Teismas nusprendė: tiesą ginti prie VSD galima, prie Prezidentūros – ne

Tiesos.lt siūlo   2013 m. sausio 22 d. 12:05

0     

    

Teismas nusprendė: tiesą ginti prie VSD galima, prie Prezidentūros – ne

Tomas Dapkus | Alfa.lt

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė priėmė „neskundžiamą nutartį“: Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys, pernai gegužę surengęs S. Daukanto aikštėje vaikštynes žodžio laisvei ginti, pažeidė Susirinkimų įstatymą ir yra baustinas 500 litų bauda. Teisėja atmetė D. Kuolio apeliaciją ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą.

Kuolys: teismai verčiami dalyvauti Lietuvos „putinizacijoje“

Alfa.lt paklausė pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės kultūros ir švietimo ministro D. Kuolio, ar jo nenustebino Sausio 13-osios išvakarėse jį paštu pasiekusi teismo nutartis. „Kai veikdamas dalyvauji valstybės būklės tyrime, su įdomumu nagrinėji visus gautus tyrimo duomenis“, – nusišypsojęs sakė D. Kuolys. Jo manymu, susidorojusi su FNTT vadovais ir įsakiusi specialiesiems daliniams smurtauti Garliavoje, valdžia, užuot ieškojusi būdų atkurti sulaužytą moralinę sutartį su visuomene, pasitelkė policiją ir teismus piliečiams sutramdyti.

Lietuvos teismai, D. Kuolio teigimu, šiandien „priversti dalyvauti tame politiniame procese, kurį Vakarų politologai vadina buvusios sovietinės erdvės „putinizacija“: teisėjams tenka apsispręsti konstitucinės santvarkos ar valdžios savivalės pusėn stoti“.

Buvęs prezidento patarėjas D. Kuolys pastebi, kad pastaruoju metu „vis daugiau teisėjų išdrįsta nepaklusti valdžios savivalei ir imasi ginti Konstitucijos laiduotas piliečių teises ir laisves“. Prie tokių savarankiškų teismų sprendimų jis priskyrė Sąjūdžio kūrėjų Bronislovo Genzelio, Romualdo Ozolo ir Alvydo Medalinsko išteisinimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuriomis pripažinta, kad FNTT vadovai generolas Vitalijus Gailius ir majoras Vytautas Giržadas buvo atleisti neteisėtai.

Kita vertus, nemaža teisėjų, D. Kuolio įsitikinimu, „paklūsta ne Konstitucijai, bet valdžios jėgai“. Jo nuomone, „gėdingai pasielgė seniai VSD įtakos lauke esantis Boleslovo Kalainio vadovaujamas Šiaulių apygardos teismas, kuris už pilietines vaikštynes Mažeikiuose nubaudė penkių vaikų motiną, našlę Rimą Štefanę 500 litų bauda“. „Kauno teismai, gindami smurtaujančios valdžios savivalę, nuteisė dėl pilietinio meno akcijos filosofę, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoją Liną Šulcienę, jie iki šiol padeda policijai persekioti „Tiesos“ žodį kreidelėmis rašiusius vaikus ir jų šeimas“, – sako buvęs kultūros ir švietimo ministras. 

Teisėjai nusigręžia nuo Konstitucijos?

Paprašytas pakomentuoti jo apeliaciją atmetusios teisėjos J. Čepukėnienės sprendimą, D. Kuolys naujienų portalui Alfa.lt teigė: „Ši teisėja, kaip jos kolegos R. Štefanės ir L. Šulcienės bylose, tiesiog nusigręžė nuo Konstitucijos, pasielgė su mūsų pagrindiniu įstatymu taip, kaip sovietmečiu teisėjai elgėsi su LTSR konstitucija“. Buvęs prezidento patarėjas sako, kad jis ir jo draugai savo pilietinę poziciją visų pirma grindžia Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

„Pilietinio meno akcijomis mes mėginame ginti nuo valdžios savivalės demokratinę santvarką ir pamatines Respublikos vertybes – laisvę, tiesą, asmens orumą. Ir tai darome remdamiesi Konstitucija, kuri kiekvienam piliečiui suteikia teisę priešintis konstitucinės santvarkos griovimui. Būtent Konstitucija mums užtikrina susirinkimų laisvę, ji skelbia, kad negalima piliečiams drausti ir trukdyti rinktis į taikius susirinkimus. Ji aiškiai sako, kad tokia teisė gali būti ribojama tik tuomet, kai būtina apsaugoti valstybės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę. Mes sąmoningai renkamės netradicines pilietinio meno akcijas, kurių neaptaria ir nedraudžia net ydingas Susirinkimų įstatymas. Menininkų piešiamas „Tiesos“ žodis ar orūs kultūros žmonių pasivaikščiojimai nėra nukreipti nei prieš viešąją tvarką, nei prieš žmonių dorovę. Priešingai – šiomis akcijomis siekiama stiprinti moralinį visuomenės stuburą, skatinti pilietinį sąmoningumą, ginti pamatines piliečių teises ir laisves“, – aiškino D. Kuolys. Jo teigimu, visus šiuos argumentus teisėja tiesiog ignoravo.

