David S. Oderberg. Apie medikų teises į sąžinės laisvę

Ramutė Bingelienė   2018 m. kovo 29 d. 0:34

0     

    

David S. Oderberg. Apie medikų teises į sąžinės laisvę

Laisvos visuomenės institutas

Daugeliui žmonių sąvoka sąžinės prieštaravimai asocijuojasi su kvakeriais[1] arba pacifistais, kurie dėl religinių/ moralinių įsitikinimų atsisako eiti į kariuomenę. Daug šalių turi ilgas ir garbingas prisitaikymo prie tokių žmonių tradicijas. Nors tai nesusiję su bombomis ar kulkomis, sveikatos apsaugos specialistai taip pat dažnai kovoja savo sąžinės kovas.

Sąžinės prieštaravimus patiriantys sveikatos apsaugos specialistai Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, Švedijoje ir kitose šalyse dažnai yra diskriminuojami: juos atleidžia iš darbo, neaukština pareigose ar prieš juos taiko subtilesnę prievartą. Dauguma atvejų apima gydytojus, seseles ar akušeres, atsisakiusius atlikti ar pagelbėti atliekant abortą ar eutanaziją.

Nepaisant asmeninio požiūrio į tam tikros medicininės veiklos moralumą, pirmasis klausimas yra, ar sveikatos apsaugos specialistai apskritai turėtų turėti įstatymo saugomą sąžinės laisvę. Argi neturi? Yra daug tarptautinių sutarčių ir konvencijų, pavyzdžiui, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kuriose sąžinės laisvė yra aiškiai pripažįstama (taip pat ir religijos laisvė, kuri yra susijusi, bet netapati sąžinės laisvei).

Vis dėlto šiuo klausimu mažai valstybių saugo savo piliečius, įskaitant sveikatos apsaugos darbuotojus, taip, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose. Jungtinėje Karalystėje sąžinės prieštaravimų patiriantiems medicinos darbuotojams reikėtų mikroskopo tokiai apsaugai surasti. Atskiruose įstatymuose yra pavienių nuostatų, bet nieko panašaus į plataus masto apsaugą, į kurią medicinos darbuotojai turi teisę kaip piliečiai ir specialistai.

Sveikatos apsaugos darbuotojai neturėtų būti traktuojami vien tik kaip valstybės tarnautojai, vykdantys jos įsakymus. Be to, jie neturėtų elgtis ir tik kaip pacientų tarnai, darantys viską, ko šie reikalauja. Į pacientus orientuota priežiūra reiškia ne tai. Kalba eina apie moralinį ir profesinį sąžiningumą. Pavyzdžiui, kartais gydytojas svarstys, kad tam tikras gydymas pažeidžia jo nuoširdžius, gilius moralinius (ar religinius) įsitikinimus. Priežastis gali būti ta, kad jis manys, jog toks gydymas neatitinka geriausių paciento interesų. Arba jis gali manyti, kad pasielgdamas tam tikru būdu pažeis religinius ar etinius principus.

Sparti medicinos technologijų pažanga

Visapusiškos medicinos darbuotojų sąžinės apsaugos įteisinimo skuba atsiranda dėl sparčios medicinos technologijų pažangos. Randantis naujiems gydymams ir paslaugoms tikėtina, kad vis daugiau sveikatos apsaugos specialistų susidurs su sąžinės prieštaravimais.

Nepriklausomai nuo to, ką manote apie abortą, eutanaziją, vienokį ar kitokį gydymą, įsivaizduokite, kas yra ir bus prieinama ateityje. Šiandien turime lyties keitimo operacijas, ekstremalias kūno modifikacijas ir transkranialines stimuliacijas. Ateityje matyti kūno implantai, kurie sąveikautų su technologijomis, pavyzdžiui, implantuojamos mikroschemos durims atidaryti ar prekėms pirkti. Nėra neįmanoma, kad sulauksime žmonių klonavimo ar genų inžinerijos dėl eugeninių priežasčių. Šį sąrašą riboja tik mūsų fantazija.

