Įžvalgos

Dalius Stancikas. Kalba

Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugsėjo 22 d. 23:52

36     

    

Dalius Stancikas. Kalba

Žurnalas „Miškai“

K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui, – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos internetiniame dienraštyje.

Nesigilinkim, teisus ar ne, Kęstutis Glaveckas. Valdžia – per daug abstrakti sąvoka: kai kas pasakys, jog ir K. Glaveckas, Seime būnantis jau septintą kadenciją, o prieš tai pabuvęs ir Lietuvos TSR komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, taip pat yra valdžia. Tačiau šįsyk mums svarbiau ne karjera, o kalba.

„Aš tau turiu meilę, todėl duok bučkį“, – negi taip K. Glaveckas sako ir savo žmonai?

Ar pastebėjote, kad mūsų visas gyvenimas nusisusino iki turėjimo, dėjimo ir darymo? Užsidėję kelnes, marškinius, kojines, batus ir kaklaraištį mes darome balių, darbą, sriubą, žuvį, pusryčius, alų („padarykim alaus“, – tai siūlymas užsukti į barą), skambučius („šiandien padariau net penkiasdešimt skambučių“), darome netgi sisi („padarė, padarė!” – džiūgauja jaunos mamos, ratu apstojusios pirmą kartą ant puoduko pasodintą mažylį – jos tuo metu „turi“ labai didelę meilę savo vaikui).

O anksčiau juk ir vilkdavomės, audavomės, virdavome, kepdavome, gamindavome, ruošdavome, gerdavome, mylėdavome ir t.t.

Didžiausio anglų kalbos žodyno – 14 tomų „Oksfordo anglų kalbos žodyno“ vyr. redaktorius Džonas Simpsonas susidomėjo Lietuva tuomet, kai sužinojo, jog Didysis lietuvių kalbos žodynas yra bene didžiausias pasaulyje – iš 20 tomų (palyginimui – didysis rusų žodynas yra iš 17 tomų, norvegų – 12 tomų).

UNESCO paskelbė, jog iki 2100 metų pasaulyje išnyks daugiau nei pusė dabar vartojamų kalbų bei jų dialektų. Profesorius Aleksas Girdenis yra perspėjęs, kad anglų kalba mums kirs daug stipriau nei, tarkime, rusų, nes ji yra kitokios, paprastesnės sandaros.

- - -

Atėjus naujai valdžiai kova dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos pasuose įsiplieskė nauju karščiu ir net virto esminiu simboliu.     

Ginčas dėl pavardžių rašybos dokumentuose yra laisvos europinės arba uždaros provincialios tapatybės klausimas“, – tvirtina naujasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys Laimantas Jonušys, be abejo, „laisvos europinės“ stovyklos atstovas. Jam antrina kiti „europiniai“ intelektualai: visuomenę skaldo kai kurių profesorių ir politikų pakurstyta siaura, draudimais pagrįsta pseudolietuvybės vizija.

Nelabai aišku, kas slypi už tos „laisvos europinės tapatybės“: nauja europiečių tauta? vienalytės santuokos? nukrikščionėjimas? ES normatyvų viršenybė prieš Lietuvos konstituciją? pavardžių rašymas su Q W X raidėmis ar viskas kartu? Tačiau aišku, kad tokių susikirtimų, ypač kalbos atžvilgiu, mūsų istorijoje būta ne kartą.

Dabar niekas negali žinoti, kokią įtaką lietuvių kalbos ateičiai turėtų lietuviškuose pasuose įvesta nauja pavardžių rašyba, tačiau žinome, kad per ankstesnes pavojingas globalizacijos audras lietuvių kalbą su visam pasauliui svarbiu jos unikaliu, archaišku lobynu išgelbėjo ne „laisvas europinis“ elitas (ne didieji kunigaikščiai, valdę Lietuvos karalystę gudų kalba, ir ne bajorija, Abiejų Tautų Respublikos laikais gėdijęsis savo provincialumo ir rinkęsis „aukštesnę“, „europietiškesnę“ lenkų kalbą), o „uždarieji provincialai“, donelaitiškieji būrai.

