Dalius Stancikas. Drąsa ar jos imitacija?

Tiesos.lt siūlo   2014 m. gruodžio 3 d. 20:11

17     

    

Dalius Stancikas. Drąsa ar jos imitacija?

Bernardinai.lt

Buvau nutaręs nesivelti su disidentu, signataru ir šiaip garbės vyru Algirdu Patacku į viešą polemiką apie Prezidentės drąsą, apie tai, kuo jaunas karys skiriasi nuo patyrusio (A. Patackas „Apie debesų keleivius“), tačiau šį antradienį Rusijos žiniasklaida vėl triūbijo apie dar vieną Lietuvos Prezidentės frazę: „Rusijos veiksmai – ne jėgos, o kvailumo demonstravimas“. Tad tapo aišku, kad tęsinys neišvengiamas – aplodismentai ir šūksniai „bravo!“ herojus įkvepia naujiems žygiams.

Diskusijos pradžia:

Dalia Grybauskaitė: „Rusija – teroristinė valstybė. Tokį karą renkasi tie, kurie bijo kovos lauke iškelti savo vėliavą“.

Algirdas Patackas: „Bravo… Kai baigsis trečiasis pasaulinis karas, kai žmonija – tikėkimės – apgydys žaizdas, galėsime didžiuotis, kad būtent mūsų valstybės vadovė pirmoji tiesiai ir šviesiai įvardijo, kas yra kas“.

1999 m. Rusijos ministras pirmininkas V. Putinas, kurio užsakymu čečėnų vardu buvo sprogdinami rusų gyvenamieji daugiabučiai (tai atskleidė buvęs KGB, vėliau FST darbuotojas A. Litvinenka, už ką Londone rusų saugumiečių buvo nunuodytas poloniu), viešai pareiškė, kad Čečėnija yra teroristinė valstybė, o čečėnai – teroristai, ant kurių „reikia šlapintis tualetuose“. Signalas suveikė, rusai susitelkė aplink tikrą vadą, Stalino pradėtas čečėnų genocidas pratęstas, o V. Putinas po metų triuškinamai laimėjo prezidento rinkimus.

„Tikro patrioto“ drąsūs šūkiai veikia iki šiol – tik dabar Maskvos geležinkelio tualete jau šlapinamasi ant kitų, šįkart ant savų „menkystų“ atvaizdų, išdrįsusių viešai tarti: ne – Rusijos karui su Ukraina.

Drąsa nebūtinai tarnauja gėriui, – toks būtų mano atsakas čečėnų bičiuliui Algirdui Patackui, besistebinčiam, kodėl savanoriu muitinėje tarnavęs D. Stancikas „iš ginklų arsenalo išjungia drąsą“.

O drąsa žodžiais neretai būna tik imitacija – taigi, dar pavojingesnė...

1991 m. budėjimas prie Spaudos rūmų, parlamento, o po to – 8 mėnesius pasieny su Baltarusija išmokė vieno aiškaus dalyko: kritiškai vertinti skambius politikų ar žurnalistų šūkius. Kai mūsų – Lavoriškių, Šalčininkų, Medininkų postus – negailestingai bombardavo ginkluoti omonininkai, Sąjūdis pakvietė į pasienį atvykti parlamentarus ir žurnalistus – gal tai labiau paveiks tarptautinę visuomenę. Kai kuriuose postuose signatarai praleido po naktelę, tačiau mūsiškiame vienas, pasisukiojęs kelias valandas, dingo: pradėjo temti, nejauku vagonėlyje, kai šalia tik miškas, laukai ir egzistencinis laukimas. Jeigu ką, nebūtų net kas įamžina to didvyriškumo – žurnalistai tik pafilmuodavo sudegintus vagonėlius, suluošintus vyrus ir išskubėdavo ruošti reportažų; vienintelis vyrukas iš anglų BBC buvo pasišovęs praleisti kartu kelias naktis.

Nesinori nieko nei menkinti, nei aukštinti – baimė natūralus dalykas, visi mes ten bijojome, tarpusavyje sprendėme tokias dilemas: ar darysime pritūpimus, kaip viename pasienio poste mūsų muitininkams liepė automatus atkišę omonininkai, ar būsime išdidūs, pasmerkdami vaikus likti našlaičiais…

Nuo tų laikų stengiuosi vengti patetiškų žodžių, kai nesu tikras, ar užteks jėgų jiems įkūnyti. Nuo tų laikų ir žinau, kad tikrame fronte daugelio tų, kurie šiandien narsiai kariauja žodžių karą su Rusija, paprasčiausiai nebus – jie kažkur kitur kariaus „savo mažuosius karus“.

