Dalius Stancikas. Porinkiminiai X faktoriai

Tiesos.lt siūlo   2015 m. kovo 21 d. 17:59

13     

    

Dalius Stancikas. Porinkiminiai X faktoriai

Bernardinai.lt

Socialdemokratai ir liberalai kitą rudenį naujajame Seime sudarys valdančią koaliciją ir formuos vyriausybę. Tokios išvados peršasi nagrinėjant savivaldos rinkimų rezultatus – abiems šioms partijoms turėtų užtekti balsų daugumai, o jei kažkiek pritrūks, pasikalbins kokią smulkią frakcijėlę, pvz., valstiečius.

Po kitų Seimo rinkimų visos kalbos apie dešiniųjų ir kairiųjų vyriausybes teliks tik teoriniai politologų samprotavimai, kurie, beje, jau seniai mažai ką turi bendro su realybe. Kita vertus, net ir politologinių teorijų yra įvairių: pvz., JAV liberalai yra laikomi kairiaisiais – pagal savo užsienio, gynybos, šeimos politiką ir pan.

Išvardinkite bent kelis fundamentalius skirtumus, dėl kurių negalėtų liberalai ir socialdemokratai susitarti? Šeimos politika? Abi partijos atmeta nuostatas, kad santuoka yra esminis šeimos pagrindas.

Seksualinės laisvės, pervadintos žmogaus teisėmis? Pažiūrėkite, kokių partijų moterys žygiuoja priekinėse gėjų parado linijose arba kas Seime prastūminėja genderistinį (princo ir princo) auklėjimą mokyklose ir darželiuose, abortų, lyties keitimo skatinimą ir pan.

Gynybos politika? Idealiai sutampanti: liberalų iniciatyva su socialdemokratų pritarimu 2008 metais buvo panaikinta šauktinių kariuomenė. Užsienio politika? Irgi jokių esminių skirtumų – kuo didesnė integracija į ES, kuo daugiau užsienio investicijų, abi partijos už dvikalbes lenteles Vilniaus regione ar pavardes nelietuviškais rašmenimis.

Ekonomika, t.y. mokesčiai, valstybinio sektoriaus privatizavimas – teoriškai čia yra pagrindiniai šių partijų skirtumai, tačiau praktikoje jie visiškai išnyksta. Socialdemokratai tik rinkimų programose kalba apie progresinius mokesčius ir stambiojo kapitalo suvaržymą, tačiau gyvenime – viskas kitaip. Ar ne garsiausias visų laikų kairiųjų politikas a.a. Algirdas Brazauskas, būdamas premjeru, važiavo į Maskvą rūpintis turtingiausio verslininko a.a. Bronislovio Lubio verslo reikalais? O kas dabar kitaip – už 2013 metus, taigi valdant dabartinei „kairiajai daugumai“, naujoji liberalų žvaigždė Anatanas Guoga, turintis lažybų bendrovę, poilsio ir pramogų parką ir dar tris įmones, į valstybės biudžetą sumokėjo tik 20 tūkst. Lt mokesčių, t.y. vos 2,8 proc. savo pajamų.

Taigi, vadinamieji Lietuvos dešinieji – konservatoriai ir liberalai – tarpusavy turi žymiai daugiau vertybinių prieštaravimų nei socialdemokratai ir liberalai. Štai tokia tikroji lietuviška politinė kairė – dešinė, kurią, beje, liberalai jau paneigė svarbiausiose savivaldybėse: Kaune oponavo konservatorių merui, o Vilniuje R. Šimašius į valdančią koaliciją traukia ir socialdemokratus. 

Manau, čia ir slypi tikroji Andriaus Kubiliaus atsistatydinimo esmė – taip ilgai po savo sparneliu auginęs Liberalų sąjūdį jis kaip niekas kitas gerai supranta, kad liberalų sėkmė Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimuose reiškia ir jo sukurtos „dešiniųjų“ koalicijos pabaigą. Viskas – mažasis partneris, kuriam pavyko sunaikinti kitas liberalias partijas ir sujungti jų rinkėjus, nuo šiol pats spręs, su kuo jam būti ir kaip toliau gyventi – juk ne be reikalo pasivadino „sveiko proto dešinieji“.

Liberalai, reik manyt, vien iš psichologinio pasitenkinimo po kitų rinkimų norėtų pasikeisti su konservatoriais vaidmenimis – jie vadovauja vyriausybei, o Tėvynės sąjunga – aritmetiškai neišvengiamas antraeilis partneris, tačiau tokiai valdančiajai koalicijai tiesiog neužteks mandatų. Konservatoriai, nors ir gauna vis daugiau balsų (bent taip giriasi jų rinkimų štabo vadovė Rasa Juknevičienė), surenka vis mažiau mandatų, patirdami milžiniškus nuostolius ne tik Vilniuje (2010 m. Vilniaus meru dar buvo konservatorius Vilius Navickas, beje, kaip ir konservatorių linčiuotas naujasis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, taip pat buvęs ir milicininku, ir verslininku bei bandęs pratęsti besibaigiančią Vilniaus sutartį su liūdnai pagarsėjusiu „Rubiconu“), bet ir du dešimtmečius atsilaikiusiose konservatorių tvirtovėse – Panevėžyje ir Kaune.

