Socialinė politika, Ekonominė politika

Dėl netinkamos žemės ūkio politikos šeimos ūkiai liko už borto

Tiesos.lt siūlo   2019 m. balandžio 11 d. 10:55

5     

    

Dėl netinkamos žemės ūkio politikos šeimos ūkiai liko už borto

valstietis.lt

Šeimos ūkiai yra vienas iš labiausiai paplitusių ES ūkininkavimo modelių. Europos Sąjunga pripažįsta, kad būtent ūkiai yra vienas svarbiausių ūkininkavimo modelių, kuris ne tik aprūpina maistu, bet ir palaiko kaimo vietovių gyvybingumą, tiekia aukštos kokybės produkciją, kuria viešąsias gėrybes. O kaip sekasi šeimos ūkiams Lietuvoje? Apie tai „Valstiečių laikraštis“ kalbasi su Lietuvos šeimų ūkininkų sąjungos vadovu Vidu Juodsnukiu.

Kas yra šeimos ūkis ir koks jis yra Lietuvoje?

Dėl tikslaus reglamentavimo mes daug kartų kėlėme šį klausimą ir Žemės ūkio ministerijai, ir mokslininkams. Galima apibrėžti taip – tai šeimos narių ūkininkavimas viename vienete. Remiantis ES praktika, mes orientuojamės į vidutinį šeimos ūkį, žinoma, ne kartą girdėjau ir tokių, kurie, turėdami 1 000 ha ūkį, kalba apie šeimos ūkį, tačiau tai daugiau spekuliacijos, tai ne ūkis, o jau įmonė. Beje, tiek Italijoje, tiek Vokietijoje ūkis, turintis daugiau kaip 300 ha, jau laikomas įmone, specializuotu ūkiu, kuris užsiima verslu. Taigi Lietuvoje nustatyta, kad šeimos ūkiai gali būti ne didesni nei 300 ha.

O kokios problemos kyla šeimos ūkiams Lietuvoje, ar jos panašios kaip ir visoje ES?

Didžiausia Lietuvos problema buvo ta, kad juridiniams asmenims leista įsigyti žemę nuosavybės teise ir ūkininkauti. Tuo tarpu ES šalyse tokių atvejų labai mažai. Taigi Lietuvoje didžiąją žemių dalį valdo juridiniai asmenys – žemės ūkio bendrovės, agrokoncernai ir pan. Tai didžiausia kaimo nelaimė. Europos Sąjunga skyrė didžiules lėšas toms šalims, kurios įstojo į ES, kad būtų vystoma kaimo plėtra, modernizuojami ūkiai, kad tie žmonės, kurie atsiėmė nuosavybę, galėtų sėkmingai integruotis į visos ES žemės ūkio gamybą ir rinkas. O mes su žemės ūkio politika sugrįžome į viduramžius. Buvo kuriami dvarai, žemės ūkio bendrovės stiprinamos ir daug kartų finansuojamos. Paskutiniu metu Žemės ūkio rūmų specialistai suskaičiavo, kad ES kiekvienam programiniam laikotarpiui buvo numačiusi iki 50 tūkst. eurų kiekvienam ūkininkui, kuris turi daugiau kaip 10 ha žemės. O kas pasinaudojo parama – geriausiu atveju 15–20 proc. ūkininkų. O visi kiti liko už borto. Ir tai atsitiko todėl, kad nebuvo politinės valios paremti kaimą, o žemės savininkams sudaryti sąlygas užsiimti žemės ūkio gamyba. Lėšos buvo dalijamos neatsakingai tiems, kurie arčiau valdžios, kurie aktyvesni, geriau pasiruošę, buvę kolūkių pirmininkai ir ūkių specialistai – jie pasiėmė visą paramą. O visi kiti žmonės nebuvo paruošti, Lietuvoje su žmogiškais resursais nebuvo dirbama, nebuvo investuota į patį žmogų, kad jis galėtų pasinaudoti informavimo sistema ir parama. Su tuo nebuvo dirbama, atvirkščiai, žmonės buvo gąsdinami esą smulkūs ūkiai vis tiek sunyks.

O ar dabar kas nors keitėsi?

Nieko iš esmės nesikeičia. Paskutiniai parlamento rinkimai parodė, kad žmonės dar kartą atsistojo ant pažadų grėblio. Jie patikėjo valstiečiais ir žaliaisiais, kad jie supras kaimo bėdas, kurių daug prisikaupę, padės jas spręsti. Dabar graužiasi pirštus, kad patikėjo, nes niekas iš esmės nepasikeitė.

O kas turėtų pasikeisti iš esmės?

