Dar kartą apie tai, kaip „Chevron“ sekasi „dirbti su visuomene“

Laisvūnas Šopauskas   2013 m. birželio 15 d. 0:27

0     

    

Dar kartą apie tai, kaip „Chevron“ sekasi „dirbti su visuomene“

Kaip praneša BNS, prezidentė Dalia Grybauskaitė šį penktadienį pasirašė Žemės gelmių ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatymų pataisas – dabar nebeliko kliūčių pasirašyti sutartį su JAV energetikos kompanija „Chevron“ dėl skalūnų dujų žvalgybos.

Premjeras Algirdas Butkevičius kitą savaitę susitiks su „Chevron“ atstovais, jo žodžiais tariant, išsiaiškinti, ar JAV kompanija „atliko namų darbus“, t.y. ar „stipriai padirbėjo su visuomene“ ir susitarė dėl žvalgybos darbų su vietos bendruomene.

Kaip ši kompanija ir jos atstovams Lietuvoje „Minijos naftai“ ir “LL investicijoms” sekasi bendrauti su visuomene, Tiesos.lt jau rašė (skaityti čia ir čia)

* * *

Tiesos.lt ir Aikštės TV bendradarbiai Laisvūnas Šopauskas ir Aušra Gabalytė, susitikę su Seimo nariu Raimundu Paliuku, inicijavusiu viešajam interesui ginti nepalankių Žemės gelmių įstatymo pataisų projektus, išgirdo kiek kitokią incidento, įvykusio per Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamąjį posėdį birželio 5 d. „Minijos naftos“ naftos gavybos aikštelėje šalia Vilkyčių (Šilutės raj.), versiją.

 

* * *

Šią R.Paliuko išdėstytą incidento versiją L.Šopauskas paprašė pakomentuoti Vytautą Vaitkų (Rietavas).

Siūlome šį pokalbį Tiesos.lt skaitytojams.

Ar Aplinkos apsaugos komiteto nariams buvo žinoma apie piliečių ketinimą dalyvauti komiteto renginiuose kaimo turizmo sodyboje ir „Minijos naftos“ naftos gavybos aikštelėje? Ar buvo bandoma susisiekti su komiteto nariais, kai sodybos, kurioje vyko šis išvažiuojamasis posėdis, šeimininkas Kazimieras Gudžiūnas neįleido piliečių, ketinusių stebėti atvirą Aplinkos apsaugos komiteto renginį?

Per pertrauką tarp komiteto vizitų „Fortum“ įmonėje ir susitikimo su „Minijos nafta“ kaimo turizmo sodyboje – tai buvo 14 val. 19 min. – mes paskambinome Seimo Aplinkos apsaugos komiteto biuro vadovui Daniui Lygiui. Mes jam prisistatėme: pasakėme, kad esame paprasti LR piliečiai, norintys sudalyvauti viešame komiteto susitikime bei pasikalbėti su Algimantu Salamakinu mums rūpimais klausimais, ir paklausėme, ar mes tai galime. D.Lygis atsakė: „Taip, galite, be jokios abejonės“.

Tada mes paklausėme, kur ir kada tiksliai vyks tas susitikimas su naftininkais, nes tuo metu mes dar buvome Gargžduose, šalia „Minijos naftos“ būstinės, nes manėme, kas susitikimas vyks čia. Tada D. Lygis įjungė savo mobiliojo telefono garsiakalbį, kad mes girdėtume, ką jis kalba su Algimantu Salamakinu. Mes girdėjome, kad D. Lygis klausė A. Salamakino (kaip atpažinome iš balso), kur tiksliai bei kada komitetas važiuos ir kaip mums, visuomenės atstovams, paaiškinti, kur ir kada atvykti.

Pokalbio telefonu pabaigoje D. Lygis dar paklausė, ar mes viską girdėjome ir supratome, kur ir kada mes galime atvykti. Sužinoję, kur tiksliai įvyks tas susitikimas, mes su Karoliu Skirkumi išskubėjome į Vilkyčius. Apie 14 val. 24 min. paskambinome vienam iš mūsų pažįstamų, aktyviam Vilkyčių piliečiui Dariui Viliui pasiteirauti jo, kaip vietinio, kur tiksliai yra tie objektai – kaimo turizmo sodyba bei naftos gręžinys – ir pasiūlėme prie mūsų prisijungti.

Į susitikimą, kuris prasidėjo 15 valandą, atvykome pavėlavę gal kokias dvi minutes. Vos atidarius patalpos duris, iškart nuo kėdės atsistojo K. Gudžiūnas ir pasakė, jog mes negalime čia įeiti – mat čia esanti jo privati valda. Mes jam priminėme, jog tai yra viešas renginys su valstybės tarnautojais, bet jam tai buvo nė motais. Tačiau mes vis vien prašėme įleisti į vidų ir reikalavome rimto, argumentuoto atsakymo, kodėl mums neleidžiama patekti į vidų.

