Įžvalgos

Dalius Stancikas. Europa – gailestingi Vakarai ir savanaudžiai Rytai

Tiesos.lt siūlo   2015 m. rugsėjo 24 d. 2:38

19     

    

Dalius Stancikas. Europa – gailestingi Vakarai ir savanaudžiai Rytai

Bernardinai.lt

Nors antradienį išoriškai Europa ir neskilo, po Vakarų valstybių spaudimų ir net grasinimų pagaliau balsuota už pabėgėlių dalinimąsi pagal kvotas – geranoriškumą per prievartą. Akivaizdu, kad Rytai šios prievartos lengvai nepamirš, nesutarimai didės įgyvendinant kvotų nutarimą (ar primetimą), taip pat iškilus naujai migrantų bangai (JAV prezidentas B. Obama įsitikinęs, kad pabėgėlių krizė dėl karų ir klimato atšilimo pasekmių tęsis dešimtmečius). Nesutarimus dar stiprina skaudžių žodžių mūšiai, nes Vakarų Europos lyderiai, užuot pabandę suprasti Rytų Europą, tiesiog ją išvadino ultranacionalistine, negailestinga, nesolidaria. Ar tikrai Rytų Europa yra tokia negailestinga? Ar viešoje erdvėje pasirodantys ekspertų ir politikų vertinimai dėl Vakarų ir Rytų Europos skilimo nėra pernelyg paviršutiniški, pritempti, todėl ir neįtikinami? Glaustai panagrinėkime keletą jų.

Rusijos įtaka. Kai pernai pavasarį pranašautas pasaulinis karas su Rusija taip ir nekilo, o šį rudenį rusų naikintuvai pasuko ne Lietuvos ar Ukrainos, o Sirijos kryptimi, tie patys politiniai pranašai pradėjo laidyti užuominas apie itin suktą rusų sąmokslą sugriauti Europą kitu būdu – pabėgėlių antplūdžiais.

Štai mūsų žiniasklaidos pamėgtas Europos politikos centro Vašingtone ekspertas Marius Laurinavičius (tas pats, kuris dar balandžio pabaigoje skelbė, kad „politinis pasirengimas Baltijos šalių okupacijai jau prasidėjo“) į klausimą, kodėl migrantų kvotoms labiausiai priešinasi Čekija, Slovakija, Vengrija ir Lenkija, atsako taip: „Atmeskime Lenkiją, kurios pozicija yra labiausiai nulemta rinkimų kampanijos, likusios – Čekija, Slovakija ir Vengrija – labiausiai prorusiškos ES šalys. Galima tikrai daryti išvadą, kad Rusija buvo bent jau pasiruošusi pabėgėlių problemai, nes tai, ką jie daro informacinėje erdvėje, – tikrai ne ekspromtas.“

Neabejotina tiesa, kad Rusija piktdžiugiškai stebi ir komentuoja Europos bejėgystę prieš pabėgėlių antplūdį, tačiau bandymas šį antplūdį ar Rytų Europos priešinimąsi sieti su rusais – itin paviršutiniška sąmokslo teorija. Nes pagal tos teorijos logiką prorusiška turėtų būti ir Lietuvos prezidentė, ir Latvijos bei Estijos valdžia, iš pradžių taip pat gana griežtai pasisakiusios prieš didesnį pabėgėlių skaičių ir nenoriai pritarusios privalomoms jų kvotoms. Taip, tiesa, jog lenkų rinkimų kampanijos centrine ašimi tapo pabėgėlių tema ir kad Lenkija bus pirmoji (po jos seks visos kitos) Europos Sąjungos valstybės, kur rinkimų baigtį nulems požiūris į pabėgėlius (prognozė: Lenkijoje tai atneš pergalę J. Kazcynskio partijai), tačiau Lenkija kaip tik ir yra akivaizdus paneigimas tokių keistų ekspertinių išvadų, kad požiūrį į pabėgėlius lemia Rusijos įtaka kokiai nors valdžiai ar valstybei.

