Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas, Referendumai, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Europa

Dalius Stancikas. Demokratinis centralizmas

Tiesos.lt siūlo   2017 m. spalio 30 d. 17:55

23     

    

Dalius Stancikas. Demokratinis centralizmas

Žurnalas „Miškai“

„Dabartinė lietuvių valdžia, nesiklausydama proto balso, ir toliau vykdo vienašališkus, SSRS Konstitucijai prieštaraujančius ir SSRS vientisumą griaunančius sprendimus“, – taip 1990 m. kovo 15 d. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas reagavo į Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą.

Pakeiskime lietuvius į katalonus, o SSRS – į Ispaniją ir gausime beveik identišką Madrido reakciją į Katalonijos nepriklausomybės referendumą. Tas pats apeliavimas į Konstituciją ir proto balsą („tai sukilimas prieš sveiką protą ir Konstituciją“), panašūs grasinimai.

1990 m. balandžio 13 d. M. Gorbačiovas išsiuntė Lietuvai ultimatumą – atšaukti nepriklausomybės paskelbimą ir laikytis SSRS Konstitucijos – kitaip mirsit iš bado. Lietuva nepasidavė, todėl prasidėjo visapusė ekonominė blokada – panašiai senovėje ilgalaike apsiaustimi užimdavo atkaklias tvirtoves. 2017-aisiais Madridas taip pat skubiai atšaukė iš Barselonos savo finansines institucijas, gąsdina ekonominiu skurdu („tai reikš didžiulį nestabilumą ne tik Katalonijai, bet ir visai Europai“), grasina atimti iš katalonų iki šiol turėtas autonomines teises, įvesti tiesioginį valdymą. Ir vėl iškyla Kremliaus reakcija po Baltijos kelio: „Nueita per toli. Pabaltijo tautų likimui gresia rimtas pavojus. Žmonės turi žinoti, prie kokios bedugnės juos stumia nacionalistų lyderiai. Jeigu jiems pavyktų pasiekti savo tikslus, padariniai gali būti katastrofiški. Galėtų iškilti klausimas dėl paties jų gyvybingumo.“

Katalonai, sekdami mūsų Baltijos keliu, prieš ketverius metus surengė tokį pat laisvės kelią pakviesdami dalyvauti trijų Baltijos valstybių nepriklausomybės judėjimų atstovus.

O kaip 1990-aisiais Lietuvos nepriklausomybę sutiko Europa?

Vokietija ir Prancūzija paragino Lietuvą „suspenduoti“ Nepriklausomybės deklaraciją ir susitarti su M. Gorbačiovu. Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas (François Mitterrand): „Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas – diktatūra. Suprasčiau, jei Gorbačiovas turėtų griebtis jėgos.“ Vokietijos kancleris Helmutas Kolis (Helmut Kohl): „Esu už daugelio mažų žingsnelių taktiką. Lietuviams reikia pasakyti, kad vykdydami politiką „viskas arba nieko“ jie ant kortos stato visą perestrojką ir savo galimybę tapti nepriklausomais.“

Panašiai Europa vertina ir Katalonijos nepriklausomybės siekius: Vokietija ir Prancūzija išreiškė paramą Ispanijos teritoriniam vientisumui. Paryžius pareiškė, kad Prancūzija nepripažintų Katalonijos nepriklausomybės, o toks žingsnis savaime reikštų išstojimą iš ES. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pabrėžė: „Katalonų nepriklausomybės siekis pažeidžia Ispanijos, kaip teisinės valstybės, principus.“

Nieko naujo – ir po 30 metų Europos didieji į mažuosius tebežiūri taip pat. Tačiau kodėl taip greitai pakito mūsų, mažųjų, požiūris?

„2017 m. spalio 1 d. įvykęs referendumas Katalonijoje neatitiko Ispanijos Konstitucijos nuostatų. Lietuva tvirtai remia Ispanijos Karalystės teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Turi galioti įstatymo viršenybė. Abi pusės yra raginamos pradėti konstruktyvų dialogą ir sumažinti įtampą“, – tai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas. Tai mūsų šalies reakcija į smurtą, vykusį Katalonijos referendumo metu. 

