Didžiojo Ketvirtadienio Geroji Naujiena: „Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti“

Tiesos.lt redakcija   2015 m. balandžio 2 d. 4:50

34     

    

Didžiojo Ketvirtadienio Geroji Naujiena: „Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti“

Paskutinė vakarienė: Jėzus plauna mokiniams kojas

Tai buvo prieš Velykų šventes. Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.

Vakarieniaujant, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono Iskarijoto sūnaus Judo širdin sumanymą išduoti jį, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

Taip jis prieina prie Simono Petro. Šis jam sako: „Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas!“ Jėzus jam atsakė: „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet vėliau suprasi“. Petras atsiliepė: „Tu nemazgosi man kojų per amžius!“ Jėzus jam sako: „Jei tavęs nenumazgosiu, neturėsi dalies su manimi“. Tada Simonas Petras sušuko: „Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“ Jėzus į tai atsakė: „Kas išsimaudęs, tam nėra reikalo praustis, nebent kojas nusimazgoti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, deja, ne visi“. Jis mat žinojo apie savo išdavėją ir todėl pasakė: „Jūs ne visi švarūs“.

Numazgojęs mokiniams kojas, jis užsivilko drabužius ir, sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate mane ‘Mokytoju’ ir ‘Viešpačiu’ ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.

Didįjį Ketvirtadienį, kaip jokią kitą dieną, aštriausiai išgyvename kraštutinumus: meilę ir išdavystę, atlaidumą ir kančią, viltį ir nusivylimą. Pasitikėdami Jo ištikima ir ištverminga meile junkimės maldoje už Lietuvą Tiesoje: Jo meilės vedami, per tarnystę artimui, įveikime nuo Jo skiriančią kalčių ir nevilties bedugnę, kad augtume tikėjimu ir viltimi.

Metropolitas Antonijus iš Surožo. Apie Kristaus meilę

Mylėkite vienas kitą taip, kaip Aš jus pamilau… Šie žodžiai paliečia mūsų širdį, džiugina sielą, o juos išpildyti, įgyvendinti mums atrodo sunkus žygdarbis. Apie meilę galima kalbėti įvairiais aspektais. Yra įprasta meilės patirtis – kaip vienas kitą myli šeimos nariai, kaip tėvas ir motina myli savo vaikus, kaip vaikai atsako į šitą meilę, kaip džiaugsminga, šviesi meilė sujungia jaunikį ir nuotaką; tai meilė, kuri yra džiaugsmas, šviesa, ji nušviečia visą įprasto gyvenimo tamsą. Bet ir joje yra trapumo bei netobulumo. Jūs turbūt žinote, kad vaikai, mylimi tėvų, tuo momentu yra bejėgiai atsakyti į jų meilę, bet tai – laikina. Jūs žinote, kad tarp brolių ir seserų yra ypatinga meilė, o kartu ji neišpildoma iki galo. Ir todėl teigti, kad ši paprasta, natūrali žmogiška meilė – tai gyvenimas, laikantis Kristaus įsakymo, jog ji yra suklestėjusi Dievo karalystė žemėje, dar negalima.

Apie ką kalbama? Kristus mums sako, kad turime mylėti vienas kitą. Jis nieko neišskiria. Ką Jis tuo nori pasakyti? Man atrodo, Jis nori pasakyti, jog mes privalome vertinti kiekvieną žmogų, kiekvieną sutiktąjį ir praeivį, pažįstamą ir nepažįstamą, malonų arba ne: nes tai žmogus, turintis savo amžinąjį likimą. Tai žmogus, kurį Dievas iš nebūties pakvietė gyventi, kad jis įneštų savo nepakartojamą indėlį į žmonijos gyvenimą. Tas žmogus savo savybėmis gali mums nepatikti, jis gali būti mums svetimas, jis gali būti mums nesuprantamas, bet Dievas jį pakvietė į pasaulį, kad atneštų tai, ko mes su tavimi nepajėgiame padaryti. Ir maža to: jis atsidūrė mano gyvenimo kelyje, kad kai kas man atsivertų. Pirma, man paaiškėjo, jog nesugebu matyti kiekvieno žmogaus kaip ikonos… Ar mes mokame vienas į kitą taip žiūrėti? Bijau, kad nemokame, nes yra žmonių, kurie mums artimi, brangūs, o kiti – geriausiu atveju – tiesiog svetimi.

Ir į tuos „svetimus“ žmones mums reikia atkreipti ypatingą dėmesį. Juk jie mums kelia klausimą: tu su Kristumi ar be Jo? Todėl, kad to žmogaus, kurį Kristus pamilo iki Kryžiaus mirties, tu nenori pažinti. Jis tau svetimas, jis tau nesuprantamas, tau jis nerūpi, jei jo pasaulyje nebūtų, tau būtų taip paprasta ir gera. Argi tai krikščioniška meilė? Į kiekvieną sutiktą žmogų mes turime išmokti pažvelgti ir pasakyti: tai – Kristaus atvaizdas, tai – Dievo paveikslas, tas žmogus – Dievo pasiuntinys. Jis pasiųstas tam, kad kai ko mane išmokytų, kai ko man atneštų, kad man iškeltų klausimą, Dievo reikalavimą. Kartais per tam tikrą laiką mes išmokstame tai daryti; o kartais nesugebame iki to momento, kai jau ir per vėlu.

