Dalius Stancikas. Priežastingumo grandinės

Tiesos.lt siūlo   2015 m. balandžio 16 d. 11:42

14     

    

Dalius Stancikas. Priežastingumo grandinės

Bernardinai.lt

Šį komentarą neišvengiamai būtina pradėti ilgoka G. K. Chestertono citata: „Materialistinė filosofija tikrai varžo daug griežčiau už bet kokią religiją. Krikščionis gali visiškai laisvai tikėti, kad visatoje nemažai nustatytos tvarkos ir neišvengiamo vystymosi. Bet materialistui neleidžiama į jo nepriekaištingą mašiną atnešti nė mažiausio spiritualizmo ar stebuklų dulkelės, negalima išsaugoti nė mažiausio nykštukėlio, pasislėpusio raktažolės žiede. Krikščionis pripažįsta, kad visata daugialypė ir net kiek padrika, lygiai kaip sveikas žmogus žino esąs sudėtingas. Sveiko proto žmogus žino esąs šiek tiek žvėris, šiek tiek šėtonas, šiek tiek šventasis, šiek tiek pilietis. Klausykit, sveikas žmogus netgi žino esąs šiek tiek beprotis. Bet materialisto pasaulis visai paprastas ir pastovus, panašiai kaip beprotis tvirtai žino esąs sveikas. Materialistas įsitikinęs, kad istorija tėra paprasta priežastingumo grandinė, visai kaip aukščiau minėtas įdomus žmogus tvirtai tiki esąs viščiukas. Materialistai ir bepročiai niekada neabejoja. Deterministų užduotis susaistyti, o ne išlaisvinti. Jie visai teisingai vadina savo dėsnius priežastingumo grandinėmis. Tai stipriausios grandinės kada nors kausčiusios žmogų.“

Visiškai suprantama, kodėl materialistas iki širdies gelmių įsiskaudina dėl tokio jo sulyginimo su bepročiu – kas gi norėtų pripažinti tokį savo mąstymo ribotumą. Tačiau kur kas mažiau suprantama, kodėl nepaisydami įsiskaudinimų materialistai ir toliau atkakliai skelbia apie savo žuviškai beždžionišką prigimtį (pagal teoriją kosmoso dulkės virto moliuskais, šie – žuvimis, o atslūgus visuotiniam okeanui ištvermingiausia žuvis sausumoje išsivystė iki šimpanzės). Ir jau mažiausiai suprantama, kodėl net ir kitaip mąstančiuosius save demokratu vadinantis materialistas jėga spraudžia į tą patį susitapatinimo su vaisinių muselių ar apvalijų kirmėlių narvą, kartu ten tempdamasis ir visus pasaulio pažinimo besimokančius moksleivius.

Būtent taip – mūsų mokyklų vadovėliuose tarp besivaipančių orangutangų, šimpanzių, gorilų ir kitų „žmogbeždžionių“ paveiksliukų, įvairiausių kitų vizualių žmogaus ir beždžionės bendros tapatybės įrodymų rasite vieną vienintelę visatos ir žmogaus susikūrimo versiją štai tokia seka: fizinė evoliucija – cheminė evoliucija – biologinė evoliucija – kultūrinė evoliucija. Tarp visų šių grandžių neaptiksite net užuominos apie galimą protingojo kūrėjo įsiterpimą, nes tai prieštarautų materialistiniam mokslui, pagal kurį protingų būtybių atsiradimą neprotingame vyksme lemia viena vienintelė priežastis – aklas atsitiktinumas.

Taigi jau nuo 9 klasės mūsų vaikai susaistomi tokiomis deterministų grandinėmis, kokių pavydėtų net sovietmečio komunistai: okupaciniu laiku studijuojant Vilniaus universitete, Gamtos mokslų fakultete, per paskaitas apie uolienų formavimąsi kai kurie sąžiningesni profesoriai, rizikuodami netekti darbo, išdrįsdavo mums, studentams, paminėti, jog Vakarų vadovėliuose dar yra ir teorija apie uolienas paveikusį pasaulinį tvaną, minimą Biblijoje kaip Dievo atpildą už žmonių mažatikystę.