Ar Rusijos agresijos atveju bus šalia Prezidentė, jei ji visą gyvenimą stovėjo tik stipresniųjų pusėje, staigiai keisdama fronto linijas – Sąjūdžio metais studijos svarbiausioje komunistų akademijoje Maskvoje, po Kovo 11-os vis dar vadovaujantis darbas aukštojoje partinėje mokykloje, o jau po pusmečio šaltąjį karą galutinai laimėjus JAV – mokslai Vašingtone, Džordžtauno universitete?

O ir toliau toks pat politinis nuoseklumas: 2010 m. vizitas į Minską prieš pat Baltarusijos prezidento rinkimus, vieši glėbesčiavimaisi ir oficialūs susitarimai su diktatoriumi, 2011 m. Lietuvos išduotas Baltarusijos opozicijos finansininkas, itin atsargus Maidano revoliucijos stebėjimas (panašiai, kaip ir Sąjūdžio kovų 1988–1991 m.) ir neutralus komentaras Korėjoje: „Ukrainoje pasmerkimai abiem pusėms yra neišvengiami“.

O šiandien jau – bravo... Esame aršiausi žodžių karo dalyviai Ukrainos–Rusijos fronte.

Už ką tas „bravo“? Kiek čia garbės ir tiesos? Kiek čia drąsos ir imitacijos?

Kaip mūsų Prezidentė žada ne žodžiais, o realiai kariauti su tais 143 milijonais „kvailumą demonstruojančiais teroristais“, kurių atominių galvučių užtektų sunaikinti visai planetai, jei D. Grybauskaitės valdymo metais, jai, Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadei, pritariant (pasirašant visus įstatymus), buvo sunaikinta šauktinių kariuomenė, o krašto gynybai skirtas mažiausias procentas iš visų NATO valstybių?

Pamenu, kaip Ronaldui Reaganui tapus JAV prezidentu ne vienas politikos apžvalgininkas taip pat prognozavo trečiąjį pasaulinį karą, atominį karą. Mat R.Reaganas labai drąsiai Sovietų sąjungą pavadino „blogio imperija“. Tačiau ne tik pavadino, bet tuo pačiu įtikino savo tėvynainius, kad būtina kuo rimčiau ginkluotis, ir visas dvi savo kadencijas visapusiškai rėmė antikomunistinius judėjimus visame pasaulyje – jo administracija žinojo apie kiekvieną sovietų politinį kalinį. O ką remiame mes: Baltarusijos, Rusijos opoziciją? Kaip gyvena šiandien Alesis Beliackis, kurį mes, Lietuva, išdavėme diktatoriui?

Ačiū, Dievui, tuomet trečiasis pasaulinis karas neprasidėjo, o skambia ideologija paremta sovietų imperija buvo įveikta per pačią pragmatiškiausią politiką – per ekonomiką: griūvanti sovietų ekonomika ir privertė J. Andropovą ir M. Gorbačiovą pradėti imperijos reformas, pasibaigusias Sovietų sąjungos griūtimi be jokio pasaulinio karo. Ar R. Reaganas turėjo per mažai drąsos, labiau už garbę brangino savo sveikatą ir gyvybę, jei nepradėjo tiesioginio karo su L. Brežnevu? O gal tiesiog turėjo išminties nesiųsti savo jaunų vyrų į nereikalingą pražūtį, nepasmerkti visos mūsų planetos sunaikinimui?

Kodėl dabar mes tokie nekantrūs, kai JAV elgiasi panašiai – spaudžia Kremlių ekonominėmis sankcijomis, kaip ir praėjusio amžiaus devintą dešimtmetį naudodamiesi krintančiomis naftos kainomis ir kasdien žaibiškai pingančiu rubliu (pirmadienį dėl to rimtai sunerimo Rusijos centrinis bankas). Nors ir kaip Kremlius Pietų dujotiekio atsisakymą bando pateikti, kaip dar vieną išradingą V. Putino žingsnį, nėra jokių abejonių, kad tai skaudus jo pralaimėjimas: prarasti ne tik jau investuoti 45 mlrd. dolerių, bet prarasta ir galimybė per Pietų dujotiekį priešinti Europos Sąjungos nares dėl sankcijų Rusijai, kas buvo daroma iki šiol.