Lietuvių kalbos ekspertas Europos Komisijoje Erdvilas Jakulis: „Europiečiai labai nustemba sužinoję, kad viena iš naujų ES šalių yra išlaikiusi tokią senovinę kalbą. Nedaug trūko, kad lietuvių kalba apskritai būtų išnykusi – taip atsitiko daugeliui kitų baltų kalbų, tarp jų – ir rašto paminklus palikusiai prūsų kalbai. Todėl Lietuvai ir lietuviams lietuvių kalba tikrai turi būti vertybė. Kodėl lietuvių kalba taip lėtai kinta? Turbūt dėl to, kad atsidūrė indoeuropiečių kalbų arealo pakraštyje, buvome gana izoliuoti. O gal tiesiog lietuvių charakteris toks?

Akivaizdu – lietuvių kalbos unikalumą išsaugojo uždaras provincialumas – geografinis ir mentalinis.

Jei tas kalbos uždarumas patapo pasaulio vertybe, jei mūsų išskirtinumą išsaugojo konservatyvus, o ne liberalus kelias, kodėl dabar turėtume staiga atsiverti ir keisti savo asmenvardžių rašybą? Kodėl negalime pareikšti pasauliui: seniausia gyva pasaulio kalba būtent taip rašomos ir tariamos Lietuvos piliečių pavardės?

Kodėl taip kovodami už lenkų ar kitų tautų pavardžių unikalumo išsaugojimą lietuviškuose pasuose mūsų europietiški intelektualai nesipriešino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos leidimui atsisakyti savo unikalių pavardinių priesagų – „yčių“, „aičių“ „učių“ ir „ienių“? Lenkiškų pavardžių autentiškumas svarbiau nei lietuviškų? 

Garsiausias pasaulyje baltų kalbų tyrėjas, rusų akademikas Vladimiras Toporovas (pirmasis nustatęs, kad slavai atsirado iš vakarų baltų ir taip užsitraukęs rusų šovinistų pyktį) kalbėjo taip: „Mes žinome, kad visi indoeuropietiški vyriški vardai vardininko linksnyje turėjo galūnę -s. Tad lietuvių kalboje vardininko galūnė -as, tėv-as, išliko per tūkstantmečius. Šiandien šią galūnę dar matome ir šiuolaikinėje graikų kalboje, bet ir ten „s“ po truputį atkrenta. Kai kas sako, kad ji nereikalinga, be jos lengviau kalbėti. Bet tai ne argumentas. Kalba yra kūryba, bet su laiku kalba ne tik tobulėja, bet ir prastėja. Paskaitykite lietuvišką „Tiesą“ 1950–1960 metais – kokia tai buvo nususinta lietuvių kalba“. 

Jei tiek daug mūsų garsių kalbininkų (tarp jų ir akademikas Zigmas Zinkevičius, kurį jau minėtas V. Toporovas vertino kaip nuveikusį daugiau nei visas institutas) mato pavojus oficialiai įteisinant tris naujas nelietuviškas raides, tai kodėl turėtume rizikuoti savo svarbiausiu turtu – lietuviška gyvastimi? Vardan santykių su lenkais? Bet lenkams šiandien iš mūsų reikia visai ko kito – paramos kovoje prieš Briuselį dėl lenkiškos tapatybės (šeimos, religijos, tradicijų, įstatymų viršenybės klausimais). Tačiau čia mūsų europietiškieji intelektulai lenkų niekada neparems – jie kažkodėl lenkišką tapatybę sieja tik su pavardžių rašymu. Ar nuoširdus toks rūpestis?

 

- - -

Pabaigai – kelios citatos be komentarų.

Profesorius Olegas Poliakovas: „Lietuvių kalba verta būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše, nes ji yra vienas iš dvasinių indoeuropiečių kalbų stebuklų. Lietuvių kalboje atspindima ne tik lietuvių tautos, bet ir visų indoeuropiečių tolimųjų protėvių dvasinė bei materialinė kultūra“.

Žymiausias prancūzų (ir pasaulio) lyginamosios istorinės kalbotyros mokslininkas Antuanas Mejė (Antoine Meillet): „Jei norite išgirsti, kaip Adomas ir Ieva kalbėjo Rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą“.

