Naujienos

Dar vienas smūgis lietuvybei

Tiesos.lt siūlo   2017 m. lapkričio 28 d. 21:40

6     

    

Dar vienas smūgis lietuvybei

Danutė Šepetytė | „Respublika“

Galbūt tai buvo kokio nors švietimo ir mokslo ministrės patarėjo, galbūt pačios ministrės Jurgitos Petrauskienės ranka. Mes to nežinome. Bet faktas lieka faktu: praėjusią savaitę švietimo ministrės įsakymu iš valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos nuosekliai buvo išbrauktas žodis „lietuvių“. Žodis „lietuvių“ pasiliko tik programos pavadinime. Humanitarinių mokslų daktarė Aušra MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ, viena iš lietuvių kalbos ir literatūros programos rengėjų, sako: baisiausia, kad tai nutinka save demokratine laikančioje valstybėje.

Sprendimas neprecedentinis?

Su tokiais pakeitimais mokslo ir švietimo bendruomenė Lietuvos istorijoje (net ir sovietmečiu) dar niekada nebuvo susidūrusi. Prisimenu, buvo drastiškas įsikišimas į valstybinio egzamino programą, kai vietoj trijų temai pasirinktinų autorių staiga atsirado visi septyni (teismo sprendimu šis pakeitimas buvo panaikintas). Bet anuometinis sprendimas nebuvo toks drastiškas kaip dabar pasirašytame dokumente. Egzamino programa - labai svarbus dokumentas, nes mokyklą baigia ir brandos egzaminą laiko keliasdešimt tūkstančių abiturientų, egzamino rezultatai svarbūs stojant į aukštąsias mokyklas. Taigi patvirtintas dokumentas turės esminės įtakos ugdymo procesui, mokinių ir mokytojų požiūriui į lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymąsi. Egzamino programos pakeitimai pažeidžia lietuvių kalbos ir literatūros programos koncepciją, niekiniu paverčia bendrosios programos turinį. Kodėl taip teigiu, juk daugelis sako: nieko tokio, juk mokiniai galės pasirinkti - galės rašyti rašinius ir apie lietuvių literatūros kūrinius, ir apie „tik keturis“ užsienio autorius - V.Šekspyrą, J.V.Gėtę, F.Kafką, A.Kamiu? Neva šiuos autorius rinksis tik gabiausieji iš gabiausių, tai yra rinksis tik geriausiųjų mažuma. Juolab kad apie šiuos ir kitus puikius užsienio literatūros autorius buvo galima rašyti ir iki šiol. Taip, buvo galima, tačiau pagrindinis autorius turėjo būti iš Lietuvos literatūros, o antrąjį mokiniai rinkdavosi iš visų programos autorių literatūriniame rašinyje arba iš savo mėgstamiausių rašytojų samprotavimo rašinyje. Kad ministrės sprendimas yra neprecedentinis ir esmingai keičia mokymosi programą, leidžia pagrįsti paprastas statistikos pavyzdys. Daugiau nei 95 proc. lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi turinio sudaro Lietuvos literatūra, jos kultūriniai, meniniai, istoriniai kontekstai. Naujasis įsakymas suteikia galimybę atsisakyti kone viso programos turinio, negana to - jos šerdies, ir suteikia teisę puikiai išlaikyti egzaminą, demonstruojant 5 proc. mokymosi turinio žinias. Įteisinus tokią nuostatą, lietuvių kalbos ir literatūros dalykas yra visiškai diskredituotas. Ar toks sprendimas gali būti priimamas be viešų svarstymų? Ar gali egzistuoti demokratinėje valstybėje tokia savivalė?

Ministrė viešojoje erdvėje vis kartojo, kad šis egzamino programos pakitimas neesminis. O kaip yra iš tikrųjų?

Pakeitimai yra esminiai, nes pasirašyta egzamino programa keičia daugelį vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos nuostatų. O egzamino programa turi atitikti Bendrojoje programoje numatytus uždavinius, įvertinti mokinių rašinį kaip brandos darbą, atskleidžiantį mokykloje įgytas žinias ir gebėjimus. Atidžiau pasižiūrėkime, ko siekiama Bendrojoje programoje ir kaip jos siekiai pakeičiami (iškreipiami) egzamino programoje. Pažeistas esminis bendrosios programos principas - ugdyti sąmoningą asmenybę, kuri pažįsta, supranta savo šalies - Lietuvos - literatūros ir kultūros savitumą, mokykloje įgyja pagrindus, kad galėtų kūrybingai pratęsti tai, ką esame paveldėję iš protėvių.

