Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė

Darius Kuolys. Petro Cvirkos skaitymai

Tiesos.lt redakcija   2019 m. spalio 13 d. 5:18

9     

    

Darius Kuolys. Petro Cvirkos skaitymai

Iš 1947-aisiais Petro Cvirkos rašyto romano „Upė negrįžta“:

„Miestelio aikštėj suveža lavonus. Suguldo. Ir Julius Reišys. Ant jo rankogalio lietuviškas ženklas.
[...]
Ir taip graudu, kai pagalvoji: nė pakasynų žmoniškų, kapo niekas nesužinos… Elziutė man sako: „Neraudok, mama, pamatysi, susirinksim mes visų kankinių kaulus, iš pelkių, iš girių surinksim ir palaidosim gražiai, kai bus laisva Lietuva. Visus jų kapelius mes, lietuvaitės, gėlėm nubarstysim.“
[...]
Klebonas tebevaikščiojo verandoje, susirūpinęs naujai ginkluojamais būriais, naujais viršininkais – partorgais, komsorgais, kurie vis dažniau čia lankėsi, zujo… Jis nekentė naujų valdžios žmonių, jų šiurkščių sprendimų, jų kalbų, jų kėsinimosi į dvasinę žmonių ramybę, į krikščionišką taiką ir Dievą. Klebonas norėjo gyventi taikoje su visais, mažais ir dideliais, skurdžiais ir turtingais, ir dabar Dievo taika buvo pažeidžiama, amžiais nusistovėjusi žmonių tvarka ardoma…
[...]
Mokytojo, Ramono draugo, konfliktas su juo, t. y. Ramonu [pagrindiniu romano veikėju – tėviškėn sugrįžusiu sovietų karininku, įsimylėjusiu partizanų Reišių seserį Adą]. Balius. Įsigeria. Mokytojas pradeda dainuot „Lietuva tėvynė mūsų“. Jis erzina Ramoną, paskum pradeda verkt ir galų gale apšaukia Ramoną išdaviku Lietuvos.
[...]
Mokytojo mintys apie Lietuvą. „Rusijai lengviau, rusams buvo priimt revoliuciją dėl to, kad ją darė rusai, kad tai buvo ir tautinis dalykas, o mažoms tautoms ji neša ir nutautimo, didelės tautos įtakos baimę...“ Mintys tos sudomina [sudrebina? – paties P. Cvirkos įrašas pieštuku] Ramoną...“

[LLTI F 5-772; F 83-9; Petras Cvirka, „Raštai“, t. XII, vyr. redaktorius Antanas Venclova, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956, p. 160–161, 173, 175–176.]

Bičiulis Virginijus Gasiliūnas, daug metų prižiūrintis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvą, vis dudendavo: „Visi dėl Cvirkos kaunasi, bet niekas jo neskaito“. Tad ir prisėdau vakar institute prie Petro Cvirkos pradėto ir nebaigto romano autorinio mašinraščio – paties autoriaus ir redaktorių braukyto ir perbraukyto. Sulyginau su 1956 metais Cvirkos „Raštų“ XII tome publikuotu tekstu: ogi, pasinaudojus Chruščiovo „atšilimu“, paskelbtas visas mašinraščio tekstas – skliaustuose atkurtos ir išbrauktos vietos.

Virgis priminė ir kadaise išeivijos spaudoje paskelbtą Jono Aisčio straipsnį su šio Cvirkos teksto aptarimu. Susiradome 1959 metų trečiame „Aidų“ numeryje išspausdintą Aisčio apžvalgą „Okupuotosios Lietuvos literatūra“.

Jonas Aistis rašo: „Petras Cvirka pats pirmas bus palietęs literatūroje partizaninį judėjimą. [...] Atrodo, kad ta tema bus Cvirką palietusi iki pačių jo sielos gelmių. Jis buvo pasiruošiąs tam dalykui paskirti stambų veikalą, kurio fragmentai yra paskelbti XII-tame jo raštų tome. Iš likusių nuotrupų, ypač iš autoriaus rankraštyje išbrauktų vietų galima spėti, kad tai galėjo būti tikrai didelis kūrinys. Sunku pasakyti, kas pastūmėjo Cvirką imtis taip aštrios ir pavojingos temos. Neišjungiamas ir suabejojimas bolševikinėmis vertybėmis, kuris prasikiša vienoje kitoje jo užrašų knygutės vietoje.“

Dėkui bičiuliui Virgiui!