Prisimenu pokalbį su vienu ankstyvosios emigracijos rusų dvasininku, kuris buvo Baltosios gvardijos karys ir visus savo gyvenimo emigracijoje metus paskyrė kovai su bolševizmu, jis visa savo siela nekentė Stalino. Kažkuriuo metu jis sužinojo, kad Stalinas mirė. Ir tada atsitiko tai, ko jis nesitikėjo; jis pagalvojo: o gal Dievas Staliną teisia taip, kaip aš jį teisiau ir iki šiol negaliu nustoti teisti?! Aš jo nekenčiau. Nejaugi Dievas, kai Stalinas stos prieš Jį, pasitiks jį neapykanta, atmetimu, ir tai ne laikinai, o amžinai!? Ir pamenu, kaip dvasininkas man pasakė, jog taip pasibaisėjo savimi, kad puolė prie altoriaus, suklupo ant kelių ir tarė: Viešpatie, atleisk man už neapykantą, kurią jaučiau šitam žmogui! Jis dabar prieš baisų teismą. Viešpatie, nepriimk mano pasmerkimo… Tai – kraštutinumas; tai tokia padėtis, į kurią niekas iš mūsų nepateko ir, Dievas duos, nepateks; o kas žino? Kiek yra žmonių, kurių mes nemylime, nepriimame, atstumiame, nors ir ne tokiu lygiu…

Pagalvokime, kokia yra mūsų meilė. Ar mūsų meilė yra vaikų tėvams, nuotakos ir jaunikio tarpusavio meilė, neperskiriamų draugų, kuriems niekada neteko susidurti su skausmu ir neigiamomis mylimojo savybėmis? Ar mūsų padėtis tokių žmonių, kurie apsupti svetimų, kuriems neegzistuoja mano artimas, kurį aš myliu, kadangi jis man netrukdo gyventi, kurį atstumiu tada, kai jis stoja į mano kelią… Jei taip galime galvoti apie žmogų, kad ir kas jis būtų (ir esu įsitikinęs, jog galime taip galvoti apie daugelį žmonių, supančių mus), tai mes dar nesupratome, ką reiškia Kristaus žodžiai: Mylėkite vienas kitą, kaip Aš jus pamilau… Jis kiekvieną pamilo ne dėl jo dorybingumo, ne dėl grožio, ne dėl to, kad jis toks geras, o už tai, kad jam taip reikalinga meilė, norint tapti žmogumi tam, kad atsipeikėtų ir taptų nauju kūriniu, kad išmoktų pajusti gyvenimą…

Pažvelkime vienas į kitą nors mūsų šventykloje, nors tarp savo pažįstamų ir iškelkime klausimą: ar aš myliu tą žmogų tokia meile? O jei ne, tai dar nepradėjau mylėti Kristaus meile. Ir kaip tai baisu! Kaip baisu pagalvoti, kad kai stosiu prieš Dievą, aplink mane bus žmonės, kuriuos pažinojau visą gyvenimą, ir aš pasakysiu: tų žmonių niekada nemylėjau ir nemyliu, ir pažinti nenoriu. Aš noriu patekti į Tavo rojų, Viešpatie, ten jiems vietos nėra, taip kaip nebuvo jiems vietos mano širdyje žemėje!… Pagalvokime, nes Kristaus įsakymas: Mylėkite vienas kitą, kaip Aš jus pamilau, – ne paprastas įsakymas; jis reikalauja iš mūsų visiškai naujo posūkio gyvenime. Pagalvokime, pagalvokime apie tą žmogų, kuris stovi greta mūsų: savas jis mums ar svetimas? Jis egzistuoja dėl manęs ar visai neegzistuoja? O jeigu egzistuoja, tai kokiu būdu? Kaip?

Pagalvokime apie tai. Nes anksčiau ar vėliau mes stosime prieš Kristų, Kuris mums pasakys: Aš dėl to žmogaus atėjau į pasaulį, Aš dėl to žmogaus numiriau ant Kryžiaus. Ir jeigu tu jį atstumi, tai visą mano meilės žygdarbį atstumi; tu daraisi Man svetimas pagal savo paties pasirinkimą.

Vertė Andrius Navickas

Šaltinis: Žurnalas „Kelionė su Bernardinai.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

L. Palmaitis dėl "žydų"       2015-04-7 17:12
Jota       2015-04-7 9:39

“Natūralu, kad dėl tokių emocijų nekentimas pereina ir į Patį JHS, kuris laikomas visa to pirmuoju kaltininku. Jūs tai palaikote savo samprotavimais.”
Oho, kokias teorijas išvedėt! Ar nėra atvirkščiai? Žydų “skirtingas” supratimas nereiškia nieko kito, kaip Jėzaus nukryžiavimą. Lygiai taip pat kaip ir kiekvienas iš mūsų jį kryžiuojame savo nuodėmėmis. O jūs tai neigiat! Jūs viską dirbtinai nulenkėt į kitą pusę!

