra tokios degančios būtinybės iki vasario 16 turėti kažką ten amžiams atmestinai pastatytą.
Nenorim ir kičo, nenorim ir atsitiktinio neartikuliuoto avangardo.
Savo idėją - Pilkapio - Vyties vientisą kompoziciją (kol kas dar žalią) grindžiu keliomis prasminėmis nuostatomis, nuo kurių nenorėčiau trauktis.
1. Jei norime, kad aikštė ir monumentas būtų mūsų visų, o ne iš šalies primestas, turime kaip tauta atlikti kolektyvinį veiksmą. Ne kokios nors partijos ar komisijos “nuspręstą” ir padarytą, o kylantį iš kiekvieno vidinio apsisprendimo būti kad ir mažu, bet dalyviu.
Gedimino laikais, kai po gaisrų buvo nuspręsta medinį Vilnių keisti mūriniu, kiekvienas atvykėlis turėjo miestui atgabenti akmenį (gal ir ne po vieną), kad į miestą pro vartus būtų įleistas. Vilnių statė visi, ir dabar tie akmenys stovi.
Salako akmeninę bažnyčią lygiai taip pat statė salakonai. Kiekvienas katalikas rito po savo akmenį bažnyčios statybai, ir ji yra tos bendruomenės bažnyčia, kalbanti apie žmonių dvasią ir pasišventimą. Neturėtume išradinėti dviračių - kolektyvinis veiksmas turi simbolinę ir labai gilią prasmę. Pilkapis tą prasmę turi savyje, jei jis pilamas ne iš savivaldybės nupirkto smėlio, o iš mūsų suneštos žemės iš, kaip jau sakiau, lietuviui šventų vietų, menančių žuvusius ar kovojusius už mūsų laisvę ir ateitį. Tą pilkapį galėtume pradėti pilti, nepriklausomai nuo jubiliejiniės datos ceitnoto. tai simbolinės kompozicijos ir fizinė ir simbolinė dalis. Ir tuo pat metu lygiagrečiai svarstyti apie simbolinį Vytį, lekiantį virš mūsų pilamo simbolinio pilkapio.
Anoje diskusijoje išsakiau mintį, kad tai galėtų būti Vyties vitražas, galėtų būti ir kažkoks kitas vizualinis sprendimas, pvz. ažūrinė Vytis iš stiklo. Jo viziją ir simboliškumą kurtų ne pati medžiaga, o saulė ir apšvietimai. Vytis - tarytum miražas. Atsirastų nenuspėjama šviesos žaismė ir paminklo dinamika.
Žinau, kad kabinetuose kažkas svarsto kažkokius projektus. Laukiau, gal ir man iš tų aukštybių paskambins, gal norės ir paklausyti poetinės vizijos.
Kol kas tikrų tikriausia kapų tyla, nors mobilaus nesu atsijungęs. Panaši gaudžianti tyla iš ekspertų pusės ir į diskusiją Tiesos portale. Nulis dėmesio, lyg čia ne kultūros žmonės būtų skaitytojai ir kalbėtojai.
Ta publika yra tiek pagraužta savo pačių melų, vaidybos ir dvasios skurdo, kad niekaip negali iš tų savo pridarytų srutų pakilti. Garliavos mergaitės istorijos, kurią mes jiems primename,  mums niekaip negali atleisti, nes mes nesitraukiam. Šie dalykai yra susieti, ir jei jie negali atsakyti į tiesų mūsų klausimą, ar Deimantė yra gyva, ar nenužudyta valstybės vardu, jie patys yra marginalai, o tokia valdžia ir Valstybė - nusikaltusi. Tokie neturi teisės statyti paminklo valstybės šimtmečiui, kol savo nuodėmės nepripažins ir nepaprašys tautos atleidimo.

vispročiui       2017-08-30 16:32

proto užtemimas apakina labiau nei saulės.
nieko, bėdžiau,  apart vamzdžio nebematai…

alegorijai       2017-08-30 16:18

“Kvaiša kaimietė atrodo kaip dūra.”
Šiuo atveju, su tam tikromis išlygomis sakyčiau, kad kiekvienas žmogus grožį supranta ne vienodai. Tačiau vaikščioti gatvėje su suplyšusiais džinsais -tai susipykimas su civilizacija ir netgi jau proto užtemimas. Darosi įdomu, kodėl autoritetingi žmonės per TV niekados nepaauklėja tokių menkystų; nejaugi ir jiems - tai tik modernus rūbo dizainas.

