Dalius Stancikas. L. Graužinienės vizito sėkmė

Tiesos.lt siūlo   2013 m. gruodžio 4 d. 17:05

15     

    

Dalius Stancikas. L. Graužinienės vizito sėkmė

Bernardinai.lt

Kritikavusieji ar net besityčioję iš Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės, o tiksliau – Seimo vadovybės (kartu dalyvavo ir vicepirmininkas iš opozicijos P. Auštrevičius bei Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas G. Kirkilas) išvykos į Ukrainą šiandien turėtų atsiprašyti: po Lietuvos delegacijos į Kijevo mitingus atvyko buvęs Lenkijos premjeras, vienas iš opozicijos lyderių J. Kačinskis, buvęs Gruzijos prezidentas M. Saakašvilis su savo partijos nariais ir t.t.

Maža to – dėl milicijos išvaikytų mitinguotojų savo pasipiktinimą, o tai reiškia ir palaikymą opozicijai, pareiškė Europos Sąjunga; JAV valstybės sekretorius Džonas Kerry primygtinai pasiūlė Ukrainos valdžiai įsiklausyti į savo mitinguojančios tautos balsą, o Prancūzijos užsienio reikalų ministras net oficialiai pakvietė vieną iš Ukrainos opozicijos lyderių Vitalijų Klyčko atvykti į Paryžių.

Juokingiausia, kad tuomet, kai konservatorių vadai unisonu su Rusijos Dūmos pirmininku koneveikė šį itin svarbų Seimo vadovybės vizitą, Ukrainos protestuotojams Maidano aikštėje kalbą jau rėžė jų pačių partijos atstovas Emanuelis Zingeris.

Tad turėtume tik džiaugtis, jog Lietuva pirmoji pravėrė Ukrainos opozicijai tarptautinius vartus, ir kelti natūralų klausimą: kas šiandien galėtų paneigti, kad būtent oficialios aukštos Lietuvos delegacijos pasisakymas protesto mitinge ir įsiutino Ukrainos valdžią taip, kad ji ne tik atliko neadekvatų diplomatinį demaršą prieš Lietuvą, bet ir padarė lemtingą klaidą – sekmadienio naktį išvaikė taikius protestuotojus? Po šio išvaikymo įvykiai pradėjo priminti revoliuciją, kurios pabaiga sunkiai prognozuojama. Kaip sakė vienas iš Lietuvos delegacijos dalyvių P. Auštrevičius, niekas taip lengvai nebenurims, kaip manoma Lietuvoje – „kelio atgal nebėra“. Tą pakartoja visi, iš ten grįžę.

Taigi Lietuvos delegacijos vizitas ir aktyviosios bei pažangiosios ukrainiečių dalies palaikymas buvo labai laiku – manau, jį ukrainiečiai su dėkingumu prisimins ilgai, kaip mes prisimename Islandijos paramą Lietuvai sunkiu metu – 1991-ųjų sausį. Beje, tuometis Islandijos parlamento sprendimas pripažinti Lietuvą aukštuose diplomatijos sluoksniuose taip pat buvo vertinamas kaip neprotingas išsišokimas, trukdantis M. Gorbačiovui taikiai reformuoti SSRS imperiją.

Kas toliau?

Akivaizdu, kad revoliucija Ukrainoje kelia rimtą pavojų ne tik prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kuris jau vėl skambina į Briuselį ir prašo tęsti derybas su Europos Sąjunga, bet taip pat ir Vladimirui Putinui, skubančiam komentuoti, kad tai jokia revoliucija, o tik riaušės dėl valdžios, ir tai neturi nieko bendro su Ukrainos ir ES santykiais.

Išvada – Kremlius akivaizdžiai bijo, kad ši eurorevoliucija nepersimestų ir į Rusiją. Nes ekonominė padėtis ryškiai blogėja ne tik Ukrainoje, bet ir Rusijoje – verslininkai sako, kad po olimpinių žiemos žaidynių Sočyje to tušuoti Kremlius nebepajėgs.

