Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Tiesos.lt redakcija   2020 m. vasario 2 d. 13:41

22     

    

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Šį ketvirtadienį teko moderuoti atkurto Vilniaus Santaros klubo diskusiją „Lietuvių laisvės projektas: kaip pavyko?“. Joje buvo tikrai skvarbių įžvalgų, esminių pastebėjimų. Pristigo moderatoriaus apibendrinimo.

Vilniaus Santaros diskusijoje iškėlėme kertinį – lietuvių laisvės atramų klausimą. Ar dabartinė Lietuvos visuomenė yra pajėgi perimti tradicinę aristokratijos naštą – saugoti laisvės ir kilnumo dimensiją? – klausė Arūnas Sverdiolas. Ar galima tikra laisvė be žmonių solidarumo, draugijų, tarpusavio pasitikėjimo, be stipraus moralinio audinio? – klausė Egidijus Aleksandravičius.

Pamatiniai klausimai, kuriuos lietuviai kėlė ir svarstė nuo XVI amžiaus. Ir nuo kurių bėgo per pastaruosius tris nepriklausomybės dešimtmečius. Kodėl? Stipresnio nugarkaulio stokojanti visuomenė, matyt, instinktyviai vengia bent kiek rimtesnių iššūkių.

O laisvė - visų pirma iššūkis, kuriam reikia pasirengti, į kurį tenka atsakyti. Be šio laisvės supratimo nėra įmanomas ir pats laisvės projektas. Gal todėl jo ir neturime? Ne tik neturime, bet ir nelabai pasigendame. Nors apie laisvę per šventes vis patetiškai pašnekame. smile

Kiek daug tautų nuolat plepa apie laisvę, neturėdamos nė menkiausio supratimo, kas ji yra; o jei suprastų, sudrebėtų iš baimės ir leistųsi bėgti nuo jos kaip nuo pakalnėn riedančio vežimo, – kadaise kalbėjo lietuviams ir lenkams Jean Jacues Rousseau, raginęs juos visų pirma pasirūpinti laisvei pajėgių sielų ugdymu ir visų piliečių lygybe.

O ir patys lietuviai karštai dėl laisvės ir jos sampratos ginčijosi. Remdamiesi Ciceronu, jau XVI amžiuje teigė, kad tikra laisvė neįmanoma be piliečių draugystės, solidarumo, kad laisvai visuomenei, laisvai Respublikai būtinos geros mokyklos, jose išlavintos stiprios sielos, kad reikalinga įstatymais užtikrinta piliečių lygybė.

Laisvės, draugystės ir ugdymosi jungtį Rusijos imperijoje stengėsi išsaugoti Adomas Mickevičius, jo bičiuliai filomatai ir filaretai. Modernią Lietuvos Respubliką kuriant šią jungtį ypatingai akcentavo iš bajorijos kilę mūsų intelektualai Stasys Šalkauskis, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Laisvą valstybę gali išsaugoti tik laisvi piliečiai, kuriuos laisvose Lietuvos mokyklose turi išugdyti laisvi mokytojai; vienas svarbiausių valstybę susigrąžinusios tautos uždavinių – įveikti iš baudžiavos paveldėtą vergiškumą, – teigė Šalkauskis. Tikėjo: laisvei išsiugdę valstiečių vaikai būsią pajėgūs visuomenėje saugoti kilnumo ir laisvės dimensiją.

Tokiu tikėjimu lietuvių laisvės projektą grindė ir Meilė Lukšienė. „Ugdymas laisvei“ – buvo jos pasiūlyto bendro Lietuvos projekto ašis. O laisvė ir „ugdymas laisvei“ negalimi be Arvydo Šliogerio nusakyto „meilės lauko“, – aiškino pirmoje Pilietinio ugdymo programoje.

Taigi, jei lietuviai po trijų nepriklausomybės dešimtmečių dar išdrįstų imtis tikro laisvės projekto, turėtų grįžti prie jo atramų, prie pačios laisvės sampratos, prie laisvos Respublikos idėjos. Prie nelengvo svarstymo: kokiais būdais turėtume sustiprinti, ištiesinti ir tiesų išlaikyti laisvam gyvenimui reikalingą žmogaus ir visuomenės nugarkaulį.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Julius       2020-02-10 18:39

Aš irgi taip galvoju kad Kuolys turėtų tapti laisvas. Tą prasme pradėtų laisvės pradžia nuo savęs. Tik ar jis pasiruošęs tapti laisvu? Ar vistik jis renkasi dvasinį narvą? O galbūt jis laisvę įsivaizduoja kaip gyvenimą dvasineme narve? Ir dar su tokia intencija kad ir kitus į tą narvą šalia savęs uždaryti?

