Naujienos

Dar vienas smūgis lietuvybei

Tiesos.lt siūlo   2017 m. lapkričio 28 d. 21:40

6     

    

Dar vienas smūgis lietuvybei

Danutė Šepetytė | „Respublika“

Galbūt tai buvo kokio nors švietimo ir mokslo ministrės patarėjo, galbūt pačios ministrės Jurgitos Petrauskienės ranka. Mes to nežinome. Bet faktas lieka faktu: praėjusią savaitę švietimo ministrės įsakymu iš valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos nuosekliai buvo išbrauktas žodis „lietuvių“. Žodis „lietuvių“ pasiliko tik programos pavadinime. Humanitarinių mokslų daktarė Aušra MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ, viena iš lietuvių kalbos ir literatūros programos rengėjų, sako: baisiausia, kad tai nutinka save demokratine laikančioje valstybėje.

Sprendimas neprecedentinis?

Su tokiais pakeitimais mokslo ir švietimo bendruomenė Lietuvos istorijoje (net ir sovietmečiu) dar niekada nebuvo susidūrusi. Prisimenu, buvo drastiškas įsikišimas į valstybinio egzamino programą, kai vietoj trijų temai pasirinktinų autorių staiga atsirado visi septyni (teismo sprendimu šis pakeitimas buvo panaikintas). Bet anuometinis sprendimas nebuvo toks drastiškas kaip dabar pasirašytame dokumente. Egzamino programa - labai svarbus dokumentas, nes mokyklą baigia ir brandos egzaminą laiko keliasdešimt tūkstančių abiturientų, egzamino rezultatai svarbūs stojant į aukštąsias mokyklas. Taigi patvirtintas dokumentas turės esminės įtakos ugdymo procesui, mokinių ir mokytojų požiūriui į lietuvių kalbos ir literatūros dalyko mokymąsi. Egzamino programos pakeitimai pažeidžia lietuvių kalbos ir literatūros programos koncepciją, niekiniu paverčia bendrosios programos turinį. Kodėl taip teigiu, juk daugelis sako: nieko tokio, juk mokiniai galės pasirinkti - galės rašyti rašinius ir apie lietuvių literatūros kūrinius, ir apie „tik keturis“ užsienio autorius - V.Šekspyrą, J.V.Gėtę, F.Kafką, A.Kamiu? Neva šiuos autorius rinksis tik gabiausieji iš gabiausių, tai yra rinksis tik geriausiųjų mažuma. Juolab kad apie šiuos ir kitus puikius užsienio literatūros autorius buvo galima rašyti ir iki šiol. Taip, buvo galima, tačiau pagrindinis autorius turėjo būti iš Lietuvos literatūros, o antrąjį mokiniai rinkdavosi iš visų programos autorių literatūriniame rašinyje arba iš savo mėgstamiausių rašytojų samprotavimo rašinyje. Kad ministrės sprendimas yra neprecedentinis ir esmingai keičia mokymosi programą, leidžia pagrįsti paprastas statistikos pavyzdys. Daugiau nei 95 proc. lietuvių kalbos ir literatūros mokymosi turinio sudaro Lietuvos literatūra, jos kultūriniai, meniniai, istoriniai kontekstai. Naujasis įsakymas suteikia galimybę atsisakyti kone viso programos turinio, negana to - jos šerdies, ir suteikia teisę puikiai išlaikyti egzaminą, demonstruojant 5 proc. mokymosi turinio žinias. Įteisinus tokią nuostatą, lietuvių kalbos ir literatūros dalykas yra visiškai diskredituotas. Ar toks sprendimas gali būti priimamas be viešų svarstymų? Ar gali egzistuoti demokratinėje valstybėje tokia savivalė?

Ministrė viešojoje erdvėje vis kartojo, kad šis egzamino programos pakitimas neesminis. O kaip yra iš tikrųjų?

Pakeitimai yra esminiai, nes pasirašyta egzamino programa keičia daugelį vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos nuostatų. O egzamino programa turi atitikti Bendrojoje programoje numatytus uždavinius, įvertinti mokinių rašinį kaip brandos darbą, atskleidžiantį mokykloje įgytas žinias ir gebėjimus. Atidžiau pasižiūrėkime, ko siekiama Bendrojoje programoje ir kaip jos siekiai pakeičiami (iškreipiami) egzamino programoje. Pažeistas esminis bendrosios programos principas - ugdyti sąmoningą asmenybę, kuri pažįsta, supranta savo šalies - Lietuvos - literatūros ir kultūros savitumą, mokykloje įgyja pagrindus, kad galėtų kūrybingai pratęsti tai, ką esame paveldėję iš protėvių.

Pasirašyta egzamino programa, įteisinusi nuostatą, kad lietuvių literatūrą brandos rašinyje galima pakeisti užsienio literatūra, paneigia ir esminį Bendrojoje programoje įvardytą gebėjimą - mokinys mokykloje per lietuvių literatūros pamokas turi „susidaryti lietuvių literatūros įvairovės ir visumos vaizdą“.