L.Palmaitis Jotai       2015-04-6 15:47

Jie skirtingai suprantą tą pačią vadinamo “ketvirtadienio” (penktosios dienos) Pesacho šventės tą pačią tiesą: išvadavimą iš vergijos per auką.
Jokia “žydų tauta” JHS žiauriausiai nežudė, bet žudė valdanti sadukėjų (net ne fariziejų) viršūnėlė, kurios sukurstyta “minia” (arti 100 žmonių priešais Pilotą) neturėjo jokių tautos įgaliojimų šaukti už visą tautą “Jo Kraujas ant mūsų ir mūsų vaikų!” Jei Jūs manote, kad tie žodžiai galioja visai tautai, tai atmetate VISUS pirmuosius krikščionis tiek Šventojoje Žemėje, tiek Palestinoje, o tai daugtūkstantinis skaičius (ypač iki “graikiško” draudimo švęsti D-vo nustatytas šventes). Atmetate įskaitant Patį JHS, Jo Motiną, visus apaštalus, arba laikote pastaruosius pagirtinais, bet savo tautos IŠDAVIKAIS (Paulius apie save teigia priešingai), t.y. palaikote tradicinius jų nekentėjus tarp tradicinių žydų. Tai yra pirmoji vadinamo “bažnytinio antisemitizmo”, o paskui ir viso tradicinio, jau nebereliginio, antisemitizmo iki pat Hitlerio pradžia, už kurią Bažnyčios vardu žydų atsiprašė šv. Jonas Paulius II.
Savo kailiu per šimtmečius patyrę “krikščionių” “meilę”, daugeliui žydų žodis “krikščionis” yra panašus keiksmažodis, kaip rusams жид. Natūralu, kad dėl tokių emocijų nekentimas pereina ir į Patį JHS, kuris laikomas visa to pirmuoju kaltininku. Jūs tai palaikote savo samprotavimais.
Tačiau iš tikrųjų Kajafo partijos dvasiniai vaikai yra nebent tie, kurie smerkia Patį JHS ne dėl istorinių nesantaikų ir “krikščionių” “meilės”, bet dėl religinio įsitikinimo, kad JHS veikla buvusi tikrai eretinė ir prieštaraujanti Torai ir tradicijai (vadinamai žodinei Torai), o dėl tos tradicijos jie yra teisūs: JHS tikrai ją ryžtingai atmetė. Bet juk atmetė ir Izraelyje oficialiai pripažinti žydai karaimai.
Tie Kajafo partijos paveldėtojai yra į Jus panašūs “teoretikai”, kurie dažniausiai jokios neapykantos niekam nejaučia, bet deja, prisiima aną minios šaukimą sau ir savo dvasiniams vaikams. Tai jų pačių bėda ir pačių žydų reikalas. Po holokausto, kuris daugelį išjudino iš tradicinio tikėjimo (arba iš viso iš tikėjimo D-vu) tokių griežtų teoretikų tarp tradicinių judėjų yra mažuma, nors tarp rabinato - absoliuti dauguma. Tai ir sudaro įtampos tarp tradicinių žydų ir mesijinių žydų Izraelyje pamatą nepaisant džiugaus fakto, kad Izraelio teismas pagaliau pripažino mesijiniams žydams lygias teises, įskaitant teisę į repatriavimą ir pilietybę.
Dar prieš porą dešimtmečių pasigirdo tradicinių žydų “reikalavimas” “graikams”: “atiduokite MŪSŲ J-šūa mums!” Tai sutapo su mesijinio judaizmo sprogimu.
Per šimtmečius tarp tradicinių žydų ir krikščionių išaugo neapykantos mūrai, kurių peržengti be JHS pagalbos neįmanoma. Religinė neapykanta visada yra raugas, nes stabdo bet kokį mąstymą (plg. iki šios dienos augančią neapykantą tarp pačių krikščioniškų denominacijų).
Daugiau ta tema neketinu su Jumis diskutuoti.
Be Bažnyčios nėra Išganymo, bet Bažnyčia nėra konkreti denominacija, kurią pagirtinai savinasi savo denominacijų patriotai sportininkai. Bažnyčia yra mistinis JHS Kūnas, o jame vyksta Išganymas todėl, KAD AUKA NESUSTOJA, O KRISTAUS KŪNAS TIKRAI YRA.

Jota L. Palmačiui       2015-04-6 10:08

Mėgstate pajuokauti - “SKIRTINGAI supranta”. Nieko sau “skirtingumas” - nužudyti žiauriausiu būdu (anksčiau) ir visiškai atmesti (dabar)! Ir jei Kristus antrąkart “sugrįš taip pat” (Apd 1,11), kaip apaštalai jį matė kylant į dangų, tai dar nereiškia, kad mes turim atmesti kone visą Bažnyčios mokymą ir jugtis prie žydiškų bendruomenių! Plius - iš kur jūs išpešėt, kad mes d a b a r esame jau paskutiniai krikščionys? Paskaitykit, ką kalba katekizmas apie antrąjį Kristaus sugrįžimą, ir neapgaudinėkit kitų! http://www.klauskkunigo.lt/2464/kristaus-sugrizimas

Jums labai nepatinka, kad vis primenu Bažnyčios mokymą. Kol kas nepykstu, bet ima apmaudas ir liūdna dėl jūsų demagogijų. O jei ir pykčiau, tai pykčiau teisingai. Kristus irgi pykdavo, jei reikėdavo. Dėl savęs jūs pateisinat net neapykantą, o štai kitam ir teisingą pyktį prikaišiojat.

Kad jūs priėmėte Kristų, yra gerai, bet neviliokit kitų iš Bažnyčios. Be Bažnyčios nėra išganymo - pripažįstat? (kad vėl nepultumėt aiškinti, priminsiu, jog neteisiu pavienių asmenų - jų padėtį žino vienas Dievas, bet nedera nutylėti objektyvios tiesos!).

Letas Palmaitis dėl Jotos       2015-04-5 18:12

Žydai švenčia tą patį įvykį, bet SKIRTINGAI supranta: pilnai ir dalinai.
Juk Izraelyje yra dešimtys tūkstančių, skelbiančių JHS Mesiju ir net turinčių savo teologinį institutą Haifoje (oasis-media.tv/about-us/). Kas be ko, priešiškumo tikrai yra daug, net pavojų, bet nuo to tik daugiau garbės!
Susirūpinimas tinkama priebėga (refugia) Antikristo metais, nes Pats JHS išreiškė retorinį abejojimą, ar atėjęs ras Žemėje tikėjimą (Lk 18, 8), nėra neišmintingas. Be abejo, Jis žinojo, kad ras. Manyčiau, būtent ten ir ras, kur Jotai “nesulauksit”, nes ateina Jis ten, iš kur ir pakilo (Apd 1, 11).
Tik kodėl tai “mano” tikslas, įdomu? Pasaulyje daugybė paskutiniųjų krikščionių vienijasi prie mesijinių bendruomenių, panaršykime “Messianic Judaism”.
Pyktis nesiderina su Prisikėlimo švente. Kažkas negerai su Jota, melskimės už ją!

