Naujienos, Įžvalgos

Dalius Stancikas. Dvilypė Lietuva

Tiesos.lt redakcija   2015 m. kovo 11 d. 3:22

22     

    

Dalius Stancikas. Dvilypė Lietuva

Kai žurnalo „Miškai“ redaktorius paprašė įvertinti Lietuvos nepriklausomybės 25-metį, supratau, kad galima parašyti du diametrialiai priešingus straipsnius.

Pirmąjį – šventinį, patosinį geriausiai nusakytų šie Ukrainos nacionalinio televizijos kanalo žinių vedėjos komplimentai: „Lietuva – ideali šalis, matome, kaip jūs labai pasikeitėte, kiek jūs nuėjote į priekį, dėl narysčių ES ir NATO jūs jaučiatės stabiliai, turite demokratiškus įstatymus. Mes taip pat to labai norėtume…“

Taigi, kai kam esame siekiamybių kraštas, nužygiavęs tikrai skausmingą kelią ir, ačiū Dievui, jau pamiršęs, kaip po dainuojančios revoliucijos, po aukščiausių Tautos dvasinių natų – 1989 m. „Baltijos kelio“, 1991 m. Sausio 13-osios nakties ir Vasario 9 d. plebiscito – kritome į purviną XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio vidurį, kur sukosi juoda prichvatizacija, siautėjo nuožmus reketas, komunistinis turtas buvo slapstomas po privačių įmonių iškabomis, o šių vadovus ištikdavo keistos mirtys, gatvėse atvirai šaudėsi gaujos, o vėliau treninguoti skustagalviai (buvo tokios mados) pergales švęsdavo savo restoranuose, kai aukštesnio lygio – kostiumuoti – sukčiai grobė ir žlugdė bankus, kagėbistų prižiūrimas EBSW aštuonkojis už grašius supirkinėjo ir bankrotino dešimtmečius garsėjusias gamyklas, „Vilniaus brigada“ nesislapstydama terorizavo Vilnių, „daktarai“ – Kauną, o Klaipėdos „gaidjurginiai“, Panevėžio „tulpiniai“ pjaudavo galvas ir turtingiems verslininkams (šiurpi „Mažeikių naftos“ direktoriaus G. Kiesaus tragedija), ir vienas kitam.

Tuometis metinis valstybės biudžetas buvo keli milijardai litų, dabar gi – dešimt kartų didesnis.

Ką jau kalbėti apie tai, kad karą tarp Rusijos ir Ukrainos galime stebėti patogiai įsitaisę per televizorių ar kompiuterių monitorių, ir niekas nesiunčia į frontą prievartiniu būdu, kaip kažkada į Afganistaną ar prie Kinijos sienos, kad nepaisant karo sutemų Rytų Ukrainoje per visą savo valstybingumo tūkstantmetį geopolitinėje kryžkelėje esanti Lietuva yra kaip niekad fiziškai saugi, nes priklauso stipriausiam pasaulyje gynybiniam blokui, kad nepaisant mūsų politinių pažiūrų galime laisvai keliauti po visą planetą – tik turėk noro ir pinigų – nebėra jokių geležinių uždangų, prie Lazdijų nestovi pasieniečiai su automatais ir rusiškai nereikalauja tavo paso, kaip kad buvo dar 1991-aisiais, po Nepriklausomybės paskelbimo.

Dar keleri nepriklausomybės metai ir jau būsiu didesnę savo gyvenimo dalį praleidęs laisvėje, ne okupacijoje, o mūsų vaikams, vaikaičiams tie praeities prisiminimai vis labiau panašėja į nerealias šmėklas – negi tikrai taip būna, gal vis dėlto tėtis perlenkia…

Tačiau po 25 metų galimas ir kitas straipsnis, ir kitas vaizdas, taip aiškiai neįžvelgiamas iš išorės, bet giliai jaučiamas vidumi.