Todėl šiuo atžvilgiu V. Janukovyčiaus padėtis tikrai nepavydėtina: ekonomika gilioje krizėje, ukrainietiška grivina prie infliacijos ribos, iš vienos pusės Rusija gąsdina, kad, Ukrainai pasukus į Europos Sąjungą, jai bus atimtos visos muitų lengvatos, bet iš kitos pusės – pati Rusijos ekonomika lyg vėjų perpučiama. Kaip tokiomis sąlygomis išsilaikyti ant žirgo iki 2015 metų prezidento rinkimų? Todėl V. Janukovyčius ir pabandė iš karto užsėsti abi kėdes. Kaip, beje, ir Armėnija, Vilniuje flirtavusi su ES, o grįžusi su fanfaromis pasitiko V. Putiną ir pareiškė stosianti į Rusijos muitų  sąjungą.

Tačiau sėdėjimas ant dviejų kėdžių neišvengiamai anksčiau ar vėliau baigiasi skrydžiu ant žemės.

Šį prasidėjusį kritimą atskleidžia ne tik pakrikimas V. Janokovyčiaus partijos gretose, ypač Vakarų Ukrainoje, bet ir štai toks beviltiškas blaškymasis: išvaikomas taikus mitingas, užsibarikadavęs teisėjas naktimis priima niekam nebeįdomius draudimus rinktis centrinėse aikštėse, nes ten neva puošiamos Kalėdų eglės, prezidentas su premjeru aiškina, kad milicija brutaliai elgiasi be jų žinios, tačiau Kijevo milicijos vado atsistatydinimo nepriima, V. Janukovyčius kviečia opoziciją kartu kovoti su provokatoriais – chuliganais, puolusiais akmenimis ir dujomis miliciją bei žalojusiais valdžios pastatus, o Ukrainos televizija rodo kadrus apie itin draugiškus provokatorių ir milicijos santykius...

Užtat bendras tikslas – eurorevoliucija – kaip niekad suvienijo opoziciją, kuri kasdien vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį. Todėl belieka tik pasikartoti: Lietuvos Seimo vadovybės išvyka į Kijevą ne tik prisidėjo prie istorinių Ukrainos virsmų, bet ir užmezgė itin draugiškus santykius su būsimąja Ukrainos valdžia.

Tą patį reikėtų skubiai daryti ir Rusijoje bei Baltarusijoje – vėl atnaujinti Lietuvos valdžios atšalusius santykius su jų opozicijomis, nes ukrainiečių opozicionierių sėkmė gali sukelti užkrečiamąją bangą – panašiai kaip revoliucijos Rytų Afrikoje.

Apie tai jau svarstoma demokratiškesnėje Rusijos žiniasklaidoje. Deja, pagrindiniai Lietuvos užsienio politikos formuotojai per daug užsiėmę artėjančiais prezidento rinkimais, kad galėtų sutelkti bendras nedideles mūsų jėgas šiuo istoriškai svarbiu laikotarpiu. Kaip taikliai pažymi G. Kirkilas, pagrindinė užsienio politikos formuotoja pagal Konstituciją – Prezidentė - pati nieko neformuoja ir aplink save netelkia, net nesikalba su Seimo vadovybe, tad tenka imtis iniciatyvos pačiam parlamentui.

Gal taip netgi geriau, nes bent jau Baltarusijos opozicijos akyse D. Grybauskaitė – jų diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos bičiulė, išdavusi opozicijos lyderį Olesį Beliackį ir padėjusi A. Lukašenkai areštuoti opozicijos paramos sąkaitas ir taip užgniaužti prieš keletą metų vykusius masinius protestus Minske.

Tad kad ir kaip būtų keista, šiuo metu visos pažangesnės užsienio politikos viltys Rytų kryptimi gali būti siejamos tik su kairiųjų vadovaujamu parlamentu – stipriausioji opozicinė jėga – konservatoriai yra tiesiog tapę Prezidentės nevykusios politikos įkaitais.

Prieš kokį dešimtmetį ar net penkmetį tokį Lietuvos politinį virsmą  galėjai susapnuoti tik baisiame košmare – štai koks nenuspėjamas gyvenimas. 

Bernardinai.lt

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Agnė       2013-12-5 12:24

Dėkoju, kad visada laiku ir aiškiai pasisakote. Puikus atsakas tiems, kurie tik šmeižia L. Graužinienę, nes neturi drąsos be partijos “rekomendacijų” patys ką nors padaryti ar drįsti išsakyti savo nuomonę.