Jota L. Palmaičiui       2015-04-5 10:47

Su Šventom Velykom!

Savo žodžius “Žydai švenčia tą patį įvykį, kaip ir visi krikščionys” pabandykite pasakyti Izraelyje.

O jūsų tikrasis tikslas toks: “Jei tradicinės krikščioniškos konfesijos vieną dieną grius, visi nepriklausomai nuo kilmės mesijiniai judėjai liks vieninteliai apaštalinio tikėjimo atstovai”. (citata iš jūsų tinklalapio)

Nesulauksit.

L.Palmaitis: > galv       2015-04-5 2:16

Viskas yra padrikos nuotrupos iš klaidingai suvoktų šaltinių.
Lietuvių kalba nėra senesnė ne tik už sanskritą, bet ir už lotynų kalbą: kada kūrė Ciceronas ir Vergilijus, tada lietuvių kalbos dar nebuvo, o tai, kas buvo (centrinių baltų dialektų visuma, kitaip - lietuvių-latvių, ir ne tik, prokalbė), Pačiam dabar būtų tuk tuk beveik nesuprantama. Lietuvių kalba ne senesnė už sanskritą, bet ARCHAJIŠKESNĖ už sanskritą, nes baltų PROKALBĖ, ko gero, tikrai SENESNĖ už indoiranėnų prokalbę, o tai visai kitas reikalas. Neaišku? Reikia mokytis, nieko nepadarysi.
Antra, jei būta baltoslavų prokalbės, kuri reiškė iš esmės baltų prokalbę, o slavų prokalbė jai DUKTERINĖ per dvi-tris tarpines pakopas, tai anais laikais nė kvapo dar nebuvo nei lietuvių, nei juo labiau - jokios rusų kalbos. Akademikas Ivanovas ar ne akademikas, bet matau užuominas į finalinę Vytauto Mažiulio koncepciją (Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai, 1970), formuluotą vienu metu su maskviečio Toporovo, prisidėjusio Ivanovo, minskiečio Martynovo ir kitų tyrinėjimais. Suprantama, kad vyko kūrybiniai kontaktai.
Trečia, kalbos yra viena, o gentys - visiškai kita. Prokalbė yra mokslinis kostruktas, tyrinėjimo įrankis. Jis yra gana sąlyginis ir ne visi dėl turinio sutaria. Tačiau jo neatitinka jokia PROTAUTĖ, nes “protautė” būtų nemokslinis visiškų nemokšų sugalvojimas. Pačių baltų DNR skiriasi: grubiai tariant, lietuvių daugumos DNR sutampa su finougrakalbių, o prūsų - su gotų DNR. Kad latvių tautõs dalis yra fonougriškai kalbėję lyviai, tai jau visai “mūsų dienų” dalykas. O senovėje gentys keliaudavo sąjungomis ne pagal kalbas, bet pagal galimybes išlikti ir atsiginti nuo kitų genčių. Gentys maišėsi, o mišinyje įsigalėdavo stipresniųjų ar gausesniųjų kalba su aibe įtakų ir pan.
Dėl rašybos paskaityk, Mielasis, bent Vikipediją https://lt.wikipedia.org/wiki/Abėcėlė bet g,eriau angliškai.
Dėl rusų vardo pavogimo siūlau:
http://royallib.com/book/belinskiy_vladimir/strana_moksel_ili_otkritie_velikorossii.html
http://ukrlife.org/main/evshan/moxel.htm

L.Palmaitis: mmmm       2015-04-5 1:07

Vertimas Hebr. 11:28 “įsteigė paschą” yra klaidingas: gr. pepoiēken reiškia “padarė”, ne “įsteigė”. O padarė taip, kaip jam buvo D-vo liepta, žr. Išėjimo 12,3-14, o toliau 12,21-28 žr., ką jau Mošė (Mozė) įsakė žydams daryti.
Žydai švenčia tą patį įvykį, kaip ir visi krikščionys: savo gyvybių išgelbėjimą per avinėlių / Avinėlio Kraują, kuriuo Mošė D-vo nurodymu liepė žydams patepti savo namų durų staktas prieš paskutiniąją jų naktį Egipto / nuodėmės vergijoje, o D-vo Avinėlis JHS Mesijas tai padarė Savo Krauju Golgotoje visai žmonijai, plg. pirmąjį lietuvišką svetainės http://messianic.lhosting.info puslapį apie Paschą.

galv       2015-04-4 22:55

tęsinys:”  Dar žiloje senovėje dažniausiai rašyboje buvo naudojamos vien priebalsės. Balses įstatydavo pats skaitytojas. Vėliau šia kai kurių protėvių kultūrų taisykle pasinaudojo slavai, kurdami rusų kalbą. Taip iš lietuviškojo veiksmažodžio – gimė rusiškasis daiktavardis – golova, nuo lietuviško žodžio bėgo- rusiškas – bėgatj, nuo ugnis- ogonj, nuo skaitmens trys-tri ir t.t.,  ir t.t                                                     Ar neužtenka rusų akademiko Ivanovo ir Toporovo pareiškimo, kad rusų – slavų kalba gimė lietuvių kalbos pokyčio išdavoje. Tad galime drąsiai teigti, kad bent jau Europoje lietuvių kalba „ prakalbino“ daugelį kultūrų. Tuo pat metu nepamirškite, ką buvo pareiškęs Robindranatas Tagorė mūsų ... P***** : „ Lietuvių kalba yra senesnė už sanskrito kalbą“

