Demokratija ir valdymas

Denis Petrina. Neoliberalizmas – „mirusių sielų“ ekonomija?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. liepos 25 d. 20:27

1     

    

Denis Petrina. Neoliberalizmas – „mirusių sielų“ ekonomija?

doxa.lt

Subjektyviosios ekonomijos menas

„Reikia tik pripirkti šitų, kurie jau mirę, kol dar nesudaryti nauji revizijos sąrašai, įsigyti, sakysime, kokį tūkstantį, ir, sakysime, globėjų taryba duos po du šimtus rublių už vieną: štai tau ir du šimtai tūkstančių kapitalo![1]“ – mąsto veiklus Nikolajaus Gogolio romano „Mirusios sielos“ pagrindinis veikėjas Čičikovas. Truputis istorijos: XIX amžiaus baudžiavinėje Rusijoje kas kelerius metus buvo vykdoma baudžiauninkų revizija. Suprantama, kad nežmoniškomis baudžiavos sąlygomis nemažai valstiečių mirdavo, tačiau iki naujos revizijos jie buvo laikomi gyvais. Čičikovo planas buvo atvykti į kitą miestą, išpirkti šias „mirusias sielas“ (tai yra „dokumentiškai“ gyvus valstiečius, už kuriuos dvarininkai turėjo mokėti „sielos mokesčius“) ir pasipelnyti iš to (ir ne šiaip pasipelnyti, o gauti net du šimtus tūkstančių kapitalo!). Bet kaip? Būtent tai ir yra „įdomiausia“ genialaus (kaip pastebėsime vėliau, visai atitinkančio neoliberalizmo dvasią) Čičikovo plano dalis.

Veikėjo monologe paminėta globos taryba (rus. Опекунский совет) buvo įstaiga, atsakinga už našlaičių, senyvo amžiaus žmonių ir neįgaliųjų globą. Globos taryboms nebuvo skiriama pinigų iš valstybės iždo, dažniausiai jos buvo remiamos dosnių piliečių. Žinoma, labdaros neužtekdavo, todėl globos taryba išduodavo paskolas už įkaitą – žemę, nekilnojamąjį turtą ir… valstiečius. Nepriekaištingas sumanymas: įkeisti valstiečius, gauti paskolą, kurios grąžinti nereikės – juk po revizijos įkeisti valstiečiai bus pažymėti kaip „mirę“. Maža to, šis sumanymas yra naudingas ne tik Čičikovui, bet ir dvarininkams, kurie ne tik atsikrato „sielos mokesčio“ už mirusias sielas naštos, bet ir pasipelno iš malonaus atvykėlio. Ir tik tarybos globotiniai: našlaičiai, seneliai ir neįgalieji, užmiršti valstybės, apgauti apsukraus verslininko, lieka be maisto, drabužių, priežiūros…

O dabar nukeliaukime į praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio Prancūziją. Iškilus mąstytojas, akademijos pažiba Michelis Foucault skaito paskaitų ciklą pavadinimu „Biopolitikos gimimas“ Collège de France mąstymo sistemų istorijos katedroje (beje, katedra buvo įkurta paties Foucault). Kovo 28 dienos paskaitoje filosofas apibrėžia naujos politikos paradigmos, neoliberalizmo, subjektą – homo oeconomicus: „Tai yra kažkas, kas siekia savo intereso ir kieno interesas spontaniškai sutampa su kitų interesais […] Tai yra žmogus, kuriam reikia leisti veikti pačiam sau […] Jis yra laissez faire subjektas ar objektas […] Tai yra tas, kuris priima tikrovę arba tas, kuris sistematiškai reaguoja į dirbtinius sistematiškus aplinkos pokyčius […] Homo oeconomicus tampa valdymo koreliatu, darančiu įtaką aplinkai ir sistematiškai keičiančiu šios aplinkos kintamuosius[2].“ Nepriklausomas, ambicingas, verslus, racionalus, inovatyvus, imlus naujovėms – visa tai yra „puikus naujas“ neoliberalizmo subjektas homo oeconomicus.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas       2016-07-29 2:35

Ši analizė atrodo gana turininga ir naudinga, bet nėra nė vieno komentaro. Stebiuosi visuomene: komentatoriai, kur jūs?


Rekomenduojame

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Rasa Čepaitienė. Rentininkų partija

Ramūnas Aušrotas. JK valdžia po truputį pradeda „veržti kranelius“ gender ideologijos sklaidai tarp jaunimo

Mirštanti Europa (ir tai nėra vien tiktai senėjimas) kviečiasi „šviežio kraujo“...

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.