Gailestingi Vakarai, savanaudžiai Rytai. Tokia išvada peršasi pasiklausius vokiečių, austrų ar prancūzų politikų kandžių replikų Rytų europiečiams: nedėkingi, nemoka dalintis, nejautrūs, nekrikščioniški ir pan. Ar tikrai šįkart liaudies išmintis „sotus alkano neužjaučia“ apsivertė aukštyn kojom – sovietiniuose gulaguose šalę ir badavę rytiečiai yra abejingesni nelaimėliams nei sotūs, seniai vargo nejautę vakariečiai? Kadangi lietuviai taip pat buvo statomi vienon greton su nejautriaisiais, paanalizuokime tai per savo kiemo prizmę.

Gruzijoje, Ukrainoje, Moldavijoje lietuviai yra labai vertinami, nes rodė ypatingą paramą šioms valstybėms per jų konfliktus su Rusija: entuziastingai rėmė nuo karinių konfliktų nukentėjusius šių šalių gyventojus, kiek sunešta labdaros, piniginių aukų ukrainiečiams, gruzinams, kiek priimta pabėgėlių iš karo zonų. Ir – paradoksas – mes taip pat entuziastingai burnojom Vakarus dėl jų pragmatiško abejingumo mūsų matomoms skriaudoms. Ir ne tik Ukrainoje ar Gruzijoje. Prisiminkim: Austrija, pataikaudama Kremliui, abejingai paleido Lietuvos ieškomą KGB pulkininką M. Golovatovą, bandžiusį jėga palaužti Lietuvos nepriklausomybę, vadovavusį beginklių žmonių žudymui Sausio 13-ąją; Vokietijos ekskancleris G. Schroderis tapo Rusijos dujų gigantės „Gazprom“ stebėtojų tarybos pirmininku ir apeidamas Baltijos valstybes pradėjo tiesti rusų dujotiekį į Vokietiją Baltijos jūros dugnu; senas V. Putino bičiulis Italijos ekspremjeras S. Berlusconi neseniai vyko į parodomąją ekskursiją po okupuotą Krymą ir t. t., ir pan.

Būdami objektyvūs turėtume pripažinti, kad lenkai ukrainiečių atžvilgiu yra ne mažiau gailestingi, nei, tarkim, vokiečiai sirų pabėgėliams. Patys vokiečiai klausia, kodėl dar taip neseniai, valdant tai pačiai A. Merkel, vokiečiai atrodė tokie atgrasūs savanaudišku pragmatizmu – draudė savo sąjungininkams Rytų europiečiams dirbti Vokietijoje, nes baiminosi, kad šie užims vokiečių darbo vietas, o dabar tapo tokie geranoriški kitų migrantų atžvilgiu? Ir patys atsako: vokiečių jautrumas pabėgėliams itin glaudžiai susijęs su nauda sprendžiant senstančios Vokietijos demografines ir nekvalifikuoto darbo problemas: neva pabėgėlių skaičiui viršijus prognozuojamą normą jautrumas baigėsi, ir sienos pabėgėliams buvo užšautos per vieną naktį. 

Pažangūs Vakarai, nacionalistiniai Rytai. „Skirstyti žmonių teises pagal jų religiją – siaubinga, primena tamsiausius nacionalsocializmo laikus“, – karščiavosi Austrijos premjeras W. Faymanas replikuodamas į Vengrijos premjero V. Orbano teiginį, kad jei migracija greitai nebus sustabdyta, Europoje musulmonų bus daugiau nei krikščionių ir Europos Sąjunga praras savo identitetą. O Europos Parlamento pirmininkas vokietis Martinas Schulzas pridūrė: „Negali būti taip, kad globalizacijos amžiuje, globalias problemas spręstume nacionalizmu.“