Sugebėję šimtmečius atsilaikyti per įvairias okupacijas (vien abi Kremliaus aneksijos truko pustrečio šimto metų), atsivėrus Europos sienoms lietuviai be jokio pasipriešinimo pasiduoda aukštesnei (bent jau materialine prasme) civilizacijai. Būdama kaip niekad saugi, kaip niekad turtinga, nepriklausoma Lietuva nyksta, išsivaikšto, išsižudo: pirmaujame pasaulyje pagal savižudybes, Europoje – pagal emigraciją, mirtingumas gerokai viršija gimstamumą. Tampame valstybe su išnykstančiais kaimais, miesteliais ar net miestais: sovietmečiu Vilnius, turėjęs 600 tūkst. gyventojų, dabar neturi nei pusės milijono ir, pagal prognozes, dar ilgai neperžengs šios ribos. Lietuvoje iš buvusių trijų su puse milijono neliko nė trijų. Per gerus dešimt metų...

Nykstame ne tik kūnu, bet ir siela: tik prisiminimai liko iš Sąjūdžio laikų idealizmo, pasiaukojimo, materija užgožė dvasią, tautiškumas virto paniekinančiu svetimžodžiu ksenofobija, kultūra, vienas kertinių ramsčių okupacijos, Atgimimo laikotarpiu tapo nemylima valstybės podukra, ir nors knygų mugės pilnos žmonių, skaitančių jas greitai mažėja – knygos jaunai kartai labiau reikalingos kaip sienų dekoracijos, priperėtų aukštųjų mokyklų diplomai – prestižo, o ne žinių reikalas.

25 nepriklausomybės metai, bet taip ir neužsiauginome nė vieno Justino Marcinkevičiaus, Sigito Gedos, Jono Strielkūno, Jono Juškaičio, o štai pokary per 22 nepriklausomybės metus Lietuva išliūliavo ir Kazį Bradūną, ir Bernardą Brazdžionį, Bronių Mačernį, Bronių Krivicką, Nyką-Niliūną, Henriką Nagį, Antaną Škėmą, jau neskaitant filosofų St. Šalkauskio, A. Maceinos, Vydūno…

Kaip nutiko, kad po dvidešimt penkerių nepriklausomybės metų demokratijos, pilietinės laisvės liko mažiau, nei jos buvo atkūrus valstybę, kad sava valdžia, ne kokia okupacinė, nebepasitiki savo piliečiais, per teismus atima jų konstitucines teises patiems tvarkyti savo valstybę, patiems spręsti svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus? Kaip nutiko, kad demokratiškai rinkta valdžia bijo Tautos referendumų, nepaiso savo rinkėjų nuomonės signatarai teisiami už susirinkimų laisvę, o prezidentai slepia savo praeitį po devyniais užraktais, kad kruviną Sausį piliečių apginta Nacionalinė televizija tapo valdžios, o ne Tautos balsu?

Kodėl 1990–1991 metais plikomis rankomis gynėme savo valstybę, kritome po tankais, kūrėme savanorių gretas, o dabar nebeturime šaukiamųjų kariuomenės, nebėra norinčių tarnauti Tėvynei nei iš pareigos, nei už algą? Kodėl nebesijaučiame savi namuose, nebeturime ryžto tvarkytis ar keisti, todėl masiškai kraunamės lagaminus ir vykstame ten, kur geriau, paprasčiau, patogiau?

Susitraukę nuo nevisaverčio provincialumo, praradę tūkstantmetės valstybės orumą norime kuo greičiau susiniveliuoti, ištirpti tarp anglų, prancūzų, vokiečių, norvegų, nebetverdami nieko savito, lietuviško, nieko tokio, kas skatintų gyventi, likti Tėvynėje, kas žadintų tautinį pasididžiavimą, dėl ko partizanų bunkeriuose, KGB kalėjimuose, pogrindžio palėpėse už mūsų ir Lietuvos laisvę galvas guldę, rizikavę, Sibiruose šalę ir badavę galėtų tvirtai pasakyti: neveltui aukojomės – Lietuva turi ateitį!

Taigi 25-eri atkurtos nepriklausomybės metai, ketvirtis amžiaus, Lietuva išoriškai išgražėjusi, finansiškai sustiprėjusi, kelianti pavydą Rytų kaimynams, tačiau viduje sutrikusi, susigūžusi, bėganti pati nuo savęs, savęs neatpažįstanti. Ką ateity šis dvilypumas atneš mums patiems, mūsų vaikams, vaikaičiams? Ar dar po ketvirčio amžiaus mes taip pat pavydžiai nežiūrėsime į Ukrainą, kaip šiandien jie žiūri į mus? Ar Oskaro Milašiaus pranašystė apie Lietuvą, kaip Šiaurės Atėnus, jau negrįžtamai liko praeity su Sąjūdžiu, išnykusia jo dvasia?