Lietuvių kalbos dėka įmindami praeitį turime prisiminti ir baltų filosofą I Kantą bei jo pasakytus žodius: „ Lietuvių kalbą būtina išsaugoti vien jau todėl, kad tik jos pagalba ainiai galės atsakyti į klausimą, kodėl protėviai migravo?“179 pusl.
Knyga „ Praregėjimas“ 2014 Kaunas

 

galv       2015-04-4 22:25

L Palmaičiui dėl Jūs teiginio “Užtat žinau, kad ruskiai nėra rusai, nes rusai yra ukrainiečiai, Kijevo Rusios paveldėtojai.“Kuo tai grindžiate nenurodote.
Tačiau yra šaltinių kurie rašo : ”  Dar žiloje senovėje dažniausiai rašyboje buvo naudojamos vien priebalsės. Balses įstatydavo pats skaitytojas

mmmm L. Palmaičiui       2015-04-4 22:07

apie Paschą: “24 Užaugęs M o z ė  tikėdamas atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi.25 Jis verčiau pasirinko su Dievo tauta kęsti priespaudą negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais.26 Jis Mesijo paniekinimą laikė didesniu lobiu negu Egipto turtus, nes jis žvelgė į atpildą.27 Tikėdamas jis paliko Egiptą ir nepabūgo karaliaus rūstybės. Jis liko nepajudinamas, tarsi regėtų nerigimąjį.28. Tikėdamas j i s   įsteigė P a s c h ą  ir apšlakstymą krauju, kad angelas naikintojas nepaliestų jų pirmagimių.” 11, 24 - 28 Laiškas Žydams.
      Išėjimo knyga ” Pirmagimių mirtis ir leidimas išeiti” :
“35 Izraeliečiai buvo padarę, kaip jiems Mozė buvo liepęs, - jie buvo prašę sau iš egiptiečių sidabrinių ir auksinių brangenybių bei drabužių. 36 O VIEŠPATS buvo padaręs, kad žmonės rastų tiek malonės egiptiečių akyse, idant jie duotų jiems, ko tik šie prašė.  Tokiu būdu izraeliečiai apiplėšė Egiptą.” 11,35- 36 Penkiaknygė /Tora 143 pusl.-144pusl. KATALIKŲ PASAULIO LEIDINIAI 2009, Vilnius Šventas Raštas.
Klausimas : Kokį įvykį švenčia žydai Pascha?

L. Palmaitis Jotai       2015-04-4 16:44

Jumoras-humoras negelbėja, kaip ir griebimasis “mums”. Ačiū už paaiškinimą, pirma paskaitykite, prašom, savo Pačios juodu ant balto tekstuką.

Jota L. Palmaičiui       2015-04-4 11:35

Truputis humoro jausmo jums būtų ne pro šalį (kad ir dėl Šventojo Sosto).
Naktį rašėt, gal buvote pavargęs ir nesupratot, kad pokalbio esmė yra skyrimas Aukos p r o v a i z d ž i o nuo jos tikro įvykdymo. Tuo tarpu jūs rašot:  “Pesachą dabar švenčia visi žydai, tiek pripažįstantieji, kad JHS yra Kristus, tiek laukiantieji kito Kristaus.” Įspūdis toks, tarsi nebūtų skirtumo, ar Kristus jau mirė, ar dar apskritai neatėjo. Nesukite mums galvos su savo Pesachu. Didįjį ketvirtadienį buvo įsteigta Eucharistija,  šio vakaro liturgijos formavimosi istoriją galit pasiskaityti http://www.palendriai.lt/liturgija/liturgijos-straipsniai/239-didžiojo-ketvirtadienio-liturgijos-istorija.html .

Plius dar aš kalbėjau apie mums įprastą šventės p a v a d i n i m ą, apie V e l y k a s, nebeturėdama tikslo gilintis į Aukos esmę, kuri krikščionims ir taip aiški.

Aš esu ten, kur reikia būti, ir gal nesiūlykit man niekur pereidinėti.

