Socialinė politika, Ekonominė politika, Teisėkūros iniciatyvos, Profsąjungos

Darbdavių rojų sukurianti sutartis: iškviesti galės bet kada, o socialinių garantijų nėra

Tiesos.lt siūlo   2016 m. balandžio 17 d. 18:00

9     

    

Darbdavių rojų sukurianti sutartis: iškviesti galės bet kada, o socialinių garantijų nėra

Ieva Kazlauskaitė | balsas.tv3.lt

Seimui svarstymo stadijoje pritarus nenustatytos apimties darbo sutarčiai, numatančiai asmens įdarbinimą mažiausiai 8 val. per mėnesį, profsąjungos linguoja galva, kad ateis rojus darbdaviams. Mat dirbdamas pagal tokią sutartį žmogus neturi jokių socialinių garantijų, tačiau privalės būti pasiruošęs atvykti bet kada darbdaviui prireikus.

„Ši sutartis taikoma tik keliose Europos Sąjungos šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, tačiau ir dirbantieji, ir darbdaviai ten jau nėra patenkinti tų sutarčių taikymu. Nulio valandų (arba nenustatytos apimties – balsas.tv3.lt red.) sutartis reiškia, kad darbdavys įsipareigoja įdarbinti darbuotoją ne mažiau kaip 8 val. per mėnesį.

Darbuotojas, turėdamas darbo sutartį, neturi socialinių garantijų, nes dirbdamas 8 val. jis neuždirba minimalaus atlyginimo, negauna draudžiamųjų pajamų, jam nesiskaičiuoja darbo stažas, nutraukęs šią darbo sutartį jis negauna jokios bedarbio pašalpos. Tad gali būti taip, kad žmogus teoriškai dirbs, o praktiškai ne“, – kalbėjo Lietuvos profesinių konfederacijų prezidentas Artūras Černiauskas.

Pelnas agentūroms

Kitas nenustatytos apimties darbo sutarčių pavojus, vardija pašnekovas, yra šešėlis. Pasak jo, su šiomis sutartimis atsiranda galimybė, kad darbuotojo darbo valandos būtų fiksuojamos tik tada, kai yra patikrinimas, nes įstatyme nėra įdėta saugiklių, kaip darbdavys turėtų fiksuoti ir informuoti, kada darbuotojas dirba, kada ne.

A. Černiausko nuomone, šios sutartys būtų naudingos tik laikinojo įdarbinimo agentūroms, kurios, anot jo, iš tokių sutarčių gerokai pasipelnytų:

„Laikinojo įdarbinimo agentūrų verslas dabar stringa dėl to, kad jeigu jos įdarbina darbuotoją nuolatiniam darbui pas save, bet nesuranda, kuriai kitai įmonei išnuomoti tą darbuotoją, jos turi jam mokėti už prastovą, tad verslas yra mažokas. Jeigu jos įdarbina darbuotoją nenuolatiniams darbui, agentūros tariasi su gamyklomis, kad mokėtų už tai papildomai, o verslas tuo nesuinteresuotas.

Nenustatytos apimties sutartis kaip tik ir leidžia įdarbinti žmones nuolatinio pobūdžio darbui ir aprūpinti darbu tik 8 val. per mėnesį. Tada agentūroms nereikia mokėti tos prastovos, o tam darbuotojui galės mokėti minimalų atlyginimą nepriklausomai nuo to, kiek gauna kiti kolegos dirbdami toje pačioje pozicijoje, kuriai jis išnuomotas“, – kalbėjo profsąjungų atstovas.

Rojus darbdaviams

A. Černiauskas sutinka, kad šios sutartys tikrai sumažintų nedarbą, nes su jomis galima įdarbinti šimtus darbuotojų, tad valstybės mastu šios sutartys naudingos. Vis dėlto darbuotojui, teigia jis, iš tokių sutarčių naudos nėra.

„Kai atėjo laikino įdarbinimo agentūros ir tas įstatymas, laikinasis darbas buvo skirtas tiems, kas negali dalyvauti pastoviai darbo rinkoje: studentams, pensininkams, motinoms, auginančios vaikus. Dabar viskas apsivertė visiškai kitaip: ir didelės įmonės, kad jiems nereikėtų sukti galvos dėl etatų, pakeičia nuolatinius darbuotojus išnuomotais darbuotojais, nes jiems taip daug paprasčiau. Kitas momentas – susirgus darbuotojui jam nereikia sukti galvos, kas jį pakeis. Tai yra rojus darbdaviams“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad įdarbintas pagal šią sutartį žmogus atsisakyti atvykti darbdaviui iškvietus gali tik du kartus, todėl jis nuolat turi būti pasiruošęs dirbti.