„Kai šiandien taip atakuojama Rusija, turime visi telktis apie V. Putiną. Yra Putinas – yra Rusija, nėra Putino – nėra Rusijos“, – taip šį antradienį Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas V. Volodinas aiškino Rusijos vicegubernatorių seminare. Kažkur girdėta, ar ne? Turbūt ne iš gero gyvenimo Kremlius, kaip gūdžiais komunistiniais laikais, vėl skelbia visuotinę mobilizaciją aplink savo vadą. Nepadėkime jam savo nepamatuotais pareiškimais apie teroristinę Rusiją (priminsiu: pagal naujausius Levados centro apklausos duomenis daugiau nei pusė – 58 proc. rusų yra prieš karinį Maskvos kišimąsi į situaciją Ukrainoje).

„Koranas yra pranašiška taikos knyga. Turime suprasti, kad negalima visų islamo išpažinėjų tapatinti su teroristais“, – taip šią savaitę iš Turkijos parvykęs kalbėjo popiežius Pranciškus.

Panašiai, mano galva, turėtume kalbėti ir apie Rusiją. Ir rimtai mąstyti, kokie bus mūsų santykiai pasikeitus Rusijos valdžiai po artėjančio jos finansinio uragano. 

P.S. Asmeniškai – Algirdui Patackui. Posakis jaunas karys nori žūti už Tėvynę, o patyręs karys – apginti Tėvynę, nereiškia, kad senas karys jau tapo bailys ar bijo aukotis (priešingai – juk tikra kario patirtis ir ateina per tų aukojimųsi virtinę). Tai reiškia, kad patyręs karys nepuls nepasiruošęs tampyti liūto už ūsų vien tam, kad taptų didvyriu, apie jį sektų legendas ar jo krūtinę papuoštų ordinas. Patyręs karys, nešokantis karštakošiškai į mūšį ir nesukeliantis trečiojo pasaulinio karo, dar neišduoda garbės dvasios, bet supranta, kad kiekvienai situacijai – skirtingi kovos metodai ir skirtinga retorika. Todėl ir Islandijos pavyzdys (Islandija nedaugžodžiavo, o atliko konkretų veiksmą – pripažino Lietuvos Nepriklausomybę) ar mūsų Prezidentės drąsos lyginimas su 1940 metų Lietuvos valdžios neryžtingumu čia netinka. Ir ne tik todėl, kad tada 1940-ais nebuvo branduolinių ginklų. Svarbiausia – tuomet Lietuva tarp dviejų ginklais žvanginančių diktatorių buvo vieniša, o šiandien esam tokie drąsūs, nes priklausom galingiausiam pasaulyje kariniam aljansui. Tad jeigu norime tame aljanse ir toliau rodyti savo drąsą, pirmiausia įvykdykime įsipareigojimus – nebūkime tie, kurie skiria mažiausiai krašto gynybai.

Nes kitaip atrodome kaip išsišokėliai, mojuojantys mediniais kardais ir prašantys, kad juos kiti apgintų.

Bernardinai.lt

P. P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

to canada nuomone       2014-12-6 9:38

va situ trumpu sakinuku Jus pasakete VISA ESME.Kas yra kas.O ponas Stancikas saunuolis,jo straipsniai visada teisingi