Lietuva netapo antrąja Islandija, lemiamu momentu parėmusia Lietuvą. Lietuva neturi užsienio reikalų ministro Jono Hanibalsono (Jon Hannibalsson). Lietuva turi tik užsienio reikalų ministrą – buvusį Lenino komunistinio jaunimo sąjungos sekretorių.

„Lyginti Katalonijos ir Baltijos šalių nepriklausomybes būtų nekorektiška“, – sako Linas Linkevičius.

Matuojant protu galbūt: katalonų niekas netremia ir nepūdo lageriuose. O vertinant širdimi?

Pamenu, kai po pusšimčio metų vergijos grįžom į Europą, Vakarų šviesuoliai sakė besitikintys, kad mes – knygnešių ir tremtinių tauta – tapsime savotiška sumaterialėjusios Europos sąžine, krikščioniška druska – „juk jūs tiek iškentėjote“.

* * *

Ar ne keista, kad iš viršaus lipdomoje, sienas ir tautas trinančioje, vieningą europiečių tautą brandinančioje Europoje vis stiprėja išcentrinės jėgos, anot Briuselio, „separatistai“, „ekstremistai“? Tai škotai bėga iš Didžiosios Britanijos, tai anglai – iš Europos Sąjungos, tai katalonai – iš Ispanijos ir t. t.? Kas ne taip šioje sočioje karalystėje?

Europietiškos tautos kūrėjai savo tikslą grindžia tuo, kad vieninga valstybe tapusioje Europoje nebeliktų tautų karų (abu pasauliniai karai kilo būtent Europoje). Argumentas skamba patraukliai, bet neįtikina: pirmoji Europos Sąjunga – valstybių susivienijimas, gyvavęs nuo 1953 m., užtikrino problemų sprendimą taikiu derybų būdu. Kodėl po 50 metų staiga prireikė bendros konstitucijos, bendros valdžios ir bendros tautos? Konkurencijai su JAV, Kinija, Indija? Tačiau ar nevyksta priešingai: nuo dirbtinių bandymų Europą paversti imperija (taip ES pavadino Europos Komisijos pirmininkas E. Barrosas) jos galybė tik silpnėja (ką reiškia vien Didžiosios Britanijos pasitraukimas)? 

Visos imperijos neišvengiamai skilo į mažesnes tautines bendruomenes. Jokia prievarta, jokia patraukliausia utopija nepajėgė sunaikinti tautinės savimonės. Būtent L. Linkevičius turėtų gerai žinoti, kur nuvedė komunistinės iliuzijos sukurti betautę sovietinę liaudį ir įvesti vadinamąjį demokratinį centralizmą.

Politikoje, kaip ir fizikoje, veiksmas visuomet lygus priešingam atoveiksmiui. Kuo stipriau lenkai, vengrai ar katalonai jaus grėsmę savo tautinei savimonei, tuo labiau tam priešinsis. Kaip taikliai pasakė mūsų garsioji pedagogė Meilė Lukšienė: „Neigiant nacionalinį savitumą žeidžiamas nacionalinis orumas.“

Tautiškumo sąvokos negalima mauti ant vieno kurpaliaus, negalima taikyti vienodų taisyklių, nes vienu atveju aistringas tautiškumas gali tapti grėsme, kitu atveju – tos grėsmės stabdžiu. Rusų nacionalizmas skatina Rusijos imperines ambicijas, o štai lietuvių, latvių ar ukrainiečių tautinis pakilimas susilpnino Rusijos imperiją ir jos keliamas grėsmes.