Jonas Mačiulis-Maironis:

Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį
Iš kapų milžinų
Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį
Iš senųjų laikų! (...)

Pranokėjų kalba nebe viešnia gal būtų
Po bajorų dvarus!
Gal tiek ančkeliais brolių – lietuvių nežūtų
Po kraštus svetimus!

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Antanas Gaška       2017-10-12 11:47

Dėl nevykusio valstybės valdymo!,kai pirmąjį SEIMĄ sudarė 78 SIGNATARAI,O dabar LR TEBEVALDOMA nevykusiai,nors kasdien Vyriausybė gauna žinutes,kad
Vokietija,kurios plotas 357021 kv.km.,o gyv.82 mln.-federacinė parlament.
respublika.Įstatymus leidžia 2-jų rūmų parlamentas,kurį sudaro Bundesrat-
aukšt.rūmai,kurį sudaro 69 žemių atstovai ir Bundestag-žemieji rūmai,kur
balsų skaičius priklauso nuo gyv.skaičiaus!pagal 1949m.konstituciją,kuri taisyta paskutinį kartą 2012m.P.S Senelės brolis buvo advokatas,todėl galė-
čiau tęsti?

s.m.       2017-09-26 0:42

skaitytojų jau numestoje temoje prisiminęs dar vieną šlykščiai per dažnai naudojamą rusicizmą, galgi neįkyrėsiu, jei paporinsiu visai dar šviežią istoriją...
Po pietų stoviu maximos kasose ilgoje eilėje šnairuodamas į vieną tuščią kasą su mėlyna lentele “atsiprašome” ir aplink tupinėjuančią mergaitę kasininkę, nujausdamas, kad reiks tuoj vikriai pulti ten vos nuims tą lentelę. Į kažką sekundei nusisukęs kitur, staiga išgirstu “PRAEIKITE”... Na nespėjau tapt pirmuoju eilėje, bet ne praėjęs, o priėjęs trečias prie kasos tai “proidite/proxodite” stiliaus Afroditei (nesvarbu, - gal Daivai ar Jolantai, Zosei ar Aldonai) sakau, - o bendravimas su pirkėjais įrašomas į garso įrašą? Ta nieko nesupratusi, - o kodėl taip keistai klausiate? Nagi, sakau, - jei būtų garso įrašas, kitąkart išgirdęs tavo “praeikite” maučiau su krepšiu pro kasą. PRAEIČIAU kaip lieptas. Pripuolusiam apsauginiui tektų išklausius garso įrašą atsiprašyti neketinusio apsivogti pirkėjo. Nes ne prieiti, o praeiti liepė pati pardavėja.

Skambesys       2017-09-23 20:21

Moteriškos pavardės su -ė labai gražiai susišaukia su Joškė, Moišė, ir kt. Nepakartojamas skambesys.

StasysG       2017-09-23 20:05

Nenoriu prievarta lenkintis.

A čiū       2017-09-23 19:59

autoriui už tiesų žodį. Galima būtų nekreipti dėmesio į mūsų mankurtų norus būti “europiečiais”, jei mūsų komandinėse aukštumose būtų žmonės, žinantys savo tautos istoriją, kalbos unikalumą ir turintys stuburą. Deja.

Mus tai 10 metų sūnus       2017-09-23 17:54

atpratino nuo žodelio “biškį”.Gaudavom 10 centų baudą.

Aristokratijos       2017-09-23 17:53

atrama ledi ir džentelmenai visada mokėjo gražiai kalbėti,jų kalba nešė garbės,ištikimybės,kilnumo,kuklumo,pasišventimo dvasią.Aristokratija yra gerovės valstybės kertinis akmuo.Nebūtina būti kiekvienam kalbininku,kurio tyrinėjimo objektas yra kalba,tačiau garbingu žmogumi būti privaloma.Iš vertybių šaltinio plaukia teisinga,gera,graži,poetiška kalba.

Julius Puras i A1.       2017-09-23 4:36

Ne. Suklastota istorija jums įdiegta kaip istorija. Melas mums kišamas su motinos pienu. Dar blogiau kad mes turime apsimesti kad tai tiesa. O tiesa yra tokia kada jūs sakote lietuviu kalba reiškia bendrine lietuviu kalba o pastaroji yra pati naujausia lietviu kalbos atmaina. Didele dalimi dirbtiniai sukurta.

