Politika

Dalius Stancikas. Slibinai

Tiesos.lt siūlo   2016 m. birželio 9 d. 23:09

14     

    

Dalius Stancikas. Slibinai

Žurnalas „Miškai“

Gėlės mutantės su dvigubais žiedais ir keturiskart storesniu stiebu, žuvys mutantės, kurių organizmuose radiacijos kiekis 258 kartus viršija saugią normą, masiškai besiveisiantys radioaktyvūs šernai, kurių nespėja šaudyti medžiotojai ir deginti specialūs krematoriumai – štai toks apokaliptinis vaizdelis šiandien Šiaurinėje Japonijos dalyje.

Kovo 11-ąją minėjome penktąsias metines nuo Fukušimos atominės elektrinės tragedijos, tačiau esminio pagerėjimo nėra. Pašalinti keli branduolinio kuro strypai, bet likę skleidžia tokią milžinišką radiaciją, kad ten pasiųsti valymo darbų robotai nebegrįžta – paprasčiausiai išsilydo. Japonai nesuvaldo ir milžiniško radiokatyvaus vandens (didžiulis vandens kiekis reikalingas reaktoriui aušinti) nuotėkio į gruntą ir į Ramųjį vandenyną, dėl ko nuolat protestus reiškia kaimynės Rusija ir Kinija. Japonų mokslininkai teigia, kad branduolinės katastrofos padarinius iš esmės pavyks pašalinti tik po30 metų, bet kai kurias gyvenvietes dėl didelio spinduliavimo greičiausiai teks apleisti visam laikui.

Neįtikimo aukščio, keistos spalvos ir pakitusios struktūros pušys mutantės iš Černobylio šiandien keliauja po Europą kaip pavojinga mediena. Balandžio 26 d. minėjome30-ąsias Černobylio atominės elektrinės katastrofos metines, tačiau Černobylio zona 30 km spinduliu vis dar atitverta nuo žmonių, avarijos šalinimo darbai iki šiol nebaigti: betonas aplink sprogusį reaktorių skilinėja, todėl statomas 25 tūkst. tonų plieno apsauginis barjeras – dvigubai didesnis už futbolo stadioną, triskart sunkesnis už Eifelio bokštą ir brangesnis už pačią Černobylio elektrinę. Jau niekas nebesuskaičiuoja, kiek tiksliai milijardų eurų sukišta į Černobylio atominės elektrinės uždarymą, bet vis dar trūksta šimtų milijonų branduoliniam kurui saugoti. Dėl radiacijos, pasklidusios iš Černobylio, jau mirė 100 tūkst. žmonių.

Kai 1988 m. rugsėjo 16 d. Sąjūdžio pakviesti lietuviai „Gyvybės žiedu“ apsupo Ignalinos atominę elektrinę (sovietmečiu jos statybai priešinosi Lietuvos geologai, įrodinėdami, kad branduolinis monstras statomas ant tektoninio lūžio, o mūsų tėvai tuomet kuždėjosi, jog taip Maskva sumanė atsikratyti nepaklusnios lietuvių tautos) ir šimtai tūkstančių tarė griežtą „ne“ dar vienai atominio slibino galvai, nebūčiau nė už ką patikėjęs, kad po kelių dešimtmečių jau nepriklausomos Lietuvos valdžia nutars pati savo žemėje užsiauginti dar galingesnę atominę pabaisą. Nors tuo metu visi savo kailiu jau jutome, kiek vargo ir pinigų kainuoja senojo atominio siaubūno laidotuvės (jo branduolinės atliekos bus nebepavojingos tik po tūkstančių metų), kurioms nebeužtenka Europos Sąjungos skirtų milijardų. Paaiškėjo, kad Lietuva pirmoji pasaulyje uždaro tokio dydžio atominę elektrinę, todėl pirmoji ir galėjo įsitikinti, kad jos laidotuvės kelis kartus brangesnės, nei manyta anksčiau. Žiauri realybė yra tokia: propaganda, kad atominės elektrinės gamina pigiausią pasaulyje elektrą, yra blefas, nes į jos kainą įtraukti neteisingos (du ar net tris kartus mažesnės) elektrinės uždarymo sąnaudos. Bet kam dėl to vienadienėms valdžioms sukti sau galvą – juk už mūsų pigius malonumus sumokės vaikų karta. Kaip tose mūsų pasakose, kur slibinams aukojamos tik jaunos, nekaltos mergaitės.

