Demokratija ir valdymas

Denis Petrina. Neoliberalizmas – „mirusių sielų“ ekonomija?

Tiesos.lt siūlo   2016 m. liepos 25 d. 21:27

1     

    

Denis Petrina. Neoliberalizmas – „mirusių sielų“ ekonomija?

doxa.lt

Subjektyviosios ekonomijos menas

„Reikia tik pripirkti šitų, kurie jau mirę, kol dar nesudaryti nauji revizijos sąrašai, įsigyti, sakysime, kokį tūkstantį, ir, sakysime, globėjų taryba duos po du šimtus rublių už vieną: štai tau ir du šimtai tūkstančių kapitalo![1]“ – mąsto veiklus Nikolajaus Gogolio romano „Mirusios sielos“ pagrindinis veikėjas Čičikovas. Truputis istorijos: XIX amžiaus baudžiavinėje Rusijoje kas kelerius metus buvo vykdoma baudžiauninkų revizija. Suprantama, kad nežmoniškomis baudžiavos sąlygomis nemažai valstiečių mirdavo, tačiau iki naujos revizijos jie buvo laikomi gyvais. Čičikovo planas buvo atvykti į kitą miestą, išpirkti šias „mirusias sielas“ (tai yra „dokumentiškai“ gyvus valstiečius, už kuriuos dvarininkai turėjo mokėti „sielos mokesčius“) ir pasipelnyti iš to (ir ne šiaip pasipelnyti, o gauti net du šimtus tūkstančių kapitalo!). Bet kaip? Būtent tai ir yra „įdomiausia“ genialaus (kaip pastebėsime vėliau, visai atitinkančio neoliberalizmo dvasią) Čičikovo plano dalis.

Veikėjo monologe paminėta globos taryba (rus. Опекунский совет) buvo įstaiga, atsakinga už našlaičių, senyvo amžiaus žmonių ir neįgaliųjų globą. Globos taryboms nebuvo skiriama pinigų iš valstybės iždo, dažniausiai jos buvo remiamos dosnių piliečių. Žinoma, labdaros neužtekdavo, todėl globos taryba išduodavo paskolas už įkaitą – žemę, nekilnojamąjį turtą ir… valstiečius. Nepriekaištingas sumanymas: įkeisti valstiečius, gauti paskolą, kurios grąžinti nereikės – juk po revizijos įkeisti valstiečiai bus pažymėti kaip „mirę“. Maža to, šis sumanymas yra naudingas ne tik Čičikovui, bet ir dvarininkams, kurie ne tik atsikrato „sielos mokesčio“ už mirusias sielas naštos, bet ir pasipelno iš malonaus atvykėlio. Ir tik tarybos globotiniai: našlaičiai, seneliai ir neįgalieji, užmiršti valstybės, apgauti apsukraus verslininko, lieka be maisto, drabužių, priežiūros…

O dabar nukeliaukime į praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio Prancūziją. Iškilus mąstytojas, akademijos pažiba Michelis Foucault skaito paskaitų ciklą pavadinimu „Biopolitikos gimimas“ Collège de France mąstymo sistemų istorijos katedroje (beje, katedra buvo įkurta paties Foucault). Kovo 28 dienos paskaitoje filosofas apibrėžia naujos politikos paradigmos, neoliberalizmo, subjektą – homo oeconomicus: „Tai yra kažkas, kas siekia savo intereso ir kieno interesas spontaniškai sutampa su kitų interesais […] Tai yra žmogus, kuriam reikia leisti veikti pačiam sau […] Jis yra laissez faire subjektas ar objektas […] Tai yra tas, kuris priima tikrovę arba tas, kuris sistematiškai reaguoja į dirbtinius sistematiškus aplinkos pokyčius […] Homo oeconomicus tampa valdymo koreliatu, darančiu įtaką aplinkai ir sistematiškai keičiančiu šios aplinkos kintamuosius[2].“ Nepriklausomas, ambicingas, verslus, racionalus, inovatyvus, imlus naujovėms – visa tai yra „puikus naujas“ neoliberalizmo subjektas homo oeconomicus.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Marginalas       2016-07-29 3:35

Ši analizė atrodo gana turininga ir naudinga, bet nėra nė vieno komentaro. Stebiuosi visuomene: komentatoriai, kur jūs?


Rekomenduojame

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.