O gal dar ne?

„Miškai“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Lietuva išoriškai išgražėjusi, finansiškai sustipr       2015-03-12 20:18

1990m.Lietuva nebuvo skolinga banditams-bankininkans nieko.Siandien ji praskolinta.

Norisi tikėti,       2015-03-11 18:19

kad ateis laikas kai tos lovio kiaulės tries krauju ir ne kitaip.

Lovio kiaulės kaltos       2015-03-11 14:51

Kiaulės dideliame būryje drąsios.Bet sąlyginai.Užtektų vieną išsirinkti ir nužvyginti.Kitos apsishiktų iš baimės kampe.

priklausys nuo musu paciu       2015-03-11 14:46

jei tauta nepastatys degradavusiu savo valdziauninku i vieta- visko gali buti. Savi pasirode daug baisesni uz svetimus okupantus.

vasia       2015-03-11 14:21

Dalius-jega!Su sventem visus!

VadasVDS       2015-03-11 14:02

Jotai,
vis dar laukiu iš tamstos bent vienus eilutės iš Urantijos Knygos, kurią būtų galima pavadinti kiču.
Jėzui nereikėjo “urantijų” (jūsų nepagarbus išsireiškimas Apreiškimui), kadangi naujo Apreiškimo, reikia taisant tas klaidas, kurios buvo padarytos tiek Naujajame Testamente, tiek ir realiame evoliuciniame žmonijos dvasiniame vystymesi.
Kad geriau suvoktumėt, kas gi yra tas evoliucinis vystymasis, tai aš jums paminėsiu kelis geriau žinomus religinius faktus. Patys žydai buvo politeistai, kol neatsirado Abraomas (kuriam padėjo Salemo išminčius), tada pradėjo kurtis monoteizmas, bet žydai dar turėjo sulaukti Mozės, kad monoteizmas pradėtų įsitvirtinti, o rimtai monoteizmas įsitvirtino tik prie Elijo. Vėliau buvo Jėzus, kuris apreiškė, kad Dievas yra meilė ir Jis yra vienas visiems, o ne vien tik išrinktajai tautai. Bet va čia žmonės ir suklupo. Pradėjo ieškoti tiesos ir ne visai tikroje praeityje, ir ne visai taip suprato Jėzaus mokymus ir prie to dar ne visai taip juos užrašė. Taigi Urantijos Knyga evoliuciškai yra labai reikalinga…
——
Kadangi mėgstu iššūkius, tai parašysiu kritiką vienai Biblijos vietai:
Pr 6 “5 [i5] VIEŠPATS matė, koks didelis buvo žmonių nedorumas žemėje ir kaip kiekvienas užmojis, sumanytas jų širdyse, linko visą laiką tik į pikta. 6 Ir VIEŠPATS gailėjosi sukūręs žmogų žemėje, ir jam gėlė širdį.”
Visaišmintis ir niekada neklystantis Dievas tiesiog negali nei klysti, nei gailėtis dėl jokių savo darbų. Tai gali būti būdinga tik žmogui. Ir ši Biblijos vieta tikrai nėra Dievo žodis.

palanga       2015-03-11 13:50

AČIŪ Autoriui. Dialektiškai įžvalgiai ir realistiškai parašyta. Gimdykime   savyje Piliečius. Sėkmės visiems čia buvojantiems piliečiams.

Jota Vaidui VDS       2015-03-11 13:33

Kas yra “evoliucinis vystymasis”?

“Jėzus savo apaštalus mokė ir taip: ...” Kur taip? Urantijos nekaišiokit, Jėzui neprireikė jokių urantijų.