Redakcija       2020-02-4 14:28

Lietuvos Katalikų Bažnyčios

>Kur žiūri Vytautas Radžvilas ir Pro Patria        2020-02-3 22:55

Ironijai reikalingas talentas.
Deja, Jums tai neduota.
Verčiau tęskite „brolijai“ pavestus kumečių santarinimo darbus.

Kur žiūri Vytautas Radžvilas ir Pro Patria       2020-02-3 21:40

Ar ilgai šorošiniai masonai siautės šventoje Lietuvos žemėje? Kiek galima klausyti absurdiškų sapaliojimų apie laisvę? Lietuvai reikia lietuviškos tvarkos, o ne masonų laisvės.

Antano Mončio vėlė       2020-02-3 20:19

Kodėl leidai KGB-istams, eksministre Kuoly, mane išniekinti. Tremtinių Marijos ir Vlado Navickų namus pavadinę mano namais ir prisidengę manimi įkūrė mano vardo paramos fondą, namus užgrobė. Juk prašiau to nedaryti. Internete Fragmentai iš A. Mončio laiškų. Sovietiniai švonderiai, okupacijos metais Navickus ištrėmę į Sibirą jų namuose įkūrę Raudonąjį Lenino kampelį, net išdrįso pasipuošti iš Prancuzijos atsivežta karūna, aktore Karolina Paliuliene.

Čia -        2020-02-3 15:59

Marijos žemė. XV a. ji visiems laikams dovanota katalikų Bažnyčiai. Katalikasi tiki, meldžasi ir aukoja, o galvoja tik vištos ir kalakutai.

KBK: Netikintys bus išganyti,        2020-02-3 14:07

jei visomis išgalėmis stengsis vadovautis sąžine.
Tik ar bus išganyti liuciferiškieji švietėjai, užtrenkę duris Išganytojui?!
Dar ir pagal jų veikimo būdą ir vaisių sunku atsikratyti įspūdžio,
kad tai vilkai avinėlio kailyje: tokie glotnučiai dailučiai kovotojai už visų visų visų piliečių laisvę-lygybę-brolybę, „kilnumo dimensiją“ žmoguje.

Kartais ir netikintys       2020-02-3 13:03

būna išganyti,jei gyvena pagal sąžinės balsą.Ir dažnai jie myli savo kraštą.Klausimas tik,ar jie nesusvyruotų sunkiomis minutėmis,ar turėtų į ką atsiremti?Daug tokių menininkų,mokslininkų,visuomenės veikėjų ir juos atstumti nėra teisinga.Geriau ieškoti,kas vienija.

Ne be pykčio, bet iš širdies:       2020-02-3 11:32

Kelią nuostabą ir pasipiktinimą, kaip galima dešimtmečių dešimtmečiais vograuti apie „piliečių draugystę“, „piliečių lygybę“, „žmonių solidarumą, draugijų, tarpusavio pasitikėjimą“, Cicerono „laisvą Respubliką“,
ir nesuvokti, kad be sakramentinio gyvenimo
visi iliuminaciniai žmogaus ugdymo ir „laisvinimo projektai“
tėra fake news grynuoliai! (švelniausia, ką galiu apie juos pasakyti),
tėra aptriušusi priedanga saviškių įsigalėjimui?
Deja, naujos „visuomeninės sutarties“ kūrėjai ir siūlytojai tai suvokia.
Vadinasi, pakaltinami. Vis dėlto „tvirtą stuburą“ ir „atramą“ lietuvių tauta turi. Bet tai nėra antropocentriškų, susidievinusių, liuciferiškų švietėjų apgaulingos žaltyvkslės jų projektinėse pasipelnijimo pelkėse
ar jų žodelienos smėlis, ant kurio gundo statydintis santariečių-švietėjų „brolija“, o Kertinis Akmuo iš Mt16,19, nes „pragaro vartai jo nenugalės“.