„Teisėja J. Čepukėnienė taip ir nesugebėjo nurodyti, kokią žalą visuomenei, valstybei, viešajam gėriui padarė kultūros ir mokslo žmonės, ramiu pasivaikščiojimu gynę žodžio laisvę nuo valdžios savivalės“, – sakė buvęs kultūros ir švietimo ministras. Jis pastebėjo, kad panašiose bylose du Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra priėmę visiškai skirtingus sprendimus.

Alfa.lt primena, kad praėjusių metų gruodį kitą D. Kuolio apeliaciją nagrinėjęs teisėjas Artūras Požarskis pripažino, kad D. Kuolys, minėdamas Tarptautinę vaikų gynimo dieną prie Valstybės saugumo departamento, teisės pažeidimo nepadarė. Teisėjas A. Požarskis, remdamasis Konstitucija, savo nutarime konstatavo: „Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad meninė pilietinio pobūdžio akcija, kurios metu buvo piešiamas žodis „Tiesos“, pažeidė kitų asmenų teises ir laisves, viešąją rimtį ir tvarką ar sukėlė kokias nors kitas neigiamas pasekmes, todėl teigti, kad buvo būtinybė taikyti tam tikrus apribojimus taikiam žmonių susibūrimui nėra jokio pagrindo“.

Kokie bus Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai?

Paklaustas, ar nežada dėl teisėjos J. Čepukėnienės nutarimo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, D. Kuolys tokią galimybę atmetė: „Kad ir kokia ydinga mūsų valstybė būtų, reikia mėginti ją tobulinti Lietuvoje“. Jis teigė, jog ir toliau pilietiniais veiksmais tęs pradėtą „valstybės būklės tyrimą“. 

D. Kuolio nuomone, šiandien piliečiams reikėtų savo dėmesį nukreipti į Vyriausiąjį administracinį teismą. „Vasario 15-ąją sukanka metai nuo valdžios susidorojimo su FNTT vadovais. Vilniaus apygardos administraciniame teisme V. Gailiaus ir V. Giržado laimėtas bylas Vidaus reikalų ministerija yra apskundusi Vyriausiajam administraciniam teismui. Žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys gal padėtų šio teismo pirmininkui Ričardui Piličiauskui ir jo kolegoms atsispirti VSD ir Prezidentūros spaudimui? Teisėjai turėtų iš anksto žinoti, kad jų nutartis šiose bylose visuomenė nagrinės ypatingai atidžiai, kad valdžios savivalę visada pateisinanti triukšminga propagandinė mašina šį kartą gali ir nesuveikti“, – sakė buvęs prezidento patarėjas D. Kuolys.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Vidmantas Valiušaitis. Birželio sukilimas ir Vilniaus LAF štabo sunaikinimas

Nida Vasiliauskaitė. „Kodėl radikalios idėjos nėra geros idėjos“ (jauniesiems konservatoriams paprašius pasisakyti)

Algimantas Rusteika. Apie blokus

Nuo bačkos. Andrius Kubilius. Už Eveliną!

Tomas Baranauskas apie A. Kubilių: štai kas mus valdė prieš 8 metus

Robertas Grigas. Kaip de Golis Maskvoje į Šv. Mišias važiavo

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Prezidento dilemos ministrų kabinete

Rasa Čepaitienė. DiskrimiNacija

Irena Vasinauskaitė. Sirgti draudžiama dirbti

„Neredaguota“ pokalbis su Ramūnu Karbauskiu: kova su propaganda

Ramūnas Aušrotas. Apie teisės viršenybės ir prenatalinės gyvybės apsaugos principų suderinamumą

Andrius Švarplys. Andriau Navickai, ar tikrai?

Nuo bačkos. Andrius Navickas. Lietuvos seksistai, vienykitės!

Stasys Jakeliūnas. „Ateities“, arba „Politinės amnezijos“ koalicijai –  pimyn, perveskit iš „Sodros“ pensijų fondams 400 mln. eurų

Verta pamatyti. Donaldo Trumpo teisinės komandos spaudos konferencija

Žmogaus teisių komiteto pirmininko T. V. Raskevičiaus programa: 5 prioritetai

Geroji Naujiena: Jėzus Kristus, Visatos valdovas, Tiesos Karalius

Algimantas Rusteika. Vartotojo instrukcija

Ramūnas Trimakas. Trojos asilas

Kun. Robertas Skrinskas. Kristus Karalius: šventė lapkričio 22-ąją. Skirta abortų legalizavimo Lietuvoje 65-sioms metinėms

Dalius Stancikas. Melo muziejus (ištrauka iš knygos „Kūju per Lietuvos istoriją“)

Andrius Švarplys. Daugumos argumentas ir jo panaudojimo kontekstai

Rasa Čepaitienė. Iš Murmūnų į Abejoniškes

Vidas Rachlevičius. Nacionalinė tragikomedija „Kaip lietuviai JAV prezidentą rinko“

Algimantas Rusteika. Pagalba Lietuvai. Trojos arklio mechanizmas

Pranašautas skyrybų padidėjimas per COVID neįvyko

Linas V. Medelis. Skaudės, bet privalome eiti

Robertas Grigas. Kas yra tikrasis „seksizmas“ politikoje

„Nu… nu… tai prieš šimtą metų gal net tokių klausimų nebūtų uždavę“

Ramūnas Karbauskis. Neleisime, kad su mumis būtų elgiamasi kaip su „šunauja“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.