David S. Oderberg. Apie medikų teises į sąžinės laisvę

Ramutė Bingelienė   2018 m. kovo 29 d. 0:34

0     

    

David S. Oderberg. Apie medikų teises į sąžinės laisvę

Laisvos visuomenės institutas

Daugeliui žmonių sąvoka sąžinės prieštaravimai asocijuojasi su kvakeriais[1] arba pacifistais, kurie dėl religinių/ moralinių įsitikinimų atsisako eiti į kariuomenę. Daug šalių turi ilgas ir garbingas prisitaikymo prie tokių žmonių tradicijas. Nors tai nesusiję su bombomis ar kulkomis, sveikatos apsaugos specialistai taip pat dažnai kovoja savo sąžinės kovas.

Sąžinės prieštaravimus patiriantys sveikatos apsaugos specialistai Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Švedijoje ir kitose šalyse dažnai yra diskriminuojami: juos atleidžia iš darbo, neaukština pareigose ar prieš juos taiko subtilesnę prievartą. Dauguma atvejų apima gydytojus, seseles ar akušeres, atsisakiusius atlikti ar pagelbėti atliekant abortą ar eutanaziją.

Nepaisant asmeninio požiūrio į tam tikros medicininės veiklos moralumą, pirmasis klausimas yra, ar sveikatos apsaugos specialistai apskritai turėtų turėti įstatymo saugomą sąžinės laisvę. Argi neturi? Yra daug tarptautinių sutarčių ir konvencijų, pavyzdžiui, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kuriose sąžinės laisvė yra aiškiai pripažįstama (taip pat ir religijos laisvė, kuri yra susijusi, bet netapati sąžinės laisvei).

Vis dėlto šiuo klausimu mažai valstybių saugo savo piliečius, įskaitant sveikatos apsaugos darbuotojus, taip, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose. Jungtinėje Karalystėje sąžinės prieštaravimų patiriantiems medicinos darbuotojams reikėtų mikroskopo tokiai apsaugai surasti. Atskiruose įstatymuose yra pavienių nuostatų, bet nieko panašaus į plataus masto apsaugą, į kurią medicinos darbuotojai turi teisę kaip piliečiai ir specialistai.

Sveikatos apsaugos darbuotojai neturėtų būti traktuojami vien tik kaip valstybės tarnautojai, vykdantys jos įsakymus. Be to, jie neturėtų elgtis ir tik kaip pacientų tarnai, darantys viską, ko šie reikalauja. Į pacientus orientuota priežiūra reiškia ne tai. Kalba eina apie moralinį ir profesinį sąžiningumą. Pavyzdžiui, kartais gydytojas svarstys, kad tam tikras gydymas pažeidžia jo nuoširdžius, gilius moralinius (ar religinius) įsitikinimus. Priežastis gali būti ta, kad jis manys, jog toks gydymas neatitinka geriausių paciento interesų. Arba jis gali manyti, kad pasielgdamas tam tikru būdu pažeis religinius ar etinius principus.

Sparti medicinos technologijų pažanga

Visapusiškos medicinos darbuotojų sąžinės apsaugos įteisinimo skuba atsiranda dėl sparčios medicinos technologijų pažangos. Randantis naujiems gydymams ir paslaugoms tikėtina, kad vis daugiau sveikatos apsaugos specialistų susidurs su sąžinės prieštaravimais.

Nepriklausomai nuo to, ką manote apie abortą, eutanaziją, vienokį ar kitokį gydymą, įsivaizduokite, kas yra ir bus prieinama ateityje. Šiandien turime lyties keitimo operacijas, ekstremalias kūno modifikacijas ir transkranialines stimuliacijas. Ateityje matyti kūno implantai, kurie sąveikautų su technologijomis, pavyzdžiui, implantuojamos mikroschemos durims atidaryti ar prekėms pirkti. Nėra neįmanoma, kad sulauksime žmonių klonavimo ar genų inžinerijos dėl eugeninių priežasčių. Šį sąrašą riboja tik mūsų fantazija.