Makaluojančiai Nacionalinei tapatybei 7:54        2020-02-3 11:15

Nacionalizmas - tai ir pagarba kiekvienai tautai (būtinoji sąlyga,
antraip - nacizmas), ir Triasmenio Dievo šlovinimas
(irgi būtinoji sąlyga Vakarų civilizacijoje).
Tautos yra paties Dievo norėtos ir tos tautos, kurios vykdys Jo Valią, bus išsaugotos ir suvienytos Dievo Tautoje pasibaigus eschatologiniams laikams.
Santariečių-švietėjų „brolijai“, kaip prieš Tradiciją ir prieš Tikėjimą nukreiptos, vadinasi, antikristinės Prancūzijos Revoliucijos tęsėjai,
moraliai nedera, ciniška „periminėti naštą“ tų, kuriuos jų pirmtakai ir įkvėpėjai tūžmingai naikino - „perimti tradicinę aristokratijos naštą
– saugoti laisvės ir kilnumo dimensiją“ (Sverdiolas).

stasys        2020-02-3 8:59

Cit.“ Kiek daug tautų nuolat plepa apie laisvę, neturėdamos nė menkiausio supratimo, kas ji yra; o jei suprastų, sudrebėtų iš baimės ir leistųsi bėgti nuo jos kaip nuo pakalnėn riedančio vežimo, – kadaise kalbėjo lietuviams ir lenkams Jean Jacues Rousseau, raginęs juos visų pirma pasirūpinti laisvei pajėgių sielų ugdymu ir visų piliečių lygybe.“. Vargiai čia ką pridursi . Retorinis klausimas : visi mes žinome kas yra laisvė vergui , baudžiavos prispaustam valstiečiui o ar žinome kaip suteikti dar daugiau laisvės laisvam žmogui ? nesugriovus visuomenės. Vasario 16 Lietuva irgi tikėjo kad sukūrus laisvą valstybe vienos demokratijos pagrindu Tauta užtikrins teisinga visiems piliečiams ateitį . Deją istorija byloja kai ką kitką . Žmogaus norai neturi saiko , tas šulinys tokio gylio jog ji pripildyti galima tik savo norų aidu . Žmogaus siekis laisvės begalinis . Vienam tai tik socialiniai klausimai visuomenėje , kitam politinės ambicijos , trečiam gyvenimo kryžkelė ir noras nusimesti gyvenimo našta . Yra tokiu kurie laisvę tapatina su teisingumu ir nejaučia jog jie tampa siaurų kažkieno interesu įnagiu . Negalima pakartoti tai kas jau buvo ir bet koks bandymas pradėti iš naujo nenubrauks tu nuoskaudų ir to nepasitenkinimo o pagilins priklausomybe tam šuliniui. Nėra tokiu mokytoju kurie išmanytu ko reikia kad žmogus taptų laisvu . Tai nenutrūkstantis saviugdos procesas , kuriuose naudinga pabūti ir tiems mokytojams ir tam vaikui kuris imtu pavyzdį kaip to mokytis iš suaugusių ..

Nacionalinė tapatybė yra       2020-02-3 7:54

svarbi asmenybės dalis.Tačiau negerai ,kai ji gožia visą asmenybę ,kuri aprėpia visas vertybes,jei tik jos ugdomos.Todėl aristokratijos uždavinys -harmoninga asmenybė.Dabar bandoma eiti primityviu ir lengviausiu keliu,šlovinant nacionalizmą ir taip pražiūrint geriausiąją sielos dalį,kurią tinkamiausiai įvardina krikščionybė.Pusiausvyros krizė?

ah1       2020-02-3 3:48

Biblijinė koncepcija - valdo tas kas spausdina ir skolina pinigus: Pakartotino Įstatymo knyga 15:6,28:12. Kai Lietuva susigrąžins litą, turės savo banką tada ir bus laisva pagal Biblijinę koncepciją.

Visuomenės nugarkaulio sulaužymo projektuotojams       2020-02-2 21:46

Apie kokį laisvės ir kilnumo dimensijos saugojimą drįsta kalbėti
tokie kaip Arūnas Sverdiolas, visus lietuvių nacionalinio atgimimo judėjimus vadinantis fašistiniais ir drebantis iš pykčio (o turėtų ‘Be pykčio’?),
kai tik išgirsta prieš raudonąjį marą kovojusių lietuvių partizanų vadų pavardes bei renginius, skirtus tokių tautos didžiavyrių pagerbimui?
‘Argi laisvi taip elgiasi?’ - Kęstutis Genys. - Niekada.

Laukiu       2020-02-2 20:49

Kada profesorius Vytautas Radžvilas paims Lietuvoje valdžią ir uždarys visus Santaros klubus.