„Darbuotojams tai nieko gero. Kadangi šios sutarties taikymas išsigimė, tu nei pagautas, nei paleistas: turi darbo sutartį, o praktiškai nedirbi“, – sakė jis.

Geriau 8 val. nei nieko

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tv3.lt nurodė, kad nenustatytos apimties darbo sutartis naudinga tiek patiems darbuotojams, tiek darbdaviams, tiek verslui.

„Čia yra paprastas pasirinkimas: arba žmogus dirbs bent 8 val., arba nulį valandų. Aišku, teorinėje situacijoje yra geriau, kad žmogus galėtų dirbti visą darbo laiką, tačiau taip ne visada būna: kartais neaišku, kiek bus to darbo ir ar reikės žmogų samdyti 40 val., todėl ir norima jį pasamdyti mažesniam laikui. Aš matau tik tokios sutarties pliusus“, – nurodė pašnekovas.

LLRI prezidento nuomone, klausimas dėl galimų piktnaudžiavimų naudojantis šia sutartimi, yra rimtas, tačiau, jo nuomone, yra daugybė priemonių, leidžiančių užkirsti tam kelią.

„Ko ko, bet priemonių suvaldyti tokius dalykus Lietuvoje yra. Antras dalykas, reikia susimąstyti, kokio tipo darbo XXI a. reikės. Apskritai šitas 40 val. per savaitę darbas yra visiškas XIX, XX a. darbas, kuomet dauguma žmonių dirbo gamyklose ir kuomet darbas buvo matuojamas darbo valandomis. Paklauskit dabar bet kurio normaliai dirbančio žmogaus, ar jis skaičiuoja, kiek valandų dirba per dieną ir ar jis nuolat būna darbo vietoje, kai dirba. Jeigu tavo produktas kuriamas nešiojamu kompiuteriu, gali būti ir kavinėje, ir paplūdimyje, ir namie“, – kalba Ž. Šilėnas.

Pasak jo, kadangi yra įvairių darbo rūšių, reikia ir įvairių darbo sutarčių, dėl kurių apsispręsti turėtų pats žmogus, o ne, kalba Ž. Šilėnas, profsąjungos.

„Jei žmonės dirbs, kad ir laikinai, jie kažką sukurs, vadinas, sukurs ekonominę vertę, gaus atlyginimus, sumokės mokesčius į biudžetą. Kartais norai su realybe prasilenkia: juk jei negali nusipirkti „mersedeso“, geriau turėti „golfą“, nei išvis nieko neturėti“, – sako Ž. Šilėnas.

Ragina nesusižavėti

Konservatorius, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys nurodė, kad tokios sutartys padarytų darbo santykius lankstesnius, tačiau reikia įdėti ir saugiklius, kad jomis darbdaviai nepiktnaudžiautų:

„Tai yra naujų santykių forma, kuri galėtų būti taikoma – ypač studentams ar kitiems asmenims, kurie trumpam norėtų būti pasamdyti. Manau, kad tai darbo santykius padarytų lankstesnius – svarbu, kaip sukontroliuoti šią situaciją, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kad nebūtų tikroji darbo sutartis suskaidyta mažais gabaliukais.

Turime rūpintis, kad žmonės gautų pajamas su garantijomis, galėtų gauti kreditus ir t.t. Nenustatytos darbo apimties sutarčių bankai nepripažįsta kaip tikrų pajamų ir nevertina tokių žmonių kaip kredito gavėjų, nes tai yra atsitiktinės pajamos. Taigi patys žmonės turėtų atsakingai žiūrėti į tokias sutartis ir jomis nesusižavėti“, – kalbėjo R.J. Dagys.

Daug neaiškumų

Socialdemokratas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas teigia Seime balsavęs prieš nenustatytos apimties darbo sutartis.

„Šitoje sutartyje yra labai daug neapibrėžtumų. Žinant mūsų darbo jėgos neišprusimą teisiniuose klausimuose, žmonės gali pasirašyti ir tokią sutartį. Tačiau aš manau, kad kiekvienas iš mūsų nori turėti aiškų darbą, aiškų darbo užmokestį ir aiškias garantijas. Gal vienas kitas ir norėtų sėdėti namie ir laukti, kad juos pakviestų kažkiek padirbėti, tačiau ši problema šiandien jau sprendžiama. Juk visos didžiosios arenos neturi rūbininkių – ten ateina kelioms valandoms padirbėti jauni žmonės, kas vadinama darbuotojų nuoma. Todėl man kelia nepasitikėjimą nenustatytos apimties darbo sutartis, kur yra labai daug neaiškių dalykų ir žinant ne visiškai kultūringą rinkos elgesį, bijau, kad dalis žmonių gali nukentėti“, – nurodė parlamentaras.

