Įžvalgos

Dainius Paukštė. Pirmasis žvilgsnis į Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 13 d. 23:28

6     

    

Dainius Paukštė. Pirmasis žvilgsnis į Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją

paukštė.lt

Priešais Islandijos parlamentą Altingą stovi didelis perskeltas akmuo. Kaip sako islandai, tai „Monumentas pilietiniam nepaklusnumui“. Ant akmens įtvirtintoje lentelėje parašyta: „Jeigu vyriausybė pažeidžia žmonių teises, tai sukilimas yra jų šventa teisė ir pareiga“.

Seniausią pasaulyje parlamentą įkūrusi tauta žino ką sako: lagaminais ir balsavimu kojomis Tėvynėje esamų problemų neišspręsi – tik jas dar labiau pagilinsi. Priminsiu, jog šis paminklas į dabartinę vietą stojo po kelių neeilinių įvykių: 2008 metų ekonominės krizės, kuomet valstybei grėsė visapusiškas bankrotas ir gelbstint valstybę, tautos sukilimo, pasipriešinusio vyriausybės ir tarptautinio kapitalo ketinimams, užkrauti eiliniams islandams pareigą atlyginti bankų patirtus nuostolius.

Tuomet nedidelė savo plotu, bet didelę širdį turinti Islandija priminė bičių avilį. Po to buvo nauji rinkimai į Altingą (įdomu – ankstesnių kadencijų parlamento nariai, nepriklausomai nuo nuopelnų, dalyvauti rinkimuose neturėjo teisės, nes prarado tautos pasitikėjimą), o praėjus dar kuriam laikui buvo priimta ir nauja Islandijos Konstitucija. Tuomet iš Islandijos bėgo ne jos piliečiai, o pinigų maišai ir jiems tarnavę politikai bei bankininkai.

Kiek prasmingi lentelėje iškalti žodžiai, įsitikinu prisiminęs paskutinius du mūsų valdžios bandymus kreiptis į žmones. Omenyje turiu, vienu atveju, Vilniaus savivaldybės organizuotą apklausą dėl paminklo Lukiškių aikštėje, o antruoju – Vyriausybės apklausą dėl „Idėjos Lietuvai“. Galiausiai abi apklausos baigėsi vienodai: tauta liko su „šnipštu“, nes politikai galop savo sprendimais įteisino ne tautos, o savo pasirinkimą. Žinoma, tai valdžiai populiarumo tikrai nepridėjo.

Teigiamai vertindamas paskutinį premjero kreipimąsi į piliečius ir visuomenines organizacijas labai tikiuosi, kad vyriausybė nepasielgs kaip kad pastarąjį kartą. Nes tai bus jau trečias kartas. O jis, kaip žinia, nemeluoja. Ir islandų pavyzdys imponuoja…

Taigi, pastabos apie Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją (toliau Strategiją) bei pasiūlymai, kuriuos aš pavadinčiau taip: „Išdrįskime į situaciją pažvelgti naujai“:

1. Strategiją bandoma priderinti prie LVŽS Programos (blokų ar stulpų principas), paruoštas dokumentas iš esmės niekuo nesiskiria nuo ankstesniųjų, jau dešimtmetį dulkančių vyriausybės ir ministerijų stalčiuose.

2. Nors Strategijos trukmė siekia 2030 metus, nėra jokios garantijos, kad jau po kitų Seimo rinkimų, jeigu jų nelaimės LVŽS, ji galėtų turėti tęsinį;

3. Silpnoji Strategijos vieta: esama situacija įvertinta tik migracijos pasekmių fiksavimu, kurį teikia Statistikos departamentas arba EUROSTSAT;

Visuomenės dialogo verti aštresni klausimai, įtakojantys emigracijos procesus, yra arba nutylimi (pavyzdžiui, šeimos apibrėžimas ir tolesnė jos raida), arba juos iš vis stengiamasi apeiti (pavyzdžiui, SODROS reikalai, senatvės pensijų ir privačių pensijų fondų priešprieša ir jos išsprendimo būdai);

4. Nėra migracijos ir ją sukėlusių priežasčių politinio įvertinimo, aplinkybių (priimtų politinių sprendimų), lėmusių migracijos srautų augimą, nuostolių, kuriuos patyrė valstybė skaičiavimų. Politikams nepripažįstant padarytų klaidų arba jas nutylint Strategijos vertė ir jos sėkmingas įvykdymas tampa labai abejotini;
 
