Demokratija ir valdymas

Diskusija: Ainė Ramonaitė ir Romas Lazutka apie šiokiadienių „lietuvišką pilietinį kostiumą“

Tiesos.lt siūlo   2017 m. kovo 1 d. 22:36

3     

    

Diskusija: Ainė Ramonaitė ir Romas Lazutka apie šiokiadienių „lietuvišką pilietinį kostiumą“

Vasario 28 dieną Lietuvos nacionalinė biblioteka surengė diskusiją tarpušvenčiu itin aktualizuota – pilietiškumo – tema „Lietuviškas pilietinis kostiumas (ne šventėms, o šiokiadieniams)“. Organizatoriai kvietė aptarti šiuos ir kitus klausimus: „Kokie šiuolaikinių piliečių lūkesčiai, galimybės, konkretūs pilietiški veiksmai ir jų rezultatai pastebimi Lietuvoje, Europoje ir likusiame pasaulyje? Ar kito Lietuvos piliečių ir valstybės santykis per 25 nepriklausomybės metus, jei taip – kaip ir kodėl? Ką byloja sociologų tyrimai apie Lietuvos piliečių tarpusavio pasitikėjimo stygių? Koks ryšys egzistuoja tarp pilietinio aktyvumo ir ekonominės laisvės? Kaip žiniasklaidos turinys veikia pilietinį bendrabūvį?“

Tokią temą, kaip organizatoriai rašo, „šmaikščiai formuluojamą, bet rimtą“, nagrinėjo politikos mokslų daktarė, pilietinės visuomenės tyrinėtoja Ainė Ramonaitė ir socialinių mokslų daktaras, sociologas, ekonomistas, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka, aptarę žmonių gebėjimus organizuotis bendrų interesų labui, galimybes nepasitenkinimo emocijas paversti konkrečiais reikalavimais ar veiksmais.

R. Lazutka pabrėžė, kad nuo pat nepriklausomybės atkūrimo lietuviams „stinga ekonominio ir socialinio pilietiškumo“ ir „suvokimo, kad valstybė yra piliečiai“. A. Ramonaitė atkreipė dėmesį, kad laisvoje Lietuvoje gimusi karta, su kuria buvo siejamos didžiausios atsinaujinimo viltys, deja, pilietiška ir patriotiška netapo. Jos manymu, taip susiklostė dėl to, kad jie nesijaučia reikalingi Lietuvai. Kita vertus,  tai, kad Lietuvoje mažai pilietinių iniciatyvų, visuomeninių organizacijų, įvairių judėjimų, kūrybinių sambūrių, A. Ramonaitė aiškino tuo, jog žmonėms greičiausiai „trūksta tikėjimo kažkuo idėjišku“. R. Lazutka siūlė nenusigręžti ir nuo politinių partijų – įprasto savo interesų atstovavimo instrumento.

Svarstydamas, ar esama ryšio tarp pilietinio aktyvumo ir ekonominės laisvės ar uždarbio dydžio, R. Lazutka atkreipė dėmesį į faktą, kad pagal BVP vienam gyventojui Lietuva yra pasiekusi tris ketvirtadalius ES vidurkio. Prieš beveik 30 metų tokioje pozicijoje buvo Švedija. Tačiau labiausiai visus stebina kiti duomenys. Pasirodo, pagal vartojimo lygį Lietuva lenkia visas ES šalis. Tačiau didžioji visuomenės dalis šių pasiekimų nepastebi dėl Lietuvai įsigalėjusios pajamų nelygybės ir atskirties.

Pašnekovai aptarė ir žiniasklaidos vaidmenį: ar ji pasirengusi svarstyti pajamų nelygybės temą kokybiškai ir iš piliečių pozicijos.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

dongdong8       2018-07-4 10:32
Labai stipriai reikia kreipti       2017-03-2 8:29

dėmesį į viešuosius pirkimus rajonuose.Padėtis prastėja,valdininkai tarnauja įmonėms,kurios eina į pirkimus.

"Kas turi ,tam pridėta,o kas       2017-03-2 8:00

neturi, iš to atimta ir tai,ką turi”.(iš Evangelijų)


Rekomenduojame

Eglė Mirončikienė. Ryžtingi kovotojai su vėliavnešiais, performeriais ir lipdukų klijuotojais, plečia puolimo frontą

Ramūnas Aušrotas. Sąžinės laisvę apribojo ir šveicarai, referendume sugriežtinę bausmes už seksualinių mažumų diskriminaciją ir neapykantos kurstymą

Pro Patria jaunimas kviečia į eitynes – Vasario 16-osios Liepsnų maršą

Vytautas Sinica. Vyksta stiprus nuprotėjimas

Algimantas Rusteika. Dėl vieno dėdė Marksas buvo teisus: naujieji jo bendražygiai viską verčia farsu

Algimantas Rusteika. Šią dieną

Ramūnas Aušrotas. Norite sumažinti ne(si)skiepijimo keliamą riziką? Nustokime skiepiję konvejeriu

Clotilde Armand. Rytų Europa Vakarams duoda daugiau, nei gauna

Verta prisiminti. Kazys Škirpa: mintys apie valstybę

Kroatijos teismas pripažino tos pačios lyties šeimoms teisę tapti vaiko globėjais

Algimantas Rusteika. O ką daryti, jei šeimos neturi, bet susirgai?

Neringa Venckienė. Apie teismų ir jų sprendimų nešališkumą

Kardinolas V. Sladkevičius siunčiamas į užmarštį?

Andrius Švarplys. Kaip artes liberales galėtų būti salele?

Ramūnas Aušrotas. Statistika kalba už save

SAS antiskandinaviška reklama sulaukė atoveiksmio: ar perlenkta lazda gali virsti bumerangu?

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.