Istorija, Demokratija ir valdymas, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Darius Kuolys: Apie Tadą Kosciušką – tautos laisvės ir garbės gynėją

Tiesos.lt siūlo   2017 m. spalio 16 d. 21:09

4     

    

Darius Kuolys: Apie Tadą Kosciušką – tautos laisvės ir garbės gynėją

lietuvossarasas.lt

„Tavo atminimas niekada neišnyks. Milijonai žmonių jį perduos savo palikuonims, o būsimos jų kartos bus laiminamos tavo vardu,“ – kadaise sakė lietuviai kreipdamiesi į Tadą Kosciušką.

Prieš du šimtmečius – 1817-ųjų spalio 15-ąją – Šveicarijoje, Zolotorno miestelyje, Kosciuška mirė.

Ši žinia anuomet sukrėtė Lietuvą. Visame krašte – katalikų, reformatų bažnyčiose, sinagogose ir mečetėse – vyko sukilimo vado pagerbimo apeigos ir laisvės manifestacijos.

Šių apeigų aprašas su sakytomis kalbomis po metų buvo išleistas Vilniuje. Kadaise atradęs knygelę VU bibliotekoje su jauduliu varčiau. Vėliau citavau moksliniuose tekstuose. Šiandien – šiek tiek žinių iš ano seno aprašo.

1817-ųjų lapkritį ir gruodį visoje buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Vilniuje, Trakuose, Kaune, Naugarduke, Vilkmergėje (Ukmergėje), Volkoviske, Kėdainiuose – visų luomų gyventojai atidavė pagarbą savo gentainiui Tadui Kosciuškai. Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje, kurioje dvi dienas vyko gedulingos pamaldos bei iškilmės, stovėjo dailininko Jono Rustemo sukurtas katafalkas su granitine piramidės formos kolona, o joje – aukso raidėmis lotyniškai išreikšta „dėkingiausios Tėvynės pagarba Laisvės ir Respublikos Gelbėtojui bei Gynėjui“. Greta išrašytas lenkiškas eilėraštis skelbė: „Žlugome – o jis neleido mums žlugti be šlovės“.

Šioje bažnyčioje pirmąją iškilmių dieną, išsyk po mišių bei pamokslo, kalbą, sugraudinusią tiek kalbėtoją, tiek klausytojus, pasakė Trakų pavieto maršalas Mykolas Juozapas Römeris: „Broliai! Lietuviai! Stovime prie kapo, sukurto mūsų nemirtingajam Tadui Kosciuškai atminti. […] Tikra meilė – kitas, amžių nesunaikinamas paminklas – yra vienintelė jam [atiduodama] mūsų pagarba, kuri brolių sielose niekada nesiliaus gyvavusi. Juk kai panorės tėvai ir motinos savo vaikus prie dorybių paraginti ar mokytojai savo mokiniams tėvynės meilę įkvėpti, ar vadai karių rikiuotes mūšiui paskatinti, kur dar, jei ne Tado Kosciuškos darbuose ir gyvenime, jie atras gentainiams nuostabiausią pavyzdį? Paliko jis mūsų tautai garbę ir pasididžiavimą. […] Lietuvoje gimęs bajoras.. […] kovojo už tėvų žemės laisvę ir vientisumą. Būdamas Washingtono ginklo draugas išmoko, kaip būti laisvės ir prigimtų žmogaus teisių gynėju. […] Nemirtingoji dvasia, kurios didis vardas visada bus minimas su pagarba! Pažvelk! Tai Lietuviai, tavo kraštiečiai […] norėjo Tau [paprasto bajoro kalba] parodyti tikrą ir neblėstančią Brolių meilę [… ] Priimk maloniai šį paprastą, iš Tėvynės gėlių nupintą Lietuvišką vainiką ir pridėk jį prie laurų, kuriais visas pasaulis garbingus Tavo smilkinius puošia! Ilsėkis amžinai Gentainių širdyse!“

Vilniaus Evangelikų bažnyčioje pamokslą sakęs evangelikų reformatų kunigas Aleksandras Labauskis dėkojo bendrapiliečiui ir gentainiui Kosciuškai už palikuonims sekti paliktą tikrojo patriotizmo pavyzdį. Pasak jo, tikras patriotas gyvena visiems, kad ir labiausiai jie skirtųsi kalba, nuomone ir Religija. Niekas, jei tik myli savo Tėvynę, nėra atskirtas nuo jo palankumo. Atskiri luomai jo darbų neriboja, visi valstybės nariai yra jo broliai. Kosciuška buvęs tikras patriotas, nes „gynė savo krašto artojų žmonių teises, paskelbė visuotinę laisvę žmonėms artojams“.

