Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Darius Kuolys: ar verta buvo tapti šunsnukių valstybės lyderiu?

Tiesos.lt siūlo   2020 m. birželio 1 d. 21:00

15     

    

Darius Kuolys: ar verta buvo tapti šunsnukių valstybės lyderiu?

Vladimiras Laukčius | DELFI.lt

„Pažvelkime į intelektualinę prezidento komandą. Kaip būtų puiku, jei joje būtų skirtingai mąstančių, stiprių intelektualių pajėgų, gebančių generuoti ateičiai svarbias idėjas“, – sako kultūros istorikas, kultūros ir švietimo ministras pirmojoje po nepriklausomybės atstatymo vyriausybėje Darius Kuolys.

Kuolys taip pat labai kritiškai vertina kandidatų į būsimus prezidento patarėjus tikrinimą Valstybės saugumo departamente:

„Ar žmogus, nusprendęs siekti valstybės vadovo pareigų, iš tikrųjų negali Lietuvoje atrasti kelių dešimčių žmonių, kuriais pasitikėtų? […] Žinoma, galima manyti, kad Lietuvoje – visi šunsnukiai ir niekuo pasitikėti nevalia. Bet ar verta tapti tokios šunsnukių valstybės ir visuomenės lyderiu?“ „Delfi“ pašnekovas taip pat teigia pasigendąs prasmingų diskusijų žiniasklaidoje ir siūlo keisti LRT finansavimo modelį.

„Paklauskime savęs: kur šiandien skirtingai mąstantys lietuviai gali susėsti ir rimtai apie bendrus reikalus padiskutuoti? Dažniau matysime įgyvendinamą vieną ar kitą informacinę akciją. Ir už valstybės pinigus.

Visuomeninį transliuotoją išlaikome mes visi. Bet finansuojamas jis iš valstybės biudžeto. Todėl Seimas ir grumiasi dėl visuomeninio transliuotojo su LRT taryba. Galėtų visuomenė iš Seimo ir prezidento Lietuvos radiją ir televiziją perimti, sutikdama mokėti abonentinį mokestį arba pervesdama nuošimtį nuo gyventojų pajamų mokesčio.“

Šįmet sukako 30 metų atkurtai nepriklausomai Lietuvai. Rudenį renkame Seimą. Ar tai bus brandus trisdešimtmetės nepriklausomybės Seimas?

Viltingų ženklų – nedaug. Lietuvos politinį gyvenimą apėmę nuovargis ir stiliaus inercija. O trisdešimtmetį galėjome pasitelkti kritinei refleksijai ir politiniam atsinaujinimui. Tikrai vertėjo rimčiau pasvarstyti, ką per tuos dešimtmečius pavyko nuveikti kaip laisvai visuomenei ir valstybei. Sutelkę protus (kad ir kokie jie šiandien būtų), galėjome atsakingiau paprojektuoti bendruomenės ateitį, aptarti, kas mus šiandien dar į bendruomenę jungia ir jungti galėtų. Deja, to padaryti nepavyko. Būta pavienių pasvarstymų, bet stinga rimtesnių studijų, mokslo darbų, platesnių forumų.

Prisiminkime, kiek projektų ir karštų diskusijų dėl Lietuvos raidos scenarijų būta Sąjūdžio laikais. Į tautos ateities svarstymus buvo įsitraukę stiprūs žmonės: Algirdas Julius Greimas, Vytautas Kavolis. 1988 m. vasarą Sąjūdis parengė almanachą „Europa“. Sudarytojas Vilniaus V. Kapsuko universiteto dėstytojas filosofas Romualdas Ozolas jame kalbino Frankfurto prie Maino universiteto profesorių Jürgeną Habermasą. Ir kalbėjosi abu apie Europos tautų vienybės pagrindus, negausių tautų likimą bendrame projekte.

Regis, tuomet turėta didesnių intelektualinių ambicijų. A. J. Greimas, Aleksandras Štromas ragino lietuvius drąsiau įsitraukti į būsimos pasaulio ateities projektavimą. Ar turėtume jėgų šiandien priimti tokį iššūkį?

Manau, žvelgdami tiek į nueitą valstybės kelią, tiek į rytdieną, turėtume daugiau kalbėti apie mus telkiančius bendrus principus ir idėjas, apie tai, kas mūsų ateitį darytų tvaresnę, patikimesnę. Tačiau vis labiau pasiduodame nomenklatūrinei logikai: kaip mums susitvarkyti šios dienos reikalus, pasidalinti turimus ir skolinamus pinigus. O Lietuvos projekto – neturime.

