Visuomenės pokyčių analizė, Vilnius, Ministerijos

Dešimtmetį skurdinami aukštųjų mokyklų dėstytojai: padėtis katastrofiška

Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 16 d. 22:47

2     

    

Dešimtmetį skurdinami aukštųjų mokyklų dėstytojai: padėtis katastrofiška

Nors valdančioji koalicija ir skelbia, jog kitais metais bus kilstelėti ir atlyginimai dėstytojams, šie teigia, jog švietimo ir mokslo finansavimas nėra didinamas, atvirkščiai, net mažinamas: 2017 metais buvo skirta 4,7 proc. nuo BVP, o 2018 numatyta tik 4,5 proc. Turint omeny, kad tarptautinės organizacijos rekomenduoja švietimui ir mokslui skirti 6 proc. nuo BVP, šie skaičiai net labai menki.

Kad atkreiptų Seimo narių dėmesį į tokią kone dešimtmetį metų skurdinto aukštojo mokslo situaciją ir paraginti juos 2018 metų valstybės biudžete numatyti didesnį finansavimą aukštajam mokslui ir moksliniams tyrimams, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkų iniciatyvinė grupė pradėjo akciją „Paskutinis prioritetas“ ir pakvietė kolegas siųsti laiškus Seimo nariams – kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, pareikalauti iš „atsakingų valstybės institucijų nebepermetinėti atsakomybės už šio mokslo ir studijų sektoriaus būklę vien tik pačioms mokslo institucijoms, bet imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant jai adekvatų finansavimą ir tam reikalingas sąlygas“.

Supažindiname su visu dėstytojų ir mokslininkų laišku parlamentarams.

– – –

Reaguodami į šiuo metu viešoje erdvėje ir žiniasklaidoje sklindančią informaciją apie planuojamą 2018 m. valstybės biudžetą, akademinės bendruomenės nariai reikalauja atsakingų valstybės institucijų nebepermetinėti atsakomybės už šio mokslo ir studijų sektoriaus būklę vien tik pačioms mokslo institucijoms, bet imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant jai adekvatų finansavimą ir tam reikalingas sąlygas.

Lietuvos dėstytojų ir mokslininkų algos jau seniai nebevadintinos net mažomis. Jos buvo sumažintos prasidėjus krizei, neindeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją, nebuvo keltos jau beveik dešimt metų, yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje.  Jaunųjų mokslininkų atlyginimai nuolatos bando susilyginti su minimalia alga. Bendras finansavimas švietimui ir mokslui nėra didinamas, o dažnai net mažinamas: 2017 metais buvo skiriama 4,7 % nuo BVP, o 2018 numatyta tik 4,5 %. Šie skaičiai labai toli nuo tarptautinių organizacijų rekomenduojamų 6 %. nuo BVP.

Kas rodo politinės atsakomybės bei valios stoką? Tokie pareiškimai kaip „bus papildomai investuojama į dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbą“, vengiant įvardinti, kiek, tikėtina, kils dėstytojų atlyginimai; prisidengiant tuo, kad atlyginimų problema yra mokslo institucijų tik vidinė problema ar nukeliant įsisenėjusios problemos sprendimą iki dar vienos reformos įgyvendinimo, „garantuosiančios“ mokslo ar studijų kokybę. Tuo pačiu metu iš politikų lūpų girdimi reikalavimai kelti mokslo ir studijų kokybę, didinti tarptautiškumą, būti inovatyviems, metaforiškai kalbant, primena reikalavimus dyzeliniu dešimties metų senumo „golfu“ pustuščiu kuro baku laimėti „Formulės 1“ varžybas. Tuo tarpu, atsirandančios keistos studijų programų akreditacijos taisyklės, nenuoseklūs mokslo kokybės vertinimo pokyčiai ir kiti žingsniai kelia klausimų apie atsakingų asmenų kompetencijos stoką ar įtarimus apie paslėptus interesus. Pabrėžiame, kad Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybė, Seimas, ir jų vadovai yra atsakingi už tai, kas (ne)vyksta mokslo ir studijų sektoriuje, tame tarpe ir už bendrą neadekvatų dėstytojų bei mokslo darbuotojų atlyginimų lygį.