5. Kad Strategija taptų priimtina ir sava visuomenei (emigrantams) būtinas politikų kreipimasis į Tautą pripažįstant padarytas klaidas, esamos situacijos įvertinimas ir savo dabartinės pozicijos emigracijos klausimu suformulavimas (laikinas, o ne nuolatinis emigracijos pobūdis, šeimos narių palikimas namie, vaikų palikimas Lietuvoje, ryšių su namiškiais ir Lietuva stiprinimas, įstatyminės bazės emigrantų klausimu tobulinimas bei kūrimas ir pan.);

6. Politikams susivokus, kad dabartinė emigracijos situacija yra problema, kelianti grėsmę tautos bei valstybės ateičiai, privalo atsirasti bendras politinių partijų susitarimas emigracijos tema – tai užtikrins vykdomos politikos tęstinumą keičiantis valdžiai ir Strategija galėtų sulaukti įgyvendinimo. Strategija turėtų prasidėti būtent šiuo politiniu dokumentu;
 
7. Strategijos vertę mažina teiginių (uždavinių) vykdymo neapibrėžtumas – kas, kokia institucija yra atsakinga už vieno ar kito uždavinio įvykdymą. Strategijoje turėtų atsispindėti sritys, už kurias yra tiesiogiai atsakingi politikai (Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra) bei vykdomoji valdžia (ministerijos ir savivaldybės). Koks yra visuomenės vaidmuo realizuojant Strategijos nuostatas. Kokios yra jų atsakomybės ribos ir terminai;
 
8. Strategijoje nėra įsipareigojimo sukurti vieningą migracijos procesus reguliuojančią instituciją, nors Seime tokie veiksmai jau yra daromi.
 
9. Strategijoje nėra įsipareigojimo keisti Seimo Migracijos komisijos statusą, suteikiant jai nuolatinio komiteto teises ir didesnius įgaliojimus.
 
10. Iki šiol neatliktos (ir neplanuojama) būtiniausios apklausos ir tyrimai, todėl nei politikams, nei visuomenei nėra aišku, kaip emigracijos srautų kitimą įtakojo jau priimti politikų sprendimai:

  - socialinio draudimo srityje;
  - reformuojant aukštąjį mokslą;
  - reformuojant sveikatos apsaugą;
  - priėmus Darbo kodeksą;
  - didėjant pajamų skirtumui;
  - vykdant Valstybės tarnybos reformą.

Tikrosios padėties nežinojimas, išankstinis nusistatymas bei socialinis nejautrumas ir dėmesio stoka bei vykstančių emigracijos procesų nesupratimas sudaro politikams sąlygas eilinį kartą priimti neteisingus sprendimus.

11. Atskira dalimi Strategijoje turėtų būti išskirtas valdančiųjų ir kai kurių politikų, sieksiančių prezidento posto, „stumiamas“ klausimas dėl referendumo organizavimo antros (arba daugybinės) pilietybės klausimu. Šio klausimo nutylėjimas ir ignoravimas Strategiją iš viso paverčia NIEKINE. Klausimų, kurie turėtų atsispindėti Strategijoje – begalė: kaip turi vykti šis procesas, kas jame dalyvauja, kokios bus vykdomos diskusijos, kaip bus balsuojama, kaip bus užtikrinamas demokratinis šio proceso vyksmas, kokie finansai tam bus skiriami ir kokia proporcija, palaikantiems referendumą ir jo priešininkams?

12. Strategijoje neatsakyta į klausimą: ar laisvas asmenų judėjimas įtakojo migracijos srautus Lietuvoje? Iš Strategijoje pateiktos medžiagos matyti, kad esamos emigracijos priežastys yra būdingos ekonominei migracijai, o ne laisvam asmenų judėjimui. Tai reiškia viena: dėti lygybės ženklą tarp laisvo asmenų judėjimo ir ekonominės migracijos negalima. Laisvas asmenų judėjimas yra įmanomas tik tarp vienodo ekonominio pajėgumo valstybių. Todėl valstybės nuostolius, kuriuos dėl ekonominės migracijos patiria Lietuva, reikia kelti ES lygiu.
 