L. Palmaitis Jotai ir žydologui mmmm       2015-04-4 1:29

Gerbiamoji, kažkur jau taip nuvažiavote su Šventuoju Sostu, kad net prasižiojau. Na gal Vatikane masonai tikrai bando daryti revoliucijas, tačiau kol kas Šventasis Sostas Romoje yra šv. Petro sostas. Jau buvau bemanąs, kad esate vidurinės mokyklos tikėjimo mokytoja, o čia dar ir va štai koks konfūzas: juk Katalikų Bažnyčia nuo seniausių laikų vadina Velykas būtent Pascha, pasižiūrėkite lotynų kalba bent https://la.wikipedia.org/wiki/Pascha_(festum_Christianum). O kaip dar kitaip? Kas yra Senosios Sandoros Pesachas - D-vo tautos išvedimo iš Egipto vergovės paminėjimas, jei ne provaizdis žmonijos išvedimo iš vergovės nuodėmei per Avinėlio Kraują? Jūs jau net artėjate prie neabejotino žydologo mmmm. Kurie žydai “nepripažįsta Kristaus”? Kristus nėra jokia pavardė, bet visų žydų laukiamas Mesijas. Pesachą dabar švenčia visi žydai, tiek pripažįstantieji, kad JHS yra Kristuus, tiek laukiantieji kito Kristaus. Pascha yra tas pats žodis Pesach tik su aramėjišku artikeliu -a gale. Taigi aš irgi švenčiu Pesachą (ir dar žydų mesijinį prieš įprastą Prisikėlimo šventę), visi krikščionys atšventė Pesachą šį praėjusį Didįjį Ketvirtadienį, o Katalikų Bažnyčia šiemet atžymėjo Naujosios Sandoros Aukos steigimą pabrėžtinai, nes nisano 15 sutapo su Šabatu, vadinas, šiemet turime lygiai tokią pat situaciją, kuri buvo Paskutiniosios Vakarienės metais, kada dėl šio sutapimo paschalinis sederis buvo leistas ir penktąją savaitės dieną (ne vien šeštąją), t.y. mūsų ketvirtadienį. Skaitykite įdėmiai Luko ir Jono Evangelią. Išsamiau apie tai - atnaujintos svetainės http://messianic.lhosting.info/startL.htm pirmajame lietuviškame puslapyje.
Jeigu Jums žydai darosi atgrasūs, tai pereikite į pagonių tikėjimą arba į kokį nors “dzeną”, kur nėra nei JHS, nei Mirjam, nei Kefos Petro, nei kitų atgrasių žydų. O man juo toliau, juo labiau darosi atgrasi pagonybė su lygiadieniais, margučiais, viščiukais ir triušiukais. Mažiems vaikams gal malonu. Su Golgotos Kraujo Auka nežaidžiama!
Ramybės Jums, šalom!

mmmm       2015-04-3 19:48

Mozė įsteigė Pashą, o Paulius Kristų ne žydams.

Jota L. Palmaičiui       2015-04-3 19:06

Aš tai galvoju, kad jūs Švenčiausiojo Sosto garantuotai būsite paskelbtas taikdariu (devintas palaiminimas), nors kuo toliau skaitau jūsų komentarus, tuo labiau žydai darosi atgrasesni.
O ką gi žydai, nepripažįstantieji Kristaus,  švenčia dabar - juk irgi Paschą? Nors kai kurios tautos Kristaus Prisikėlimo šventę ir kildina iš Paschos/Pesacho, bet ar ne didesnis pavojus supainioti žydų Paschą su krikščionių Velykomis, jas vadinant irgi Pascha, negu būti tai šventei eksploatuojamai pagonių? Jūs kaip norit - galite švęsti Paschą, o lietuviai bent jau kol kas švenčia Velykas.

L. Palmaitis Jotai       2015-04-3 17:23

Nežinau jokio “žydų klausimo”, nes Pats Viešpats, Jo Motina, mokiniai ir pirmieji krikščionys žydai, o kas yra “žydomasonai” - juo labiau nežinau. Užtat žinau, kad ruskiai nėra rusai, nes rusai yra ukrainiečiai, Kijevo Rusios paveldėtojai. Maksvos Orda nieko bendra su Kijevo Rusia neturi.
Sveikinu, kad esate su Bažnyčia. Geriau būti Bažnyčioje. Tikiuosi, kad abudu ten esame.

Algirdą pažįstu asmeniškai, nežinau, kaip Jums, bet čia ne vieta tuščiai kalbėti apie didžius žmones. Kol kas matau vertingas publikacijas.
Palaimingos Paschos! (Velykos yra slavizmas, jau smarkiai eksploatuojamas pagonių).

Jota L. Palmaičiui       2015-04-3 13:20

Nelaikas ginčytis, Didysis penktadienis.
Dar - mirė A. Patackas, amžiną jam atilsį. Kažkodėl niekas čia apie tai net neužsimena.

Prie žydų klausimo, jei reiks, kada nors grįšiu, nebūtinai su jumis (galėčiau rašyti žydmasonių, kaip kad jūs rašot “ruskių”, patiktų?)

Jei esat toks uolus Kalno pamokslo išpažinėjas, turėtumėt žinoti, kad šeštas Kristaus palaiminimas skirtas “alkstantiems ir trokštantiems teisumo”, t.y. tobulo Dievo valios vykdymo. Jei Šv. Dvasia Bažnyčiai leido pažinti tiesą (kad ir dėl Dvasios kilimo iš Tėvo ir Sūnaus), tai nuodėmė būtų nusigręžti nuo to pažinimo. Aš su Bažnyčia.

Artėja Šv. Velykos. Ramybės ir džiaugsmo.

Letas Jotai       2015-04-3 2:45
idee fixe       2015-04-3 2:26

kadangi musuose valdziazmogiai pernelyg daznai pasijunta dievais pries tuos, kam privaletu tarnauti, Konstitucijoje kritiskai butina pataisa, kad koznas valdzionas syki metuose pries Velykas privalo kojas numazgoti atsitiktiniam loterijos budu parinktam varguoliui.

kas        2015-04-2 22:06

Kas yra kas:
“33 Gyvatės .Angių išperos.Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą?. 34 Todėl štai siunčiu pas jus pranašų, išminčių ir Rašto aiškintojų. Vienus iš jų  jūs užmišite ir nukryžiuosite, kitus plaksite sinagogose ir persekiosite nuo miesto iki miesto“23, 33-34 Evangelija pagal Matą
„Jėzus tarė: Aš esu pasiųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis"15,24. Evangelija pagal Matą.
” Šituos dvylika Jėzus išsiuntė, duodamas jiems nurodymų: Nenuklyskite pas pagonis ir neužsukite į samariečių miestus. Verčiau lankykite pražuvusias Izraelio namų avis” 10,5.Evangelija pagal Matą.