Marija       2013-12-5 11:41

Aciu p.Stancikui uz gana objektyvu straipsni. Visada laukiu Jusu straipsniu. Labai geras komentaras Pikciurnos 23:40. Tiesiai i desimtuka. Net neturiu komentaru.

arklys kuriam aišku       2013-12-5 11:36

Po velnių, jei L.Graužinienė balotiruotųsi, ko gero sunkiai pasirinkčiau tarp N.Puteikio, A,Stancikienės (arba ir D.Stanciko), ir balsuočiau už ją. Kuo toliau, tuo labiau primena A.Merkel, o gal net ir M.Thatcher.

Irena       2013-12-5 10:01

Ukrainos prezidentas ir premjeras aiskino, kad milicija veike “be ju zinios”.Visai taip pat kalbejo ir musu Prezidente, kai buvo sturmuota Garliava - Melianas jai “nekele” telefono ragelio ir ji “negalejusi” sustabdyti to brutalaus smurto.Standartinis pasiaiskinimas.

I.Vėgėlė       2013-12-5 8:20

veislinis karjeristas.Tobulas vartotojas.Be idealų ir aukštesnių siekių.Parduoti,ką tik galima?

Žemės pirkimas gali       2013-12-5 8:19

būti tik tada,kai mūsų pajamos bus lygiavertės Es šalių senbuvių pajamoms.Turime ruoštis kovai už referendumą.Reikės eiti į gatves?

Jakilaičio       2013-12-5 8:17

laidoje kalbėjusio Igno Vėgėlės buvo baisu klausyti.Tai galimai valstybės išdaviko kalba.Tai mankurto kalba,tai jau išplautų smegenų žmogaus kalba.Tai pasibaisėtina.Jie parduoda valstybę ir tautą.Kas bus,kai tie pinigai baigsis?Kai nebus ką parduoti?Mes privalome priešintis.Tingi Europa tikrai nesiųs savo kariuomenės mus tramdyti.O jei tai padarys savi lietuvių kariuomenė su šautuvais,tokių valdžia grius ir Europai bus baisi gėda.Laukia antra Ukraina?

ekspertai.eu       2013-12-5 8:11

yra geras M.Kundroto straipsnis,apie tautiškumą,valstybę,referendumą.Valdžios požiūrį į tautą.

Rimai       2013-12-5 0:18

gal žmogus susijaudino.Nemanau,kad piktavališkai.
Straipsnis teisingas,etiškas žvilgsnis į realybę.Tai reikėjo pasakyti,bet nesiryžo ne vienas.
Ačiū autoriui už padorumą.

rima       2013-12-4 23:38

Kodel Lietuvos Seimo pirmininke opozicijos mitinge kalbejo rusu kalba.  Kodel ji pazemino Lietuva esancia NATO ir ES ir tuo paciu pazemino Ukraina primesdama jai svetima kalba. O turejo Lietuvos seimo pirmininke kalbeti lietuviskai , o vertejas versti i ukrainieciu kalba.  Tada butu buvusi abipuse pagarba. Pagaliau , kaip visi svarbus Pasaulio vadovai , galejo kalbeti anglu kalba