Įsivaizduokite, kad esate medikas, kurio prašoma prisidėti prie vienos iš tokių procedūrų – ar jums kils sąžinės problemų? O gal galite padaryti bet ką? Ar gydytojai ir seselės privalo daryti viską, ko jų prašo? Jeigu gydymas ar paslauga yra legali, ar tai reiškia, kad sąžinės laisvė galima nepaisyti?

Mano nuomone, sąžinės laisvė nereiškia teisėto gydymo atsakymo pacientui. Tačiau teisė į tam tikrą gydymą nėra lygi teisei gauti tokį gydymą iš konkretaus žmogaus. Sveikatos apsaugos specialistų atsisakymas suteikti tam tikras paslaugas, kai kalbama apie jų moralinį sąžiningumą ir etinius principus, gali koegzistuoti su visomis visapusiškomis ir sąžiningai teikiamomis teisėtomis paslaugomis.

Versta iš „Doctors with conscience objections have rights“

[1] Kvakeriai – protestantų religinė grupė; už nuoseklų pacifizmą I ir II pasaulinio karo metu 1947 apdovanoti Nobelio taikos premija; jų yra apie 200 000, daugiausia JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje.
Šaltinis: lietuviuzodynas.lt

laisvavisuomene.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Du šimtai devintoji (rugsėjo 20 diena)

Ramūnas Aušrotas ir Rengimo šeimai asociacija. Niekam, net įstatymo teikėjams, nėra aišku, kokias teises įgis, partnerystę sudarę asmenys

Karas Ukrainoje. Fronto linijos pokyčiai 2022 metų vasaris-rugsėjis

COVID-19 finansų tyrimas: influencerių palankumas valdžiai ne už dyką?

Karas Ukrainoje. Du šimtai aštuntoji (rugsėjo 19 diena)

Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Linas Karpavičius. Oi neteisus jūs Arestovičiau, neteisus…

Karas Ukrainoje. Du šimtai septintoji (rugsėjo 18 diena)

Kard. Sigitas Tamkevičius SJ. Sunkus pasirinkimas – XXV eilinis sekmadienis

Ramūnas Aušrotas. Pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota

Karas Ukrainoje. Du šimtai šeštoji (rugsėjo 17 diena)

Dominykas Vanhara. Maksimaliai užkardyta galimybė vietos politikams dalyvauti savivaldos rinkimuose ne per partijas

Demografinio sprogimo mitas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Karas Ukrainoje. Du šimtai penktoji (rugsėjo 16 diena)

Briuselis nori 70% sumažinti ES vykdomą Vengrijos finansavimą

Ramūnas Aušrotas. Vienos lyties asmenų sąjungos kaip būdas paneigti šeimos instituto prigimtinį pobūdį

Vengrų politikai: Europos Parlamentas atvirai šantažuoja mūsų šalį

Elektros krizė arba kaip sutaupyti 3 milijardus eurų. Šarūnas Andriukaitis-Sutkus

Karas Ukrainoje. Du šimtai ketvirtoji (rugsėjo 15 diena)

Andrius Gudaitis. Vartotojų interesų gynimo imitavimas

Lenkija planuoja statyti šešis branduolinius reaktorius

Vygantas Malinauskas. Ar vienalytės santuokos yra žmogaus teisė?

Vidmantas Janulevičius. Verslas stoja dėl elektros kainų

Karas Ukrainoje. Du šimtai trečioji (rugsėjo 14 diena)

Švedijos vidurio dešinysis sparnas pirmauja įtemptuose ir intriguojančiuose rinkimuose

Vytautas Sinica. Elektros krizė: vartotojai paskutinėje vietoje

„Už balos“. Karalienė-Trumpas-JAV ekonomika

Edvardas Čiuldė. Nutylėjimo subkultūros Lietuvoje ypatumai

Energetinės krizės akivaizdoje estai atnaujina naftingojo skalūno gavybą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.