Vilniaus žydai susirinko melstis už Generolo Kosciuškos sielą į didžiąją Mokyklą: čia griežiant aštuonioms muzikantų poroms kantorius giedojo Kosciuškai parašytą hebraišką giesmę. Musulmonai gedulingas pamaldas laikė savo mečetėje Lukiškese: jose dalyvavo Vilniaus gubernijos valdžia, lietuvių bajorijos vadovai, žymiausios damos, katalikų kunigai, aukšto rango totorių tautos karininkai bei kunigaikščiai. Mula Danielius Šablovskis kreipėsi į susirinkusius lenkiškai: „Broliai Musulmonai! Garbingieji šios Tėvynės, kurioje gyvenate, Sūnūs! Nereikia Jums minėti neapsakomų didžio vyro Tado Kosciuškos dorybių, narsos ir nuopelnų, nes jo vadovaujami tai matėte ir kartu su juo kovėtės už tėvynę“.

Naugarduke vykusiose iškilmėse kapela atliko gedulingą muziką, kurią specialiai sukūrė buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas ponas Slevinskis, tarnavęs Kosciuškos būriuose. Vilkmergėje greta bažnyčioje padėto antkapinio akmens ir jį puošusių Lietuvos bei Karalystės herbų kaip Vado karo žygių liudinikai stovėjo už piliečių lėšas senomis uniformomis aprengti karo invalidai. Buvęs Vilkmergės miesto burmistras Martynas Mackevičius, sakęs kalbą gausios miestiečių ir žemdirbių klasės vardu, vadino Kosciušką „žmonių pripažintu liaudies tėvu“, „žmoniškumo draugu“ ir kreipdamasis į jį teigė: „Tavo atminimas niekada neišnyks. Milijonai žmonių jį perduos savo palikuonims, o būsimos jų kartos bus laiminamos tavo vardu“. Vilkmergėje gedulingų apeigų metu surinktas piliečių aukas buvo pavesta klebonams išdalinti savo parapijose vargstančioms Kosciuškos karių našlėms ir jų vaikams.

Kėdainiuose vykusias gedulingas apeigas žymia lėšų dalimi parėmė miesto žydai. Visuose Lietuvos miestuose ta proga sakyti pamokslai ir kalbos kėlė LDK saulėlydyje sukilėlių gintus tautos laisvės ir garbės, pilietinės dorybės ir ištikimybės tėvynei idealus. Anot Kauno Bernardinų bažnyčioje kalbėjusio buvusio Abiejų tautų policijos komisijos komisaro Juozapo Fergiso, Kosciuška, nors nepajėgęs tėvynės išgelbėti, padovanojęs jai nuostabią žūtį: mat įrodęs, jog „Respublikos pilietis nori ir moka už tėvynę mirti“. Todėl jis esąs būsimų kartų patriotizmo ir dorybių šaltinis.

Šį senąjį Lietuvos pasakojimą apie Tadą Kosciušką – tautos laisvės ir garbės gynėją – XX amžiuje tęsė lietuvių bajorai Stasys Šalkauskis, Vanda Daugirdaitė-Sruogienė. Bent literatūros vadovėliuose mėginame jį pratęsti ir šiandien.

Tado Kosciuškos portretas, tapytas 1817 m., saugomas jo vardo muziejuje Zolotorne.

lietuvossarasas.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

klausėjui 7:40       2017-10-17 21:30

Pirma pats sau atsakyk. Kas valdė ir tebevaldo vaikiškai patiklią lenkų tautą?

Vieni       2017-10-17 17:00

svoločiai perša tris lenkiškas raides į lietuvišką abėcėlę (čia jiems reiktų trijų rusiškų raidžių kažkada rašomų ant sienų ir tvorų), kiti svoločiai paminklų statytojai neaišku kam. Išvis Lietuva išpindėjo.

Tai Lenkijos valstybės herojus...       2017-10-17 9:24

Kuoliui jis savas…JaM Žečpospolita yra mylima?
Lietuvių tauta turi savų valstybingumo gynimo herojų, kuriems reikia paminklų: tarkim, J.Lukša-Daumantas ir pan…