Tad kodėl dabar, nuo komunizmo praėjus ketvirčiui amžiaus, nepriklausomoje valstybėje, kur pagal oficialią statistiką tikinčių antgamtine jėga yra apie 80 proc., mokyklų vadovėliuose pateikiama tik viena – mažumos nuomonė? Sakysite, kad ta mažuma – mokslininkai, profesionalai, su kuriais nė iš tolo negali lygintis neišprusususi, tamsuoliška dauguma, arba, kaip mėgsta aiškinti ateistai mokslininkai, hipotezės, susijusios su antgamtine jėga, yra nemokslinės, nes mokslas negali patvirtinti Dievo buvimo.

Tačiau kodėl materialistai, atmesdami vieną tikėjimą – Dievu, mus stumia į kitą tikėjimą – ateities mokslu, kuris neva įrodys tai, ką dabar sugeba pateikti tik miglotų hipotezių pavidalu? Juk, kaip rašo žinomas astrofizikas Robertas Jastrowas, „dabar atrodo, kad mokslas niekada neįstengs atskleisti sukūrimo slėpinio. Proto galia tikinčiam mokslininkui tokia atomazga – lyg šiurpus sapnas. Jis kopia per neišmanymo kalnus, priartėja prie aukščiausios viršūnės ir pagaliau įveikia paskutinę uolą, o ten jį sutinka per amžius buvusių teologų būrys“.

Pagal praėjusio šimtmečio pabaigos tyrimus, mokslininkų, tikinčių protingu pasaulio prasidėjimu, yra panašiai tiek pat, kiek ir netikinčių. Maža to – nauji atradimai tik dar labiau skatina tikėti protinga pasaulio atsiradimo pradžia. Vienas žymiausių pasaulio mokslininkų Francis Collinsas, kai jo vadovaujama grupė atrado, kad žmogaus genomas (DNR) – tai trijų milijardų ženklų tekstas, parašytas keturių raidžių šriftu, pabrėžė, jog jo „siela pilna nuolankumo ir pagarbios baimės – mums pavyko žvilgtelėti į žmonijai skirtą nuorodų knygą, iki šiol pažinią tiktai Dievui“.

Taigi, jei mūsų mokyklų tikslas, kaip dažnai teigiama, yra ne įkalti vaikams vieną ar kitą teiginį, o išmokyti pačius atsirinkti, pritaikyti XXI amžiuje žaibiškai kintančias žinias, kodėl mes juos įkaliname žmogaus – viščiuko pasaulėlyje, apribodami tik viena žmogaus kilmės teorija? Kodėl nuo nelankančių tikybos pamokų vaikų nuslepiame kitas žmonijos atsiradimo teorijas, dėl kurių seniai ir įnirtingai ginčijamasi mokslo pasaulyje? Kodėl pagaliau nuslepiame net pačius faktus?

Ar praėjus ketvirčiui amžiaus nuo komunizmo (prisimenat tokią privalomą discipliną – mokslinį komunizmą – apie būsimą rojų žemėje?) žlugimo mūsų vaikai nenusipelnė per biologijos pamoką sužinoti, kad šalia materialistinės evoliucijos teorijos yra dar bent kelios: kreacionizmas, iš esmės neigiantis evoliuciją; protingo kūrimo teorija, pagal kurią protingas kūrėjas vis įsiterpdavo į evoliucijos procesus; teistinis evoliucionizmas (šią teoriją remia jau minėtas F. Collinsas), pripažįstantis, kad gyvybės formų įvairovę ir sudėtingumą lėmė evoliucijos procesas, į kurį Kūrėjas kišosi tik du kartus – kuriant visatą ir nulemiant žmogaus dvasinį gimimą?

Manau, kad mūsų vaikai turi teisę žinoti ne tik apie naujausius mokslinius atradimus, patvirtinančius evoliucijos teoriją (pvz., kad beveik visi septynioliktoje žmogaus chromosomoje esantys genai randami vienuoliktoje pelės chromosomoje),  bet ir ją neigiančius (pvz., pernai Amerikos biologai nustatė, kad gebėjimas čiulbėti paukščių patinams atsirado vėliau nei patelėms, ir tai iš esmės griauna Ch. Darwino lyties atrankos ir rūšių vystymosi teoriją).