Panašių Vakarų kaltinimų ne kartą yra girdėję ir lietuviai, kai bandė atkurti savo nepriklausomybę: netrukdykite su savo nacionalizmu istorinei M. Gorbačiovo pertvarkai. Tačiau įvyko priešingai: lietuvių kova už savo tautiškumą padėjo išspręsti ir globalią problemą – sugriauti sovietinę imperiją. Dabartinė ukrainiečių tautinė revoliucija neišvengiamai priartins ir galutinę Rusijos imperijos pabaigą. Deja, „pažangūs Vakarai“ per pirmąjį ir antrąjį Čečėnijos karą su Rusija (1994 ir 1999 m.) pamiršo neskirstyti žmonių teisių pagal religiją – leido Rusijai vykdyti antrąjį čečėnų genocidą, nes ką jau padarysi su tais musulmonais–teroristais. Tuo tarpu Lietuva rėmė čečėnus (musulmonus!) abiejuose jų karuose, lietuvių šeimos savo namuose svetingai glaudė čečėnų našlaičius, o Čečėnija Vilniuje turėjo net savo atstovybę.

—————

Minėtų pavyzdžių, manau, pakanka suvokti, jog Vakarai neturi teisės žvelgti į Rytų Europą iš moralinių aukštumų ar pamokslauti jiems teisuolio tonu. Europa bus darni tik tuomet, jei Vakarai supras, kad jų ir Rytų skirtumai reiškiasi ne per moralines vertybes, bet per labai skirtingas istorines patirtis ir skirtingai pajaustus skaudulius. Deja, taip jau susiklostė, kad Europos Vakaruose madas diktuoja tos valstybės, kurios istorijoje ne kartą reiškė savo imperines ambicijas (Prancūzija, Austrija, Ispanija, Italija, Anglija, o ypač Vokietija), o Rytuose atsidūrė valstybės, vienaip ar kitaip nukentėjusios nuo tų ar panašių imperinių ambicijų (pvz., Molotovo–Ribbentropo pakto). Šiuo požiūriu labai skirtingos patirtys yra ir dėl nacionalizmo sąvokos: didelių tautų (tarkim, vokiečių, rusų) nacionalizmas paprastai virsta naikinančia kitas tautas agresija, o mažosioms tautoms nacionalizmas – tai bene vienintelė išlikimo politika globaliame pasaulyje. Beje, nepavojinga kitiems dėl tų tautų negausumo. Taigi, 66 milijonams vokiečių vienas milijonas pabėgėlių yra ir gailestingumas, ir atgaila už istorines klaidas, ir kartu savo demografinių problemų sprendimas, o mažoms Baltijos tautoms net ir šimtą kartų mažesnis pabėgėlių skaičius tampa jau labai rimta išlikimo problema. Tuo labiau kad okupacijų metais prievarta primestų emigrantų problema iki šiol dar skausmingai kraujuoja ne vienoje Rytų Europos valstybėje. Žodžiu, tai, kas Vakarams gali atrodyti kaip bendrasis gėris, Rytams – kaip susinaikinimas. Ir tokios skirtingos sampratos negalima paviršutiniškai vertinti kaip nacionalinio egoizmo, kietaširdiškumo ar Rusijos įtakos, nes tai reikštų, jog nėra suvokiama egzistencinė, istorinė Rytų Europos būsena.

„Pagal ordo caritatis, gailestingumo tvarkos principą, pirmiausia dera rūpintis šeima, artimaisiais, po to – tauta ir tik po to – kitais. Ar iš to principo išplaukia, kad neprivalome padėti? – Ne! Tačiau turime padėti saugiu būdu, finansiškai. Čia buvo kalbama, kad trūksta 2,8 milijardo dolerių pabėgėlių stovykloms, iš kurių daug žmonių atvyksta į Europą, finansuoti. Prisiimkime tą dalį įsipareigojimo, proporcingą mūsų bendrojo vidaus produkto daliai Europos Sąjungoje. Tai nebus milžiniška pinigų suma, bet tai bus reikšminga suma. Tai bus tikras solidarumas ir kelias į problemos sprendimą“, – taip parlamente kalbėjo Lenkijos opozicijos lyderis, greičiausiai būsimasis Lenkijos premjeras J. Kaczynskis.