DVS       2015-04-2 21:54

“...Dvasia yra tiesa.” 5,6. Pirmas Jono laiškas.Kristus sakė : „44 Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas. Jis nuo pat pradžios buvo buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos,- jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir tavo tėvas“8,44 evangelija pagal Joną.

Jota parapijietei       2015-04-2 20:03

Iš kur pati viską nurašei? Kas yra tas vadinamasis “ego”? Ir kaip supranti Šv. Dvasią? Gal galėtum atsakyti? smile

bloga naujiena        2015-04-2 19:35

Lietuvoje nebeliko dvasininkų, kuriuos Navickas galėtų cituoti?

o tai ką        2015-04-2 14:29

O tai ką Jėzus vadino “angių išperomis”?  To žalčiu pasivertusio šėtono išperomis, kuris sugundė žmogų atsiskirt nuo Dievo? Gal melskimės už šėtoną? Už Melo imperiją?

va va va        2015-04-2 14:26

būtent už tokius “eretiškus” komentarus Navickas pasmerkė savo skaitytojus ir užsibarakadavo nuo jų devyniom spynom. O dabar kviečia mus mylėti Staliną, Hitlerį ir, žinoma, Putiną, kažkokio nuo Kremliaus priklausomo popo lūpomis.

buda        2015-04-2 14:12

po mirties Stalino siela garantuotai inkarnavosi į kiaulės kūną.
net ir jėzus demoniškas sielas suvarė į kiaules ir paskandino jūroje.
musulmonai su žydais greičiausiai dėl to ire nevalgo kiaulių,  kad kiaulės kūniškai artimiausios žmogui. Net auginamos organų persodinimui. O ne bezdžionės, kažkodėl.

parapijiete        2015-04-2 13:40

yra du diametriskai priesingi budai matyti broli… ir abu jie turi buti musu suvokianciam prote. Ir kaip mes atpazistam savo broli, taip mes atpazistam save. Sv. Dvasia mumyse yra dar silpnoka, tad kad sustiprintume ja savyje, turime ja dalintis.Jei matysim broli per Sv. Dvasia jame, tai atpazinsime ja ir savyje. Tai, ka atpazistame jame, atpazistame savyje. Ir tai kuo dalinames, stipriname savyje. Ir tik sustiprinus Sv,Dvasia savyje, imsime girdeti Jos balsa. Sventos Dvasios uzduotis perdirbti tai, ka sukure musu ego. Sventa Dvasia yra Dievo atsakymas i musu ego. Ir ji perdirba tame paciame lygmenyje, kuriame veikia ego, antraip musu protas nepajegtu suprasti pasikeitimo. Nes ego veikia erdveje ir laike, o Sv. Dvasia - Dievo amzinybeje. Vienintelis laiko aspektas, kuris yra amzinas - tai DABAR. Jis VISADA yra dabar. Tai laiko vertikale.  Sv.Dvasia yra mediumas tarp ego interpretaciju ir Dvasios dievisku desniu zinojimo. S.Dvasia yra sviesa ir be sios Dievo sviesos mes negalime pazinti saves, nes nezinom savo tikrosios vietos Dievo kurinijoje.
.
Ramybe ego didziausias priesas, nes ego stipreja itampoje, atakuodamas. Karas yra ego islikimo garantas. Pavojaus ideja turi pastoviai “sedeti” ego prote. Ego galima laikyti atsiskyrimo simboliu. Kai tuo tarpu Sv. Dvasia vienija visus meileje.
.
Ka suvokiame kitame, ta stipriname savyje. Gali musu protas nesuvokt teisingai, bet tada reikia leisti Sv. Dvasiai reinterpretuoti musu klaidinga suvokima.Sv. Dvasia yra tobuliausias mokytojas, nes naudoja tai, ka musu protas pajegia suprasti.
.
Ego daro si pasauli taip, kaip ji suvokia. Sv.Dvasia naudojasi siuo pasauliu kaip mokymosi priemone, padedancia suvokti tiesa per kontrasta. Tiesos mes nesukureme, bet ja atrade, rasime kelia namo, rasime tikraja laisve.
*
Marija prieme Sventaja Dvasia ir tame sventume pagimde Jezu, Zmogaus sunu, kurio prote nebuvo nieko kas butu ne nuo Dievo, t.y. nebuvo ego mastymo. Todel Jis taip pat ir Dievo Sunus Kristus. Jis yra musu sektinas pavyzdys kelyje i sventuma.

iš tiesų, iš tiesų       2015-04-2 13:26

neatleidęs protas mato ne klaidas, bet vien nuodėmes. Jis žvelgia į pasaulį nematančiom akim ir rėkia kai išvysta, per savo paties proto projekciją, nelaimingą, atakuojančią gyvenimo parodiją. Neatleidęs protas yra nusivylęs, be perspektytvų ir ateities, kuris pasiūlyt gali tik dar daugiau nusivylimų. Jis mato pasaulį kaip nepakeičiamą, bet nemato, kad pats pasmerkė save šiai nevilčiai.
i
Atgaila ir atleidimas - tai kelias į ramybę ir saugumą.
Neatleidęs protas yra pilnas baimės, liūdnas, be vilties atsilaivinti nuo skausmo. Jis abejojantis ir piktas, išsigandęs ir gąsdinantis, išsigandęs tamsos, o dar labiau šviesos… - ir ką toks neatleidžiantis protas gali suvokti, jei ne vien savo pasmerktumą? Ką jis savyje gali laikyti, jei ne įrodymą, jog visos jo nuodėmės yra tikros?