O, kad toji tikrovė būtų tokia paprasta, kaip kartais norėtųsi, Remigijau Šimašiau, Paule Kuzmickiene, Audroni Imbrasai, Antanai Jonynai… smile

Petro Cvirkos nuotrauka iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus, o LLTI archyve pasidarytą rankraščio kopiją fotografavau pats.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2019-10-14 11:00

Cvirka mirė 1947, kaip ir Sruoga. Nėris - 1945-ais.
,Panašu, kad bolševikai panaudojo ir pašalino, kaip nuvarytus arklius. Jų braižas. Panašiai, kaip su ginkluotu pasipriešinimu. Patys skatino per savo ,,Amerikos balsą” iš Akmenų gatvės, juk kaip patogu - išnaikini galimus priešus, kad likusieji būtų kaip avelės ir šalies užgrobimą pridengi ,,pilietiniu karu”. Panašiai kaip Ispanijoj, kur kremliaus agentai tiesiog išžudė nepatikimus respublikonų vadus.

Gerb.Kuoliui       2019-10-14 0:46

Ačiū,kad apgynėte P.Cvirką ir jo kūrybą.O tiems kirstukams,puolantiems rašytoją,plunksnos meistrą,patarčiau paskaityti jo romanus:”Žemė maitintoja”“Frank Kruk”,“Meisteris ir sūnūs”.Pradžiai užteks ir tiek.Suprasite,kad jo liečiamos temos, yra aktualios ir dabartiniame laikotarpyje.

zita.       2019-10-13 16:37

santykis yra viskas,kaip rašė Vytautas L. ...

petras cvirka nusilaužė birką       2019-10-13 15:09

VISIEMS taip bus, kas velniui (komunistams bei okupantams) tarnausite

P. Cvirka dar lietuvis buvo       2019-10-13 13:41

O Šimašius jau tarybinis žmogus. Tokį jį tėvai išauklėjo

Sigitas       2019-10-13 12:44

Draugas Dariau, nors su pačiu teko gyvai susitikti tik kartą prieš krūvą metų Anykščiuose,tada pats buvai švietimo ministras, tada buvau naivus ir balsavau ir tikėjau kad konservatoriai už Lietuvą, taip pat galvojau kad Darius Kuolys irgi už Lietuvą, tačiau panašu kad jis už “atvirą” - Sorošo Lietuvą, ačiū bet aš nesutinku…P.Cvirka, S.Nėris suprantu kad buvo žmonės, tačiau tai kad jie buvo talentingi, nėra lengvinanti aplinkybė jų niekšiškiems poelgiams pateisinti, jie nėra verti kad jų vardais būtų vadinamos gatvės ar stovėtų paminklai…Nereikia užsiiminėti jų reabilitacija…

Išties       2019-10-13 12:43

liberalas D.Kuolys ieško būdų kažkaip šiek tiek išbalinti politinį ir moralinį P.Cvirkos elgėsį,deja. Čia tiktų citata : ,,Ir jie dirbo Lietuvai”,tik būtina papildyti -sovietinei Lietuvai.Tad,kada pagaliau bus nugabenti paminklai į Grūto parką ir nukabintos atminimo lentos tų ,kurie dirbo sovietinei Lietuvai,-čia ,Tamsta Dariau,pateiktos literatūrinės parinktinės ištraukos nepadės suteikti atgailą ne tik P.Cvirkai…

Kolega Algimantas       2019-10-13 11:45

Labai ačiū Dariui už puikų darbą.
Išties pilietinę poziciją.
Sąžiningą laikyseną.
Lenkiu galvą.
Šimašiui ir kitiems revoliuciniams liberalams
Reiktų atvėst
Ir nekapot lietuviškų galvų
Ypač talentingų
Jautrių
Gražių
Gyvų
Nors ir klystančių
Kai kada galbūt skaudžiai
Brudo ir netalento ir taip daug Lietuvoj
O pasilikę vien su zappom
zaporožiečiais ir patapsim
Jei ne šiandien
tai ryt

stasys        2019-10-13 11:28

D.Kuolys galėtu padėti visuomenei atrasti ta nauja P.Cvirka .smile Juokinga kai žmonės iš rankovės traukia istorinius tūzus ..Vienok autoriaus rankos laisvos parodyti tai ka sovietai apie P.Cvyrka nutylėjo ..


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Tomas Baranauskas. Ar Tapinas padarys skandalą ant visos Lietuvos?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.