Pirmiausia turėtų būti sukurtas mokymo informavimo tinklas per visą Lietuvą. Lietuvoje yra įregistruota apie 125 tūkst. ūkių. Konsultavimo tarnyba sutartis yra sudariusi tik su 5,5 tūkst. konsultuojamų ūkininkų. O apie 120 tūkst. iš viso negauna kvalifikuotos sistemingos informacijos. Tai pabrėžė ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, ir Žemės ūkio rūmai bei žemės ūkio specialistai. Tai žmogus, imdamas paramą, rizikuoja viską prarasti, jei netinkamai investuos. ES reikalavo sukurti administravimo sistemą – ji yra. Nacionalinė mokėjimo agentūra – efektyvi sistema, tačiau tuo pačiu reikalavo įdiegti ir informacinę sistemą, kad žmonės būtų konsultuojami ir mokomi, jiems būtų suteikiama juridinė pagalba. Šito padaryta nebuvo. Paraiškas paramai ruošė atsitiktiniai asmenys, daugeliu atvejų iš viso neatsakydavę už žinių pateikimą ir pritaikymą praktikoje.

O kas ūkininkams trukdo sudaryti sutartis su konsultavimo tarnybomis?

Konsultavimo tarnybos yra privati stambiųjų ūkininkų ir bendrovių institucija, trečias dalininkas – Žemės ūkio ministerija. Ne kartą kalbinome, kad ketvirtadalis pajų būtų perleista Žemės ūkio rūmams ar šeimos ūkininkų sąjungai, kurie atstovauja daugeliui ūkininkų, bet, deja, politikai šių žingsnių nežengė.

O kokios viltys žvelgiant į ateitį?

Viltys nekokios – kaimai baigia sunykti, net ir stambieji ūkininkai, kurie ilgą laiką sėdėjo ant tos šakos ir ją pjovė, be saiko naudodamiesi ES parama, agresyviai, nesiskaitydami su kaimynais, dabar mato, kad kaimai tušti, nėra kam dirbti. ES Pasaulio forume Briuselyje paskelbė, kad Europoje per 10 metų iš rinkos pasitraukė net 7 milijonai jaunų ūkininkų ir šeimos ūkių. Dauguma pasitraukusiųjų yra Rytų šalyse. Akcentuota, kad toks neefektyvus žemės ūkio rėmimo modelis turi būti peržiūrimas. Kalbama, kad vienam ūkiui būtų suteikiama apie 100 tūkstančių netiesioginių išmokų, tuo tarpu Lietuvoje ministerijos pareigūnai kalba apie 150 tūkst., taip padidindami skaičių. Kai kurie ŽŪM specialistai jau viešai pasakė, kad ką nors sugalvos, kad apgautų Briuselį, ir parems stambiausius ūkius ar žemės ūkio bendroves. Taigi kokia tai politika, kai ES analizuoja tas priežastis, kodėl nyksta kaimai ir traukiasi smulkūs ir jaunieji ūkininkai, o pas mus viską daro priešingai ir toliau remia stambius ūkius ir bendroves, kai Agrarinės ekonomikos institutas paskaičiavo, kad tokios bendrovės pelningumą turi tik iš tiesioginių išmokų. Iš gamybos pelno neturi, nes mokesčius moka juokingus. Pagrindiniai mokėtojai yra smulkieji ūkininkai, kurie negali susigrąžinti PVM mokesčio. O juk mechanizmų viską susitvarkyti yra – per mokesčius, paramą.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kęstas       2020-03-17 10:39

Tikrai sunku kai užgriuna mokesčiai ūkininkus. Mano draugai irgi pradėjo ūkininkauti su idėja parduoti pagamintą produkciją. Tai sakė, kad tikrai daug labai ko nežinojo ir vargiai ar būtū pradėja šią veiklą jei būtų žinoja. Na bet stengemės ne tik patys ką nors iš jų nusipirkti, bet ir kitus skatinam, kad galėtų žmonės bent ką nors užsidirbti, o ne tik valdžiai viską atiduotų. https://www.sraigeirvarle.lt/bakaleja/gurmaniskos-dovanos

Ūkininkas        2019-04-11 22:10

Tvankstas tikrai teisus teigdamas kad PVM yra vergo mokęstis.Štai aš esu smulkus ūkininkas ,buvau PVM mokėtojas bet pabėgau (nes mano pajamos tai leidžia) nes tas mokęstis tiesiog verčia ūkio subjektą daugiau pirkti negu parduoti. Bet daug kas to nesupranta tiesiog taip pripudrinta kad tai LABAI naudinga.

Algis       2019-04-11 20:52

Kas belieka daryti?

Tvankstas       2019-04-11 16:27

PVM yra vergo mokestis. Kas galėtų paneigti ?

Jei šis portalas       2019-04-11 11:55

imasi šios temos,tai po kurio laiko ledai pajudės į gerąją pusę.Nes kaimas tikrai ne tik produkcija,o ir laisvos dvasios šaltinis.


Rekomenduojame

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.