Įsivaizduokite, kad esate medikas, kurio prašoma prisidėti prie vienos iš tokių procedūrų – ar jums kils sąžinės problemų? O gal galite padaryti bet ką? Ar gydytojai ir seselės privalo daryti viską, ko jų prašo? Jeigu gydymas ar paslauga yra legali, ar tai reiškia, kad sąžinės laisvė galima nepaisyti?

Mano nuomone, sąžinės laisvė nereiškia teisėto gydymo atsakymo pacientui. Tačiau teisė į tam tikrą gydymą nėra lygi teisei gauti tokį gydymą iš konkretaus žmogaus. Sveikatos apsaugos specialistų atsisakymas suteikti tam tikras paslaugas, kai kalbama apie jų moralinį sąžiningumą ir etinius principus, gali koegzistuoti su visomis visapusiškomis ir sąžiningai teikiamomis teisėtomis paslaugomis.

Versta iš „Doctors with conscience objections have rights“

[1] Kvakeriai – protestantų religinė grupė; už nuoseklų pacifizmą I ir II pasaulinio karo metu 1947 apdovanoti Nobelio taikos premija; jų yra apie 200 000, daugiausia JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje.
Šaltinis: lietuviuzodynas.lt

laisvavisuomene.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Almantas Stankūnas. I. Šimonytė arba apsimeta, arba nesupranta, kad Igničio veikla gali sukelti daug

Vytautas Sinica. Interviu Lenkijos televizijai (programa pasauliui anglų kalba) karo tematika

Edvardas Čiuldė. Ar iš tiesų mūsų tėvynainiai homoseksualai neturi Tėvynės?

Jonas Jasaitis. Žmonijos sunaikinimo scenarijai

Vidas Rachlevičius. Visas aktyvistes ir veikėjus reikėjo „pagrilinti”

Audrys Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas

Borisas Johnsonas: Vokietija norėjo greito Ukrainos pralaimėjimo

Mirė Ukrainos disidentas Jurijus Šuchevičius

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt trečioji (Lapkričio 23 diena)

Almantas Stankūnas. Ar Generalinė Prokuratūra ir STT nesiims tirti klausimo dėl IGNITIS smulkiųjų akcininkų?

Dovilas Petkus. Kompensacijos žydams: susitaikymo aktas ar mokestis „Holokausto industrijai“?

Jonas Grigas. Mokslininkai ragina paskelbti 5G ryšių moratoriumą

Italijos valdžia skirs po 20 tūkst. eurų poroms, kurios tuoksis bažnyčiose

„Už balos“. Rinkimai-Lenkija-Iranas-Futbolas

J. Kaczynskis: Lenkija priešinsis neomarksistinei revoliucijai iš Vakarų

Danutė Šepetytė. Atsakymas lietuviui Audriui Antanaičiui

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt antroji (Lapkričio 22 diena)

Makronas: „Mums reikia vienos pasaulinės tvarkos“

Ar daugiakultūriškumas griauna Vakarų tautų tapatybes?

Vytautas Sinica. Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?

Vytautas Radžvilas. Paskutinis žodis – piliečių

Ramūnas Aušrotas. Klausimas Europos šalių kino forumas „Scanorama“ organizatoriams

Advokatė Zita Šličytė: Konstitucinis Teismas – ne vieta politikavimui

Edvardas Čiuldė. Kas jie tokie yra – tie naujieji europiečiai?

Paramą Ukrainai norėtų apriboti tik mažuma

Italijos vyriausybė tęs ginklų tiekimą Ukrainai ir 2023 metais

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt pirmoji (Lapkričio 21 diena)

Anglų universitetai raginami „dekolonizuoti“ kursus: „nubudusiųjų imperializmas pasiekė didžiulį, kvapą gniaužiantį mastą“

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimtoji (Lapkričio 20 diena)

XXIV sekmadienis po Sekminių: Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.