Moksleiviai taip pat turėtų žinoti, kad mokslas negali įtikinamai paaiškinti, kaip iš evoliucijos pradžioje buvusio vieno genų šaltinio išsivystė tokia stulbinamai plati žmogiškų genomų aibė, lemianti, kad kiekvienas iš septynių milijardų Žemės gyventojų yra nepakartojamas ir turi tik jam vienam būdingą paveldimumo kodą, sudėtą kompaktiškiau nei bet kuri kada nors žmogaus pagaminta kompiuterinė mikroschema! Kad mokslas bejėgis paaiškinti ne tik ląstelėje esančios informacijos šaltinį, bet ir kaip ši informacija buvo užkoduota į genomą. O dar labiau viską sujaukia naujas atradimas, kad bakterijos, nors ir turi vienodą branduolio genomą, yra taip pat unikaliai individualios, kaip ir žmonės!

Moksleiviai turėtų žinoti ir mokslo aklavietę dėl deguonies (ne)buvimo gyvybės atsiradimo metu, kurį taikliai nurodė Michaelas Dentonas: „Tai, ką mes turime, šiuo atveju primena situaciją, kurioje yra galimi du sprendimai, tačiau nė vienas iš jų nėra naudingas. Jeigu mes turime deguonies, tai neturime organinių junginių, o jeigu neturime deguonies, tų junginių taip pat neturime” (nes saulės ultravioletiniai spinduliai būtų sunaikinę bet kokias esančias biologines molekules).

Nemanau, kad nuo moksleivių reikėtų slėpti ir paties evoliucijos teorijos pradininko Charleso Darwino surašytas abejones: „Daryti prielaidą, kad akis, šis tiesiog neįtikimai sudėtingas įtaisas, gebantis aiškiai matyti įvairiu atstumu nutolusius objektus, prisitaikyti prie skirtingo apšvietimo ir koreguoti sferinę bei chromatinę aberaciją, galėjo išsivystyti natūraliosios atrankos būdu, man pačiam, prisipažinsiu, atrodo visiškai absurdiška.“ Biologijos vadovėliuose ir net moksliniuose žurnaluose vis dar nurodoma, kad apendiksas – tai nereikalinga, negyva autauga, patvirtinanti žmogaus tiesioginį kilimą iš gyvulio, nors jau 2011 metais tai paneigė JAV gydytojai, nustatydami, jog apendiksas funkcionuoja ir yra svarbus žmogui organas, nes jame kaupiasi gerosios bakterijos.

Taigi, kaip rašė biologas Jonathanas Wellsas: „Gyvybės atsiradimo klausime mes ir toliau liekame visiški neišmanėliai.“ Gyvybės ir žmogaus atsiradimo teorijose vis dar per daug prieštaravimų ir nežinomųjų, kad į vieną jų, kaip galutinę tiesą, turėtume sprausti savo vaikų – žmonijos ateities - mąstymą. Juolab kad toji ribota materialistinė „tiesa“ jau mokyklos suolose moksleivių pasąmonėje koduoja vieną labai pavojingą išvadą, lėmusią žiauriausias XX amžiaus beprotybes – komunizmą ir fašizmą (vienas iš materialistinės evoliucijos teorijos autorių, biogenetinio dėsnio kūrėjas Ernstas Hekelis, kuriuo taip žavėjosi Karlas Marxas ir Vladimiras Leninas, aiškino, jog siela nėra koks nors ypatingas žmogaus privalumas, dievas – tai dujų pavidalo stuburinis, todėl greitai altoriaus vietą užims planetariumas).

Ir iš tiesų – jei žmogus atsirado tik kaip atsitiktinė neprotingos gamtos išsivystymo pasekmė, jei jo kilmėje nėra net menkiausios protingos užuomazgos, mažiausios dieviškosios kibirkštėlės, anot G. Chestertono – bet kokio nykštukėlio, pasislėpusio raktažolės žiede, jei gyvybės evoliucija veda tik prie gudriausių ir fiziškai stipriausių išlikimo, jei moralės kodeksas – tik valdžios prasimanymas, tai kodėl nepadėjus tai neprotingai gamtai greičiau vystytis, atsisakant silpnų, paliegusių, nevykusių ir nereikalingų jos individų, stabdančių tobulėjimo procesą? Na, panašiai kaip miško sanitaras vilkas sunaikina sergančias stirnas, kiškius ar lapes.