Kas laukia        2014-12-4 22:27
Raigerdas StasysG       2014-12-4 17:08

Pritariu, labai tikslus jūsų pastebėjimas:“Kodėl nesvarbu Autoriui šiandien, jei reikia remtis Reiganu prieš SSSR?”. Labai gerai, kad parašėte, kad būtent šiandien. Bet pažiūrėkime dar iš kito taško. Lietuvos partizanai kovėsi 10 metų prieš tą NKVD-KGB armiją ir pasaulis tylėjo. Kodėl tylėjo? Todėl, kad buvo visokių “SVARSTYTOJŲ” apie tai, kad nepabloginti santykių su TSRS. Toliau, kur autoriaus logika? Jis pats aprašo tą situaciją, kaip jis bijojo ir kiti bijojo susidorojimo su muitininkais. Tai, ko reikia bijoti, jeigu tai nėra TERORISTINĖ VALSTYBĖ? Juk ji jokio teroro nenaudoja? Tai, ko bijojo D. Stancikas? Gal savo šešėlių? O kaip dėl 300 000 Lietuvos piliečių? Jie patys į Sibirą išvažiavo savo noru? Nebuvo jokios prievartos? O kiek jų ten žuvo? Patys netyčia mirė? O Sibiro Gulaguose taip pat nebuvo jokios prievartos? Jie ten jautėsi kaip kurorte? Tai, kodėl kompensacijas moka tremtiniams ne Rusija, o Lietuva? O kaip dėl nužudytų muitininkų? Kodėl Rusija jų neišduoda? Pabandytų Vokietija neišduoti savo nacistinių nusikaltėlių. Kokio lygio kiltų skandalas pasaulyje ir pačioje Vokietijoje? O Lietuvoje inicijuotas valstybės užgrobimas, pakeista valdžia, kuri nubalsuoja kaip Kryme prisijungti prie Rusijos - tai irgi teisėti dalykai? O kaip visoje Rytų ir Centrinėje Europoje buvo pakeistos visos vyriausybės? Tai irgi, šitos tautos padarė savo noru? Ir komunizmą pradėjo statyti savo noru? Ar Ukrainoje kas nors rusus skriaudė? O BOING’as pats nukrito? Tiesa, ukrainiečiai patys jį numušė. Iš pradžių jie norėjo savo AN numušti, bet persigalvojo, todėl nutarė geriau nupilti Malaizijos keleivinį lėktuvą, nes ten keleivių daugiau, o be to, ir vaikų ten yra, todėl ir ašarų bus daugiau. O Putinas, šaunuois, nes jis dabar paaiškino visam pasauliui, kad Krymas yra vos ne Rusijos širdis, nes nuo ten prasidėjo rusu apkrikštijimas. Ir su tuo reikia taikstytis? Ir kalbėti tylomis ir pašnibždomis? “Ai jai jai, koks negeras tas Putinas. Ir kaip jam negėda. Net neraudonuoja žmogus. Pasisavino Krymą ir visiškai nejaučia jokios gėdos. Na, gal truputėli ir jaučia. Bet tikrai, koks jis begėdis. Ir kaip jam negėda prieš visą pasaulį. Na, gerai. Palauksime. Gal susigės po kokių 3-4 metų”.

ruta       2014-12-4 15:34

Puikus normalaus zmogaus apmastimas , be skambiu lozungu , bet is realaus gyvenimo .
Politiku reputacija tiesiog negali buti antro sviezumo .Apie politiku kvailuma ; su metais ateina ismintis , bet daznai metai ateina vieni ..

StasysG       2014-12-4 10:27

Nepatiko straipsnis apie blogesnę nei p Putinas Lietuvos prezidentę. nesvarbu, kad Prancūzija gamina jam Mistralius; nesvarbu, kad Vokietijos Šrioderis parsidavė Gazpromui; nesvarbu, kad Vengrija ir Čekija išduoda ES. Kodėl nesvarbu Autoriui šiandien, jei reikia remtis Reiganu prieš SSSR?

Žaliųjų žmogeliukų vadas       2014-12-4 2:18

Bravo, Stančikai! Bravo! Dėka tokių kaip tovarišč Stančikas mums bus kur kas lengviau Lietuvoj negu Ukrainoj. Ura! Slava Putinu!

Canada       2014-12-4 0:42

Autorius sako teisybe. Jusu Grybauskaite elgias taip lyg butu ne jusu, o rusu.

Trupmenas       2014-12-3 23:40

Gražiai parašyta. Ir jautriai, ir labai kietai vyriškai. Keliu skryblių.

Vilma       2014-12-3 23:22

Puikus straipsnis!!!

Vatnikas       2014-12-3 22:47

Ar nuo Tie-SOS! judėjimo jau atskilo Bra-VO! frakcija? Nes jau pasimečiau, ką man čia sekti uždavė. Patykosiu gruodžio 17, ką jie ten sniege prie prezidentūros rašys, gal jau Bra-VO!???

skaitytojas       2014-12-3 22:33

Komentatorius “Patikslinimas” visiškai teisus. Žodžio “močit” reikšmė nusikaltėlių žargone reiškia žudyti taip, kad iš žmogaus telieka šlapia vieta. Taip išreiškiama didžiausia panieka būsimai aukai. “Svobodos” vienoje laidoje Strėliany komentavo šį Putino pasisakymą, pastebėjęs, kad žymus rusų kalbininkas-mokslininkas Lichačiovas apie 1930 metus yra parašęs straipsnį “Rusky jazyk v vorovskoi srede” (“Rusų kalba vagių aplinkoje”).

paskaitąs       2014-12-3 21:53

Ir rašantiems būna pakilimo ir nuopuolio laikas. Būtų gerai, kad gerb. Stancikui pastarasis greičiau baigtųsi. Negražu vyrui nei savai poniai perdaug lankstytis, nei su svetimomis moteriškėmis galynėtis.

vasia       2014-12-3 21:52

bravo!