12:14-am       2017-08-30 16:06

Tai ,kad tamsta pats dar didesnis nevisprotis už tą kvailį.
Eik melstis prie “VAMZDŽIO” Nėries krantinėje.

>> 2017-08-30 12:07       2017-08-30 12:14

o kodėl turėčiau vynioti į vatą?
jeigu žmogeliui dešimt kartų išaiškini mandagiai ir nuodugniai jo “pasiūlymo” akivaizdų absurdiškumą, o jis vienuoliktą kartą vėl bruka savo “tortą”- ar ir toliau kęsti kvailio entuziazmą?

alegorija       2017-08-30 12:10

įpobūvį rengiasi dvi damos- prakutusi kumetė ir aristokratė:
buvusi baudžiauninkė apsirengia kvarkliuotais blizgančiais rūbais, apsikarsto auksuotais karoliais, apsimausto visus pirštus žiedais, prisikabinėja auskarų ir gausiai prisidažo. Apsimauna aukščiausius aukštakulnius ir svirduliuodama (visą gyvenimą avėjo tik kerzinius ir kaliošus, nepratusi)išbrazda pokyliauti.
Kukliai gyvenanti kilminga aristikratė, apsivelka vienspalvę suknią be jokių detalių ir įsisega prosenėlės palikimą - garsaus menininko sukurtą nedidukę sidabrinę sagę. Atrodo labai elegantiškai. Oriai.
Kvaiša kaimietė atrodo kaip dūra. Bet ji to nesuvokia ir yra labai savimi patenkinta.
Po pobūvio išsiskirstę svečiai leipsta juokais iš “turtingai pasirodžiusios” prasčiokės.

> Neblogujui 2017-08-29 19:38       2017-08-30 12:07

Na, taip. Savaime aišku, kad pats patogiausias būdas suniekinti nepatinkančią idėją mene, PASKELBTI JĄ KIČU.
Beje, man pačiam taip pat nepatinka šio skaitytojo pasiūlyta memorialo idėja su šv. Kazimiero skulptūra, tačiau nepolitikuoju ir žaidimų komentaruose nežaidžiu. Siūlau taip elgtis ir visiems kitiems.

Estetika       2017-08-30 11:31

Bent man, gražiausias memorialas yra parodytas pirmojoje nuotraukoje -nežinomo kareivio kapas Budapešto Divyrių aikštėje; negražiausi - stulpai, ypač, kai ant jų nieko nėra.

Gediminaičių stulpai-Tautos namai       2017-08-30 10:45

Nacionalinis kultūros ir valstybės pažinimo centras
“GEDIMINAIČIŲ STULPAI - TAUTOS NAMAI”

Pastatas-monumentas- apžvalgos bokštas (Gediminaičių stulpai-ketvirtasis valstybės simbolis); Tai ir “Triumfo” arka; ir monumento kaip viešosios erdvės daugiafuncionalumas; ir aikštės visasezoniškumas (kai puikiai žinome kiek nedaug saulėtų dienų turime); ir išsaugoti aikštės žalieji plotai su reprezentacijai atskirta jos dalimi (aikštės plotas 4 ha); ir turistų traukos centras; Toks sprendimas neabejotinai atgaivintų Gedimino prospektą, bei negrįžtamai išnaikintų suformuotą totalitarinį Lukiškių, kaip pagrindinės valstybės aikštės įvaizdį, bei padėtų čia sukurti naują erdvę ir turinį. Tai kas mus jungtų ir kuo išties galėtume didžiuotis.

Daugiau apie idėją ir koncepciją: http://www.gediminaiciustulpai-tautosnamai.lt

Jurgis       2017-08-30 8:42

Man patiko pilkapio idėja su patalpa po žeme mini ekspozicijai apie Lietuvos valstybingumą.
Pilkapis tikrai nebanalu, duoda vertikalųjį dėmenį.
O jo supylimas, sakyčiau, prašyte prašosi tapti simboliniu aktu - gal net to pakaktų kitų metų Vasario 16-ajai - kam reik kokios pompastiškos ceremonijos?
O Vytį pastatytume vėliau, nebesiversdami per galvą, nebent ŠMC bus išmąstęs ką nors genialaus

Joana       2017-08-30 0:14

Galima būtų plėtoti aukuro idėją,laisvės liepsnos idėja. Sutinku su Liudviku, sprendimas paminklui “žalias” ir nevykęs. Niekur nenuskubėsim. Arba gerai, arba nieko.