13. Naujiena Strategijoje turėtų tapti kompensacijų už emigrantus tema. Atsižvelgiant, kad ES rengiasi kardinaliai pertvarkai, yra palankus metas pradėti ES lygiu diskusiją dėl kompensacijų ES šalims donorėms (valstybei už kvalifikuotos darbo jėgos parengimą), kurias mokėtų ES šalys, naudojančios ekonominių emigrantų darbą. Turime laikytis pozicijos: šiuolaikiniame globaliame pasaulyje viskas įvertinta ir turi savo kainą, taip pat ir darbo jėga, kuri kaip ir kiekviena prekė, turi materialinę kainą. Pradėti tokią diskusiją turėtų Europos Parlamente esantys Lietuvos atstovai. Kad būtų realus poveikis, būtina suburti šalis ES nares, iš kurių emigruoja daugiausiai žmonių. Tuomet tai bus ne Lietuvos, o bent trečdalio ar daugiau ES narių pozicija.
 
14. Tarpusavio atsiskaitymai dėl emigrantų tarp ES narių turėtų tapti normalia tarptautinių ekonominių santykių praktika. Atsiskaitymai tarp valstybių vyktų pagal tokį pat principą, kaip dabar atsiskaitoma už suteiktas socialinio draudimo bei sveikatos paslaugas. Išsprendus šį klausimą ES mastu, diskusija turėtų persikelti į Jungtines Tautas, kad nauja praktika išplistų visame pasaulyje: nauja pasaulio tvarka – naujas požiūris į migraciją.

Pateiktas Strategijos nuostatas apjungiant su siūlomomis, manau, gautųsi kokybiškesnė Strategija. Ji jau suteiktų ateities viltį valstybei ir tautai bei padėtų emigrantams surasti kelią į namus.

Taip jau yra, kad tepraėjo tik trys dešimtmečiai, o vis labiau savo istorinę atmintį ir gyventojų tankį prarandančiai visuomenei Sąjūdis, jo veikla, reikšmė ir tautos atliktas žygdarbis palengva virsta elementariu muziejiniu atributu, istorine relikvija, kuri – kaip rodo dabartis, toli gražu ne pas kiekvieną yra įrašyta į jo asmeninį dvasinių vertybių sąrašą. O juk būtent nuo čia ir prasideda tautos egzistencinės prasmės problemos.

Kad susivoktume kur esame, gal ir mums, kaip islandams, reikėtų Lukiškių aikštėje kažko primenančio, kad stipresni būname tik tuomet, kai veikiame kartu? Islandai nesigėdija pastatytu monumentu įprasminti savo tautos vidinių problemų ir parodo jų įgyvendinimo būdą. Šis paminklas skirtas tikrai ne turistams ir ne prašalaičiams. Jis būtinas patiems islandams: paminklas atlieka lyg ir žadintuvo funkciją – pažadinti tautą „X laiku“, kai to labiausiai reikės Islandų tautai ir valstybei. Čia aiškiai parodoma, kad vyriausybė ir tauta ne visada yra vienoje barikadų pusėje.

Mes gi, save ir kitus apgaudinėdami, afišuojame tik panašių santykių išorę, visiškai ignoruodami pasauliui pristatomo reiškinio esmę (vidų). Todėl Strategija, pirmiausiai ir turėtų tapti tuo dokumentu, kuris atspindėtų vidines emigracijos priežasčių iš Lietuvos bei konkrečių veiksmų nuostatas ir siekį kartu – ir tautai, ir vyriausybei (politikams) įveikti neigiamas pasekmes, nieko nepaliekant nuošalyje. Tokį dokumentą neturėtų savintis nei viena politinė jėga – tai Tautos ateities vizija ir visi, kurie priešinsis tokio dokumento įgyvendinimui, automatiškai turėtų būti šalinami iš Lietuvos ekonominio, socialinio ir politinio gyvenimo kelio.