Raigerdas        2014-12-3 21:33

Ko dar nesupranta D. Stancikas? Rusų liaudis patyrė nemažas kančias, nes nebuvo beveik nei vienos šeimos nepatyrusios netekčių ar praradimų per tą II pasaulinį karą. Tačiau, iį tikro niekas nežino, kiek nukentėjo žmonių nuo karo, o kiek nuo Stalino represijų. Bet dauguma atvejų viskas buvo suversta fašistams. Todėl ana karta pastoviai kartojo: “Lyžbo neibylo voiny” (kad tik nebūtų karo). Bet šita karta, patyrusi karą, jau beveik baigia išmirti, o nauja jo nematė. Todėl šiandien pasikeitė Rusijos liaudies nuotaika. Pirmiausia, žlugo CCCP. Ar kas nors paaiškino šitai liaudžiai, kodėl žlugo CCCP? Ne. Ar Lietuva informavo ar analizavo, kodėl žlugo CCCP? Ne. Ar yra šiandien nors vienas politikas, kuris atsakytų į klausimą: kodėl žlugo CCCP? Kol kas nei vieno nėra. Ar pabandė tai padaryti D. Stancikas? Ne. Jokių bandymų nebuvo. Tai, jeigu Rusijos žmonėms niekas nepaaiškino, kodėl žlugo CCCP, tai, ką jiems reikia galvoti? Antra, jie statė komunizmą. Ir šitai statybai buvo paaukota nemažai aukų. Ar paaiškino kas nors žmonėms, kodėl komunizmas nebuvo pastatytas? Ne, niekas šito net nebandė daryti. Tai, jeigu komunizmas nebuvo pastatytas, tai čia panašiai, kaip kooperatyvas, tai kas kompensuos tuos visus praradimus, kurie buvo sudėti ant šito komunizmo aukuro? O tai, pasirodo, net niekam į galvą neateina, kad šitiems žmonėms turi būti kompensuota už šią apgavystę valstybiniu mąstu. Kas yra daroma su ta Rusijos liaudimi? Juos dar kartą apiplėšia. 1917 metais juos apiplėšė bolševikai, o dabar “kriminalai-verslininkai”, buvę KGB-istai, buvę partiniai sekretoriai ir t.t. O kaip reikia pateisinti tą plėšikavimą? Čia kalta Amerika. Jie sugriovė CCCP, o sugriuvus CCCP, jie apilėšė ir Rusijos liaudį. Kas kaltas? Amerika, nes ji organizavo Rusijoje revoliuciją, paskiau visokie žydai-masonai apgavo Rusijos liaudį, sugriovė CCCP ir dabar nori visiškai sugriauti Rusiją, kad pasisavinti visus jos pasakiškus turtus, o rusus paversti vergais. Tad, kas yra pats pavojingiausias Rusijos priešas? Amerika. Ar jūs pasiruošę kariauti su Amerika? Ir daugiau nei pusę rusų sako:taip, mes norime atkeršyti Amerikai.
Ir deja, D. Stančikas nesupranta, kad tai yra masteliu 1 prie 1 fašistinis ideologinis triukas, pasisavintas iš kriminalinio pasaulio tarpusavio kovų. Rusijos dabartinė ideologija yra kriminalų ideologija, o su kriminalai žmogiškos kalbos nesupranta, todėl niekada ja nekalba. Jie turi savą kalba, o jos pagrindą sudaro: kas stipresnis, tas ir teisus arba POBEDITELEI NE SUDIAT.

100 proc.       2014-12-3 21:10

Pritariu autoriui 100 procentų. Drąsa iš mūsiškės pusės čia net nekvepia. Kvailumu - taip. Tokios nesąmones, kokias girdime pastaruoju metu iš saviškės J.E. tik verčia gūžčioti pečiais - kur ji lenkia, ko siekia, kas čia apskritai darosi? Ar Lietuva jau kariauja su Rusija? Gal ruošiasi skelbti karą?

Patikslinimas       2014-12-3 21:02

čečėnai – teroristai, ant kurių „reikia šlapintis tualetuose“.