Nuo to, ar Vakarų Europa įsiklausys į šias ir panašias Rytų Europos lyderių mintis, ar išmoks pripažinti Rytų Europą kaip lygiavertį istorinį partnerį, priklausys ir pačios Europos likimas. Žinoma, jei Europą suvokiame ne vien kaip Vokietiją, Prancūziją ar Austriją. 

Bernardinai.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

> stasys 2015-09-25 17:57        2015-09-26 14:29

Labai greitas rodyti ką gauname…bet nėra atsakymo ką davėme ir atiduodame.
Mano nuomone Lietuva nieko neskolinga ES, nes ES už savo pinigus mainais gavo sužlugdytą Lietuvos pramonę, žemės ūkį, uždarytą atominę elektrinę, išsilavinusius piliečius ir tikros darbo jėgos, o ne tokių skarmalių- pašalpinių.
Kur tas solidarumas, jei Vokietija savo darbo rinką atidavė mums tik po 7 metų ?
Kur tas solidarumas, jei žemdirbių išmokos yra ženkliai mažesnės už kitų šalių ūkininkų ?
Kokia šeima be dūmų  smilepaskutiniam paršeliui papas po s…..e ? Ar ne taip stasy ?

stasys        2015-09-25 18:57

- puikus str. Ne dažnai Stancikui pavyksta savo argumentus taip sėkmingai sudėlioti .Iš ties Vakarų Europos senosios šalys kiek pavargo nuo to nuolatinio r.Europos šalių bambėjimo, ties kiekviena problema..atitinkamai ir reakcija. Kokia šeima be dūmų.?? Nesiimčiau taip akivaizdžiai teigti kad tame vakarų geranoriškume yra daugiau išskaičiuoto pragmatizmo, nei kilnaus gėrio ..iba tai kas politiko galvoje ..retai perprantama ir tam pačiam vokiečiui, bet tikra nuoširdumą ir atjauta čia labai sunku paslėpti ..Todėl toks autoriaus apibendrinimas ties ta problema,  kiek išpustas ir netikras . Na galu gale tie patys Sirai rodo daug daugiau dėkingumo už šilta priėmimą , nei kokie Vengrai, Lenkai ar Lietuviai už tas kas metai gaunamas dotacijas struktūriniu fondų pavidalu ..Gal toks paaiškinimas ir skamba keistokai..Bet mes per greitai pripratome prie to ką gauname ir labai mažai dedame pastangų, kad ta nauda pavirstu kažkuo tikrai apčiuopiamai naudingu… Ilgalaikėje perspektyvoje ..Ateina laikas kai gražus pastatai ir geri keliai sunkiai be paslėps mūsų pačiu vertybinio tamsumo , o ta matant Vakarams kils dar ne viena rimta pasirinkimo dilema ,..renkantis tarp to kas puoselėjamas taip ir nesuaugo ir to kas ateityje keltu daug mažiau problemų .Labiau besidomintis Europos reikalais labai nesunkiai gali suskaičiuoti tas vakaru Europos šalis kurios jau atvirai rodo nepasitenkinimą r.Europos politika ..ir tai tik pradžia galimam nuomonių skilimui.  Teisė ir teisumas čia turi labai mažai galios ..

Totaliam melui       2015-09-24 23:30

Ciuc į būdą putino šunie, ciuc.