parapijietė        2015-04-2 13:22

Manau, kad net didziausias nusedejelis, nusikaltelis giliai sirdy jaucia, kad jis yra geras, o tai, kas jame nera gera, jis stengiasi tuom kuo greičiau nusikratyti projektuodamas si blogi i kitus. Tai isreiskiama kaltinimais. Taip skriaudikas visada “atranda”, kad jo auka pati kalta…
...
Musu galvoje kalba du balsai ir tai kelia sumaisti, nerima, o kartais net kara su visais. Taciau ramybe galima atrasti tik pasirinkus viena balsa, balsa Sventosios Dvasios, kuri atnesa ramybe…, ramybe ne poilsio, bet prabudimo ir suvokimo jog mes nesame atsiskyre nuo Dievo, bet esame Jame…, esame jo idejos…, o idejos neapleidzia savojo saltinio. Taip kaip priezastis ir pasekme yra tampriai susije.
...
Myleti Dieva ir artima kaip save pati negalesim jei nemylesime saves. Jei nemylesim saves, tai kaip mylesim kitus “kaip save pati”? O nemylim saves, nes nepazistam. Kas as esu? Kuri tikroji mano tapatybe? Stai klausimas ir pagrindinis laisvos valios pasirinkimas. Ne seksualine orientacija, ne tautybe, ne profesija…, galu gale, ne manasis ego yra mano tikroji tapatybe - visa tai as sukuriau. Tikroji tapatybe manyje yra tai, kas buvo sukurta Dievo, mano Sventasis As. Ir tik per si sventuma as atrandu Kelia i Dieva, Kristu, ramybe ir laime, o taip pat ir į savo brolius. ir tik tai atrades galiu save myleti be arogancijos ir myleti kitus, kaip save, nes siame dvasiniame lygmenyje mes visi esame vientisa Dievo tauta, Dievo vaikai ir nuskriaudus kita, nuskriaudziam save, atemus is kito atimam is saves, o taip pat dalindamiesi su kitu - turtejam visakeriopai. Kas duoda - turi. Kas turi - tam bus dar pridėta… nes davimas yra priemimo kaina. Tik dalindamiesi meile ja priimam kartu su Dievo malonemis. ‘Ka padarysi bent vienam is siu mazuleliu, man padarysi”.

parapijietė        2015-04-2 13:16

Pasaulis eina pries musu prigimti, nes nera suderintas su Dievo istatymais, todel pasaulis suvokia visur sunkumus…Musu tikroji, naturali busena yra malones busena… ir sioje busenoje nera jokiu sunkumu, ..stebuklas yra naturalus palydovas…malones busena yra naturali Dievo vaiko busena… jei jis nera malones busenoje, vadinasi jis yra ne savo naturalioje aplinkoje ir todel funkcionuoja nesekmingai: viskas, ka jis daro, daro su itampa, nes jis sukurtas ne siai aplinkai, kuria, beje, pats susikure.
...
Kai prote lieka vien sviesa, jis tik sviesa pazista ir radijuoja i kitus protus, vaikydamas tamsa is ju. Atpazistant Dievo didybe brolyje, tai priimti savaji pavelda. Dievas duoda vienodai. Jei atpazisti tai, kas duota kitam, tu atpazisti ka pats esi gaves. Mes nepazistam saves, nes nepazistam savo Kurejo ir nepazistam savos kurybos, nes nepazistam broliu, su kuriais visa tai sukurem. Tik visa sunija yra verta kurti isvien su Dievu. Kuomet gydai broli, atpazindamas jo verte, tu pripazisti jo galia kurti , o taip pat ir savaja, ir tau tenka slove, kuria atradai jame - jis yra Dievo kurybinis kompanjonas kartu su tavimi…Paneigdamas jo kurybine galia, tu paneigi savaja, o tuo paciu ir to, kuris tave sukure…Tu negali paneigt Tiesos. Dievas dalinasi savo butimi su tavimi, jis gali buti pazintas per si dalinimasi, Be Tevo nepazinsi Tevonijos…Karalyste turi savyje sunu ir vaikus…pazink juos ir pazinsi visa kurinija.

tai va        2015-04-2 13:12

kojas mazgoti reikia tik tiems, kurie jau išsimaudę. o išsimaudę tik tie, kurie seka Jėzumi Kristumi, o ne visokie netikėliai, žudikai kaip Stalinas, Hitleris ar Putleris. Pasmerkt jų darbus reikia. Juk Jėzus yra savo mokiniams pasakęs ir tai, kad kai užeisite pas ramybės nevertą vyrą, ekite šalin ir net dulkes nuo kojų nusišluostykite.

o buolys       2015-04-2 12:49

„ 17 Visos tautos jo Artume niekų niekas;laiko jas Dievas visiškai nieku“40-17, Izajo knyga
„Jėzus tarė: Aš esu pasiųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis"15,24. Evangelija pagal Matą.
” Šituos dvylika Jėzus išsiuntė, duodamas jiems nurodymų: Nenuklyskite pas pagonis ir neužsukite į samariečių miestus. Verčiau lankykite pražuvusias Izraelio namų avis” 10,5.Evangelija pagal Matą.
„ 31. Ne sveikiems reikia gydytojo,bet ligoniams. 32 Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, o nusidėjėlių“ 5,31-32, evangelija pagal Luką.

 

Aš dažnai pavydžiu       2015-04-2 10:50

paprastiems žmonėms,kaimo moterytėms,kurie turi nusižeminimo dorybę.Kaip mano mama kartais sakydavo “na ,nieko aš kaip nors perkentėsiu,tik tegul Dievas jiems dovanoja”...


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.