Ir nors galiausiai naujasis lietuviškas slibinas taip ir liko nepastatytas (tiesa, tai vienas, tai kitas valdininkas vis dar dėl to pavirkauja), bet jo kūrimo istorija verta išradingiausių pasakų. Pradžioje buvo kairiųjų vyriausybės ir „Maximos“ verslininkų sukurta „LEO.lt“ afera – ji valstybei kainavo 700 mln. litų. Paskui buvo dešiniųjų Vyriausybė ir slibino galimybių studijoms išleisti šimtai milijonų (esant krizei, kai valstybė svirduliavo ant finansinio kracho, kai pensininkams buvo rėžiamos pensijos, mokytojams ir daktarams – algos), o užpirktos reklamos saldžiai porino, jog dėl dalyvavimo šiame ypač pelningame projekte mušasi dešimtys garsiausių užsienio bendrovių. Praskleidus konkursinę širmą pasimatė, kad už jos neryžtingai mindžikuoja tik pietų korėjiečiai, kurie2010 m. pabaigoje taip pat pasipustė padus, nusprendę (panašiai kaip ir mūsų kaimynai lenkai bei estai), jog projektas finansiškai neperspektyvus. Kaip ir dera dešiniųjų Vyriausybei, ji šią savo nesėkmę paskelbė eiliniu Kremliaus sąmokslu prieš Lietuvą: energetikos ministras viešai paaiškino, kad Pietų Korėjos įmonė „Kepco“ pasitraukė iš Visagino konkurso, nes Šiaurės Korėja surengė karinį išpuolį prieš Pietų Korėją, o visam tam reikalui dirigavo Maskva.

Bet tuo atominė pasaka nesibaigė. Po Fukušimos tragedijos ne tik japonams, bet ir daugeliui pasaulio šalių atsisakius atominės energetikos (išimtis buvo tik rusai, kinai, baltarusiai ir lietuviai, toliau skelbę apie naujų atominių slibinų statybas), savo verslo rinkas praradusi japonų korporacija „Hitachi“ pasaulio žemėlapyje staiga atrado Lietuvą ir mūsų Vyriausybei pasiūlė niekam nebereikalingą galingąjį 1350 MW reaktorių. Ir valdantys konservatoriai jį sutiko kaip savo svajonių jaunikį! Nors dar visai neseniai rinkimų programoje visus grėsmingai perspėjo: „netinkamai suplanuotas (galingesnis nei 800 MW) AE projektas gali pakenkti nacionaliniam saugumui. Be išlygų reikalausime, kad pasirenkant reaktoriaus gamintoją būtų besąlygiškai laikomasi optimalaus galingumo – 800 MW. Mėginimus „apeiti“ šias sąlygas traktuosime kaip nusikalstamas Lietuvos saugumui pastangas, siekiant vėl bent pusei amžiaus įstumti į naują energetinę priklausomybę nuo Rusijos“.

Japonų verslininkams įžengus į Lietuvą grėsmės nacionaliniam saugumui pasikeitė akimirksniu – dabar jau Kremliaus agentais tapo tie, kas išdrįso suabejoti tokio (dvigubai galingesnio!) reaktoriaus nauda ar prisiminti konservatorių programoje išdėstytas „nusikalstamas pastangas“.

Valdžios pasaką apie gerąjį lietuvišką slibiną Lietuvos piliečiai netikėtai nutraukė 2012 m. spalio 14 d., kai referendume (jau antrą kartą per 25 metus) ištarė „NE“ atominei avantiūrai. Tai buvo išties istorinis balsavimas, sustabdęs fiziškai, finansiškai ir politiškai valstybę žlugdantį projektą. Ir, kaip būna pasakose, nukirtus paskutinę drakono galvą tamsa pasišalino: pasibaigus atominiams klystkeliams atsivėrė keliai „žaliajai energijai“, su kuria ir siejamas Žemės išgelbėjimas. Panašiai, beje, nutiko ir Japonijoje: merdėjančią atominę pabaisą Fukušimoje pakeitė didžiausia pasaulyje plūduriuojanti vėjo jėgainė.