Domas>       2015-09-24 23:17

Tokiai Vokietijai giliai"dzin” Lietuvos, Latvijos problemos.Keista vokiečiai tokie solidarūs, bet iki šiol nepasidalina savo gerbūviu su mumis, darbo rinką ir tą ne per seniausiai atvėrė.Vokietija nėra vienalytė- Rytų Vokietija laikoma podukra iki šiol.Ne visi vokiečiai džiaugiasi migrantais, atvirkščiai protestuoja,renka parašus.Deja, spauda cenzūruojama,nes priešingų nuomonių mažai viešinama

totalus melas       2015-09-24 21:10

citata"Dabartinė ukrainiečių tautinė revoliucija neišvengiamai priartins ir galutinę Rusijos imperijos pabaigą.”
Kokia revoliucija??? Perversmas.

vasia       2015-09-24 19:59

geras straipsnis,teisngas…

Stančikui ir kitiems tovariščams       2015-09-24 19:41

Ak ta geroji, nuostabioji Rusija! Ta baisioji Amerika, nekenčiamoji Europa! Kuriem galam čia sėdite ir smardinate Lietuvos orą? Maukite į savo išsvajotą gerbūvio ir Tie-SOS Šventovę Rusiją, niekas Europoje jūsų per jėgą nelaiko. Gi Putinas neseniai lankydamasis Kaliningrade, pakvietė lietuvius emogruoti į Rusiją. Tai pirmyn, rusofilai!

Dykai?       2015-09-24 19:06

Normalia logika vadovaujantis, tomiame kitų šalių pasipriešinimo fone buvo galima bent išpešti nemenkos naudos.
Norite kad paimtume tuos 1105 babuinus? Gerai, bet!
Štai, lig šiol eurosojuzas nevykdo įsipareigojimo suvienodinti išmokas žemdirbiams. Sojuzas nevykdo ir… Nieko. O ta proga buvo galima išsireikalauti ne tik vokiško, prancūziško dydžio išmokas, bet ir kompensaciją.
Bet mūsų euroasilai valdžioje nieko nepareikalavo. Tipo, imsim dykai.
Kažkaip nelabai tikisi. Kad dykai. Gal kartais mūsų matrioškų ir pyrst- jerų seifuose atgulė solodūs pluošteliai kokių nors vertybinių popierių.
Patogu. Milijonai popieriniuose lakštuose. Nėra bankinių operacijų,taigi korupcijos nesuseksi. Gudru? Gudru.
Tikėtina? Net labai. Nes niekas valdžioje nieko dykai nedaro.

>Ar nebandys .       2015-09-24 19:00

Kam Kremliui juos kiršinti. Musulmonai patys ne durni ir jie žino ko jiems reikia. Juos vien integracija sukiršins. Jau jie greičiau Lietuvą integruos į musulmoniją.

suomis       2015-09-24 14:57

O tai čia kokiam adresatui skirtas tekstas?

AAA       2015-09-24 14:31

Ir dar: autorius pamiršo paminėti kaip mus šantažuodami nepriėmimu išprievartavo dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Na, labai jau humaniška:)

AAA       2015-09-24 14:28

Autorius suklydo vienoje vietoje: agresyvusis nacionalizmas, nacionalizmo kraštutinė forma, vadinami šovinizmu. Ir tai yra neigiamas bruožas. Gi nacionalizmas, lietuviškai - tautiškumas, normali tautos būsena. Tiesa, šią būseną amerikiečiai paprastai vadina patriotizmu.

Ar nebandys       2015-09-24 14:12

dabar Kremlius sukiršinti pabėgėlius su mumis.Kelti nepasitenkinimą ,apie pabėgėlius kurti nebūtų istorijų,kad mes nekęstume ir kiltų neramumai.

delfyje dabar yra       2015-09-24 14:10

nuotrauka,kaip šeši pabėgėliai vyrai atsineša paklodėje netgi močiutę.Man gražu…Kai mūsų emigrantai palieka tėvus vienišus valstybei…sakykit ką norit,bet ten dar daug nesugadintų žmonių,kaip netoli mūsų viename kaime yra šeima,kurios vaikučiai,kai ateina žmogus,dar akutes užsidengia rankutėmis ,sarmatlyvi.Nesugadinti vaikai.Nors jų mamą vakar su vienu vaiku iš priėmimo skyriaus,su vaiko susiūta galva apie pusę dešimtos vakaro išsiuntė pėkščią 16 kilometrų į savo kaimą...kaip mes nužmogėjom.

