Teismas nusprendė: tiesą ginti prie VSD galima, prie Prezidentūros – ne

Tiesos.lt siūlo   2013 m. sausio 22 d. 12:05

0     

    

Teismas nusprendė: tiesą ginti prie VSD galima, prie Prezidentūros – ne

Tomas Dapkus | Alfa.lt

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė priėmė „neskundžiamą nutartį“: Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys, pernai gegužę surengęs S. Daukanto aikštėje vaikštynes žodžio laisvei ginti, pažeidė Susirinkimų įstatymą ir yra baustinas 500 litų bauda. Teisėja atmetė D. Kuolio apeliaciją ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą.

Kuolys: teismai verčiami dalyvauti Lietuvos „putinizacijoje“

Alfa.lt paklausė pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės kultūros ir švietimo ministro D. Kuolio, ar jo nenustebino Sausio 13-osios išvakarėse jį paštu pasiekusi teismo nutartis. „Kai veikdamas dalyvauji valstybės būklės tyrime, su įdomumu nagrinėji visus gautus tyrimo duomenis“, – nusišypsojęs sakė D. Kuolys. Jo manymu, susidorojusi su FNTT vadovais ir įsakiusi specialiesiems daliniams smurtauti Garliavoje, valdžia, užuot ieškojusi būdų atkurti sulaužytą moralinę sutartį su visuomene, pasitelkė policiją ir teismus piliečiams sutramdyti.

Lietuvos teismai, D. Kuolio teigimu, šiandien „priversti dalyvauti tame politiniame procese, kurį Vakarų politologai vadina buvusios sovietinės erdvės „putinizacija“: teisėjams tenka apsispręsti konstitucinės santvarkos ar valdžios savivalės pusėn stoti“.

Buvęs prezidento patarėjas D. Kuolys pastebi, kad pastaruoju metu „vis daugiau teisėjų išdrįsta nepaklusti valdžios savivalei ir imasi ginti Konstitucijos laiduotas piliečių teises ir laisves“. Prie tokių savarankiškų teismų sprendimų jis priskyrė Sąjūdžio kūrėjų Bronislovo Genzelio, Romualdo Ozolo ir Alvydo Medalinsko išteisinimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuriomis pripažinta, kad FNTT vadovai generolas Vitalijus Gailius ir majoras Vytautas Giržadas buvo atleisti neteisėtai.

Kita vertus, nemaža teisėjų, D. Kuolio įsitikinimu, „paklūsta ne Konstitucijai, bet valdžios jėgai“. Jo nuomone, „gėdingai pasielgė seniai VSD įtakos lauke esantis Boleslovo Kalainio vadovaujamas Šiaulių apygardos teismas, kuris už pilietines vaikštynes Mažeikiuose nubaudė penkių vaikų motiną, našlę Rimą Štefanę 500 litų bauda“. „Kauno teismai, gindami smurtaujančios valdžios savivalę, nuteisė dėl pilietinio meno akcijos filosofę, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoją Liną Šulcienę, jie iki šiol padeda policijai persekioti „Tiesos“ žodį kreidelėmis rašiusius vaikus ir jų šeimas“, – sako buvęs kultūros ir švietimo ministras. 

Teisėjai nusigręžia nuo Konstitucijos?

Paprašytas pakomentuoti jo apeliaciją atmetusios teisėjos J. Čepukėnienės sprendimą, D. Kuolys naujienų portalui Alfa.lt teigė: „Ši teisėja, kaip jos kolegos R. Štefanės ir L. Šulcienės bylose, tiesiog nusigręžė nuo Konstitucijos, pasielgė su mūsų pagrindiniu įstatymu taip, kaip sovietmečiu teisėjai elgėsi su LTSR konstitucija“. Buvęs prezidento patarėjas sako, kad jis ir jo draugai savo pilietinę poziciją visų pirma grindžia Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