Jėzusas       2015-03-11 13:23

Norint suvokti kas vyksta ir kas bus Lietuvoje ir su Lietuva reiktų suvokti kas vyksta pasaulyje. O pasaulyje globaliu mastu vykdomi trys projektai: denacionalizacija, depopuliacija ir deindustrializacija. Šios trys priemonės puikiai atsispindi tiek Lietuvos tiek ir Europiniu kontekstu. Eilė metų Europa skiedžiama ateiviais, skatinama tiek emigracija tiek imigracija. Neužilgo ateis laikas kai Lietuva gaus imigravimo kvotas ir galėsite pasakas kaip stovėjote baltijos kely pasakoti kiniečiams. Depopuliacija - tai medicina, maistas, feminizmas, sodomizmas, žmogaus teisės, šeimos griovimas, gelbėkim vaikus ir kt. marazmai. Deidustrializacija - laisvas kapitalo,prekių ir žmonių judėjimas, konkurencija, finansų kontrolė, krizės (visos krizės yra planuojamos) ir t.t. Visos šitos priemonės yra remiamos globalaus kapitalo nuperkant politikus, žiniasklaidą, mokslininkus, menininkus, visokias organizacijas ir bet ką.
Tą ir matome Lietuvoje. Jeigu žmogus už dešrą dėstė komunizmą juk nereiškia kad jis komunistas, jis tiesiog mėgsta dešrą. Pasikeis laikas ir jeigu jam duos dešrą jis galės dėstyti demokratiją, laisvę ir ką tik nori. Principai pasaulyje veikia kitokie nei daugelis įsivaizduoja. Juk kiek Lietuvoje yra politologų, ar bent kas išeina į viešumą su diskusija - o ką reiškia nepriklausoma valstybė? Nuo ko nepriklausoma? Nuo ko galime pasirinkti būti nepriklausomi o nuo ko - negalime?
Kokią naudą nešame tam nuo kurio negalime būti nepriklausomi?
Taip kad lietuvių tautos likimas yra ne tautos rankose. Mūsų laimė, kad esami maži ir kažkam su mumis apsiimti - neapsimoka. Norite padėti tautai - būkite patys laisvi. Laisvė tai nėra galimybė plauti tualetus Londone ar čiulpti kotus arabams. Kaip tapti laisvu? Laisvas žmogus gali būti kai jis turi žinias, yra sąmonigas, turi valią ir drasą. Nesant bent vienam elemetui - jis laisvas nebus. Žinios reikalingos tam kad žmogus suvoktų pasaulio, žmonijos dėsnius, ne faktus bet dėsnius. Sąmoningumas reikalingas kad žmogus suvoktų ką jis veikia ir kodėl. Valia ir drąsa reikalinga, kad savo inkstinktus prisverstume dirbti mums ir mūsų niekas nevaldytų naudojantis mūsų prigimtimi.
O dėl Dievo reiktų priminti, kad Dievą pažins tas, kas pažins Save.
Su tuo Jūs visus ir sveikinu - Su nepriklausomybės ir laisvės idėja! Yra viltis kad keliant vėliavas kai kas susimastys - o ką tai reiškia?