Pasirašyta egzamino programa, įteisinusi nuostatą, kad lietuvių literatūrą brandos rašinyje galima pakeisti užsienio literatūra, paneigia ir esminį Bendrojoje programoje įvardytą gebėjimą - mokinys mokykloje per lietuvių literatūros pamokas turi „susidaryti lietuvių literatūros įvairovės ir visumos vaizdą“.

Iki šio įsakymo galiojo tokia tvarka: Nacionalinio egzaminų centro ekspertai parengia keturias temas valstybiniam egzaminui ir keturias temas mokykliniam egzaminui. Toms temoms buvo privalu pagrindinį lietuvių autorių pasirinkti iš trijų nurodytų, o antrą - savo nuožiūra. Vadinasi, kad parašytų temą, mokinys galėjo rinktis vieną iš dvylikos jam pateiktų lietuvių literatūros programos autorių. Ministrės įsakyme šita tvarka keičiama iš esmės - mokiniai rinksis iš dviejų prie temos rekomenduojamų autorių ir iš visų kitų - 36 autorių. Nors du kūrinius iš Bendrosios programos perskaitęs mokinys valstybinį brandos egzaminą gali išlaikyti puikiai. Ko vertas toks brandos egzaminas?

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

lietuvis       2017-12-1 20:48

Autorė beraštė, o dar kitus mokina. Nebuvo tokių žmonių pasaulio istorijoje: V.Šekspyras, J.V.Gėte, F.Kafka, A.Kamiu. Nebuvo! Gyveno tik Shakespeare, Goethe, Kafka, Camus.

liberalizmo virusas       2017-11-29 12:36

Ko mes galime tikėtis iš liberalų? Tiek ši, švietimo ministrė, tiek kultūros ministrė ir labai daug tokių žmonių yra seime įvairiose partijose - visi jau suliberalėję. Pažiūrėkime, kas ir kaip pasisako dėl tų nelemtų trijų raidžių įvedimo, dėl dvigubos pilietybės suteikimo, dėl partnerystės ir t.t. Vilniaus universitete kas vyksta?
Ponų Smetonos ir Smetonienės didelis įdirbis.Liberalizmas plinta, tarsi, maras ir kas gali tai sustabdyti?

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-11-29 6:29

Lietuva yra OKUPUOTA. Kai tai suprasite, gali būti ir per vėlu.

brrr       2017-11-29 1:40

kažkokios nesamonės - gal ta ministrė suvaikėjusi ? Ar Lietuva nebe laisva,nepriklausoma valstybė ,jei net ministrai,kurių pagrindinė pareiga ginti šalies nacionalinius interesus krečia antivalstybinius fokusus? Apgailėtina ir nepriimtina

Švarkelis       2017-11-28 22:31

Palaukit, jūs net nenumanote, ko pridirbsim kai tapsiu Prezidentu.

Daiva       2017-11-28 22:26

Kada piketas prie Švietimo ministerijos? Ir prie Seimo jau laikas rinktis, nes ši Vyriausybė atkaklesnė išvalstybintoja nei bet kuri anksčiau. Gal jau laikas Seimui ją performuoti?


Rekomenduojame

Rezistentai Petras Plumpa ir kun. Robertas Grigas apie vyskupus ir kunigus, paaukojusius savo gyvenimą ir net gyvybę už Lietuvos laisvę

Vytautas Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje?

Nuoširdūs sveikinimai!

Algimantas Rusteika. Lietuva yra tie, kurie sakome ‘Mes’. Ne jie

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda ir jo testamentinė kalba: „Lietuva išliks, nes laisvę gavo per stebuklą“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Verta prisiminti. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Kiek verti 100 eurų Lietuvoje ir likusioje ES?

Algimantas Rusteika. Tiesos išbandymus pereina ne visi

Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ sutiktuvės

Janina Survilaitė. Klampūs archyvų atstatymo keliai

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Popietė su Laisvės premijos laureate s.Nijole Sadūnaite

Apie išprievartavimą melavusi feministė nuteista už šiurkštų šmeižtą

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Teisininko žvilgsnis į BK normą dėl seksualinio priekabiavimo. Vytautas Sirvydis: sunku rasti kitą tokį lengvai „pritempiamą“ straipsnį

Vytautas Vyšniauskas. Neiškęstas privatusis patriotizmas

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Nuo bačkos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas“

Nida Vasiliauskaitė. #TuIrgiKaltas?

Vladimiras Laučius. „Pagrindinis žurnalistikos tikslas yra ieškoti tiesos“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas (II)

Vasario 13-ąją Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ pristatymas

Irena Vasinauskaitė. Nieko asmeniško… Tik vykdau pažadą [2], arba Šis bei tas apie politinį priekabiavimą

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Paskutinė idėja Lietuvai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.