„Pilietinio meno akcijomis mes mėginame ginti nuo valdžios savivalės demokratinę santvarką ir pamatines Respublikos vertybes – laisvę, tiesą, asmens orumą. Ir tai darome remdamiesi Konstitucija, kuri kiekvienam piliečiui suteikia teisę priešintis konstitucinės santvarkos griovimui. Būtent Konstitucija mums užtikrina susirinkimų laisvę, ji skelbia, kad negalima piliečiams drausti ir trukdyti rinktis į taikius susirinkimus. Ji aiškiai sako, kad tokia teisė gali būti ribojama tik tuomet, kai būtina apsaugoti valstybės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę. Mes sąmoningai renkamės netradicines pilietinio meno akcijas, kurių neaptaria ir nedraudžia net ydingas Susirinkimų įstatymas. Menininkų piešiamas „Tiesos“ žodis ar orūs kultūros žmonių pasivaikščiojimai nėra nukreipti nei prieš viešąją tvarką, nei prieš žmonių dorovę. Priešingai – šiomis akcijomis siekiama stiprinti moralinį visuomenės stuburą, skatinti pilietinį sąmoningumą, ginti pamatines piliečių teises ir laisves“, – aiškino D. Kuolys. Jo teigimu, visus šiuos argumentus teisėja tiesiog ignoravo.

„Teisėja J. Čepukėnienė taip ir nesugebėjo nurodyti, kokią žalą visuomenei, valstybei, viešajam gėriui padarė kultūros ir mokslo žmonės, ramiu pasivaikščiojimu gynę žodžio laisvę nuo valdžios savivalės“, – sakė buvęs kultūros ir švietimo ministras. Jis pastebėjo, kad panašiose bylose du Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra priėmę visiškai skirtingus sprendimus.

Alfa.lt primena, kad praėjusių metų gruodį kitą D. Kuolio apeliaciją nagrinėjęs teisėjas Artūras Požarskis pripažino, kad D. Kuolys, minėdamas Tarptautinę vaikų gynimo dieną prie Valstybės saugumo departamento, teisės pažeidimo nepadarė. Teisėjas A. Požarskis, remdamasis Konstitucija, savo nutarime konstatavo: „Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad meninė pilietinio pobūdžio akcija, kurios metu buvo piešiamas žodis „Tiesos“, pažeidė kitų asmenų teises ir laisves, viešąją rimtį ir tvarką ar sukėlė kokias nors kitas neigiamas pasekmes, todėl teigti, kad buvo būtinybė taikyti tam tikrus apribojimus taikiam žmonių susibūrimui nėra jokio pagrindo“.

Kokie bus Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai?

Paklaustas, ar nežada dėl teisėjos J. Čepukėnienės nutarimo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, D. Kuolys tokią galimybę atmetė: „Kad ir kokia ydinga mūsų valstybė būtų, reikia mėginti ją tobulinti Lietuvoje“. Jis teigė, jog ir toliau pilietiniais veiksmais tęs pradėtą „valstybės būklės tyrimą“. 

D. Kuolio nuomone, šiandien piliečiams reikėtų savo dėmesį nukreipti į Vyriausiąjį administracinį teismą. „Vasario 15-ąją sukanka metai nuo valdžios susidorojimo su FNTT vadovais. Vilniaus apygardos administraciniame teisme V. Gailiaus ir V. Giržado laimėtas bylas Vidaus reikalų ministerija yra apskundusi Vyriausiajam administraciniam teismui. Žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys gal padėtų šio teismo pirmininkui Ričardui Piličiauskui ir jo kolegoms atsispirti VSD ir Prezidentūros spaudimui? Teisėjai turėtų iš anksto žinoti, kad jų nutartis šiose bylose visuomenė nagrinės ypatingai atidžiai, kad valdžios savivalę visada pateisinanti triukšminga propagandinė mašina šį kartą gali ir nesuveikti“, – sakė buvęs prezidento patarėjas D. Kuolys.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Ramūnas Aušrotas. Hipsteriai, į Seimą!

Česlovas Iškauskas. Smėlis pro pirštus. Ironiškos pastabos

Iš propagandos frontų: LRT atsiskaito visuomenei: birželio 29 d. 16 h per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.lt. rengia spec. laidą, kviečia klausti

Ne juokas. Tadas Skukas vilniečių vardu: mere Š., pasitikrink sveikatą!

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (I)

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Heraklio beieškant

Gedimino Jankaus kreipimasis į TS-LKD atstovus Vilniaus Taryboje: Kodėl jūs veidmainiaujate, kolaboruojate su mankurtais?

Algimantas Rusteika. Riba, kurią peržengus jūsų neišgelbės jokia jėga, policija ar vandens patrankos

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Nebūkime aukos

Nida Vasiliauskaitė. Miesto valdžios akimis esate infantilūs buzzwordais valdomi pampersiniai

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus vardo pliažo naujienos

Robertas Grigas. Man tai buvo skiepai nuo bet kokio sovietizmo

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.