Tačiau nepamatuotos lietuviškos ambicijos, nešvarūs valdžios sandėriai paliko gilias žaizdas: atominei utopijai iššvaistėm milijardą litų ir – blogiausia – tuo virusu užkrėtėme baltarusius, šiandien netoli Vilniaus jau gimdančius savąjį atominį drakoną. Ar žinote, kodėl pasaulis, Europa negirdi mūsų nerimo šauksmo dėl Astravo elektrinės pavojaus? Todėl, kad mes jiems esame veidmainiai, įrodinėjantys, kad mūsų atominis slibinas – geras, paremkite jį, o štai baltarusių – jau pasaulio pabaiga. Todėl, kad politines akcijas prieš Astravo drakoną rengia tie, kurie dar vakar sekė tautai savas atomines pasakas, kurie ir šiandien dar vis padūsauja dėl negimusio lietuviško slibino.

Kai po Černobylio katastrofos baltarusė Svetlana Aleksijevič (2015 m. Nobelio premijos laureatė) parašė knygą „Čenobylio malda: ateities kronika“, jai Vakaruose teko išklausyti daug skeptiškų vertinimų, neva taip gali nutikti tik nevaloms rusams: „Tokias mintis girdėjau ir Amerikoje, ir Europoje, ir Japonijoje, Hokaido saloje, kur stovi viena didžiausių pasaulio atominių elektrinių. Japonai man sakė – pas mus tai neįmanoma, mes viską apskaičiuojame. Nepraėjo nė dešimt metų ir iš puikios japonų civilizacijos Fukušimoje liko tik krūva šiukšlių. Deja, ir šiandien, tarptautinio terorizmo laikais, galiu liūdnai konstatuoti – Fukušimos tragedija taip pat ne paskutinė.“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pilietė SS - Pikasui       2016-08-24 8:07

Ne Paksas tai padarė, bet Brazauskas. Pirmu ES užsiminimu apie AE uždarymą, jis prižadėjo iki 2009 m. tai padaryti.

Pilietė - Skaitytojai       2016-08-24 8:03

Aš lygiai taip pat, kaip ir Jūs, nebegerbiu Čekuolio ir nebežiūriu jo laidų. Jei galima taip baisiai meluoti tautos išlikimo klausimu, naudojantis savo populiarumu, tai šis žmogėnas - be sąžinės, valdomas demono.

skaitytoja       2016-06-13 10:55

Po to, kai Čekuolis ėmė agituoti už elektrinę, nustojau jo laidų klausyti ir nustojau jį gerbti. O mūsų valdžia… Nemanau, kad ji suko galvą reikia - nereikia tos elektrinės. Pasipelnymas, asmeninis pasipelnymas buvo tas variklis. O vienas mūsų gražuolis europarlamentaras, nekreipdamas jokio dėmesio į referendumo rezultatus, ir toliau kliedi apie elektrinę.

gudus gal ir užkrėtėme       2016-06-10 23:23

Bet kokio velnio tą slibiną statyti už antro posūkio nuo Lavoriškių pasienio posto,jeigu Mohiliovo srityje buvo tam puikiausiai tinkama vita?

Stasys       2016-06-10 11:55

Be abejo, tas “slibinas” Lietuvai nereikalingas. Per maži esam, kad tokius monstrus statytume. O tos elektros užteko uždarius senąjį “slibiną”, užteks ir toliau. Taigi, autorius labai teisingai čia išdėliojo.

viskas teisinga       2016-06-10 10:58

mizantropui kubiliui labai reikėjo atominės.
užtat kubilių taip aukštai vertina kyšininkas kirkilas ir kgbistas juršėnas.

Vilnietis       2016-06-10 10:21

Tebūnie PRAKEIKTAS DEBILIUS ir jo PARANKINIŲ ŠUTVĖ.

zita       2016-06-10 10:10

Dar tebestovi akyse, kaip Cekuolis energingai reklamavo nauja Lietuvoje atomine elektrine , buvo “smagu “, net ziureti, ir aisku “susidirbo” savo gera varda visam gyvenimui

virga       2016-06-10 10:05

Juk pries kiek metu skelbe , kad gauna pinigus is Europos , Lietuvos atominei pabaigti uzdaryti, po to buvo laidos , kad konteineriai nesaugus , dabar nieko niekas neberaso.

