Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Liustracija ir desovietizacija

Dalius Stancikas. Atsargiai – KGB minos

Tiesos.lt redakcija   2018 m. sausio 19 d. 0:04

12     

    

Dalius Stancikas. Atsargiai – KGB minos

Pastaruoju metu kilusius istorinius skandalus iš esmės nulėmė visuomenės noras tiesiogiai, be tarpininkų (istorikų), nagrinėti „plikus“ KGB archyvus. „Mums nereikia vertėjų“, – dažnai atrėžiama aiškinant, kad slaptųjų tarnybų dokumentai nėra paprasta knyga, kad juose slypi užslėptų minų, kurias imant plikomis rankomis galima gerokai susižeisti.

Žinių agentūra, skelbdama informaciją apie KGB agentus, nekreipė dėmesio į svarbų Genocido tyrimo centro perspėjimą, kad „nežinoma, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis KGB agentų žurnalas. Atidžiau ištyrus papildomus archyvinius ir įvairius kitus šaltinius apie sąraše esamus asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotų asmenų nedirbo kaip agentai. Manytina, kad jie sutiko bendradarbiauti tik norėdami ištrūkti iš čekistų nagų. Neatmestina tikimybė, kad kai kurie asmenys buvo įtraukti į sąrašą operatyviniais ar kompromitavimo tikslais“. 

Žurnalistai nepaskelbė ir labai svarbios Centro išvados, susijusios su KGB agentų žurnale pažymėtu kun. Vincu Sladkevičiumi: „su sovietų saugumu bendradarbiauti atsisakė (darbo byla net nebuvo užvesta), dėl to buvo ištremtas.“

Kodėl kun. V. Sladkevičių kagėbistai vis dėlto įrašė į agentų sąrašus, galime tik spėlioti: kai kurie tokie rašytiniai „agentai“ atsirasdavo ir dėl asmeninių (karjeristinių) kagėbistų motyvų – dėl noro pasigirti prieš viršininkus atlikus užduotį. Tuomet visi, net kagėbistai, vykdė penkmečio planus, o agentų verbavimas buvo vienas iš svarbiausių darbo rodiklių – ataskaitas kasmet tikrino Maskva.

KGB darbuotojai visus, sutikusius bendradarbiauti asmenis, savo dokumentuose vadino agentais, tačiau ar teisinga laikyti agentu (šnipu) tą, kuris realiai neteikė jokių žinių?

Pagarsėjusi bylų „tyrėja“, kuri remdamasi plikais, iš KGB bylų ištrauktais faktais, rašo „sensacingas“ knygas ir skelbia straipsnius, neseniai pranešė naują sensaciją: partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo KGB agentas. Ji neva radusi kagėbistų užrašą, kad Ramanauskas sutikęs bendradarbiauti. „Išdavikas“, – praneša visuomenei „tyrėja“ ir dar kartą apkaltina istorikus, neva slėpusius nuo visuomenės šį neva itin svarbų faktą. Tuo tarpu tikrasis istorijos tyrėjas tą „išdavystę“ supranta kaip paprastą karinę gudrybę: jau susiruošusiam partizanauti (įsigijusiam ginklus) mokytojui A. Ramanauskui tai buvo vienintelis kelias ištrūkti iš saugumiečių būstinės ir dešimt metų didvyriškai kautis už Tėvynės laisvę.

Profesionalus (sąžiningas) istorijos tyrėjas visuomet pabrėš, kad negalima dėti lygybės tarp bylose įvardijamų agentų. Būtų gerai, kad tą skirtį pajustų ir visuomenė. Vieni agentai, teikdami šias amoralias paslaugas, darydavo karjerą, užsidirbdavo pinigų ar kitaip pelnydavosi patogesnį gyvenimą (kaip, pavyzdžiui, į užsienį pasprukęs agentas „Haris“ – Julijus Slavinas, savanoriškai už pinigus ir galimybę išvykti į užsienį šnipinėjęs Stasį Lozoraitį jaunesnįjį, bandęs nuteikti JAV administraciją prieš Lietuvos nepriklausomybę, rašęs agentūrinius pranešimus apie Lenkijos „Solidarumo“ veikėjus ir pan.), o kiti agentai buvo tiesiog okupacinės sistemos aukos, bėgančios nuo mirties ar gelbstinčios savo artimuosius (nemažai tremtinių moterų pasirašė bendradarbiavimo sutartis tik tam, kad gautų duonos kąsnį iš bado mirštantiems savo kūdikiams). 