Фраза приобрела широкое хождение как цитата из речи премьер-министра России В.В. Путина о событиях 23 сентября 1999 года, произнесённой на следующий день:

« Российские самолёты наносят и будут наносить удары в Чечне исключительно по базам террористов, и это будет продолжаться, где бы террористы ни находились. …Мы будем преследовать террористов везде. В аэропорту — в аэропорту. Значит, Вы уж меня извините, в туалете поймаем, мы и в сортире их замочим, в конце концов. Всё, вопрос закрыт окончательно.

Значение
1.крим. расправляться на зоне с теми, кто сотрудничает с администрацией
2.жарг. внезапно застигать и беспощадно расправляться с кем-либо где бы то ни было

Žodžiu, ne šlapintis, o NAIKINTI! (galima vartoti - žudyti)

Raigerdas        2014-12-3 21:01

Labai gaila, kad D. Stancikas suklydo ir dabar neriasi iš kailio, kad įrodyti savo klaidą, kaip tiesą. Kad žmogus ginčijasi tuščiai, štai faktai:“Ačiū, Dievui, tuomet trečiasis pasaulinis karas neprasidėjo, o skambia ideologija paremta sovietų imperija buvo įveikta per pačią pragmatiškiausią politiką – per ekonomiką: griūvanti sovietų ekonomika ir privertė J. Andropovą ir M. Gorbačiovą pradėti imperijos reformas, pasibaigusias Sovietų sąjungos griūtimi be jokio pasaulinio karo. Ar R. Reaganas turėjo per mažai drąsos, labiau už garbę brangino savo sveikatą ir gyvybę, jei nepradėjo tiesioginio karo su L. Brežnevu? O gal tiesiog turėjo išminties nesiųsti savo jaunų vyrų į nereikalingą pražūtį, nepasmerkti visos mūsų planetos sunaikinimui?”. Aš gebiu D. Stanciką, kad jis turėjo drąsos tada, tikrai gana pavojingu momentu dirbti muitinėje. Tai tikrai drąsus žmogus. Bet palyginimuose D. Stancikas nėra nei drąsus, nei objektyvus, bet daugiau panašus į niurzgeklį. Šita D. Stanciko “politika” yra kaip 2 vandens lašai panaši į ikikarinę Lietuvos vyriausybės politiką. Kuo tai baigėsi? Okupacija tiek iš Hitlerio pusės, tiek iš Stalino pusės. Nuolaidas Stalino komunistams buvo daromos ne tik iki išdavystės, bet netgi leidžiant iš savęs tyčiotis ir sumauti visą lietuvių tautos sugebėjimą priešintis blogiui. Gal būt, D. Stancikas tiek yra išgąsdintas nuo muitinės laikų, kad net bijo iki pat šiandien. D. Stancikas niekaip negali suvokti, koks yra skirtumas tarp PULTI ir GINTIS. Pirmiausia, reikia pradėti nuo to: ar Rusija ruošiasi pulti Lietuvą? Taip. Ir jie šito dalyko perdaug neslepia. Ar Lietuva ruošiasi pulti Rusiją? Ne, nesiruošia. D. Stancikas vėl gi niekaip negali susigaudyti: kam yra būdinga pulti kaimyną? Pirmiausia, kriminalui. Nei veinas sveiko proto žmogus niekada jūsų nepuls. Puls beprotis arba kriminalas. Bet D. Stancikas įsivaizduoja, kad beprotis ir kriminalas yra tokio pat mąstymo žmonės, ir su jais reikia kalbėti žmogiška kalba, bet, deja, jie jos nesupranta. O Reiganas išdrįso pasakyti apie Blogio Imperiją tik tada, kada ta CCCP jau ir taip buvo griūvanti. Ją ekonomiškai sužlugdė karinis incidentas Vengrijoje, Čekojoje, karas Vietname, ir visiškai sužlugdė karas Afganistane. Nes prieš šį karą buvo net nemaža dalis karo veteranų. Ir ko labiausiai nesupranta D. Stancikas? CCCP galėjo gyvuoti tik DIKTATŪROS SĄLYGOMIS. NESANT DIKTATŪRAI VALDŽIĄ Į SAVO RANKAS PERIMA KRIMINALINĖS GRUPUOTĖS. Duokite laisvės Šiaurės Korėjai ir visa jos ekonomika žlugs.


Rekomenduojame

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.