Jeigu politinės partijos nesugebės susitarti, siūlyčiau (kitaip jų nepažabosi!) tokį dokumentą priimti kad ir Referendumo būdu. Tautos konsolidacijai toks referendumas atneštų žymiai daugiau naudos, nei „genealių globalinių idėjų“ stumiamas referendumas dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu. Tuomet Strategija būtų antras po Lietuvos Konstitucijos dokumentas, užtikrinantis Lietuvos ateities gaires bent jau dešimtmečiui – iki 2030 m. O mūsų sąlygomis tai jau yra labai daug, nes po įstojimo į ES ir NATO, beveik du dešimtmečius klaidžiojome po politines dykumas, nežinodami ko norime ir kur einame. Dalį tautos dėl savo kaltės jau praradome. Susigrąžinkime bent tuos, kuriuos dar galime susigrąžinti.

Trumpai apie autorių: Dainius Paukštė  yra nepriklausomas migracijos ekspertas.

paukštė.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Daznai pagalvoju ,       2018-04-18 9:46

kokiu budu Dainius Paukste tapo nepriklausomu migracijos ekspertu - juk neuztenka vien pasivadinti , gal yra apginti diplomai , ar bent sertifikatai ?

paukštukas       2018-04-15 8:44

yra nepriklausomas migracijos ekspertas nuo kurio niekas nepriklauso

Dzeikas       2018-04-14 7:04

13 punktas prajuokino. Mazdaug tas pats, kaip girtuoklis issimiegojes blaivykloje keltu po to jai byla, kad negavo pochmielo ryte.
Lenkijai turbut isvis Klondaikas turetu buti, pagal absoliutu emigracijos skaiciu jos duoklininkai iki gyveos galvos taptu JAV, visos issivysciusios Europos salys, Brazilija, Argentina, Urugvajus,PAR, Australija…
Beje, as ekonominis migrantas ar ne? Uzdirbau 2 vidurkius budams eiliniu darbininku, pabandes protestuoti pries 17 val d/d atsiduriau gatveje ir jei ne emigracija i JAV patapciau bomzu.
Dabar emisaras (su odinuke ir mauzeriuprie sono) is Lietuvos atvykes i Social Security Administration lediniu balsu papraso Dzeiko bylos, paseilejes pirstus pavarto byla ir ivardija penkiazenkli skaiciu kompensacijos )))
Puiki tema jumoristiniam show JAV, auditorija leiptu juokais.
Uzdekite Paukstei kompresa ant kaktos, pas zmogu ne tai tropine karstine , ne tai smegenu sifilis.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-04-14 2:51

“Trumpai apie autorių: Dainius Paukštė  yra nepriklausomas migracijos ekspertas.”

Ko gero tokiu pasidarėte gaudamas biudžeto pinigus, nes anksčiau buvote Migracijos departamento direktoriaus pavaduotoju.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2018-04-14 2:23

Skaitome Dainiaus Paukštės pačią svarbiausią nuostatą:

“11. Atskira dalimi Strategijoje turėtų būti išskirtas valdančiųjų ir kai kurių politikų, sieksiančių prezidento posto, „stumiamas“ klausimas dėl referendumo organizavimo antros (arba daugybinės) pilietybės klausimu. Šio klausimo nutylėjimas ir ignoravimas Strategiją iš viso paverčia NIEKINE.”

Jau tą D.Paukštės nuostatą žinome iš 2017-05-29 straipsnio “Dainiaus Paukštės propagandinė ekspertizė”
http://www.ekspertai.eu/dainiaus-paukstes-propagandine-ekspertize92466/

Beveik per metus Dainius Paukštė niekaip nesureagavo į publikaciją apie jį patį. Tai kodėl kiti turėtų sureaguoti į jo publikaciją? Komunistino komunistinis opusas. Dirba už biudžeto pinigus ir negali pats paruošti to, ką kitus ragina. Nors projekta, o dabar tik pliurpalai.

Mano atliktų tyrimų išvadose nustatyta, kad jokio referendumo dėl dviejų pilietybių nereikia, užtenka to, kas yra dabar Konstitucijos 12- am straipsnyje, 1-oje dalyje: LR pilietybė įgyjama gimstant…..
Kadangi tai įtvirtinta Konstitucijoje, tai pilietybės įgytos gimstant NIEKAS NEGALI NIEKADA ATIMTI. Tik Lietuvos valdžios BOLŠEVIKAI taip daro. 

Pasakysiu aiškiai…. vyt šitą Paukštę iš darbo, nutraukti nuo biudžeto SOSKĖS už antikonstitucinę, o tai reiškia antivalstybinę veiklą. Ta komunistinė propaganda jau labai nusibodo. Ar girdi, Paukšte? Ar girdi? Ar kurčias esi?