Al. Juliui Pūrui       2017-09-23 1:28

Nauja kalba yra esperanto, nors ir ji tik apibendrina kelias senesnes europiečių kalbas. Kalbininkai, pvz. Hjelmslevas, sako, kad nors kalbos nuolat kinta, bet kalba, iš esmės išlaikiusi savo gramatiką, t.y. sandarą, laikoma iš esmės nepakitusi. Šiuo požiūriu, lietuvių kalba, nepaisant daugybės pakitimų (tame tarpe, ir kenksmingų), yra ne tik ta pati lietuvių kalba, kokią ją mes žinom iš rašytinių šaltinių, bet yra ta pati kalbininkams rūpima indoeuropiečių ar indoarijų prokalbė.

Al. Agnei       2017-09-23 1:20

Šiek tiek pataisysiu - kai sakom dvidešimt valandų, tai reikia suprasti 20:00; o kai sakom didešimta valanda, tai kalbam apie valandos ilgio laiko tarpa nuo 19:00:01 iki 20:00. Panašiai, kaip sakydami du tūkstančiai septyniolikti metai, kalbam apie metų ilgio laiko tarpą.

Julius Puras       2017-09-23 0:14

Tik bėda tame kad bendrinė lietuvių kalba yra nauja kalba ir didele dalimi sukurta dirbtinai. Kada sakote lietuvių kalba tai visados reikia atminti. Priešingu atveju paties savęs apgavystė.

J.K.       2017-09-22 10:15

Ar gali būti juokingiau, kai sakoma „pakankamai mažai laiko praėjo“, „žiauriai gražu, puiku“ (iš rusiško „užasno krasivyj“)? Arba „šioje vietoje“ (užuot sakius šiuo atveju, šiuo požiūriu ar pan.), nuolat lyg priežodis kartojamas „iš tikrųjų“,  „jis čia ne prie ko“.  Ir lyg net vidurinės nebaigę taip kalba aukščiausi valstybės pareigūnai.
O vakar klausau „Žinių radijo“ ir savo ausimis netikiu: žurnalistas, baigdamas laidą, sako: SUSIGIRDĖSIME(!!!) kitą kartą. Įdomu, ar žurnalistams (bent jau valstybinio kanalo)  privalomas kalbos kultūros kursas, seminarai, mokymai? Ar tik reikia baigti žurnalistikos studijas ir to pakanka? Tai gal nors kokius kalbos kultūros leidinius pasivartytų, VLKK puslapyje susipažintų su didžiosiomis kalbos klaidomis…

Daina       2017-09-22 10:00

Ir dar tie “iššūkiai”. Jau nebeliko sunkumų, užduočių ir pan., dabar tik iššūkiai…

Agnė       2017-09-21 22:40

Man dar labai ,,patinka,, kai skelbiamas būsimos laidos, filmo laikas: dvidešimt valandų dešimt minučių. Manyčiau laida bus dvidešimtą val. 10 minučių. Nesitęs gi ji dvidešimt valandų!

Juozapas       2017-09-21 21:32

Sveikinu Autorių parašiusį taiklų ir aktualų straipsnį.
Ačiū Redakcijai, kad patalpino ir čia.
Labai smagu buvo skaityti gerb. kolegų išties vaizdingus komentarus.
Ypač patiko Bičiulio s.m. komentaras ir kolegos Pikc’o replikos.
Kiti irgi geri.
Šaunu!

Jonai Ramanauskai,       2017-09-21 19:49

kodėl reklamuojate čia ekspertus?
juk niekas pas jus į ekspertus neina ir nededa nuorodų į tiesos.lt…

vakar        2017-09-21 17:42

kažkoks diktorius iš  M1 perskaitė taip , kaip parašyta progresyviai paraidžiui - Trumpas .

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-09-21 17:14

Skaitykite 2017-04-07 straipsnį “Alko cenzūra lietuvių kalbai įsisiautėjo”


http://www.ekspertai.eu/alko-cenzura-lietuviu-kalbai-isisiautejo91963

Pagiriamasis        2017-09-21 15:28

žodis kvailybei: ES normatyvai viršenybę turi ne prieš Lietuvos konstituciją, o prieš masę “LR įstatymų” - tarybinių, kažkada skubos tvarka pažodžiui išverstų iš rusų kalbos.