Mes, dėstytojai ir mokslininkai, pripažįstame savo pareigą kokybiškai atlikti savo darbą – vykdyti tyrimus ir ugdyti studentus. Nesame nusiteikę šių pareigų mesti ir ieškoti lengvesnio uždarbio vien tik dėl valdžių apsileidimo, tačiau esame stumiami į beviltišką padėtį. Todėl reikalaujame, kad valdžią turintys asmenys taip pat deramai vykdytų savo pareigas:

1. Liautųsi dangstytis tuščiomis frazėmis ir deklaracijomis, o imtųsi atsakomybės ir realiai vykdytų reformas, kurios turėtų pagrįstai prognozuojamų konstruktyvių pasekmių mokslo ir studijų sektoriui, pagaliau sudarytų sąlygas šio sektoriaus darbuotojams dribti savo darbą, be kurio neįmanoma visuomenės gerovė ir tvari raida.

2. Galų gale pripažintų, kad esminė mokslo ir studijų sistemos problema – katastrofiškai mažas finansavimas. Ir tokios viešai eskaluojamos problemos kaip „kokybės trūkumas“, „neefektyvus lėšų panaudojimas“, „bendras žemas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų lygis“ ir kt. jos nepridengs bei nepanaikins.

3. Ne procentais, o kartais keltų mokslo ir studijų srityje dirbančių dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus jau dabar. Esminė aukštojo mokslo kokybės sąlyga – savo darbui galintys atsidėti (o ne apie papildomus uždarbius, reikalingus išgyventi, galvojantys) mokslininkai ir dėstytojai. Aukštojo mokslo ir studijų sektorius jau senai pralaimi konkurencinę kovą dėl talentų ne tik su kitų valstybių mokslo sektoriumi, bet ir su kitais Lietuvos darbdaviais.

Politikai negali tikėtis išvengti tiesioginės atsakomybės už nesėkmingos švietimo ir mokslo politikos sukurtas problemas, jiems vadovaujant nuosekliai vykstantį šalies mokslo ir studijų sektoriaus naikinimą. Krizė aukštajame moksle pasiekė kritinį lygį. Pasipiktinimo ir nepasitenkinimo lygis tarp dėstytojų ir mokslo darbuotojų šiuo metu yra daugiau negu pakankamas masiniams protesto veiksmams. Tad įsisenėjusios problemos turi būti sprendžiamos neatidėliotinai dabar – svarstant 2018 metų Valstybės biudžetą.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

jau ir čia ??..       2017-11-18 20:57

  Nemaniau,kad bacilą pasigavo ir “Tiesos”.

Bažnyčių nuotraukos su paslėptais arba retušuotais kryžiais.

GĖDA ir NUODĖMINGA

2x2       2017-11-17 18:20

biudžetininkų su aukštaisiais gana ir dar tie patys turėtų būt sumažinti procentaliai emigravusiųjų iš Lietuvos skaičiui ir nėra prasmės tratinti biudžetą aukštąjam mokslui kai darbo vietos reikalaujančios aukšto išsilavimo praktiškai užimtos ryšium su pensijinio amžiaus prailginimu iki 65m., o emigravusieji bakalaurai, magistrai dirba juodadarbiais pakuotojais lygiai taip pat kaip neturintys išsilavinimo anglai.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Didvyriai ir nesuprasti genijai opozicijoje, o niekšai ir kvailiai – valdžioje

Švedija keičia kursą – jungiasi prie rytų europiečių: policija prabilo apie „grėsmę sistemai“, griežtinti įstatymus reikalauja net buvęs ABBA narys

Eidamas 101-uosius metus mirė partizanas Jonas Svilainis-Liūtas

Liudvikas Jakimavičius. Papolitikuokim

Tikėjimo mokymo kongregacija: Tikintieji turi žinoti – ant kortos statoma moralinės tvarkos esmė, susijusi su visapusiška žmogaus gerove

Geroji Naujiena: būti Jo

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.