Net prezidentas, iškėlęs gerovės valstybės idėją, tvirtesniais argumentais jos negina. Platesnio projekto nematome. Tarp atskirų iniciatyvų sunku įžvelgti bendresnį brėžinį. Kalbama apie laisvą visuomenę, bet siekiama didinti slaptųjų tarnybų galias ir piliečių kontrolę.

Ar tikrai tos galios didinamos?

Taip, jos didinamos: siūlomos įstatymų pataisos, leisiančios slaptosioms tarnyboms imtis ne tik psichologinės prievartos, bet ir prevencinių pokalbių, kitų kontrolės priemonių. Ir tai daroma neturint patikimos parlamentinės slaptųjų tarnybų priežiūros.

Per tris dešimtmečius jos taip ir nesukūrėme. Jei atstatėme Lietuvą kaip laisvą respubliką, turėtume nuosekliai, tvirtai ginti jos principus, nes jie – mūsų politinės tapatybės, mūsų atkurto projekto esmė. Bet šiandien respublikos principai per menkai įsisąmoninti, dažnai paminami.

Kai apie Lietuvos projektą ir jo atkūrimo subjektą sakote „mes“, ar tikrai dar jaučiatės esąs to „mes“ dalimi?

Dalyvavau visame Sąjūdžio bruzdėjime, dirbau pirmosiose vyriausybėse, prezidento Valdo Adamkaus pirmojoje komandoje. Tad jaučiu gyvą ryšį su šiuo projektu, išgyvenu dėl jo nesėkmių. Matyt, kaip didelė dalis lietuvių, Lietuvos piliečių.

Bet ar matote aplink save daug bendraminčių?

Matau nemažai intelektualių žmonių, kuriems rūpi laisvos Lietuvos projektas. Kita vertus, šie žmonės neretai suabejoja savo galiomis paveikti dabartinę tikrovę. Didelė visuomenės dalis stengiasi prisitaikyti prie tvarkos, kuri kuriama tarsi inertiškai, pačiai visuomenei rimčiau nereflektuojant, kas iš tiesų kuriama.

Sakote, kad gyvenama šia diena, prisitaikoma, galvojama apie tai, kaip išsidalinti pinigus. Kada ir kodėl tapome tokie?

Kiekvienoje visuomenėje didelė dalis narių galvoja, kaip prisitaikyti prie esamų aplinkybių, išlikti, ir tie išlikimo instinktai – labai stiprūs. Tai natūralu. Bet gyvybinga visuomenė rūpinasi ir bendru projektu. Laisva politinė bendrija rūpinasi respublika. Dėl respublikos viešai tariamasi, taip jai angažuojamasi, įsipareigojama. Tam būtina tikra viešoji erdvė, kasdieniai piliečių forumai. Respubliką ištinka krizė, kai atskiros galios grupės ima kontroliuoti viešąją erdvę. Vienus marginalizuojant, kitus sureikšminant sukuriamas tokios erdvės simuliakras.

Ką mes turime, kai mūsų viešuma imama režisuoti galios grupių? Daug pramoginių laidų ir tuštokų plepesių. Sovietmečiu radijas ir televizija mums labai daug pasakodavo apie „autoįvykius“, orų prognozes, duodavo daug patarimų, kaip rūpintis sveikata, auklėti vaikus, prižiūrėti automobilius. Būta neblogų laidų. Bet jokio pilietinio forumo – jokio bendro viešų reikalų svarstymo, kuriame būtų dėstomi skirtingi požiūriai ir argumentai. Tik viena propagandinė linija.

Straipsnio tęsinį skaitykite DELFI.lt portale ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Skirmantė       2020-06-4 22:26

kas čia siūlo LRT mokėti abonentinį mokestį, propagandistus išlaikyti? ačiū, ne. Man nereikia jokio LRT. tai LRT man dar turi primokėti, kad šią nesąmonę žiūrėčiau. dvasios ubagystė: dabar kiekvienas blogeris už bet kokį turinį prašo babkių. o tikrovė ta, kad mes, valstybės ir teritorijos gyventojai, savo mokesčais išlaikome valstybę, todėl bet kokia svarbi intelektinė ir strateginė informacija (tokios LRT neduoda) turi būti nemokama.