Taip pat turėtume skirti ir svarbą žinių, kurias suteikdavo agentai arba suimtieji asmenys. Pavyzdžiui, pogrindininkai žinojo, kad kankinamam itin sunku atlaikyti nieko neišduodant, todėl būdavo sutarę sakyti tai, kas ir taip kagėbistams buvo žinoma. Žmonėms, pirmą kartą skaitantiems KGB bylas, tokia informacija gali atrodyti kaip baisi išdavystė, tuo tarpu patyręs bylų tyrėjas iškart perpras šią kalinio gudrybę. Būta agentų, kuriuos KGB išbraukdavo iš savo sąrašo dėl nesvarbių duomenų teikimo – jie sąmoningai pranešdavo tik tai, ką visi ir taip žinojo. Buvo agentų (apie tai savo analizėse rašo Genocido tyrimo centras), kurie partizanų pavedimu užsiverbuodavo ir teikdavo priešams klaidinančias žinias. Archyvuose yra likę KGB vado E. Eismunto perspėjimai kagėbistams, kad kai kurie sąjūdininkai, sutikdami tapti agentais, iš tiesų dirba Sąjūdžiui, o ne KGB. 

Tad pabaigai būtų tokios išvados.

Klaidinga vertinti KGB duomenis tiesmukai, paėmus iš jų bylų „plikus“ duomenis, be platesnio ir gilesnio konteksto – nesvarbu, ar ten minimas komunistų, ar nacių režimas (kagėbistai ypatingai siekė ir tebesiekia šmeižti 1941 m. sukilėlius ir Lietuvos laikinąją Vyriausybę, taip keršydami už sovietinių okupantų varymą iš Lietuvos. Ypač aktyviai tokią šmeižimo veiklą KGB buvo išvysčiusi praeito šimtmečio šeštame–septintame dešimtmečiuose, kuomet per priedangos organizacijas lietuviams pametėdavo antisemitinę, o žydams – lietuvius kompromituojančią „informaciją“.)

Kagėbistai buvo svarbi Lietuvai priešiško ideologinio aparato dalis, užsiimanti melo propaganda. 1953 metais, baigiantis partizaniniam karui, kagėbistai (emegėbistai) statistinėse ataskaitose nurodė, kad pokarį partizanai nukovė 12,9 tūkstančio asmenų, o 1985-aisiais skelbė, kad nušauta net 25 tūkstančiai civilių asmenų. Kita vertus, kagėbistai ataskaitose gražindavo savo nuopelnus ir juodindavo priešus siekdami kilti asmeninės karjeros laiptais ar girdamiesi prieš Maskvą.

„Šnipas yra pats bjauriausias tautos išgama“, – savo dienoraštyje rašė A. Ramanauskas-Vanagas, tačiau, kaip jau minėta, ne visi KGB dokumentuose minimi agentai dirbo tą juodą darbą. Neteisinga būtų pasiduoti visuotiniam smalsumui žinoti agentus, bet pamiršti pagrindinius veikėjus – Komunistų (bolševikų) partijos vadus ir jiems tarnavusius etatinius kagėbistus (jų sąrašai skelbiami Genocido tyrimo centro puslapyje), nes būtent šie veikėjai įvairiais būdais bandė palaužti žmones, būtent jie už virvučių tampė tą visą agentų tinklą, būtent jie ir yra atsakingi už sovietų genocidą Lietuvoje.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

???> ???        2018-01-19 19:29

Nepavojingų minų nėra.

> ???       2018-01-19 18:54

Ar tik ne pavojingesnės įslaptintos prisipažinusio kagebyno minos?
Atėjus laikui, sproginės kaip didelės.