Ar ne E. Hekelio ir į jį panašių „mokslinis pagrindimas“, kad dar negimęs kūdikis – tai viso labo plaukiojanti žuvelė, toks savotiškas kiaušinio trynys, kuriuo gardžiuojamės rytais, šiandien ir lemia naujas žmonijos beprotystes: abortus, eutanaziją, klonavimą, lyties keitimą ir kitokį „mokslo pažangos“ pritaikymą evoliuciniam procesui paspartinti?

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kritikas Pikčiurna       2015-04-22 15:24

Šį kartą Chestertonas ir Dalius truputį perlenkė ir pasidavė pagundai, ko turėtų vengti krikščionys. Nors rašinyje yra labai puikių minčių, vis tik yra perlenkimų, kurie būna būdingi ateistams, kai šie nori laimėti, sutriuškindami religiją. Pagunda sutriuškinti materializmą taip pat negali atvesti prie laimėjimo. Tiesa yra ta, kad nugalėdami mes sunaikiname ar bent pažeminame oponentą ir tai negali būti laikoma laimėjimu. Laimėjimas pasiekiamas tada, kai dvi oponuojančios pusės atranda kas jas vis labiau jungia ir viena kitą papildo.
Komentaro apimtis neleidžia šią mintį išskleisti, todėl paminėsiu tik kelias užuominas.
Autorius priekaištauja materializmui, kad jis per daug remiasi mokslu, bet juk mokslas yra pažinimas.
Tačiau religija taip pat yra pažinimas. Šventų raštų, jų teikiamo mokymo, tradicijų, liturgijos, istorijos interpretacijos, galiausiai paties Dievo, kaip jis pateiktas tuose raštuos, pažinimas. Pagaliau yra teologijos mokslas ir teosofija.
Kita vertus, mokslas, nors dažnai nenori pripažinti, remiasi į tikėjimus, kuriuos vadina hipotezėmis, aksiomomis, prielaidomis ar spėjimais. Tik mokslas į savo tikėjimus žiūri labiau pragmatiškai, kaip į pažinimo įrankius. Tuo tarpu religija šventų raštų tekstus derina prie pažinimo faktų ir taip pat gana pragmatiškai juos interpretuoja, kaip alegorijas, pamokančius siužetus, kurie taip tampa religinio mokymo įrankiais.
Manau pakankamai aiškiai atskleidžiau simetriją tarp religijos ir mokslo, pažinimo požiūriu. Todėl reikėtų ne peštis, bet jėgas vienyti, nes taip laimi mūsų pažinimas ir įgauname daugiau dvasingumo, o su juo ir moralinių vertybių.
Dalius labai teisingai atskleidė mūsų mokymo sistemos vienpusiškumą, kai mokoma daugiausiai pragmatinių dalykų. Ir tai nėra stebėtina, nes tiems kurie save vadina darbdaviais ir tik jiems dirbantys politikai siekia išugdyti darbdarius - vergus, vadinamus darbo jėga. Darbdariai yra siauro profilio žmonės-įrankiai, kurie turi mokėti dirbti su gamybos įrankiais bei technologijomis.
Jei politikai dirbtų visai visuomenei, jos ateičiai, jie rūpintųsi, kad mokiniai taptų ne tik įrankiais, bet ir plataus profilio asmenybėmis, kurios dirba ne tik instrumentinius darbus bet tampa mąstytojais, filosofais, įvairialypės pozityviosios kultūros puoselėtojais. (Prie negatyvių kultūrų reiktų priskirti žudymo, naikinimo, skaldymo ar griovimo kultūras…) Tokį mūsų politikų požiūrį į kultūrą rodo ir atlygio už darbą sistema, bei intelektuolios visuomenės socialinė padėtis. O materialistinis požiūris tėra tik vienas ir daugelio galimų pasaulio modelių, todėl nereiktų jo supriešinti su religinio tikėjimo pateikiamu pasaulio ir jo kilmės modeliu, nes jie puikiai vienas kitą papildo.