tikrai verta       2020-06-4 18:31

bet reikia turėti gerą bizūną tiems šunsnukiams išginti iš verslo konfederacijų iš bankų, iš seimo ir vyriausybės, iš policijos iš STT IŠ FNTT, iš politinių partijų ir patrumpinti nagus ir ragus likusiems, jeigu bandytų toliau vogti.

gfgfgf       2020-06-4 8:39

Gal kas nors galėtų man paaiškinti, apie kokią šunsnukių valstybę kalba šis pasipūtęs žmogėnas? Čia apie LIETUVĄ? Lietuva - tai visi jos piliečiai. Vadinasi, visi lietuviai šunksnukiai? Na, tokiu manęs dar niekas nevadino. Pasakyčiau aš šitam pusgalviui, bet, kaip sakoma, nekišk nagų, tai nesmirdės…

Nesuprantu       2020-06-3 14:22

Kodėl Delfi leidžia sklaidytis tokiam demagogui? LRT seniai jį iš visur ištrynė.

Kis       2020-06-3 13:52

Dariau,bekalbedamas ir moralizuodamas kitus,pats galutinai susenai.Kalbeti ,agituoti ismokai,gali dirbti tik agitbrigadoje,nes darbu jokiu taip ir nesi atlikes.Kiek dauginsi is nulio,nulis ir paliks.Gal grieztokai issireiskiau,bet atsibodo toji skleidziama nuo agitcijos iki propogandos.Siandiena paklausus tie ,kuriu zodziai nesiskyria nuo darbu.Eik meistrauti,jeigu kazka sugebi,bus didesne nauda abiems pusems?

Al.       2020-06-3 0:32

Pretenzijos valdžiai, manau, teisėtos. Bet nemažiau pretenzijų galima surasti ir Kuoliui. Ar tiesa, kad būdamas švietimo ministru, nutraukė lietuviškų mokyklų steigimą Vilnijoje ? Ką nuveikė dirbdamas Adamkui ? Savivaldybėj ? Kaip su tuo Lietuvos sąrašu ir Maldeikiene? Ar tikrai kiekviena proga reikia kišti Venclovą su Štromu ?...

Kaip jis gali įrodyti       2020-06-2 21:44

Kad nedirba Sorošui, jeigu dirba?

Kuoliui       2020-06-2 20:30

Jums iš tikro būtina įrodyti, kad nedirbate Sorošui. Aikštėje, vieną kartą, aš Jūsų apie tai paklausiau. Atsakymo negavau…

Kuoliui       2020-06-2 20:26

Yra įtarimas, kad Jūs dirbate už Sorošo pinigus.

Ką nuveikėte?       2020-06-2 13:47

“Dalyvavau visame Sąjūdžio bruzdėjime, dirbau pirmosiose vyriausybėse, prezidento Valdo Adamkaus pirmojoje komandoje.” Būtų gerai, kad konkrečiai įvardintumėte, ką gero nuveikėte toje Valdo Adamkaus komandoje? Kitus kritikuoti paprasta, o va apie save, savo konkretų darbą Valdo Adamkaus komandoje kaži kodėl nutylite? Labai keistai atrodo p. Kuolio pasakymas, jog “Susidarė įspūdis, kad valstybės vadovui per krizę labiausiai rūpėjo, kaip jis asmeniškai krizės fone atrodys.” Tokios nesąmonės iš p. Kuolio nesitikėjau?

 

Linas       2020-06-2 11:30

Interviu su Maldeikienės traukinio į Europos parlamentą vyriausiu mašinistu? Nepasitikiu šiuo veikėju.

>Seni laikai       2020-06-2 10:02

Tais senais laikais paprasti žmonės buvo draugiškesni.Liberali sistema yra nepriimtinai konkurencinė.Kokia gali būti gera kaimynystė tarp kaimynų,jei jie konkurentai.Tik krikščionybės dvasios skiepijimu galima kiek prislopinti grobuoniškos prigimties kamieną.

ką čia komentuoti       2020-06-2 9:14

Ach kokios teisingos mintys! (Sorošas prakišinėja pilietiškumo įsikūnijimą Nr.2. Po Greito Ramanausko aišku.)

Birute       2020-06-2 8:56

Netikiu Kuoliu ir nepasitikiu.

Seni laikai       2020-06-2 8:00

Tikra tiesa. Baimė, savo nuomonės slėpimas ir t.t. Grįžome į praeitį: “vieną mąstau, kitką sakau”.


Rekomenduojame

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.