O man       2017-09-21 14:24

kirčiavimas irgi varo vėžį. BEEEbras, kAAAArdas ir t.t. Sakosi, kad nori kalbą sukišti į kirčiuočių formulytes, be išimčių. Ne mažiau siutina edukacijos, kompetencijos (vietoj, tarkime, nusimanančio), nacionalinis ant kiekvieno kampo(vietoj valstybinis ar panašiai. Čia juos suprantu, nes reikia naujoje Sąjungoje šlovingoje kažkuo pakeisti “respublikanskyj”) ir t.t. O jau kai sudėlios iš tų šūdšodžių kokią naujakalbės sakinį, tai atrodo labai gudriai pasakė ir pats gudresnis sau atrodo.

O man       2017-09-21 14:13

Vėžį varo šveplavimas (pavyzdys anūkėlis), pribalsių minksštinimas pagal anglų kalbos tarmę, kas antras žodis - aaaaaaaaa, greitakalbė, kai neištariami skiemenys, tarsi tryda varytų. Bet čia gal smegenų pažeidimai nuo kompiuterinių žaidimų. Panašu į Londno tarseną su karšta bulve burnoje. Čia daug baisiau, nei kažkada tremtinių - “ekanomika”.

Ringys       2017-09-21 13:47

Kai išgirstu sovietinius lietuvius sakant “trys metai atgal”, “užsidėjau švarką”, “vakar išeidinėjau iš namų” - norisi išsivemti. Net Lietuvos rusai ir tuteišiai (sulenkėję lietuviai) kalba taisyklingiau: jie niekada nepasakys, kad dabar yra “du TŪKSTANTIS septynioliktieji metai”...

s.m.       2017-09-21 12:25

gal nenuvarys pas nykštukus už trumpą praeities istoriją (betgi į temą).
Kažkuriais 90-kelintais vėlų vakarą viršvalandžiaudami su viršininku amerikonu lietuviu, kuris kelis metus kaip Lietuvoje šaknis beleidžiantis vis dar kalbėjo “lietiuvišьkaaaj…” bandėm išspręsti vieną rimtą rebusinę situaciją. Aš jaunas gudrus vaikis įkyriai peršu anam, dvidešimčia metų vyresniam, betgi nelabai išmanančiam postsovietinius Lietuvos ypatumus, rizikingą problemos sprendimo būdą, energingai ir karštai įrodinėdamas, kodėl taip bus geriausia. Mano “bosas” surimtėjo, metė tokį į vietą dedantį žvilgsnį, duodamas suprast, kad dabar jis kalbės, ir tyliai ramiai ištarė “aš BEVELYČIAU daryti tą ir aną...” Kontekste nesvarbu, ką jis pasiūlė. Bet už tą “bevelyčiau” kaip griebiau jį į glėbį, kaip suspaudžiau, - “va dabar tu tikras lietuvis, (tebūnie Mykolai, - vardas pakeistas)”.
Tas žiūri į mane tokiom didelėm niujorkiškom akim, - o ką aš ne taip pasakiau?... Nekomentavau nieko, tik paprašiau, - būtinai perduok daugybę linkėjimų savo lietuvių kalbos mokytojui.
- - -
Va dabar padėję ranką ant širdies, - prieš kiek metų paskutinį kartą ištarėte tokį paprastą lietuvišką žodį? Net aš pats per daugybę metų nuo ano vakaro jį panaudojau vos kelis kartus. Apie autoriaus minimus “neturėjimus meilės” ar “meilės darymus” net koktu kalbėti.
Savo ponią, beje pedagogę, vos ne kasdien taisau, vos tik ima striukę ar batus “dėtis”. Dėsiuos va šituos žemakulnius, sako. Aha, atliepiu aš, - tik labai durnai ant galvos atrodys, o va jei apsiausi, tai neįmantriai progai žemakulniai batai tiks.