Juk jei į skulptūrą žiūri tik iš vienos pusės, matai mažiau, nei kai ją apžiūri apeidamas iš visų pusių...

Algimantas Končius       2015-04-19 0:37

Krikščionybė nyksta kartu su vietinėmis Europos tautomis, nes nebegimdo vaikų. Į jų vietą plūsta musulmonai kurie paims Europos valdymą į savo rankas dar šį šimtmetį. Jei vietinės tautos neatsibus.Visų šalių valdantieji matyt pasiruoše bet kada tapti musulmonais ir taip išlikti, kitaip neskatintų europiečių nykimo.

du brūkšniai       2015-04-18 2:44
StasysG       2015-04-18 1:59

Kur šaltiniai?—-ČIA pat perskaičiau susisiekiantį tematika filosofo V.Radžvilo pasisakymo įdomią įžvalgą: __”Žinoma, reikia turėti omenyje Vakarų pasaulio nukrikščionėjimo mastus bei asmeninio atsivertimo keblumus. Nors esama dalykų, kurie tikrai priklauso nuo Apvaizdos valios, tačiau vis dėlto yra senas posakis: „stenkis ir Dievas padės“. Galime pastebėti, kad Vakaruose ... milijonai krikščionių jau bunda gindami klausimus, susijusius su g y v y b e   ir   š e i m a. Reikia galų gale suvokti ir pripažinti, jog Vakarų nukrikščionėjimą iš dalies lemia gelminės ir net paslaptingos priežastys, tačiau neįmanoma paneigti ir to, kad tokio masto nukrikščionėjimas yra ir milžiniško spaudimo bei kryptingo smegenų plovimo rezultatas. Ir kai kalbu apie Vakarų pasaulio atkrikščionėjimą, tai aišku, jog viskas yra Dievo Apvaizdos valioje, bet manau, jog krikščionys gali labai daug padaryti siekdami elementariausių dalykų – pavyzdžiui, kad jų  m o k y k l o s e,  bent jau pradžioje krikščioniškose mokyklose, būtų mokoma sąžiningos ir blaivios istorijos, o ne karikatūriškai vaizduojama krikščionybė.
Turi būti pareikalauta baigti tokią ugdymo praktiką, kuomet aptarnaujant l a i c i s t i n ė s   valstybės ideologinius ir politinius interesus, daugybei žmonių išplaunamos smegenys ir iš jų atimamas krikščioniškas tapatumas. Juk tokio tipo propaganda įrodinėja, kad Vakarų pasaulio nukrikščionėjimas esąs kone natūralus istorinės pažangos dėsnių nulemtas rezultatas, nors tai prasilenkia su tikrove. Taigi, jeigu vis dėlto telksis tos jėgos, kurias aš pavadinčiau „Kovojančia Bažnyčia“, tai galime laukti ir labai svarbių pokyčių viešojoje nuomonėje. Ir kuo daugiau toje viešojoje nuomonėje bus krikščioniško prado, tuo ryškiau keisis ir valstybių ne tik vidaus, bet ir užsienio politika. Nuojauta sako, kad artėjame prie ribos, kai galų gale Bažnyčia, o konkrečiai kažkuris Šventasis Tėvas, turės pasakyti, kad atėjo metas baigti tą tariamai taikų sambūvį ir tiesiai įvardins, jog Europoje šiandien yra puolama krikščionybė, bei paragins stoti į kovą už jos teises. Ir tada pasaulis keisis. Manau, kad tai yra neišvengiama ir priklauso ne tik nuo Apvaizdos, bet ir nuo pačių žmonių valios.”