Iki šio įsakymo galiojo tokia tvarka: Nacionalinio egzaminų centro ekspertai parengia keturias temas valstybiniam egzaminui ir keturias temas mokykliniam egzaminui. Toms temoms buvo privalu pagrindinį lietuvių autorių pasirinkti iš trijų nurodytų, o antrą - savo nuožiūra. Vadinasi, kad parašytų temą, mokinys galėjo rinktis vieną iš dvylikos jam pateiktų lietuvių literatūros programos autorių. Ministrės įsakyme šita tvarka keičiama iš esmės - mokiniai rinksis iš dviejų prie temos rekomenduojamų autorių ir iš visų kitų - 36 autorių. Nors du kūrinius iš Bendrosios programos perskaitęs mokinys valstybinį brandos egzaminą gali išlaikyti puikiai. Ko vertas toks brandos egzaminas?

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

lietuvis       2017-12-1 20:48

Autorė beraštė, o dar kitus mokina. Nebuvo tokių žmonių pasaulio istorijoje: V.Šekspyras, J.V.Gėte, F.Kafka, A.Kamiu. Nebuvo! Gyveno tik Shakespeare, Goethe, Kafka, Camus.

liberalizmo virusas       2017-11-29 12:36

Ko mes galime tikėtis iš liberalų? Tiek ši, švietimo ministrė, tiek kultūros ministrė ir labai daug tokių žmonių yra seime įvairiose partijose - visi jau suliberalėję. Pažiūrėkime, kas ir kaip pasisako dėl tų nelemtų trijų raidžių įvedimo, dėl dvigubos pilietybės suteikimo, dėl partnerystės ir t.t. Vilniaus universitete kas vyksta?
Ponų Smetonos ir Smetonienės didelis įdirbis.Liberalizmas plinta, tarsi, maras ir kas gali tai sustabdyti?

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-11-29 6:29

Lietuva yra OKUPUOTA. Kai tai suprasite, gali būti ir per vėlu.

brrr       2017-11-29 1:40

kažkokios nesamonės - gal ta ministrė suvaikėjusi ? Ar Lietuva nebe laisva,nepriklausoma valstybė ,jei net ministrai,kurių pagrindinė pareiga ginti šalies nacionalinius interesus krečia antivalstybinius fokusus? Apgailėtina ir nepriimtina

Švarkelis       2017-11-28 22:31

Palaukit, jūs net nenumanote, ko pridirbsim kai tapsiu Prezidentu.

Daiva       2017-11-28 22:26

Kada piketas prie Švietimo ministerijos? Ir prie Seimo jau laikas rinktis, nes ši Vyriausybė atkaklesnė išvalstybintoja nei bet kuri anksčiau. Gal jau laikas Seimui ją performuoti?


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. „Marksistai suprato: norint perkurti visuomenę reikia atsisakyti vyro ir moters šeimos“

Garliavos šturmo šeštosioms metinėms. Vinco Kubiliaus žvilgsnis į „Tie-SOS!“ akciją – pastangas priminti Deimantės Kedytės pagrobimą ir pradanginimą

Verta prisiminti. Lietuvos disidentų kreipimasis „Dėl politinio Neringos Venckienės persekiojimo (lietuvių, anglų kalbomis)“

„Konservatorių“ partija: Už Europos Sąjungos federalizaciją, už Lietuvos valstybingumo panaikinimą! Pirmyn! Valio!

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – Tautos forumo pradžia: „Sąjūdžio kova tęsiasi!“

Vytautas Rubavičius. Išpuoliai vis aršėja

Ataskaita Europos Parlamentui: Europai gresia demografinė savižudybė

Gegužės 17-ąją S. Daukanto aikštėje bus paminėtos Deimantės Kedytės smurtinio pagrobimo ir pradanginimo šeštosios metinės

Andrius Švarplys. Apie žiniasklaidą, metančią iššūkį Vakarų konstitucinėms teisėms ir laisvei

A. Navickas. Medaus šaukštu deguto statinės nepagadinsi

Vytautas Radžvilas. Esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami, o mes ginčijamės dėl techninių smulkmenų

Laisvūnas Šopauskas. Ką „pamiršo“ viešasis intelektualas Kęstutis Girnius

Stasio Šalkauskio išminties šventė. Debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“

Vytautas Radžvilas: Šliaužiantis totalitarizmas

Ričardas Kalytis. O jei rinktumės „žmogų ir partiją viename“?

Kastytis Braziulis. Kada rasis valia įstatymų spragoms užkamšyti

Darius Kuolys. Bėk, Tomai, bėk!

Stasio Šalkauskio išminties šventė: prof.Albino Plėšnio paskaita „Prigimtinė teisė ir pilietinė laisvė“

Vytautas Sinica. „Turime teisę nemėgti ir tą pasakyti“

Algimantas Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas

Alvydas Jokubaitis: „Šalkauskio knygos ir straipsniai laukia kitos Lietuvos“

ES šalių gyventojai sutaria – imigracija yra didžiausia problema

Vytautas Radžvilas: matomas Europos nukrikščioninimas

Alvydas Jokubaitis. Kodėl tautos balsas nėra Dievo balsas?

Verta prisiminti. Tyrimas, sudrebinęs klaną?

101-osioms Apsireiškimo metinėms: Fatima – Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Alytus kviečia: ateikite pas Romą Kalantą

Arvydas Šliogeris. Iki smulkmenų kartojasi nukaršusios Romos imperijos likimas

TS-LKD tiki: Ir Lietuva gali būti šviesi, arba Atėjo metas stoti į skaidraus verslo pusę

Arkiv. Sigitas Tamkevičius. Stasio Šalkauskio pėdomis

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.