Pastaba       2017-09-21 11:31

Dabar viešoje kalboje (daugelio įvairių veikėjų, žurnalistų, diktorių ir pan.) prigijo toks nieko nesakantis “na”. Šis žodis vartojamas ir įterpiamas dažnuose sakiniuose, net po kelis kartus. Nieko prasmingo kalbai tokie intarpai nesuteikia, gal tik parodo minties vangumą, kurį norisi “užpildyti”. Mandagiai siūlau kalbėtojams to “na” iš viso atsisakyti.

Dėl Maironio       2017-09-21 11:07

Palyginkite Maironio eiles su kosmopolitų Landzbergio ir Venclovos “virvėmis”. Kokie autoritetai, tokios ir jų eilės.

Ale       2017-09-21 10:19

Dėkui autoriui: „...tai kodėl turėtume rizikuoti savo svarbiausiu turtu – lietuviška gyvastimi?“

Daina       2017-09-21 8:43

Aktualus ir reikalingas straipsnis. Ačiū autoriui. Bet ką gi daryti, jei net TV diktoriai kalba ir kirčiuoja kaip tik patys išmano. Ar jiems būna kokios nors kalbos lavinimo pratybos? Bet jei VLKK sėdi paklūstantys mados vėjeliui darbuotojai, tai ko norėti? Kai iš ekrano liejasi begaliniai aaaaa (suprask: “daug laiko praleidau užsienyje”) arba po kiekvieno žodelio kartojamas “ar ne”? Tai taip ir išeina, kad dvi Šimkės “turi gerą laiką” prie televizoriaus….”

Liberaliame pasaulyje       2017-09-21 8:31

svabiausia įvaizdis.Dėl jo parduodama Lietuva,kalba,tėvas,motina.Dėl amerikoniško ar kitokio įvaizdžio.Ne prasmės metas pasaulyje.Dviejų pasaulėžiūrų susidūrimas-idealistai pralaimi prieš materialsitus.Daug aukų.

Apuokiukas       2017-09-21 7:58

Dėl pavardžių. Ne per seniausiai per TV rodė, kaip dėl to, kad seimas nepatvirtino partnerystės, piktinosi dvi kartu gyvenančios Šimkės. Tad, matyt, jeigu moteris gyvena kartu su Šimkumi, tai ji Šimkienė, o jeigu kartu dvi moterys - tai Šimkės.

Agnė       2017-09-21 7:24

Pritariu!!! Va tas masinis lietuviškų žodžių skambesio iškraipymas, laužant jų tradicinį kirčiavimą man labai nepatinka. Kas tai? Ir kam to reikia?

Algimantas       2017-09-21 6:55

Ne partijų, kuriose konservatyvaus prado nebeliko, reikalas tikras tautos vertybes pervertinti, prekiauti jomis politiniame turgelyje.

Pikc       2017-09-20 22:54

Dėl tų “-ė” yra smagus pastebėjimas:
Lietuvių kalboje moteriškos pavardės yra trijų rūšių:
a) netekėjusi (-aitė/-ytė/-iūtė)
b) ištekėjusi (-ienė)
c) “atspėk, išdykėli”/”žiūrint, kas klausia” (-ė).
Nežinau, kiek tame teisybės, bet, logiškai mąstant, dėl kokių priežasčių moteriškė gali sugalvoti slėpti savo santuokinį statusą? wink

Pikcui       2017-09-20 21:11

Mano nuomone, VLKK seniai dirba prieš lietuvių kalbą, žiniasklaidoje ir knygose, įvedusi nelietuvišką užsienietiškų pavardžių rašybą, tuo laužydama seniai susiklosčiusias lietuvių kalbos rašybos tradicijas. Juk tai yra ne kas kita, kaip Lietuvos žmonių pratinimo prie neperskaitomų pavardžių rašybos akcija, tuo pačiu nuosekliai klojant kelią prie (iš anksto numatytos) Lietuvos “lenkų” pavardžių lenkiškos rašybos lietuviškuose dokumentuose! Ne gana to, žiniasklaidoje jau leidžiama rašyti netgi nelietuviškų kūrinių bei užsienietiškų projektų pavadinimus daugeliui žmonių nesuprantamomis originalo kalbomis, jų neverčiant į lietuvių kalbą. O ką jau kalbėti apie leidimą ištekėjusioms lietuvėms moterims vadintis ir rašyti savo pavardes su galūne “ė”!! Todėl, bent man, kyla toks įspūdis, lyg VLKK būtų įkurta ne tiek saugoti, kiek laužyti lietuvių kalbos tradicijas.
P.S. Paskutiniu metu tarp žurnalistų, lyg pagal komandą, prasidėjo masinis lietuviškų žodžių skambesio iškraipymas, laužant jų tradicinį kirčiavimą (turiu omenyje tokį kirčiavimą, kaip ne KaraliAučius, bet kažkodėl KaraliaUčius, ne skElbiame, bet kažkodėl skeLbiame, ne lAipsnis, bet kažkodėl laIpsnis ir t.t. ir t.t.). O ką apie tai sako VLKK? O gi visiškai nieko…