Neblogujui       2017-08-29 19:38

Brangusis, gal savo troškulį kičui, galėtum malšinti apsiprkdamas Gariūnuose?
Tamstos apetitas “masyviems” monumentams išduoda esant didelę genetinę bėdą-
esi tikras burliokinių kumečių mentalo paveldėtojas:
“putros bliūdas turi būti dyyyydelis!”

AAA       2017-08-29 17:06

Stiprėja jausmas, jog Valstybė naikinama specialiai daugelyje sričių. Bėda, kad mūsų pačių - vietinių - rankomis:(

Neblogai       2017-08-29 15:54

Mintis gera.
Tik įėjimas į aikštę turėtų būti masyvūs Gedimino stulpai.
Aikštę turėtų saugot sparnuotas šv.Kazimieras ant balto žirgo.


Rekomenduojame

Nigelas Farage’as Europos Komisijos pirmininkui J.-C. Junckeriui: „Jūs nieko nepasimokėte!“

J.-Cl. Junckeris: „Pernai teturėjom dvi galimybes: drauge parengti konstruktyvią Europos darbotvarkę arba išsiskirstyti. Aš pasirinkau vienybę“

Vengrijos vyskupas: popiežius yra neteisus dėl pabėgėlių, tai invazija

Scott Yenor. Biologinė ir socialinė lytis bei kultūrinių karų kilmė (I dalis)

Vytautas Sinica. Traukis, Radžvilai!

Algimantas Rusteika. Iš struktūrinių frontų

Skandalas. Norvegijos tarnybos „Barnevernet“ užkulisiai: pelnas didesnis net už naftos įmonių

Jonas Grigas. Akademinė „skelbk arba žūk“ kultūra vertina tik mokslo publikacijas

Kęstutis Navakas. Ąžuolyną pavers disneilendu?

„NE Stambulo konvencijai!“: paraginkime laišku Europos Parlamento narius ryžtingai atmesti Stambulo konvenciją

Naujienos iš propagandos frontų: manevrai „Rinkimai“ prasideda. Pirmieji Algimanto Rusteikos komentarai iš užfrontės

Kodėl tauta negali atleisti Vytautui Landsbergiui „už kolūkius“?

Vytautas Sinica. Apie politikų dviveidystę, arba „Kieno gyvybė brangesnė“?

Romas Lazutka apie tuščias kalbas be faktų: „Jei sovietmetis yra lygiava, Lietuvą tektų pripažinti labiausiai sovietine“

Algimantas Zolubas. LR Seimo kėslas Lietuvoje statyti babelio bokštą

Audrius Bačiulis. Kaip gaminamos Fake News: „Deutsche Welle“ ir „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ atvejis

Geroji Naujiena: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu …“, arba Kaip nepralaimėti brolio

Norvegiškasis vaiko teisių apsaugos modelis Lietuvoje jau pareikalavo pirmos aukos – kas dabar prisiims atsakomybę?

Pigių dujų mitas

Algimantas Rusteika. Kalno „darkytojų“ melas ekspertų akimis

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas toliau tirs Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymus

Kūdikių kūno dalių pardavimą užfiksavęs aktyvistas laimėjo kovą teisme

Lietuvos vyskupai kviečia melstis už taiką: „Su pasitikėjimu ir viltimi kreipkimės į mūsų Motiną, Lietuvos Globėją ir Taikos Karalienę“

Marius Markuckas. Radžviliada, arba Kas liko iš politikos mokslų Lietuvoje?

Ąžuolyno rododendrizacija (2). Danguolė Liagienė: Dendrologinė klaida būtų fatališka

Ąžuolyno „kraštovaizdiniai kirtimai“: Kauno savivaldybė keičia taktiką?

JK premjerė Theresa May raginama atskleisti nuslėptą tiesą apie imigracijos poveikį atlyginimams

Vengrija: „ES „žagina“ savo pačios įstatymus ir vertybes“

Tomas Baranauskas. Gedimino kalno papėdėje įvykdytas baisus nusikaltimas

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės iš filosofijos studijų perspektyvos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.