Mažos tautos, nepuoselėdamos tautiškumo, paprasčiausiai nunyksta – tai jų gyvybinis eleksyras. Panaši nacionalizmo dozė didžiąsias tautas gali pakelti į dar vieną užkariaujamąjį žygį. Šaunu, jei vokiečiai, prancūzai, ispanai ar italai baiminasi savo nacionalizmo, istoriškai pasireiškusio žiauriomis formomis – tegu jį ir tramdo (mažų tautų atstovai niekada nedrįstų taip įžūliai, ekspansiškai elgtis, kaip vokiečių gigantas „Lidl“, savo reklamų vaizdeliuose nutrinantis nuo mūsų miestų bažnyčių kryžius). Tačiau tuo pačiu principu tramdomi katalonai, vengrai ar lietuviai yra paprasčiausiai stumiami į lėtinę savižudybę. 

 

* * *

Turbūt garsiausias pasaulyje katalonas yra architektas Antonis Gaudis (Antoni Gaudi), o jo Šv. Šeimynos bažnyčia Barselonoje – tikras pasaulinis šedevras. Katalonai, didžiuodamiesi savo architektūros virtuozu, turistams pasakoja: „1924-aisiais, eidamas 72-uosius metus, Gaudis buvo areštuotas, sumuštas ir įkalintas už tai, kad su ispanų policininku prakalbo katalonų kalba.“

Nuo šiol katalonai savo pasakojimą galės papildyti: 2017-aisiais ispanų policininkai už plaukų tąsė moteris ir daužė vyrus už tai, kad išdrįso dalyvauti taikioje apklausoje dėl savo tautos ateities.

Taigi toks „demokratinis centralizmas“ vienija ar skaldo?

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

to Al       2017-11-2 16:53

Ne “Gotai” o Godai - lietuviškiai išaiškinuisi J. St. De Rosales - Senąjai kalbai nebuvo būdingi garsai t,š,ž,žodis “gotai” atsirado dėl vertimo į kitas kalbas. Godoti - tausoti - pagal T. knygą.

Algimantas       2017-11-1 22:31

Taip paprastai, aiškiai, palyginimais argumentuotai išdėstyta. Tačiau iki kaulo smegenų įsėdęs sovietinis demokratinis centralizmas paralyžiuoja mąstyseną.
O ką Prezidentė į tai? Eurosojuzinis centralizmas ir jai nesvetimas?

Tegyvuoja nepriklausoma Katalonija!

Al.       2017-10-31 3:49

1.Jei Ispanus gerbiam, tai turėtumėm gerbti ir katalonus - tiek tuo atveju, kai juos laikom ispanų dalimi, tiek tuo atveju, jei laikom atskira tauta. Jei geriam, tai turim gerbti ir jų pasirinkimą.
2. Balsavo mažuma. Pas mus ir nedaužant balsuotojų su lazdom, balsuoja ne kažkiek daugiau. Ar mūsų prezidentę, mūsų premjerą rinko dauguma ?
3.Rusų čekistai nedidelę šalį užvaldys. Gali būti ir taip. Bet tas valdas jie juk susipirko Katalonijai būnant Ispanijoj, ar ne?  Jei Andorą, Lichtenšteiną ar Liuksemburgą prijungtume prie didesnių kaimynų, Europos sąjunga sustiprėtų ? Jei mažos šalys Europos sąjungą silpnina, tai gal Lietuvą reikia prijungti prie Lenkijos ?
4.Kodėl Europos sąjungos vadai tiek draskosi dėl lytinių mažumų teisių, bet tautų teises taip lengvai pamina. Ar privalomas sodomijos garbinimas Europą stiprina ?

Išmintis       2017-10-29 15:26

Sotus alkano nesupranta (neatjaučia). Kai mes vis labiau netekdami laisvės vėl norėsime ją atgauti, prisiminsime šią išmintį.

priminkit       2017-10-29 15:12

apie ką buvo paskutinė Prezidento Kenedžio kalba. Žiniasklaida tyli.

to Lietuvoj postuose tupi eksai       2017-10-28 22:08

Amerikoje irgi įslaptinti nusikaltimai - neleidžia prasčiokijai sužinoti, kas nužudė Prezidentą J.F.Kennedy? Nors mąstantys žmonės ir taip žino - kaimiečiai dar prie Brežnevo tai gerai žinojo, bet nežinojo LTSR akademikai. Dabartiniai irgi apsimeta nežiną. Nužudė tie bendromis sąjunginėmis pastangomis, kurie ir mūsų prezidentą Smetoną sudegino. Kodėl VU docentai neverčia į Lietuvių kalbą paskutines Prezidento Kenedžio kalbas, a? Juk jos įspūdingos ir turi išliekamąją vertę šimtmečiams, kaip pažaboti kieno ten kraugėriškus apetitus.