VaidasVDS       2015-03-11 12:21

Žmonėms vieną kartą reikėtų suprasti vieną tiesą - žmogaus gyvenimo idealu gali būti tik Dievas ir dvasingumo atskleidimas. Pats žmogus gali kurti ir kitus idealus - savo autoritetus, stabus, valstybes ir pradėti juos visaip garbinti, bet tai nebus tie idealai, dėl kurių verta aukoti savo gyvenimus ir kuriuos tikrai verta garbinti.
Kada kalbame apie valstybę, tai visi puolame ją tarsi garbinti. Kokia ji buvo šlovinga praeityje, kaip ji sunkiai kentė kokią nors priespaudą, kuomet buvo aneksuota ar okupuota, kaip ji ne taip vystosi, kada yra laisva arba sąlyginai laisva.
Daug kas perdėtai garbina konkrečia valstybę. O juk valstybė yra tik kokių nors besivienijančių šeimų grupių dalis. Konkreti valstybė yra tik tam tikra žmonijos evoliucinio vystymosi dalis, einant link visuotinės žmonių brolystės. Jei žmonija eitų link tikros dvasinės visų žmonių brolystės, konkrečių valstybių tokiai žmonijai nereiktų. Todėl mažosios valstybės evoliuciškai yra tiesiog pasmerktos išnykimui. Bet mažosios valstybės gali ir pasitarnauti didesnėms tuo, kad atskirose jose gali susiburti kokia nors geriau dvasiškai ar moraliai išsivysčiusi visuomenė, kuri galėtų būti pavyzdžiu ir didesnėms valstybėms. Be to būnant mažu ir nuolat skriaudžiamu, galima kur kas geriau suvokti didžiojo nacionalizmo ir šovinizmo pavojus. Kaip Jėzus yra mokęs: “Tą, ką jūs padarėte vienam iš mažiausiųjų mano sielos brolių, tą jūs padarėte man.” Bet kol kas Lietuva yra tikrai nepanaši į tokį pavyzdį. Ji tokiu pavyzdžiu buvo, kuomet joje vyko “dainuojanti” revoliucija, bet sukuliarinės vertybės labai greitai užgožė dvasines vertybes. Tačiau tai yra natūralus evoliucinis procesas.
Juk Jėzus savo apaštalus mokė ir taip:
“Vos tik jūsų įtikėjimas iš tiesų pradeda suvokti Žmogaus Sūnaus tapatybę, kai jūsų savanaudiškas pasaulietiškų privilegijų troškimas vėl į jus įsismelkia, ir jūs pradedate tarpusavyje diskutuoti apie tai, kas dangaus karalystėje iš tikrųjų turėtų būti didžiausias, tokioje karalystėje, kokios, kaip jūs ir toliau atkakliai ją suvokiate, nėra, ir kokios nebus niekada. Argi aš jums nesakiau, jog tas, kuris būtų didžiausias manojo Tėvo dvasinės brolystės karalystėje, savo akyse turi tapti mažas ir šitokiu būdu turi tapti savo sielos brolių tarnu? Dvasinę didybę sudaro supratinga meilė, kuri yra panaši į Dievo meilę, o ne pasitenkinimas dėl to, jog yra panaudojama materiali valdžia savojo aš išaukštinimui. Tuo, ką jūs pamėginote padaryti, ir kas jums taip visiškai nepasisekė, jūs siekėte tokio tikslo, kuris nebuvo tyras. Jūsų motyvas nebuvo dieviškas. Jūsų idealas nebuvo dvasinis. Jūsų troškimas nebuvo altruistinis. Jūsų veiksmas nebuvo grindžiamas meile, ir jūsų laimėjimo tikslas nebuvo Tėvo danguje valia.”
Netikri idealai, neteisingas garbinimas (ne To, kurį reikia garbinti) negali privesti prie taikos ir prie meilės plitimo.
Bet jau bent tiek yra geriau, kad šiais laikai kol kas savo mintis turime kur parašyti ir jomis pasidalinti, o tai irgi yra šioks toks evoliucinis iškovojimas…

Antanas       2015-03-11 12:02

Nagi pardavėme TELEKOMĄ ir pensininkams “grąžino” visas pensija, o pardavus MAŽEIKIŲ NAFTĄ “išsimokėjome visas skolas”, kad netgi LITĄ atidavėme ES. Mums užteks ir anūkams užteks “DOLERIŲ” už parduotą įmonę. O jei bėda tai dar yra bažnyčios. Užsienio lietuviai taip integravosi į vakarietišką dvasingumą, kad jau parduoda savo lietuviškas bažnyčias. Ir pas mus atvžiavę, juokiasi kad mes nevakarietiški. Pas mus dar “stabai” (statulos šventųju )bažnyčiose o pas juos jau modernios kaip sporto salės ir kavą galima išgerti nu kaip pas mus jau Viniuje furšetai Šv.Kotrynos bažnyčioje. Bet ar ne tie mūsų šventi “stabai” per visas okpacijas ugdė lietuvį ir rašto ir tikybos, ir meilės TĖVYNEI? Liko tik bažnyčios apgintos nuo caro kazokų, Stalininio genocido, ir lietuviškų išgamų su niekaip neatsikratančiais Kaino ženklais - raudonais ir mėlynais. P.S. “Tiesos.lt” priminimas…. tai kiek pas Jus kainuoja apmokamas komentaras? Pagarbiai Antanas

Atsakykite       2015-03-11 11:09

Kaip ir su kuo šviesti, kaip organizuoti ar nuvažiuoti į piketą, jei pinigų kelionei neužtenka? Kaip pasakyti laisvą žodį, jei esi užčiaupiamas tų pačių, dėl kurių teisybės kovoji???...

skaitytoja       2015-03-11 10:42

Pritariu kiekvienam autoriaus žodžiui. Lietuvą ištiko tragedija ir, jei nesusiimsim - išnyksim, kaip iškilusis Poetas rašė - “kaip dūmas”. Dėl to baisu, liūdna ir jokios šventinės nuotaikos nesijaučia.