Tuomet jis paklausė mūsų, ar mes esame susitarę ir panašiai, atsakėme, kad taip, ir paprašęs mūsų palaukti lauke, grįžo į vidų pažadėjęs viską sužinoti ir po to mums pranešti, galėsime patekti į vidų ar ne. Po kurio laiko išėjęs jis mums pasakė, jog čia yra privati jo valda ir kad netrukdytume komiteto susitikimo, taip pat pridūrė, jog pasibaigus susitikimui, mes laisvai galėsime pasikalbėti su jo nariais. Aišku, tokio sodybos savininko atsakymo buvome šokiruoti. Tačiau suprasdami, kad tai privati valda, mes nekėlėme jokio triukšmo, tiesiog laukėme, kol baigsis viduj vykstantis posėdis. Kol posėdis vyko, mes niekam iš komiteto narių neskambinome – tiesiog nenorėjome trukdyti valstybės tarnautojų darbo ir laiko, todėl laukėme, kol baigsis tas posėdis.

Ar piliečiai į „Minijos naftos“ aikštelę įėjo kartu su Seimo nariais? Ir kada, kokiu būdu trys piliečiai buvo apsaugininkų atskirti nuo kitų įėjusių į aikštelę žmonių būrio?

Taip, į aikštelę mes patekome kartu su visa delegacija: nors didžioji dalis jau buvo teritorijoje, bet mes nebuvome paskutiniai. Asmeniškai aš jau buvau gavęs šalmą į rankas, ir man besiruošiant jį užsidėti ant galvos, iškart prisistatė prie mūsų bendrovės vadovai Ignas Vaičeliūnas ir Tomas Haseltonas.

I.Vaičeliūnas pasakė, jog čia yra privati valda, ir pareikalavo gražinti šalmą man jį padavusiam darbuotojui. Nenorėdamas sukelti jokio konflikto, šalmą atidaviau pačiam I.Vaičeliūnui į rankas, nes jei būčiau norėjęs atiduoti jį man išdavusiam darbuotojui, man būtų reikėję keletą žingsnių eiti teritorijos centro link – tai galbūt galėjo būti suprasta kaip privačios valdos savininko perspėjimo nepaisymas. Tada mes pasukome atgal išėjimo link, po I.Vaičeliūno reikalavimo išeiti iš privačios valdos nežengę nė žingsnio gilyn į teritoriją. Kokių nors apsaugininkų mes nepastebėjome.

Ar neįleidžiamiems visuomenės atstovams buvo paaiškinta, kodėl jų neįleidžia? Ar, Jūsų manymu, „Minijos naftos“ atstovai turėjo galimybę vietoje atlikti darbų saugos instruktažą? Ar tai tyčia nebuvo padaryta?

Kodėl mūsų neįleido, mums buvo paaiškinta tik mus išvarius, kai mes jau stovėjome už vartų. Manome, jog darbo saugos instruktažas galėjo būti atliktas ir vietoje, išaiškinant pagrindinius rizikos faktorius bei saugos veiksmus būnant tam tikroje gamybinėje (pramoninėje) zonoje. Tikrai nemanome, kad tai yra ilga procedūra, nes mes, kaip ir komiteto nariai, buvome tik pažintinio, jei galima tai pasakyti, techninio naftos gavybos proceso stebėtojai, ir mums, kaip ir kitiems, nebuvo būtina itin smulkiai išdėstyti techninių detalių.

Ar Seimo nariai matė apsaugininkų bei „Minijos naftos“ bendrovės vadovų T.Haseltono ir I.Vaičeliūno smurtą prieš visuomenės atstovus? Iš kokio atstumo Seimo nariai stebėjo jėgos panaudojimą prieš piliečius? Ar Seimo nariai bandė įsikišti ir jus apginti?

Dalis delegacijos narių tikrai tai matė. Matėme, kaip kažkas ir filmavo visa tai. Atstumas toje aikštelėje tikrai nebuvo didelis. Kažkokio tiesioginio Seimo ar komiteto narių įsikišimo tikrai nebuvo. Tik kai mus, beeinančius lauk, pasiviję T. Hasltonas ir I. Vaičeliūnas pradėjo stumdyti, girdėjome, kaip Seimo narys Gintautas Mykolaitis jiems šaukė, kad grįžtų visi į aikštelę, liepė visa tai baigti ir reikalavo mus įleisti.

Ar, kaip teigia Seimo narys Raimundas Paliukas, T.Haseltonas atsiprašė už savo, I.Vaičeliūno ir apsaugininkų veiksmus? Ar R.Paliukas girdėjo, kaip T.Haseltonas kalbėjosi su neįleistais ir apstumdytais piliečiais?

T. Haseltonas tikrai mūsų neatsiprašė. Tik pasisiūlė po įvykusio apstumdymo padaryti mums ekskursiją po aikštelę, jei mes užsidėsime šalmus, bet apie jokį darbų saugos instruktažą visiškai nieko neužsiminė. Manome, kad R. Paliukas galėjo girdėti, kaip T. Haseltonas kalbėjosi su mumis, nes jis prie mūsų, kaip ir G. Mykolaitis, priėjo šiek tiek anksčiau nei T. Haseltonas su savo vertėja. 

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.