Letas Palmaitis Nujavui       2015-04-18 1:19

“Genialus” Darvino protas sumąstė, kad rūšys atsiranda viena iš kitos (dėl natūralios atrankos susikaupiant “pažangioms” savybėms stipresnėse rūšyse, dėl mutacijų ir pan.)
DNR grandinių dešifravimas parodė, kad visos rūšys jau įrašytos abstrakčiomis formulėmis (nematerialiomis! nes jų turinys nėra medžiaginis! tai tik SEKA, nepriklausanti nuo materijos, kurioje įrašyta!), bet ne gatavomis fizinėmis rūšimis! Rūšys planingai “išsprogstą” pagal tas formules. Maža to, esama ir formulių DAR NEATSIRADUSIOMS RŪŠIMS. Tų formulių milijonai.
Tačiau niekas DNR grandinių formulėmis neįrašyta taip, kad viena rūšis rastųsi iš kitos, tai absurdas. Kiekviena turi ATSKIRĄ formulę, aišku? Genialus ne Darvinas, taip ir neradęs “trūkstamos grandies”, bet Protas, sukūręs FORMULES.
Jei nedaeina, pažiūrėk http://wernergitt.de/download/Werner_Gitt/pdf/englisch/CARTER_Robert-Can_Mutations_Create_New_Information.pdf,
arba jei nemoki gerai angliškai, paguglink primityvesnes versijas primityvia anglų kalba - Dr. Werner Gitt creation, pvz., youtube’us. Apie patį Gittą su bibliografija čia: http://creation.com/dr-werner-gitt

StasysG       2015-04-18 0:37

Svarbus straipsnis. Įsiminsiu. Bet atsakymų į mano klausimus man pačiam, čia dar neradau.

Na jau       2015-04-17 22:10

Kieno čia neįtikina evoliucijos teorija? Viskas, ką Darvinas parašė apie rūšių atsiradimą, yra tiesiog genialu. Jam Dievas davė tokį pat nuostabų protą kaip ir Galilėjui, Kopernikui, Jungui ar Einšteinui.

L. Palmaitis gyvuliškai 2015-04-16 11:32       2015-04-17 4:58

Rusai nėra teroristai, nes rusai - Kijevo Rusios palikuonys ukrainiečiai, bet ne jų vardą pasivogę ugro-mongoloidai, antiselekcija numarinę milijonus savų ir svetimų ir “neteroristiškai” 1999 09 29 d. svolačiaus Šamanovo įsakymu bombardavę čečėnų vaikų, moterų ir senių “humanitarinius koridorius”.
Ne tai yra gyvuliška, kad jie pavadinti teroristais (o tarp kitko, net ir ne jie, bet jų prakeikta valstybinė mongoliška tradicija), bet tai yra gyvuliška, kad pasakyta “tinkamu momentu”, pritariant kruvinai raganai, o ne tada, kada ubliudkai bombardavo humanitarinius koridorius ar sprogdino Lecho Kačinskio lėktuvą. Apie Lietuvą lietuviams nevertėtų priminti. Deja, meilės alkoholiniams kretinams bratuškoms liga akivaizdžiai yra stipresnė už meilę Lietuvai. Įtariu, kad ne paskutinėje vietoje čia bus iš ruskių perimta “žydologija” (apie ją - Pr 12, 3).

Letas Palmaitis Autoriui       2015-04-17 4:37

Kuo čia dėtas komunizmas? Ypač tas maskoliškas, kuris valdė Lietuvą? Juk pats materializmas atėjo į jį iš Vakarų, o “evoliucija” vadovėliuose yra būtent “Vakaruose” privalomas reikalavimas. Ir tai po to, kai DNR grandinių, kaip abstrakčių formulių, dešifravimas visiškai sutriuškino darvinizmą. Tačiau sakyti to vaikams nevalia - gali išaugti tikinčiaisiais. O D-vu pasitikinčiaisiais sunku manipuliuoti, nes jiems rūpi Tiesa, Kuri daro žmogų laisvą nuo vergovės. Tikintieji yra “pavojingi visuomenei elementai”. Todėl tegu geriau vaikai tiki, kad “D-vo nėra”, t.y. absurdą, tapatinantį akivaizdų Visatos Protą su mitologinėmis pagonių dievybėmis “vienaskaitoje”.
Atsitiktinis visa ko atsiradimas iš elementarių dalelių prieštarauja tikimybių teorijai, atsitiktinių darinių sudėtingėjimas prieštarauja entropijos dėsniui, o neva kažkokių “materijos savybių” postulavimas yra lygus protingų dėsnių, t.y. Proto veiklos Visatoje pripažinimui. Ginčas gali būti tik tarp kreacionistų ir panteistų, bet ne tarp visų jų ir idiotų, kuriais demokratų mokykla įpareigota paversti elektroninei vergovei auginamus vaikus, būsimus biorobotus.