Nerimta       2020-02-2 20:32

jo, jo… kur gi ne,
prajuokinai Dariau su tokiomis laisvės ,atramomis’ kaip egis…. smile
Kaip sakoma ta pati panelė, tik kita suknele:
prieš kiekvienus seimo rinkimus vis nauja demagogijos fiesta….
su tais pačiais klounais ir fakyrais..
pabodo..
fui..

Žodžio laisvė...       2020-02-2 18:23

Neskaičiau toliau .Nes man neįdomios mintys šio veikėjo po to,kai suorganizavo
posėdį su kanovičiais,haroldais ir kitais pasaulio šnipais apie Lietuvos patriotus.
Tu man ,berneli,toliau esi NULIS ir NULIO VERTOS tavo mintys ir veiksmai.

Sorošas       2020-02-2 18:19

Kuoleli, marš pas Venclovą.

Lietuvių laisvės atramos - masoniškos ideologemos?       2020-02-2 17:42

[J.-J. Rousseau - masonų sąrašuose: Winchester F&A Masonic Lodge No. 56: ]https://sites.google.com/site/masoniclodge56/famous-masons]
J.-J. Rousseau ir santariečiams-švietėjams esminiai individo laisvės postulatas ir „visuomeninė sutartis“ („socialinis kontraktas“)
- tai moksliškai nepateisinamas žmogaus suabstraktinimas bei atomarizacija (išbendruomeninimas), bet drauge naujas žmogaus pajungimas švietėjiškų gairių įrėmintai kolektyvinei valiai - „visuomeninei sutarčiai“.
Įstatymiškas įpareigojimas naujai Sutarčiai, tik ar šioji „visuomeninė“,
jei visuomenė „švietėjams“ tėra tamsi masė, būtina iliuminacijos?!
Istoriniu požiūriu - tai „laisvųjų mūrininkų“ nuostatų inspiruotas maištas prieš krikščioniškuosius Vakarus - Tradiciją ir Tikėjimą.
Masonerijos idealų (proto kulto, laisvės-lygybės-brolybės ir pan.)
įkvėpta Prancūzijos Revoliucija ir jos vykdytojai taip uoliai ėmėsi „išlaisvinimo“ darbo, kad užtvindė Prancūziją upėmis (tiesiogine prasme!) nekaltų žmonių kraujo, išskerdė aristokratiją ir katalikiškąją valstietiją, amatininkus, griovė bažnyčias, naikino meno šedevrus jose, vienuolijas.
Todėl Vilniaus santariečių-švietėjų lietuvių laisvės projekto esmei nusakyti taip tiktų čia perpasakojamas jų įkvėpėjas J.-J. Rousseau:
„Kiek daug tautų nuolat plepa apie laisvę, neturėdamos nė menkiausio supratimo, KAS JI YRA; O JEI SUPRASTŲ, sudrebėtų iš baimės
ir leistųsi bėgti nuo jos kaip nuo pakalnėn riedančio vežimo.“!
Vėl ir vėl įsitikiname, kad Dievas mėgsta humorą,
mėgsta pasijuokti iš naujojo Babelio bokšto statytojų.

ah1       2020-02-2 17:31

Kultūra yra tabu ir taisyklės.Nėra tabu, nėra taisyklių prasideda griūtis pirmiausia moraliniame, dvasiniame lygmenyje ir galop baigiasi griuvėsiais fiziniam plane.

Tolerancija,kuria       2020-02-2 16:20

bandoma pakeisti laisvę,negali būti begaline.Nuo senų senovės išliko gentys,tautos,valstybės tik todėl,kad turėjo tabu,aksiomas,Kristų..Tai vertybės,kurios nekinta,yra senos ir amžinai modernios.

Išties       2020-02-2 14:36

,,Santara” judėjimas,sambūris-tipiškas neoliberalizmo idėjų kūrimo ir sklaidos vienas iš pamatų.Tad,jiems laisvė yra ir atsikratyti tautinių pagrindinių vertybių,lietuviškos istorinės atminties bei laisvai nuolatinį gyvenimą pasirinkti už Lietuvos ribų.Šis vertybių paketas Lietuvai daugeliu atveju yra nepageidaujamas ir nepriimtinas.


Rekomenduojame

Verta paminėti. Julijonas Būtėnas: žurnalistas ir laisvės kovotojas

Algimantas Rusteika. Kai suprasit, kad turim ką turim, turėsit gerą laiką

Atmintinos datos: operacija „pavasaris“ – 1948 m. gegužės 22–24 d. iš Lietuvos ištremta apie 40 tūkst. žmonių

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.