Klausimai p. autoriui       2017-10-17 7:40

kodėl tie visi tariami lietuvių „Tautos, Kaisvės ir Garbės” gynėjai beviltiškai pralaimėjo: Kostiuško 1794; 1831 ir 1863 sukilimų vadai? Kodėl? Kaip nutiko, kad Algirdo-Kąstučio LDK stovėjo prie Maskvos ir ėmė iš rusėnų duokles, o vėliau prasidėjo beviltiškas buosmūkis? Kur dingo rusų žemių platumose tie šimtai kunigaikščių ir kunigaikštukų pasiųstų valdyti ir išnykusių istorijos rūkuose? Kur lietuviškos mokyklos universitetei rusėnų žemėse???? Ir kodėl Metrika ligi pat XVII a, parašyta senąja rusėnų kalba, o vėliau – lenkiškai ir nei žodelio lietuviškai????
Kodėl lietuvių didikai nesugebėjo nei politiškai nei kultūriškai plėsti lietuvybės į rytus, bet patys suslavėjo ir ištirpo rusų tautoje, prisdėdami prie rusiškos imperijos kūrimo??? Kodėl verkė Radvilos sudarinėdami Liublino uniją, kurią šiandien, jau užmiršę tas beviltiškumo ašaras, mūsų istorikai kai kurie jau adoruoja???? Kada įvyko PIRMASIS LDK/Lietuvos padalinimas: ar ne 1569 Liublino unijos metu???? Kas padalinimą įvykdė ir ką perspektyvoje tai reiškė???? Ar ne tą patį, ką 1772 ir 1793???? Įtai kur klausimai reikalaujantys istorinio apmąstymo???

O Kosciuško buvo labiau avantiūristas nei herojus. žiūrint į žemėlapį po II padalijimo neaišku kokią tautą ir tėvynę jis norėjo ginti? Pradėjo karą, kurį gėdingai pralaimėjo ir galutinai palaidojo valstybę. Baudžiavos, kuri laikė sukausčiusi apie 80 proc. visuomenenės, nepanaikino; valstuečių neišlaisvino…. O juk jau ne viduramžiai buvo: jau po Prancūzų Didžiosios revoliucijos, kuri giljotinavo savo karaliųų... Tai ką jis pasiekė ir kur nuvedė tautą????

Rekomenduojame

Krescencijus Stoškus. Esu apimtas sunkaus nerimo ir skausmo

Virdžinija – sektinas pavyzdys

Dominykas Vanhara. Labai tikėtina valdančiosios koalicijos sudėties kaita

Vygantas Malinauskas. Žmogaus teisių komitetas siūlo ideologizuoti smurto problemą

Privalomi skiepai gali sukelti sveikatos sistemos griūtį

Kęstutis Girnius. Konfliktas su Kinija – strateginė, ne taktinė ar komunikacijos klaida

Vokietijoje mokesčių mokėtojų pinigais remiami filmai atitinkantys „įvairovės sąrašą“

Vytautas Sinica. Valstybinės kalbos atnašavimas

Ar iš tikrųjų Seimo nariai patvirtino buvusių Lietuvos okupacinių režimų teisėtumą?

ES „žalioji darbotvarkė“ nebus taikoma privatiems lėktuvams ir jachtoms

Visuomenininkai lietuvių kalbos naikintojus įamžins knygoje „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“

Draudikas atsisako padengti mirtį dėl vakcinos, nes mirusysis neva dalyvavo eksperimente pats prisiimdamas riziką

Vytautas Sinica. Vyriausybės veiklos apžvalga

Jonas Vaiškūnas. Kalba ne apie kalbą – o apie tai, kur eis demarkacinė linija

Eugenijus Jovaiša. Kalbos išniekinimo projekto autoriai įteisins okupacinių režimų primestą rašybą

Pareigose pažemintas arkivyskupas, susijęs su dokumentu, draudžiančiu laiminti tos pačios lyties poras

Sigitas Besagirskas. Kiek mums kainuos kova su Kinija?

Loreta Strom. Norvegijos visuomenės sveikatos institutas (FHI) nerekomenduoja naudoti koronos sertifikato kaip prevencinės priemonės

Peter Kwasniewski. Kodėl gitarų muzika neturėtų skambėti katalikiškose Mišiose

Etikos dalyko mokymas Vokietijoje sumažino religingumą

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jėzus Kanos vestuvėse – II eilinis sekmadienis

Arnas Simutis. Lietuva yra šaltojo pilietinio karo būklėje

Dovilas Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė

Mindaugas Karalius. Lietuvių kalbos naikintojai bus įamžinti knygoje

Tautvydas Galinis. Svetimvardžiai asmens dokumentuose, arba apie projektą atšaukti valstybinę lietuvių kalbą

Daugiau nei pusė Airijos katalikų dėl pandemijos pasirinko neiti į šv. Mišias

Vytautas Radžvilas. Žodis Laisvės gynėjų dieną

Vytautas Radžvilas. Autonomininkų svajonės tampa tikrove

Kuriamas precedentas: Kvebeko teisėjas apribojo neskiepyto tėvo teisę lankyti vaiką

Asta Katutė. Ideologinė politika: nuo asmenvardžių keitimo iki vėl grąžintos Stambulo konvencijos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.