G.P.       2017-09-20 20:22

Visus neomarksistus-liberalus mesti lauk iš “Kalbos komisijos”!

hau       2017-09-20 19:04

Ačiū. Puikus straipsnis

Pikc       2017-09-20 17:55

Įdomus reiškinys: Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje veisiasi veikėjai, kurie yra agresyviai ANTIlietuviški. Čia kaip kokios nors krikščioniškos komisijos narys būtų bažnyčias deginti nusiteikęs satanistas.


Rekomenduojame

Prokuratūra perka slaptų liudytojų paslaugas ir dėl kainos nesidera?

Verta prisiminti. Justinas Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

Andrius Švarplys. Verslas žada: „Lietuva neišvengiamai taps Šveicarija“... O kol kas…

Algimantas Rusteika. Kas galėtų paneigti?

Tomas Dapkus. Kodėl ES paramos milijardai nepasiekia Lietuvos ekonomikos?

Darius Kuolys: Apie Tadą Kosciušką – tautos laisvės ir garbės gynėją

Valstybės kontrolė: užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus

Valdas Vasiliauskas. Mankurtų kultūros ministerija

Ir švedų moderatai*  pasisako už griežtą imigracijos politiką

Vytautas Sinica. Dar kartą apie istorijos perrašinėjimą

Izraelio Aukščiausiasis teismas: nėra pilietinės teisės į vienalytę santuoką

Raimondas Navickas. Anti-Merkel’is: Austrijos lyderiu taps konservatorius tikrąja žodžio prasme. Naujoji Vyriausybė bus griežtai antiimigracinė?

EBPO rekomendacijos Lietuvai: gerinti ugdymo ir mokytojų veiklos kokybę, konsoliduoti aukštojo mokslo įstaigas

Popiežius Pranciškus: Būkime budrūs – nežaiskime pagal velnio taisykles

Robertas Grigas. Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

Kviečiame į LRT dokumentinio filmo „Alfonsas Svarinskas“ pristatymą Vilniaus karininkų ramovėje

Kastytis Braziulis. Kaip užvaldyti valstybę

Vytautas Radžvilas. Nietzsche, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė

Gitenis Umbrasas. Menininkai neturi kitos išeities – tik savo kūnais užlopyti slenkantį Gedimino kalną ar stotis prieš abejingumo volą

Liudvikas Jakimavičius. Rudens etiudas. Pro automobilio langą

Vidmantas Valiušaitis siūlo: „Cvirką – į Grūto parką arba į Klangius, o į jo vietą – Kosciušką“... O ką manote Jūs?

Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ sutiktuvės-konferencija

Andrius Kubilius. Žiurkių pjautynės, arba Juokiasi puodas, kad katilas juodas

Geroji Naujiena: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“

634 iš 700 prieglobsčio prašytojų Danijoje melavo apie savo pilietybę – visi išsiunčiami iš šalies

Vytautas Rubavičius. Kultūros ministrė – kaip ant delno (papildyta video)

Raimondas Navickas. Gėjų šeimų naujienos: Įvaikintojas užmušė 18 mėnesių mergytę po dviejų savaičių „tėvystės“

Danijos ministras pirmininkas: „Mes uždarysime savo sienas laimės ieškotojams“

Žilvinas Nečiūnas. Gedimino kalno naujienos

Vytautas Rubavičius. Skvernelis ir Popiežius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.