Seimas ketvirtadienį svarstymo stadijoje nubalsavo už parlamentarų Kęstučio Daukšio, Gintaro Steponavičiaus ir Irenos Šiaulienės pataisą dėl nenustatytos apimties darbo sutarčių įsigaliojimo. Naujajame Darbo kodekse numatyta galimybė sudaryti neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei sezoninio darbo sutartis.

balsas.tv3.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

naikkštė       2016-04-19 21:55

“Apskritai šitas 40 val. per savaitę darbas yra visiškas XIX, XX a. darbas, kuomet dauguma žmonių dirbo gamyklose ir kuomet darbas buvo matuojamas darbo valandomis.” - Šilėnas pavarė. jei produktą darai pliaže su laptopu, tai gal dirbi pagal autorinę sutartį? O šiaip mokama arba už produktą, arba už valandas. Pvz. žemės ūkyje dar tūkstantį metų bus mokama arba už hektarus, arba už valandas.
O šiaip - koks bebūtų įstatymas - darbdavių ir samdinių santykiai turės nusistovėt: darbdavys, jei norės pasiekti rezultato, turės išmokti vertinti pastovius, su darbu susipažinusius darbuotojus. Jei darbdavys mano, kad kai kuriuos darbus gali atlikti laikinai samdomi, tai tegu ir samdo laikinai samdomus. Atsiras sezoninių darbinninkų sluoksnis. nėra taip ir blogai: reikia pinigų - susiradai darbelį, paplušėjai, savaitę ar mėnesį, ir gali ilsėtis ar ieškoti kito darbelio. Prie nieko nesi pririštas. nuolat besikeičianti darbo aplinka, nauji žmonės, naujos patirtys. svarbu, kad būtų kontraktas ir tinkamai sumokėta. Dar turi būti susižinojimo sistema - laikino darbo skelbimų tinklapis.

Tiek       2016-04-18 10:43

konservai, tiek socdemai,viena gauja.Bus rinkimai,prisiminkit tai.

Dzeikas       2016-04-18 10:14

As uz liberalizavima.Taciau liberalizavimas turetu buti i abu vartus.
Tokioje Anglijoje,kur didele kvalifikuoto darbo paklausa per darbo agenturas pereina bemaz visi imigrantai ir didele dalis anglu.Taciau su laiku rekrutas igyja patirties, pazinciu ir veliau ar anksciau sudaro kontrakta pastoviam darbui.
Antra, darbuotuojas neturi buti priristas prie vienos agenturos.Kuri agentura siulo palankesnes salygas - tai ir dirba.
Galiausiai jeigu istatymas itvirtina atlyginimo minimuma pilnam darbo laikui,tai turi buti minimumas ir nepilnam darbo laikui.Ir ne maziau negu 50% didesnis uz pirmaji atveji.Ir pats minimumas turi buti skaiciuojamas ne kazkoks ten “menesinis”(kodel ne metinis? Bijau nuziureti,tautiski teslagalviai gali ir taip sugalvoti), o valandinis.
Truksta darbo jegos verslui? Ne problema.Samdykites is agenturu jeigu pasiryze moketi sakykim krovikui 5 eu/h+mokestis tarpininkui.

lex       2016-04-17 21:46

linkiu šilėnui pačiam išbandyt tokios darbo sutarties privalumus.

būtų juokinga       2016-04-17 20:10

jeigu nebūtų graudu. Geriau 8 val. per mėnesį, negu nieko… O tos 8 val. per mėnesį, ar tai ne visiškas niekas. Gal kas manot kitaip, arba už tas 8 val. bus mokamas toks įkainis, kad bus galima tik pavydėti. Kas čia aukštoji matematika, rojus, ar tiesiog kažkam su galva negerai???

aaa       2016-04-17 18:38

ką norit priiminėkit, o mūsų  vaikams linkiu kuo greičiau išvykti ir daryti viską kad negrįžti - susiraskit antrą pusę kitos valstybės susituokit, pasigimdykit vaikų kitoje valstybėje ir likit.

slavery       2016-04-17 18:28

vergovine “sistema” galimai geriausia draugams “verslinykams”

visiškas lietuvys       2016-04-17 18:15

Į šiuos valdžios žingsnius- niekaip nereaguosim.
Baudžiaunykais mes esam gimę, baudžiaunykais ir norim būt!

partijosirvyriausybês pilvakojis       2016-04-17 18:12

Vyskas Leudžiai,
Vyskas Tautai!
Kol beliks jūs
Nuogi pautai


Rekomenduojame

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.