Kritikas Pikčiurna       2013-12-4 22:40

Puiki įvykių apžvalga ir jų vertinimas. Iš viso Lietuvoje įsivyravo paradoksalūs stereotipai, tarnaujantys tik juos išsakantiems politikams ir jaukiantys žmonių protus. Konservatoriai su liberalais nuolat gąsdina pavojais iš Maskvos ir liaupsina jos ideologinę auklėtinę D.Grybauskaitę, kaip ES politikos flagmaną, kuri apskritai vengia kalbėti apie Rytų politiką, ignoruoja savo piliečius, o jėgos struktūras pavertė Prezidentūros intrigų įrankiu. Kaip taikliai pastebėta straipsnyje, jos veikla Rytų kryptimi užsibaigė pagalba Lukašenkai susidoroti su Baltarusijos demokratais ir jo metodų diegimu Lietuvoje, o Ukrainos valdžios laikysenos vertinimas stumia pastarąją į V.Putino glėbį. Dešinieji su liberalais skleidžia kalbas, kad V.Uspaskichas tarnauja Maskvai, o Graužinienė - Uspaskichui. Tačiau, kai pastaroji nuvyksta su Kirkilu bei Austrevičium palaikyti asociacijos su ES šalininkų ir dėl to Kijevo administracija atsisakė su ja susitikti, pavadino tai politine klaida, kurią kažkodėl paskubėjo “kartoti” pažangiausi mūsų sąjungininkai. Išeitų, V.Putino Maskva siunčia savo “įtakos agentus” kurstyti Ukrainoje judėjimą integruotis į ES! Tuo tarpu pirmoji ponia rengia provokacijų scenas, kuriose nuolat laimi dar viešųjų ryšių srityje mažai įgudusi Graužinienė, kuriai dar padeda, sunkiai nuspėjami atsitiktinumai (turiu omenyje VSD žaidimus su “slapta"pažyma). Visų “sisteminių” partijų vienybė prieš Venckienę ir “Drąsos kelio” partiją, nuolat primenančią valdančiųjų nusikaltimus, ko ne dešimtmetį teisiamą Uspaskichą, bei savo valią dėl rengiamo referendumo pareiškusią Tautą, rodo, kad jiems rūpi tik prasibrauti į aukščiausią valdžią. Valstybinės politikos apskritai nėra, o per valstybinę LRT ES teisės specialistu laikomas Ignas Vėgėlė viešai skelbia, kad Lietuva nebeturi suvereniteto, nes jį delegavo ES. Išeitų, kad jei jus parašėte kam nors įgaliojimą jūsų vardu veikti, jūs nebetenkate visų savo teisių! Ir tai kalba teisininkas. Taip atsitikti gali tik tada, kai naiviai ir aklai pasitikėjote ir įgaliojimą suteikėte sukčiui. Ar ponas Vėgėlė tuo nori pasakyti, kad išrinkti Tautos atstovai, raginę į ES ir ES Komisarai yra sukčiai? O mes tikėjome, kad ES yra lygiateisių ir suverenių valstybių Sąjunga, bendrai vykdanti ekonominę bei užsienio politiką. Išeitų, kad yra kitaip - Stojimo į ES sutartyje yra siurpriziniai punktai išparceliuoti Lietuvos teritoriją sklypais, Lietuvos Konstituciją paversti fikcija, o Lietuvos piliečius - beteisiais migrantais ES erdvėje. Ir tai kalbama Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu ir buvimo laikinąja nare Jungtinių tautų Saugumo taryboje išvakarėse! Net Josifas Stalinas tokių niekų nedrįso kalbėti, bent suteikdavo teisėtumo regimybę. Į šitą schemą neįsipaišo tik Loreta Graužinienė, kukliai bandanti parodyti savo savarankiškumą. Todėl ir puolama. Laikas parodys, ar jai pakeliui su Tauta išsaugoti Lietuvos Nepriklausomybę ir Suverenitetą. Panašu, kad Tautos “atstovų” daugumai - ne pakeliui…
Už ką žuvo Loreta Asanavičiūtė ir daugelis kitų?

Reikia perspėti Ukrainą,kad       2013-12-4 20:39

jei bus pasiektas valdžios pasikeitimas,būtina įvykdyti DKGbizaciją.

VASIA       2013-12-4 19:32

Lietuvoje jokios opozicijos nėra.O Grybauskaitei iki Graužinienės toli,toli…

menesis       2013-12-4 18:49

Opozicijos atstovų palaikymas kitos šalies opozicijai yra visai kas kita, nei Parlamento pirmininkės neoficialus, nederintas nuvažiavimas pašūkauti mitinge. O sakyti, kad po to, kai Loreta ten nuvažiavo, važiavo ir kiti, iš viso yra begalinis susireikšminimas. Daug kas ten važiuoja. Dabar jau ir kitokia situacija. O Loreta važiavo kaip valdžios atstovė daryti spaudimo kitos valstybės valdžiai. Dar Lavrovas to nepasmerkė?

virginija       2013-12-4 18:11

  Dėkui, Daliau. Pagaliau pasirodė bent vienas tikrai objektyvus ir teisin gas straipsnis šiuo klausimu.


Rekomenduojame

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.