to Daivai       2017-10-28 20:45

Gyventum greta ispanų kaip katalonai - greit pajustum sąjungininkiškumą kaip mes jaučiame lenkų ir rusų ar net gudų sąjungininkiškumą kaip nuolatinį pavojų mūsų egzistencijai.

Jules       2017-10-28 20:42

O ko Jūs norite, 1992 metais laisva valia laisvuose ir demokratiniuose rinkimuose į valdžią ir į verslo aukštumas pasirinkę eks bolševikus - Former Bolsheviks ir Centro Komitetą? Juk desovietizacijos ir dekagebizacijos rimtos tai nebūta, tiesa? Lietuviai kai kurie yra genialūs niekšeliai, ypač ten valdžios ir verslo aukštybėse - verti aukščiausių konspiratorių apdovanojimų, bekuriant Pasaulinę Vyriausybę su Naująja pasaulio tvarka.

Daivai       2017-10-28 16:50

Lygiosios: tačiau sąjungininkais mums gali būti ne tik katalonai, bet ir ispanai…

Daiva       2017-10-28 16:20

Kai Rusija puolė Gruziją ar Ukrainą, tai turėjome drąsos pasakyti, kad taip negalima. Bet dabar įpuolėme į tą pačią balą, kurioje klimpsta sočioji Europa: nieko nedarysim, kad ES paramos nenukirptų. O istorija Katalonijoje kartojasi stulbinančiai panašiai kaip pas mus: “jedinstvininkai” ten - vieningos Ispanijos šalininkai, ir ten kėsinamasi į katalonų masinės informacijos priemones…Greičiausiai tik sulaukus aukų bus “sudaryta ES komisija”, siūlanti spręsti klausimą taikiomis priemonėmis. Kai kitą kartą mums reikės sąjungininkų, vieną galimą jau būsime praradę.

Benediktas       2017-10-28 16:18

Dėkui Autoriui..Taip,kaip Jo parašyta ,galvoja kiekvienas lietuvis,kurio galvoje gyvena kirminas vardu sąžinė.Oi kai dažnai tiesa būna nepatogi.

įsikalkite sau į galvą       2017-10-28 14:28

Ne viskas yra taip, kaip mes norėtume, ir ne visi mūsų sąjungininkai yra tokie dori ir puikūs, kaip mums to norėtųsi. Aš, pavyzdžiui, norėčiau pradžiai matyti suvienytą Airiją, bet tai reikštų Lietuvos sąjungininkės D.Britanijos dideles bėdas. Katalonai irgi galvoja tik apie save ir mūsų bėdos jiems nei kiek nerūpi. Aš jau kurį laiką nustojau tikėti žmonių nesavanaudiškumu, todėl ramiau žiūriu į įvykius Katalonijoje.

tiesos yra       2017-10-28 14:21

Bet kalbama apie Pietų Europą. Vargu, ar katalonai mums atsidėkotų už tai, kad pasiaukotume ir prisidarytume sau problemų. O Ispanija šiuo metu yra mūsų ES ir NATO partnerė. Katalonai, be abejo, turi apsisprendimo teisę, tačiau mums nedėrėtų skubėti įkišti savo trigrašio.

Al.       2017-10-28 1:53

Gotai į Iberiją iškeliavo iš Vistulos žiočių, o jų kariuomenės daugumą sudarė dabartinės šiaurės rytų Lenkijos gyventojai.Gotų laikais jokios Lenkijos, aišku, nebuvo, teritorija buvo apgyvendinta baltų (aisčių) - sūduvių, galindų, venedų.