Nesiprantu       2015-03-11 10:28

kodėl gi dauguma galvoja, kad ES vadai juokauja teigdami, kad kuo greičiau sunyks tautos ir nacionalinės valstybės, tuo visiems bus geriau. Jie gi rimtai taip galvoja ir taip pat rimtai dirba tuo reikalu.

ruta       2015-03-11 10:24

Kontrastu Lietuva .Ukraina mato TIK ‘pakazuchos’ Lietuvos puse .Kaip Grybauskaitei apie save priminti , jeigu nesugeba vykdyti nei uzsienio diplomatines politikos , nei stabdtri emigracijos , nei sustabdyti korupcijos .., daug paprasciau pasitelkti populistinius sukius - Rusija puola ir t.t. , stai ir jau visas pasaulis kalba apie jos ‘drasa’ , nezinodamas , kad Matrioska buvo/?/ uoli Raudono teroro funkcioniere .Taip prie komunistinio rezimo tusciazodziavo , ta pati daro ir dabar , vien propaganda , demagogija , populizmas , o Lietuva nyksta .
Is kitos puses , kur dingo tie lietuviai , kurie buvo neabejingi , kovingi ir nesavanaudziai ? Kodel ju liko tik saujale ? Kiti patogiai ir pelningai isitaise valdzioje ?

Anikė       2015-03-11 9:43

Tik nereikia viskuo kaltinti Rusijos,ne ji skolinosi,naikino,draskė fabrikus,
ne ji susikūrė rojų tranams,ne ji dabar niekina,tampo po teismus drąsesnius
Lietuvos žmones.Net sovietmečiu valdininkai neniekino žmonių,kaip dabar.Taip,
parduotuvės gražios,pilnos prekių,bet reikia ponams atrodančio mažmožio - pinigų.Patarkit,ponai,kaip vienišam,senam,oriam,visą gyvenimą dirbusiam žmogui gyventi iš 530 litų pensijos?O kur dar žmonių zombinimas?
Šiandien ir Justino Marcinkevičiaus,Laisvės šauklio,tautiškumo žadintojo gimimo
diena.Tai Jis privertė pilnas sales atsistojus skanduoti LIE-TU-VA.Privertė pajusti,kad esame garbingos Tautos atstovai.
Kiek esam,broli,-tiek turim…
Gal kartais pakeleivingas
kelio užeis pasiklausti.
Esi labai reikalingas
matyti,girdėti,jausti.
Teisingai parašyta,kad Lietuva dvilypė,puiki,soti,graži valdininkams,pikta pamotė- žmonėms,kuriuos sėkmingai reketuoja energetikai,šilumininkai,UABai.
Net žodis Tiesa tapo bedvasis,kas jos ieško,

su Kristumi - visada laisvas       2015-03-11 9:38

neturėk kitų dievų.
kai ieškoma kitų dievų - pinigų, valdžios, garbės, valdžiažmogių ir pan - VISADA papuoli į nelaisvę.

to>Kristaus ŠVIESA ir TIESA išgelbės       2015-03-11 9:32

Ar tikrai? O aš manau mes išsigelbėsim kai išsilaisvinsim iš konservų-liberastų sukurtos melo, apgaulės gniaužtų. Įsijunkite LRT ir pamatysit tik šneka, šneka Lansbergis. Po kiek laiko vėl įsijungi LRT ir vėl tas pats landsbergis, kuris užpūdrino smegenines apie laisvę, nepriklausomybę, o po to įkišo mus į europinį mėšlą, o dabar apsuptas ochrannikų vėl pučia tą pačią miglą mums į akis su savo ruporu LRT. Susikūrė sau šventes ir su pilnom kelnėm džiaugsmo švenčia, lėbauja ir nemato šimtų tūkstančių žmonių ašarų, skurdo, paniekos runkeliams. Ir nutikotai kas nutiko, kad po dvidešimt penkerių nepriklausomybės metų demokratijos, pilietinės laisvės liko mažiau, nei jos buvo atkūrus valstybę, kad sava valdžia, ne kokia okupacinė, nebepasitiki savo piliečiais, per teismus atima jų konstitucines teises patiems tvarkyti savo valstybę, patiems spręsti svarbiausius valstybės gyvenimo klausimus? Kaip nutiko, kad demokratiškai rinkta valdžia bijo Tautos referendumų, nepaiso savo rinkėjų nuomonės signatarai teisiami už susirinkimų laisvę, o prezidentai slepia savo praeitį po devyniais užraktais, kad kruviną Sausį piliečių apginta Nacionalinė televizija tapo valdžios, o ne Tautos balsu? Teisus autorius su visa parašyta teisybe.