Žodžiu, rinkimuose, panašiai kaip sporte: gali pralaimėti ir įmušęs daugiau įvarčių, nei vakar – visa esmė, kiek įvarčių įmuša tavo priešininkai.

Nelygios rinkimų sąlygos (čia skundžiamasi dėl visuomenininkų, kurie neva nuskriaudė konservatorius, nors ir negaudami, kaip šie, rinkimams milijonų iš biudžeto), nešvarūs pinigai Kaune ir Panevėžy, greičiausiai iš V. Putino rankų, STT sunaikinti vietos konservatorių lyderiai – štai tokiais argumentais konservatorių lyderiai bandė pateisinti savo nesėkmę, tiksliau priešininkų sėkmę – panašiai pralaimėjusi komanda kaltina aikštę, teisėją, sirgalius, orą, bet tik ne save.

Neteisinga analizė veda prie klaidingų išvadų – 1996 m. parlamente konstitucinę daugumą turėjusi politinė jėga galutinai susitrauktų, jei įvykdytų A. Kubiliaus norą savo įpėdiniu partijoje matyti Vytauto Landsbergio anūką Gabrielių.

Pirmiausia – grynai dėl aritmetinių sumetimų: Landsbergio pavardė populiari Tėvynės sąjungoje, bet ne visuomenėje, tad naivu manyti, jog Landsbergis, nesvarbu – jaunėlis ar vyresnysis, pritrauktų naujų simpatikų. Partijos vadų rokiruotė Landsbergis – Kubilius – Landsbergis – nepatrauktų žmogaus, anksčiau balsavusio už darbiečius, tvarkiečius, socialdemokratus ar liberalus, nes jam tai neatrodytų kaip partijos atsinaujinimas.

Antra, tai būtų tik beviltiškas bandymas su nepatyrusiais žaidėjais įveikti liberalus jų pačių aikštėje. Didžioji Tėvynės sąjungos problema yra ta, kad vadovaujant A. Kubiliui partija visiškai supanašėjo su liberalais, neliko arba buvo neišryškinti esminiai vertybiniai skirtumai, jaunieji konservatoriai pradėjo garsintis politinėmis patyčiomis (jų lyderis Adomas Bužinskas, neseniai viešai išsityčiojęs iš mirtinai sergančio politinio kalinio, signataro Algirdo Patacko, rinkimų naktį pagarsėjo tuo, jog nunešė pralaimėjusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui laidotuvių vainiką – tokia patyčių kultūra, pasirodo, priimtina Vilniaus konservatoriams – šis cinikas išrinktas į naująją Vilniaus tarybą).

Gabrielio Landsbergio tapimas TS-LKD pirmininku būtų tos pačios A. Kubiliaus politikos tąsa, šįkart bandant nurungti varžovus politine jaunyste (tai, kad neturintis politinės patirties G. Landsbergis sutiko kandidatuoti į tokį postą rodo jo nebrandumą), o ne vertybine branda. Bent jau tokios išvados kyla iš šykštokų žiniasklaidos komentarų apie šį naują įpėdinį: „Gabrielius Landsbergis yra itin liberalių pažiūrų politikas, kaip teigiama, remiantis net vienos lyties santuokas, jo sėkmės receptas sietinas ne su jo asmeniu, o visų pirma tik su jo senelio konservatorių patriarcho Vytauto Landsbergio pavarde.“ Daugiau apie Gabrielių Landsbergį ne ką ir težinome: jis yra x faktorius ne tik visuomenei, bet ir savo partiečiams.