???       2018-01-19 17:50

Kiekviena mina gali būt išminuota - tereikia žinoti kur ji yra, kad KGB minos veiktų kaip uždelsto veikimo - įslaptinti neprisipažinę KGBistai. Kokia neprisipažinusių KGBistų misija ir kada sprogs KGB minos?

Apie Stungurį,       2018-01-19 17:41

tą lddp-istų patarėją ar padėjėją, ane? Gal nuo proto pats nušokai? O jauniems agentams KGB senių pseudonimų nedavinėdavo, kitaip būtų nukeliavę į pečių. Ir dar už išdavystę irgi būdavo tiesus kelias į krosnį. Saldus jausmas būti šmeižiku, ane?

Dočys       2018-01-19 16:24

KGB agentais galima būtų paskelbti visą Lietuvos telefonų knygą, nes visi telefonais perdavinėjo Saugumui kažkokią neviešą informaciją.

Apie KGBistus galite paskaityti       2018-01-19 15:17

Stasio Stungurio savo straipsnyje: „Dėdulė“ Vytautas Landsbergis neturi moralinės teisės kalbėti apie Lietuvos nepriklausomybę”. Geras straipsnis.

StasysG       2018-01-19 13:03

Straipsnio autorius išaiškinimai sutampa su ES komisaro Andriukaičio auklėjamuoju laišku Genocido Centro vadovei Birutei (Respublika, Ekspertai). Sąjūdiečiai -bendraminčiai?

Šaunų,       2018-01-19 9:48

kad tiek daug čia “Suprantančių KGB” - mes išgelbėti, valio!

Stasys       2018-01-19 8:32

Valio, Juozapui už “diagnozę”, bet, manau,
pasitaiko ir paprasčiausių dundukų, kuriems patinka ta žydralapė segėti ...

Juozapas       2018-01-19 6:59

Teisingai. Velniop falšyvus žurnalus.
Turime daug geresnę vizualizaciją agentūros identifikavimui.
Tikro, realiai prieš Lietuvą veikiančio svoločiaus atpažinimo ženklas yra žydruolė atlape.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-01-19 4:34

Man atrodo, kad išsiaiškinti kas yra kas geriausiai yra pagal darbus, pagal paliekamus pėdsakus. Čia reikalingas kruopštus darbas. Dabar stebėsime kas darosi su LR Seimu, Vyriausybe, Prezidente po to, kai N.F.Sadūnaitė pateikė ULTIMATUMĄ. Prognozuoju, kad jie visa tai NUTYLĖS ir jau NUTYLI, todėl tai parodo, kad jie netarnauja teisingumui ir naikina Lietuvos valstybę. Taigi pasitvirtina papildomai išvada, kad Lietuva dabar yra OKUPUOTA.

Apie tai galite skaityti 2017-03-11 straipsnį “Okupuota nepriklausomybė”
http://www.ekspertai.eu/okupuota-nepriklausomybe91670

2017-08-10 straipnis “Konstitucinio teismo šarlatanai (III dalis)”

http://www.ekspertai.eu/konstitucinio-teismo-sarlatanaiiii-dalis93170/

 

tokie jau jie - velnio vaikai       2018-01-19 1:00

velnio ir jo vaikų pagrindinė blogybė - mokėjimas sukiršinti žmones.
beskaitant knygas apie partizanus tiesiog nuostabą kelią, kaip gudriai ir klastingai sukiršindavo kovotojus už laisvę.
——
paskutinis žinomas partizanas/disidentas, kuris nepasiduodavo KGBukų intrigomis buvo A.Svarinskas.
Deja, kiti disidentai ne tokie išmintingi - gal paprasčiausiai tampa super atsargūs - o kiekvieną žmogaus savybę moka KGBukai išnaudoti ir pasinaudoti.


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Irena Vasinauskaitė. Laimėjęs daugumą Artūro Visocko komitetas savivaliauja

Algimantas Jankauskas. Romualdo Ozolo valstybės idėja

Vytautas Radžvilas. Neužmirštuolės ir Vyčio sambūvis – pusiaukelė į Valstybės simbolių panaikinimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.