tikrai - esame laisvi       2015-03-11 8:41

kas gyveno okupacijoje - negalėjome net minėti laisvos Lietuvos, negalėjome laisvai rašyti, ką galvojome, negalėjome rinktis tarp komunistų - kurie bus seimūnai, negalėjome važinėti po pasaulį. Daug daug ko negalėjome.
Ačiū Partizanams, tremtiniams, disidentams, kunigams ir visiems ŽMONĖMS.

Liepa       2015-03-11 8:03

Jei negalime nieko gero pasakyti Jiems,patiems Geriausiems mūsų Tautos atstovams -” partizanų bunkeriuose, KGB kalėjimuose, pogrindžio palėpėse už mūsų ir Lietuvos laisvę galvas” paguldžiusiems, rizikavusiems, Sibiruose šalusiems ir badavusiems - tai ar turim moralinę teisę švęsti simuliakrinę nepriklausomybę? //

Kristaus ŠVIESA ir TIESA išgelbės       2015-03-11 7:41

nuo velnio (komunistų-kgbistų) žabangų tik Kristaus ŠVIESA ir TIESA išgelbės Lietuvą.

kacius       2015-03-11 6:37

jei “nykstame ne tik kūnu, bet ir siela“, tai kam dar svaigti, kam reikalingas pirmasis, patosinis, straipsnis, kuriame, beja, pamiršta milžiniška valstybės skola?


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. „Tokios protkrušystės gal galėtume tikėtis Mozambike ar Šiaurės Korėjoj“

Vidas Rachlevičius. Stebint Brexit‘o batalijas Briuselyje ir Britanijoje neapleidžia „déjà vu“

Rasa Baločkaitė. Šliaužiantis totalitarizmas, arba Kairiosios minties vingiai

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ kreipimasis į premjerą

Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija pripažino…

In memoriam dr. Augustinui Idzeliui. Vidmanto Valiušaičio atsisveikinimo žodis ir interviu „Tautos atsakas sovietams – sukilimas“

Andrejus Gaidamavičius. Tarp mitų ir tikrovės: atsakymai Aidui Pivoriūnui

Andrius Tapinas: TS-LKD – mūsų partija

Algimantas Rusteika. Ko trokšta – apie tą meluoja

Liutauras Stoškus. Sakote „iškertamas tik vienas procentas per metus“? Tuomet išmeskit iš namų lovą ir įsitikinsite, daug tai ar mažai

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II)

Gintautas Kniukšta. „Ne, ministre, nei rytoj, nei po savaitės Labanoro girios jūs nekirsite“

Patriotinės organizacijos kviečia į piketą prie URM: Pone ministre, jei turite savigarbos – atsiprašykite, jei ne – atsistatydinkite

Vladimiras Laučius. Apie europiečių dviveidišką „žaliąją“ politiką

Algimantas Zolubas. Kilnus reiškinys

Geroji Naujiena: Kad būtume laisvi pasirinkti ne turėti, o būti

Algimantas Rusteika. Visuomeninio transliuotojo tyla – irgi žinia: pabaigos pradžia jau arti

Apginkime Lietuvos miškus: žygis už Labanorą –  žygis už Lietuvos ateitį

Ženevos pareiškimas: turime suprasti, kas iš tiesų yra žmogaus teisės

Karolis Venckus: „Mama yra be galo stipri, tačiau sėdėti kalėjime už nieką nėra malonu“

Algimantas Rusteika. LRT dabar – svarbiausias valstybės klausimas

Letas Palmaitis. Kas kieno brolis („Visos religijos yra geros“ tema)

Jurga Lago. Kaip iš dvasios ubago tampama tikru ubagu

Andrius Švarplys. Apie Lietuvą, „privažiavusią prie rampos“

Vytautas Radžvilas. LRT depolitizavimo spektaklis turi baigtis

Seime buvo svarstomos parlamentinio tyrimo išvados dėl LRT veiklos

Labanoro Žygis – Ateik ir Pamatyk Pats!

Mindaugas Kubilius. Valstybės gyvasties klausimas: ar išsivaduosime iš „mužikų“?

Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (I)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.