Veidaknygė
Politika – ne tik apie idėjas, bet ir apie pinigus. Apie tai, kaip teisingai viešuosius finansus – piliečių sudėtus pinigus – panaudoti visuomenės labui. Tad šiek tiek apie juos, Vilniaus mokyklas ir įmones…
Vakar Vilniaus taryba patvirtino šių metų miesto biudžetą. Kartu su kolegomis Liutauru Stoškumi, Gediminu Storpirščiu, Gintautu Terlecku jam pritarėme. Miesto pinigai tikrai paskirstyti aiškiau ir skaidriau negu pernai.
Labai svarbu, kad Vilnius išskyrė vaikų ir jaunimo ugdymą kaip prioritetinę sritį ir pastaruoju metu nuosekliai didina finansavimą švietimui. Kryptis teisinga, bet bendrų pastangų reikia didesnių.
Švietimo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui, mokyklų komunalinėms paslaugoms apmokėti ir šių metų biudžete trūksta nemažos sumos – beveik 3,5 mln. eurų. Lietuvos Sąrašo frakcijai pasiūlius, Vilniaus taryba priėmė protokolinį nutarimą, kad trūkstamos lėšos švietimui bus skirtos prioritetine tvarka iš 18,6 mln. eurų, kuriuos kaip nepriemoką šiemet grąžins sostinei Finansų ministerija, bei kitų šaltinių.
Vilniaus taryba protokoliniu nutarimu pritarė ir kitam mūsų frakcijos siūlymui: artimiausiu metu parengti ir vilniečiams pristatyti miesto skolų valdymo ir taupymo strateginį planą iki 2020 metų.
Taip pat manome, kad būtina šiais metais dar labiau išskaidrinti Vilniaus viešuosius finansus, sustiprinti jų ir miesto įmonių valdymo priežiūrą.
Vargu ar buvo geriausias sprendimas pardavinėti įmonių skolas bankams? Ar nėra taip, kad įmonėms pardavus savo skolas bankams už mažesnę kainą, šie tuoj pat išsiieško iš savivaldybės visą sumą su palūkanomis?
Visoms savivaldybių įmonėms, ir Vilniaus vystymo kompanijai 
, turėtų galioti Viešųjų pirkimų įstatymas, įpareigojantis skelbti viešus konkursus prekėms ir paslaugoms pirkti.
Vilniečiams turi būti pateikta ir išsami informacija apie visų įmonių vadovų atlyginimus, priedus bei premijas. Kol kas net kolegai tarybos nariui Gediminui Storpirščiui tokios informacijos iš vienos įmonės niekaip nepavyksta išgauti.
Viešesnė, vilniečiams atviresnė turėtų tapti visa jų miesto įmonių veikla, aiškesni ir skaidresni šių įmonių valdybų ir vadovų sprendimai.
Gerai, kad Vilniui pavyko atnaujinti savo įmonių valdymą, pritraukti į valdybas naujų žmonių. Tačiau vargu ar Vilniui ir vilniečiams naudinga, kai su savo pareigomis sunkiai susitvarkantis naujas vienos įmonės vadovas dar posėdžiauja kitos įmonės naujoje valdyboje?
Matyt, daugeliui vilniečių bus įdomu, kokiomis sąlygomis, už kiek ir kas įsigys „Vilniaus vandenų“ numatomus parduoti Dominikonų gatvėje stovinčius senuosius Vainų ir Pociejų rūmus, kuriuose kadaise veikė ir garsusis Marijos Šlapelienės knygynas. Šiuos rūmus po Antrojo pasaulinio karo knygyną sunaikinusi sovietų valdžia perdavė vandentiekio-kanalizacijos ir pirčių-skalbyklų trestams.
Apie Vainų ir Pociejų rūmus pagalvojęs, prisiminiau ir seną Pranciškaus Smuglevičiaus piešinį – Vilniaus pilių panoramą.
P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.
Parašyk komentarą
Komentarai
Kuolys visai gerai parašydavo / pakalbėdavo, bet dabar kažkaip visai tuščiai mala.
O tos “saulytės” tai išvis infantiliškai atrodo…
Kuolio, nes nemokat to daryti “nepalikdami pėdų”. O palikdami pėdas kompromituojat savo struktūras.
Kuolys net bijo ivardinti imone,kuri Storpitsciui neduoda kysio!
Ar ne per daug garbės Kuoliui, jei juo dar imtųsi rūpintis ir “Bažnyčios tėvai”,
“vyskupai, gailestingųjų dominikonų ir išikimųjų S.J. ordino kariai”?