>Nepasirašysiu 2017-10-28 1:20       2017-10-28 1:15

THE GREAT TRUTH IS THIS (http://www.antimoon.com/forum/t12368-15.htm):
Catalonia’s name comes from the Goths who called it Gothalonia.
The Goths came from Southern Sweden, in Gotaland, near Gothenburg.

Al.       2017-10-28 1:11

Nei Europos, nei Lietuvos vadai separatizmo niekad nepalaikys, nes tai eina prieš kominterno kuriamą Europos imperiją. O mums tai suteikia viltį, kad išliksim.

Nepasirašysiu       2017-10-28 0:20

Katalonijos vardo etimologija - GothaLonia, nuo iš Lietuvos persikėlusių gyventojų gotų pavadinimo. Netikite? Žiūrėkite Vikipediją - nereikės net Jūratės Statkutės de Rosales.

Mažos tautos turi palaikyti viena kitą...       2017-10-27 23:04

Dieve, laimink Katalonijos žmonių siekius….Mūsų oligarchinė valdžia- Briuselio vietininkai-  dirba didžiųjų naudai ir dirba bučiuodami padus Briuseliui ir meilindami pinigų Lietuvą žlugdančiam nomenklatūriniam režimui stiprinti.

Esminė klaida       2017-10-27 22:35

Keista, kad greitai jau trsidešimt nepriklausomybės metų, o komjaunuoliški linkevičiai vis dar valdžioje. Jie, linkevičiai, mano, kad jie ir yra patriotai, nes “patriotai” sugeba paskaičiuoti naudingumo koeficiantą, tačiau tas jų koeficiantas neturi nieko bendro su Lietuva. Tai asmeninis naudingumo koeficientas. Lietuva - tai dvasinė kategorija, tai laisvės kategorija, kurios nesupras niekada niekuo nerizikavę ir už nieką nesiaukoję komjaunimo lyderiai.

Reikia siūlytis        2017-10-27 20:54

tarpininkauti.Kad ir nevyriausybininkams.Pati intencija būtų taiki.

Lietuvoj postuose tupi eksai       2017-10-27 19:51

Čia dar tebesaugomos KGB paslaptys.
Bet LIETUVIŲ tauta sveikina KATALONUS.
Tęskite kovą,Pietų broliai.

Juozas       2017-10-27 19:07

Sveikinu Katalonus. Ačiū, Daliau, už straipsnį, puikiai viskas sudėliota. Tik labai gaila, kad nebus Barselonoje Lietuvos gatvės- bailūs, istorinės atminties ir supratimo neturintys LT vadovai to nenori. Gal bent visuomeninės organizacijos ar partijos galėtų paremti jų nepriklausomybę...

Juozapas       2017-10-27 18:20

Geras straipsnis.
Tuo pačiu sveikinu katalonų Tautą paskelbus Nepriklausomą Katalonijos valstybę.
Viešpatie, globok Kataloniją.

Rekomenduojame

Alvydas Medalinskas. Istorinė diena

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (VIII)

Karas Ukrainoje. Šimtas septyniasdešimtoji (rugpjūčio 12 diena)

Išskirtinis interviu: „ES sėja savo naikinimo sėklas“, - sako Lenkijos Seimo narys Ryszard Legutko dėl ES institucijų požiūrį

Vytautas Sinica. Šiandien Vilniuje veikia nepaaiškinamas dalykas - Venclovos namai muziejus

Kastytis Braziulis. Jaučiasi, kad artėja paskutinis žingsnis – teritorijos atsiėmimas iš priešo

Robertas Grigas. Apie karą ir leksiką

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt devintoji (rugpjūčio 11 diena)

Estija prisijungia prie šalių, reikalaujančių, kad ES ir Šengeno šalys kartu uždraustų Rusijos turistams keliauti į Europą

Von der Leyen nutraukė susitarimą, dabar mes neturime kur trauktis, ir turime imtis veiksmų, sako Kačinskis

Almantas Stankūnas. Opozicija, jeigu nutarėte kalbėti apie energetiką, tai nekalbėkite nesąmonių arba banalybių!

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.