Šiame       2015-04-16 19:48

straipsnyje reklamuojamas katalikų Bažnyčios mokymas: “o jūs vaikai taip galvokit, kaip (šv.) tėvelis moko”. (Gerbiamo autoriaus tarnyba vadinasi Bernardinai.lt)

Cha cha cha       2015-04-16 19:32

“Materialistai ir bepročiai niekada neabejoja”. Ir violetiniai bepročiai kedofilai niekada neabejoja.

Dėkoju Dievui       2015-04-16 16:40

kad dar yra sveikai mąstančių žmonių. Ponas Stancikai, pagarba jums.

Putinas       2015-04-16 15:03

laba nuoširdžiai meluoja.Rusai mato jo nuoširdumą,nuo jo tirpsta ,o melo nepastebi.Jei mūsų valdžia nuoširdžiai sakytų tiesą,kaip mes gerai gyventume.

gyvuliška ir Dieviška       2015-04-16 12:32

gyvuliška imti otkatus,
gyvuliška vadinti rusus teroristais
gyvuliška pedofilija
——
visa tai kilo iš materializmo-ateizmo-komunizmo, kurį dėstė mūsų Prezidentė būsimiems ministrams, teisėjams, prokurorams, komisarams bei generolams Aukštojoje Partinėje Mokykloje.


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Vladas Vilimas. Klausiate: ar pasitikime teismais? Bet apie kokius teismus kalbate, p. Šedbarai?

Arkivysk. Gintaras Grušas: Žinia, kurią mums skelbia prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai

G. Nausėda: „Jų keltos pilietinių teisių, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvių, socialinio teisingumo idėjos žymėjo mūsų tautų atsivėrimą modernybei“

Iškilmingai palydėti amžinojo poilsio Rasų kapinėse atgulė Lietuvos žemės didžiavyriai – 1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai

Algimantas Rusteika. Prisiminimai apie ateitį

Ramūnas Aušrotas. Apie Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, siekiant varžyti laisvę šeimose

Vytautas Matulevičius. Iš JAV galime prašyti tik kareivių ir tankų, bet ne teisėjų. O gaila

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (I)

Kviečiame į konferenciją–diskusiją apie gender ideologiją!

Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Vytautas Radžvilas. Netikros tikrovės ištakos. Pilietinė ir politinė visuomenė

Diana Nausėdienė: Kodėl mes išskiriame moteris? Pakalbėkime, ką patiria vyrai

Apie 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių gyvenimą ir mirtį, arba Lietuvos žemė grąžina savo didžiavyrius

Lapkričio 22-ąją vyks 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės

Algimantas Rusteika. Atimti ir padalinti – jie nieko daugiau nesugeba

Vytautas Landsbergis: Venckienės ir kitose garsiose bylose uždėtas „kalpokas“, apie ką galima kalbėti, o apie ką – ne

Seimo kanceliarijos atliekami teisėkūros tyrimai ir apžvalgos – atviri ir visuomenei

Kanadoje išgelbėta beveik 400 vaikų, dėl kaltinimų vaikų išnaudojimu areštuoti 348 suaugusieji

Kviečiame į Albinos Žiupsnytės paveikslų parodą „Meilė niekada nesibaigia…“ (1 Kor 8 )

„Teisingumo registras“: ar Lietuvoje žmogus yra saugus? Vieno atvejo ir ne tik analizė

Algimantas Rusteika apie jų rūpinimąsi mūsų vaikais: „Ką reiks daryti, kai baigsis šiam džiaugsmui skiriami svetimi pinigai“

Andrius Švarplys. Visuomeninis transliuotojas neatstovauja Lietuvos konstitucinėms vertybėms ir Lietuvos piliečiams

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.