Reiktų vadovautis       2015-09-24 13:49

Popiežiaus patarimais.Tikrai nepralošim.

Pabėgėlių šviesoje,       2015-09-24 13:48

rūpinimusi jais šviesoje,pasimatė,kaip žiauriai valdžia elgėsi tuos 20 metų su savo tauta.Tylus emigracijos skatinimas,naikinamos mokyklos,ligoninės…Na,dabar tai mes atsiimsim.

balsuojam?       2015-09-24 9:06
ruta       2015-09-24 7:03

Puikus straipsnis ,aciu , kad butu galimybe ji paviesinti Voketijos ,Prancuzijos spaudoje .Nes dabar tik viena nuomone / Voketijos / , vienas vadovas / Merkel/ ...

Geras Dočio iš Alksnynų sprendimas       2015-09-24 7:00

Jeigu valdžiagyviai įsiklausis tai ir bus išspresta pabėgėlių problema.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. „Tokios protkrušystės gal galėtume tikėtis Mozambike ar Šiaurės Korėjoj“

Vidas Rachlevičius. Stebint Brexit‘o batalijas Briuselyje ir Britanijoje neapleidžia „déjà vu“

Rasa Baločkaitė. Šliaužiantis totalitarizmas, arba Kairiosios minties vingiai

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ kreipimasis į premjerą

Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija pripažino…

In memoriam dr. Augustinui Idzeliui. Vidmanto Valiušaičio atsisveikinimo žodis ir interviu „Tautos atsakas sovietams – sukilimas“

Andrejus Gaidamavičius. Tarp mitų ir tikrovės: atsakymai Aidui Pivoriūnui

Andrius Tapinas: TS-LKD – mūsų partija

Algimantas Rusteika. Ko trokšta – apie tą meluoja

Liutauras Stoškus. Sakote „iškertamas tik vienas procentas per metus“? Tuomet išmeskit iš namų lovą ir įsitikinsite, daug tai ar mažai

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II)

Gintautas Kniukšta. „Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite“

Patriotinės organizacijos kviečia į piketą prie URM: Pone ministre, jei turite savigarbos – atsiprašykite, jei ne – atsistatydinkite

Vladimiras Laučius. Apie europiečių dviveidišką „žaliąją“ politiką

Algimantas Zolubas. Kilnus reiškinys

Geroji Naujiena: Kad būtume laisvi pasirinkti ne turėti, o būti

Algimantas Rusteika. Visuomeninio transliuotojo tyla – irgi žinia: pabaigos pradžia jau arti

Apginkime Lietuvos miškus: žygis už Labanorą –  žygis už Lietuvos ateitį

Ženevos pareiškimas: turime suprasti, kas iš tiesų yra žmogaus teisės

Karolis Venckus: „Mama yra be galo stipri, tačiau sėdėti kalėjime už nieką nėra malonu“

Algimantas Rusteika. LRT dabar – svarbiausias valstybės klausimas

Letas Palmaitis. Kas kieno brolis („Visos religijos yra geros“ tema)

Jurga Lago. Kaip iš dvasios ubago tampama tikru ubagu

Andrius Švarplys. Apie Lietuvą, „privažiavusią prie rampos“

Vytautas Radžvilas. LRT depolitizavimo spektaklis turi baigtis

Seime buvo svarstomos parlamentinio tyrimo išvados dėl LRT veiklos

Labanoro Žygis – Ateik ir Pamatyk Pats!

Mindaugas Kubilius. Valstybės gyvasties klausimas: ar išsivaduosime iš „mužikų“?

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.