Ačiū už atvirumą, kad savo komentaru pripažįstate, jog Kuolys “narsiai ir atkakliai tarnavo ir tarnauja Sorošui”,
tik piktinatės, kad dėl to ir dėl kalbėjimo be Bažnyčios tėvų pritarimo (kaip stipru!) kažkas jį kaltina.
Darių Kuolį sutelkę pajėgas. Centre jau įsitvirtino “Pro patrijos” snaiperiai, iš dešinės Bernardinų kavalerija, iš kairės stovi “XXI amžiaus” riteriai. Kaltinkim narsiai ir atkakliai Darių už jo tarnavimą Sorošui, už viešą kalbėjimą be Bažnyčios tėvų pritarimo. Nejau nežinot, kas ištiko Andrių Navicką buv. Bernardinų redaktorių - eretiką? Taip bus visiems, kurie neklausys vyskupų, gailestingųjų dominikonų ir išikimųjų S.J. ordino karių.
Neapsimetinėk šlanga. Vyksta pats giliausias pasaulėžiūrų konfliktas. Ir joks Putinas čia visai ne prie ko.
Tai kokių „klasių kova” vyksta šiandien Lietuvoje?
Žodyn > Žodyn _ nesutinki - prieštarauk, prieštarauji siūlyk.
Jei nesutinki su žodyn tai siūlyk kitą versiją.
Tai kas yra Politika pagal tamstą?
Tipiškas nuosaikus iškrikščionintojas, išvalstybintojas ir ištautintojas, tinkamas Santaros-tamsos sueigom.
Buvęs jaunas švietimo ministras (matyt patiko to meto srovei), įsidarbinęs pas Sorošą (matyt tinkama patirtis darbui su jaunimu statant naują pasaulį), dabar Vilniaus taryboje. O šiaip tai iki galo ir neaišku iš ko duoną pelnosi, ar iš Sorošo, ar iš Tarybos? Šiaip, kiek yra deklaravęs, turi 2 vieninteles “vertybes” - antikorupciją ir pilietiškumą. Daugiau nieko.
ir niūrias mūsų dieneles “saulutėmis” ištinkantis:
“Sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį
Vėl, švieski man vėl
Pripildyk Žemę džiaugsmo, džiaugsmo dainos
Vėl, švieski man vėl
Dainoj sugrįžta laimė, dainoj sugrįžta
Na na na na na
Na na na na na na na na na na na”
Meskit į krosnį tą sovietinį “tarpa(t)utinį” žodyną.
O gal taip norėjote žaismingai pasakyti, kad Lietuvoje įsitvirtinę klaneliai
iki šiol vadovaujasi sovietiniais “tarpa(t)utiniais” žodynais,
gindami “klasinius interesus”? Tuomet tęskite šios antikvarinės knygos studijas
bei partiniais nurodymais toliau dalinkitės.
politika - valst. reikalų tvarkymo teorija ir praktika, visuomeninė veikla, sauganti klasinius interesus. Žodynas, tarpatutinių žodžių pusl. 391
Prekėms ir paslaugoms reikia skelbti viešuosius pirkimus, o ne viešuosius konkursus. Bandant rodyti savo skaidrumą viešojoje erdvėje, reikėtų žinoti skirtumą tarp šių veiklų, o skirstant viešuosius pinigus, dar ir teisės norminius aktus, reglamentuojančius šias sritis.
>
O nuostolingai dirbančių įmonių skolas galima ne tik atiduoti bankams, bet parduoti verslui, kartu su kontroliniu akcijų paketu. Kitaip tariant, pasinaudoti kitų šalių patirtimi. Kad ir Švedijos, kuri po 20 metų spartaus žengimo socializmo keliu, pamatė, jog iš 5-6 pasaulio ekonomikos nusirito į antro dešimtuko galą.
>
Žinoma, apie 20 metų įmonių valdybose ir tarybose sėdėję giminaičiai ir sekso partneriai priešinosi, bet…
pinigai ir apie pinigus. Nebūtų pinigų nebūių ir politikų. Pone Dariau tik pagalvokit, ko lenda ir lenda, kadencija po kadencijos seime sėdi tie patys ir tie patys užpakalių trynėjai? Atsakymas, manau, paprastas - dideli pinigai. Tai magnetas. Ir iškrapštyti iš seimo yra ne didelė prblema, o labai didelė problema.