Pikasas       2016-06-10 9:38

Rašinio autorių Dalių Stanciką gerbiau už jo įvairias įžvalgas. Jo pseudonimas Dienovidyje “Egidijus Borkys” buvo man kaip padorios žiniasklaidos pavyzdys. Šį kartą ne su viskuo esu linkęs sutikti.

Gal autorius ir teisus, aiškindamas apie atominių elektrinių pavojų, tačiau kai kurie akcentai, sudėlioti straipsnyje, manau, nėra tikslūs. Ir apie mutantus labai vaizdžiai papasakota. Tačiau, istorija Lietuvoje yra painesnė.

Pirmiausia, Ignalinos atominė elektrinė po Černobylio avarijos tarptautinės komisijos teigimu galėjo saugiai dirbti mažiausiai iki 2018 ir pagaminti produkcijos už 80 mlrd litų (pagal dabartines kainas daug daugiau).  Kada R.Paksas gavo aukštą postą, jis nedelsiant pasiuntė į Briuselį įsipareigojimus uždaryti atominę. ES pareigūnai netgi buvo nustebę tokiu skubotumu. Dėl to dar buvo galima derėtis.

Japonų technologijos gal ir netinka dideliems tektoniniams Žemės lūžiams, žemės drebėjimams žemėje ir vandenyne, tačiau Lietuva yra, palyginus, ramioje zonoje. Na, o jei lyginti Rusijos ir Japonijos technologijas šioje srityje,tai reiktų aukštesnės klasės specialisto, negu rašinio autorius.

Teisingai. Lietuvos įvairios politinės jėgos blaškėsi savo vertinimuose. Konservatoriai - taip pat.  Tas tiesa. LEO aferą jiems pavyko sustabdyti. Gaila tik, kad laikas buvo prarastas. Ir nemažos lėšos…  Buvo ieškota optimalaus varianto.

Patariamasis referendumas, manau,  buvo paruoštas nekokybiškai, prieš jį nepakankamai išaiškinus visuomenei apie jo įvairius aspektus. Na, o “atominis slibinas, siaubūnas’ - iš “žaliųjų repertuaro. Kas šiuos įtakojo? - atspėti nesunku. Auyoriaus kaltinimas , kad “tuo virusu užkrėtėme Baltarusiją” - labai keistas. Rusija žino ką ir kur įpiršti. Patikėkit… Žmonija vis labiau suvokia kad žalioji ir Saulės energija - žmonijos ateitis. Naftos, dujų ir skalūnų ištekliai tik ribotam laikotarpiui. Tačiau viską būtina daug kartų pasverti pagal esamas galimybes.

Visame šių istorijų kontekste nesunku įžvelgti Rytų imperijos interesus, kurie mūsų laisvei gali būti mirtinai pavojingi. Kai apie tai pamąstai, tai praeina noras šaipytis iš Lietuvos specialistų pastangų kurti energetinį saugumą.

aciu Autoriui       2016-06-10 9:29

belieka apgailestauti, kad tokie straipsniai ir tokie Autoriai ne is tolo nepageidaujami didziuosiuose ziniasklaidos portaluose. Greiciau priesingai- juos stengiamasi marginalizuoti, apsaukti Rusijos agentais ir Lietuvos priesais.

ruta       2016-06-10 9:17

Sveiko proto tautieciai jau senai pamate , kad VISOS sistemines partijos , tai UAB piniginiams sriautams skirstyti ir siauri politiku ir valdzios merkantilininiai interesai ,tarnaujant Kapitalui .Na, nemasto politikai Tautos r Valstybes interesu kategorijomis Lietuvoje !

AAA       2016-06-10 9:13

Spėju, kad konservatorių atominė svajonė - korupcinė:(. Šitaip nusikalbėti, kaip jie, gali tik korumpuoti savanaudžiai politikai:(

Išspirgins jus Astravo "elektrinė"       2016-06-10 6:00

tam ji ir statoma Vilniaus pašonėje.


Rekomenduojame

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.