Todėl toks jo stūmimas į politikos aukštumas, bandant pasinaudoti senelio pavarde, yra ne kas kita, kaip politinis nepotizmas (Vikipedija: „sąvoka „nepotizmas“ kilo iš lotynų kalbos žodžio „nepos“ („neptiris“), kuris reiškia „vaikas“, „palikuonis“. Nepotizmas pasireiškia artimųjų įdarbinimu ar paaukštinimu pareigose, atsižvelgiant ne į pasiekimus ar kompetenciją, bet į giminystės ar kitus ryšius. Vakarų šalyse nepotizmas laikomas korupcijos forma, tačiau daugelyje Azijos ir Afrikos valstybių jis vertinamas teigiamai.“). Vakaruose, ypač JAV, yra nemažai pavyzdžių, kai aukštoje politikoje dalyvauja artimi giminaičiai, pvz., broliai Kennedžiai, tėvas ir sūnūs Bushai, tačiau visi jie praeina privalomą politikos abėcėlę ir savo postus užsitarnauja asmenine veikla. Kas girdėjo Vakaruose atvejį, kad įtakingos partijos vadu taptų žmogus, prieš metus įstojęs į šią partiją, o jo politinių nuostatų svarbiais klausimais nežinotų net bendrapartiečiai? Tai grynai azijietiškos politikos bruožas, būdingas tokioms valstybėms kaip Tadžikistanas, Kirgizstanas ar Uzbekistanas. Kuo toks A. Kubiliaus noras palikti savo žalią politinį įpėdinį skiriasi nuo naujausių rusiškų tradicijų: Borisas Jelcinas įpėdiniu paliko niekam nežinomą, bet sau lojalų Vladimirą Putiną, o V. Putinas vėliau iš kažkur ištraukė paklusnųjį Dmitrijų Medvedevą? 

Žodžiu, Tėvynės sąjungos apsisprendimas dėl partijos pirmininko bus lemtingas ne tik šiai partijai, bet ir visai Lietuvai: iš jo matysime, kiek mūsų partinė sistema yra išties vakarietiška ir ar joje liks bent viena stipri konservatyvias ir krikdemiškas nuostatas ginanti partija. Ne pergalė kitų metų Seimo rinkimuose, bet savo vertybinių nuostatų išryškinimas – toks turėtų būti pagrindinis Tėvynės sąjungos tikslas, lemiantis tikrą jos atsinaujinimą ir ilgalaikę sėkmę.

O kuo baigiasi trumpalaikiai tikslai ir su viena pavarde siejama politika, įtikinamai atskleidžia V. Uspaskicho ir R. Pakso partijų likimas: abi jos turės tik po tris merus ne pirmo ryškumo savivaldybėse (darbiečiai pralaimėjo net savo tėvonijoje – Kėdainiuose) ir labai miglotas viltis kitų metų Seimo rinkimuose. Ir tai ne laikinas šių partijų nuosmukis, o tiesiog politinė pabaiga, nuo kurios nebeišgelbės jokie jauni įpėdiniai ar bandymas prieš rinkimus iš valdančiosios koalicijos peršokti į opoziciją.

Tad čia klausimas tik toks: kas priglaus jų buvusius rinkėjus – socialdemokratai, liberalai, konservatoriai ar koks naujas politinis darinys, apvienijęs savivaldos rinkimuose puikiai pasirodžiusius visuomeninius komitetus?

Bernardinai.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

to nuomone       2015-03-21 21:15

mums jusu nuomone kas taps koncervu partijos vaduku neidomi.
mums cia labiau rupi kada ta pasmirdusiu koncervu gauja keliaus i siukslyna arba i kalejima.
ka jie issirinks kameros “verchu” jus jau issiaiskinkite prasau pats.
jeigu negalite be ju gyventi,  galesite nesioti jiems i kalejima apelsinus -nepriestarausime.
galite net pasisiuliti kartu sesti.

Nuomonė       2015-03-20 22:38

Mano nuomone, TS-LKD partijos vadovus geriausiai tiktų R.Dagys arba Degutienė.

Gintas - D       2015-03-20 22:26

Ačiū D.Stancikui už puikų straipsnį ir labai teisingas įžvalgas.

straipsnis teisingas       2015-03-20 18:54

o į kur jie eina su tokia tuščia rėksne bobele komjaunuole rasa? Kažkas baisaus - konservatorių komunistai ir komjaunuoliai turbūt ir yra skirti galutinai sunaikinti konservatorių partiją?

pagarba       2015-03-19 22:22

Lenkiu galvą prieš „Rinkėją iš Kauno“. Jos analitinės įžvalgos pratęsia ir net papildo autoriaus mintis. Nuostabu.

Artėja seimo       2015-03-19 19:59

rinkimai ir svarbiausiu kriterijumi turi tapti Sveikatos apsauga,arbuojant deputatus.

StasysG       2015-03-19 15:47

1)L.gerai autorius Stancikas parašė: “Manau, čia ir slypi tikroji Andriaus Kubiliaus atsistatydinimo esmė – taip ilgai po savo sparneliu auginęs Liberalų sąjūdį jis kaip niekas kitas gerai supranta, kad liberalų sėkmė Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimuose reiškia ir jo sukurtos „dešiniųjų“ koalicijos pabaigą.”...2)Iš kur tokia Rinkėja iš Kauno išlindo? Tiesiog neįmanoma jai nepritarti. Išskyrus priešpaskutinį jos sakinį: aš geriau pasirinkčiau Puteikio siūlymus ir gal būt naujos krypties partiją.