Pikc       2018-04-14 1:14

“Teigiamai vertindamas paskutinį premjero kreipimąsi į piliečius ir visuomenines organizacijas labai tikiuosi, kad vyriausybė nepasielgs kaip kad pastarąjį kartą.” - palaiminti tikintieji (tik dangaus (o ir jokios) karalystės jiems nebus - bus tiems, kuriais jie tiki). wink
Ir dar vienas dalykas:13-me punkte yra esminis terminas, kuriuo kaip šlapia mazgote per snukį galima vožti visiems mankurtėliams, veblenantiems apie tai, kaip eurosajūzas visiškai altruistiškai mus, nabagus našlaičius, priglaudė ir šelpia, už ką mes turime būti nuolankiai dėkingi per amžius amen: “šalys-donorės”. Tuo viskas pasakyta. Palyginimui: kur nors Pakistane inkstų donorai irgi kažkiek pinigų gauna už savo sužalotą sveikatą - reiškia, turėtų būti amžinai dėkingi savo geradariams. wink


Rekomenduojame

Andrius Navickas.  Aš myliu savo Tėvynę

Arvydo Juozaičio kreipimasis į brolius ir seseris dainoje

Ir LAT patvirtino – Garliavos šturmo liudytojai nusikaltimo nepadarė

Liutauras Stoškus. Normali politinė diskusija dėl miesto vystymo ateities, dėl konkrečių miesto raidos rodiklių ir siekių net nepradėta

Leonas Merkevičius. Teismas tars žodį – Garliavos šturmo liudytojai ir K. Betingio „skriaudikė“ išgirs nuosprendžius

Vytautas Landsbergis. Gintaras ginčijasi su savim

Andrius Švarplys. „Geras metas permąstyti Europos vertybes“

Kaip veiks naujoji vaiko teisių apsaugos sistema: svarbiausi aspektai

Vytautas Sinica. A. Maldeikienė – už gėjus ir abortus po katalikybės vėliava

Arvydas Juozaitis. Seimas siekia įteisinti daugybinę pilietybę pažeisdamas Konstituciją?

Eglė Mirončikienė.  Turime teisę žinoti, kam turime būti dėkingi už „Vaivorykštės perėją“

Kauno pilies kieme – pastatyta Vyčio skulptūra (nuotraukos, video)

Liudvikas Jakimavičius. Kaip atsiimti Sąjūdį?

Valdas Vasiliauskas. Dainų shwentė

Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Gargžduose

Nuo bačkos. Bronius Matelis. A. Juozaitis – praeities fotoalbumas. Ar malonūs prisiminimai sukurs modernią Lietuvą?

Andrea Tornielli. Nykstančios krikščionybės Vakarų Europoje statistika

Aušra Maldeikienė. Po tamsos ateina aušra: 2019 m. Prezidento rinkimų programos 95 tezės

ES krizė: Yanis Varoufakis susitarimą dėl migrantų pavadino „visiška nesėkme“ ir apkaltino Angelą Merkel „meluojant“

Geroji Naujiena. „Mirčiai neduota valdyti pasaulio“

Algimantas Zolubas. Lukiškių aikštę dar tik bandoma prisijaukinti

Josephas E. Stiglitzas. Ar euras gali būti išgelbėtas?

Algimantas Rusteika. Apie mokesčių reformą trumpai ir drūtai

Neringos Venckienės ekstradicijos klausimas atidedamas iki liepos 12 dienos, jos ginti stoja dar vienas kongresmenas (patikslinta)

Gintaras Songaila. Atviras laiškas prof. Landsbergiui

Nuo bačkos. A. Kubilius proeuropiečiams: mokykimės iš populistų, kaip įvardyti „priešus“ ir kurti įtikinamus pasakojimus, kuo „priešai“ yra pavojingi

Dr. Algimantas Matulevičius. O gal jau laikas atvirai pasakyti – valstybė užvaldyta (II)

Algimantas Rusteika. Vienas

Vytautas Landsbergis apie Seimo sprendimą paviešinti prisipažinusius KGB bendradarbius: „Jedinstva“ veikia

„Mes neatiduosim Ariogalos medžių“ – ariogališkiai prašo pasirašyti peticiją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.