Skaitytojas       2015-03-19 11:21

Ateityje rinksime tik tautininkus

uui       2015-03-19 9:23

Rinkėja iš Kauno taip gerai surašė visas konservatorių bėdas, kad jos komentarą, su nuoroda iš kur paimtas, vertėtų nusiųsti visiems konservatorių frakcijos Seime nariams. Padarykit tai kas nors.

uui       2015-03-19 9:20

Dėl Gabrieliaus Landsbergio tai gal žurnalistams vertėtų vieną kartą išsiaiškinti, kodėl jis taip prastai kalba lietuviškai? Net Viktoras kalba su mažesniu akcentu.

Pritariu       2015-03-19 9:01

Labai geros mintys pas autorių ir “rinkėją iš Kauno”. “Rinkėja iš Kauno” ideliai apibūdino buvusių koncervatorių rėmėjų būseną. Tik patarčiau nebeturėti iliuzijų dėl šios partijos. Čia kaip termitų pažeistas namas, geriau statyti naują, nei bandyti suremontuoti.

Rinkėja iš Kauno        2015-03-19 8:29

Konservatorių klaida - kad nuvertino savo rinkėjų savigarbą ir orumą, sugebėjimą kritiškai mąstyti bei griežtai vertinti partją už nusižengimus deklaruotoms vertybėms ir eilinių piliečių interesams.
Žmonės neakli ir fiksavo visus konservatorių nuslydimus nuo tiesos ir teisingumo kelio į šunkelius. Vardiju: Kauno pedofilijos byla, Garliavos pogromas - iki šiol nežinome, kas slypi už šios itin drumzlinos bylos. Konservatorių pozicija buvo slidi ir neaiški, pataikaujanti liberalams ir liberalcentristams. Aš nepamiršau, kaip sąraše buvo smarkiai pakylėtas tūlas Jurkevičius už “deramą” pirmininkavimą Venckienės eliminavimo komisijoje, kaip pasitenkinta 6 sekundžių įrašu iš šturmo. Toliau - ilgas ir neprincipingas cackinimasis su Vilniaus meru “sakmaidiku” Navicku. Matuzo byla ir apsimetinėjimas, kad nieko čia neįvyko. Kubiliaus akivaizdus neoliberalizmas ir paistalai apie “globalią Lietuvą”. Nusispjovimas į VSD pareigūnus, liudijusius garsiojoje slaptų pažymų byloje, o paskui išmestus iš darbo. Gailiaus ir Giržado paaukojimas dėl sąjungos su liberalais. Puteikio ir Stancikienės praradimas, o juk tai buvo gana jauni ir nekvaili, charizmatiški politikai.
Nedovanotinas ilgametis Kauno traktavimas kaip konservatoriams PRIVALOMOS “rinkiminės mėsos”. Kuriam paskui už lojalumą konservatoriai, atsidūrę valdžioje , atkiša didelę špygą, pataikaudami Masiulio liberalams. Prisiminkim jo elgesį, būnant susisiekimo ministru, kai buvo drapalinamas Kauno oro uostas, tampomi nervai dėl Rail Baltica, žlugdomi Kauno projektai, proteguojant “savą chebrą”. Ir tokių pavyzdžių aibės, kai Kubilius sulįsdavo į liberalų pauodegį, ten pat nusitempdamas ir partiją.
Aš jau nekalbu apie ta, kad konservatoriai visai užmiršo, ką reiškia gyvi susitikimai ir dialogai su rinkėjais. Be reikalo manyta, kad viską atstoja stendai ir feisbukai. Esu tikra , kad pvz.Kupčinskui daug balsų atėmė prieš pusmetį kauniečiams ant galvos iš viršaus nuleista viešojo transporto reforma, kurią daugelis keikiam iki šiol. Nes ji buvo kabinetinė, ir niekam nerūpėjo, per kiek laiko ir už kiek pinigų po tos reformos žmogus nuvažiuos iš taško Aį tašką B.
Nebalsavau už konservatorius Seimo rinkimuose pirmą kartą per dvidešimt penkerius metus. Mero rinkimuose balsavau už konservatorius ir už Kupčinską tik dėl to, kad netikiu milijonieriaus Matijošaičio meilės Kaunui priepuoliu.
Jeigu partiją “paveldėtų” kaip triušis iš cilindro cirke ištrauktas niekam nežinomas ir nenusipelnęs “Anūkėlis”, daugiau jau niekad užją nebalsuočiau. Tada jau geriau tautininkai. Kad būų išlaikyta “politinė ekosistema”.

nebėr katalikų, liko komunistai       2015-03-19 6:29

korupcija ir zoocentrizmas (pagal A.Maceiną) vienija Lietuvos politikus.
konservatoriai - viršūnė atrinkta patikima komunistams.
todėl ir bėga lietuviai - į emigraciją, į alkoholį, į kilpą...


Rekomenduojame

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.